Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Arms“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir BUAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. V. dėl 630 860,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų BUAB „FF lizingas“ naudai priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies. 2017 m. birželio 7 d. nutartimi teismas ištaisė 2017 m. gegužės 29 d. sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir nurodė ieškinį tenkinantis visiškai. Atsakovas 2017 m. birželio 28 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo ir 2017 m. birželio 7 d. nutarties.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo Z. V. 7 466,74 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „FF lizingas“. Atsakovas Z. V. 2017 m. liepos 13 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Šiam ginčui išnagrinėti aktuali aplinkybė, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 papildyta CPK 306 straipsnio trečia dalis, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“.Skundžiamoje nutartyje teismas sprendė, jog atsakovo Z. V. apeliacinis skundas, paduotas teismui 2017 m. liepos 13 d., be kita ko, turi atitikti ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, o nustačius neatitikimą – atsakovui suteiktas terminas šiam trūkumui pašalinti. Nesutikdamas su šia nutartimi atsakovas nurodo, jog apeliaciniam skundui dėl 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo nebuvo taikomas CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimas, todėl taikydamas jį apeliaciniam skundui, paduotam dėl 2017 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo teismas pažeidžia CPK bei CK įtvirtintus teisės principus, be to, egzistuoja pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti ar ši teisės norma neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui. Įvertinęs atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta juos kaip nepagrįstus. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad asmeniui, paduodančiam apeliacinį skundą, turi būti taikoma apeliacinio skundo padavimo tvarką reglamentuojanti civilinio proceso teisės norma, galiojanti šio veiksmo atlikimo metu. Kadangi atsakovo skundas pateiktas 2017 m. liepos 13 d., jam, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taikomos skundo padavimo taisyklės, galiojančios būtent nuo 2017 m. liepos 13 d. Šios teismo išvados nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad aptariamu apeliaciniu skundu skundžiamas tik papildomas teismo sprendimas, kadangi jo minimi teisės principai patys savaime tokiu reguliavimu nėra pažeidžiami ir išimties iš aptariamoje normoje nustatytos taisyklės, teismo vertinimu, nelemia. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui bei sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog jokių tokio prieštaravimo argumentų apeliantas skunde nenurodė. Teismas taip pat nemato jokio prieštaravimo tarp aukščiau minėtų teisės normų, todėl apelianto prašymas netenkinamas.Be jau aptartų argumentų atsakovas Z. V. skunde taip pat pažymi savo sunkią sveikatos bei finansinę padėtį ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimus, kad atsakovui byloje yra būtina teisininko pagalba. Kadangi šios aplinkybės neturi jokio ryšio su ginčo esme, į jas nagrinėjant keliamą klausimą neatsižvelgiama. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).Atsižvelgiant į tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme dieną Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus yra pasibaigęs, šia nutartimi nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. gruodžio 20 d.

Dėl atskirojo skundo trūkumų

Tiek ieškovė BUAB „FF lizingas“, tiek ir ieškovės UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic Arms“ savo atsiliepimuose nurodo, kad atsakovo Z. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties yra su trūkumais, kuriuos, BUAB „FF lizingas“ teigimu, atsakovas turėtų būti įpareigotas pašalinti, o UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic Arms“ teigimu, teismas turėtų laikyti pagrindu atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovių argumentais nesutinka. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatytas paduodamam apeliaciniam skundui taikomas reikalavimas. Ir nors CPK 338 straipsnis leidžia atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui taikyti taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, tam būtina, be kita ko, atsižvelgti ir į taikomos normos prasmę bei paskirtį. Bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.). CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, teismo nuomone, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 306 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui, nes tikėtina, jog tokie apribojimai nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o taikomi šios teisės ribojimai ir siekiamas tikslas neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Atsižvelgus į tai atmestini ieškovių argumentai dėl šio atsakovo atskirojo skundo trūkumo. Be to, nepripažintinas pagrįstu ir kitas BUAB „FF lizingas“ atsiliepime nurodytas trūkumas, neva atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą, kadangi žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, nemokamas (CPK 80 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė UAB „Skomė“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui įrodymus apie dėl jo surašymo patirtas išlaidas (t. 9, b. l. 42-43), bei prašo jas atlyginti. Teismo vertinimu, minėtos išlaidos (302,50 Eur) yra pagrįstos, o ieškovė turi teisę į jų atlyginimą, todėl jos visa apimtimi priteisiamo iš atsakovo Z. V. (93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui Z. V. terminą iki 2017 m. gruodžio 20 d. ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytus apeliacinio skundo trūkumus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ (juridinio asmens kodas 122574319) iš atsakovo Z. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.