Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ir aritmetinė klaida Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje pagal ieškovių likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų teismo sprendime ištaisymo pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovių UAB ,,Skomė“, UAB ,,Baltic Arms“ ir LUAB ,,FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Z. V. LUAB ,,FF lizingas“ naudai 619 003,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 619 003,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei UAB ,,Skomė“ iš atsakovo Z. V. 7 000 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ pateikė teismui prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus ir/ar aritmetines klaidas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo 20-21 puslapiuose ir sprendimo rezoliucinėje dalyje:

Sprendimo 20 psl. 12-13 eil. nuo viršaus vietoje „E. Š. – 16 690,84 Lt (4 834 Eur) suma“ įrašyti: „E. Š. – 16 690,84 Eur suma“;Sprendimo 21 psl. 10-14 eil. nuo apačios vietoje „Tačiau teismas šį ieškovų reikalavimą tenkina iš dalies, nes delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma yra 71 383,81 Eur (13 303,57 Eur + 14 636,10 Eur + 6140,56 Eur + 5563 Eur + 5067,16 Eur + 5388,18 Eur + 7621,25 Eur + 4060,88 Eur + 4333,84 Eur + 435,27 Eur + 4834 Eur = 71 383,81 Eur), o ne 83 240,64 Eur, kaip nurodo ieškovai“ įrašyti: „Delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma yra 83 240,64 Eur (13 303,57 Eur + 14 636,10 Eur + 6140,56 Eur + 5563 Eur + 5067,16 Eur + 5388,18 Eur +7621,25 Eur + 4060,88 Eur + 4333,84 Eur + 435,27 Eur + 16 690,84 Eur = 83 240,64 Eur)“;Sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje išbraukti du paskutinius žodžius „iš dalies“;Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo Z. V. (duomenys neskelbtini) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ (juridinio asmens kodas 110774988) naudai 630 860,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 630 860,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Ieškovės nurodo, kad teismas padarė rašymo apsirikimą ir aritmetinę klaidą, nurodydamas E. Š. priskaičiuotą delspinigių sumą, t. y. vietoje 16 690,84 Eur klaidingai nurodė 16‘690,84 Lt. Kad buvo padarytas rašymo apsirikimas ir/ar aritmetinė klaida, matyti ir iš sprendimo 20 psl. 1-3 eil. nuo viršaus, kur teisingai nurodoma: „E. Š. 46 020 Eur dydžio I eilės finansinis reikalavimas, kurį sudaro 29 330,13 Eur darbo užmokesčio ir 16‘690,84 Eur delspinigių“. Todėl ištaisytini rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos sprendimo 20 psl., 21 psl. ir rezoliucinėje dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos ištaisymo tenkino. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodyta E. Š. priskaičiuota delspinigių suma, t. y. vietoje 16 690,84 Eur – 16 690,84 Lt. Padarytas rašymo apsirikimas taip pat lėmė kitą, aritmetinę, klaidą apskaičiuojant LUAB „FF lizingas“ naudai priteistos žalos dydį. Teismas sprendė, kad 2017 m. gegužės 29 d. sprendime padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos, susijusios su E. Š. priskaičiuotos delspinigių sumos nurodymu, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, todėl juos būtina ištaisyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Atsakovas (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl rašymo apsirikimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi ištaisyta ir sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje teismas ištaisė ne aritmetinę apsirikimo klaidą, bet ir sprendimo iš esmės dalį – ieškinį tenkino ne iš dalies, o visa apimtimi. Ieškovų pateiktas prašymas turėjo būti sprendžiamas dėl papildomo sprendimo priėmimo ar apeliaciniu skundu, o ne dėl rašymo apsirikimo. Tik taip būtų užtikrintas apelianto procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.).Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 17 ir 21 straipsniai, nes teismas sunkiai sužalotam apeliantui pateikė skundžiamą nutartį, bet nepateikė ieškovių prašymo, kurio pagrindu ji buvo priimta. Todėl buvo apsunkintas apeliantui atskirojo skundo surašymas.Prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo tenkinimo negalimumą patvirtina ir tai, kad tiek 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu, tiek skundžiama nutartimi iš apelianto priteistos ieškovei UAB „Skomė“ jos atstovavimo išlaidos yra tos pačios – 7 000 Eur. Tačiau tuo atveju, jei skundžiama nutartimi keičiama iš apelianto priteisiama suma, tai turėjo keistis ir priteistinos atstovavimo išlaidos. Todėl sprendimą ir skundžiamą nutartį priėmusi teismo sudėtis neužtikrino nepriklausomo ir nešališko bylos nagrinėjimo apelianto atžvilgiu. Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, atitinka procesinės teisės metodiką ir teismų praktiką. Sprendime padarytas rašymo apsirikimas ir aiški aritmetinė klaida, nurodant E. Š. priskaičiuotą delspinigių sumą, t. y. nurodant valiutos pavadinimą vietoj „Eur“ įrašant „Lt“. Todėl klaidingai apskaičiuota ir galutinė iš apelianto priteistina suma. Be to, apeliantas net neginčija aplinkybės, kad E. Š. buvo priteista 16 690,84 Eur delspinigių, taip pat neginčija ir skaičiavimų teisingumo. Teismas priėmė tinkamos formos ir turinio teismo procesinį sprendimą. Apeliantas dėl priimtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, todėl jo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Taip pat apeliantas nekonkretizuoja, kaip jam buvo apsunkintas atskirojo skundo surašymas. Ištaisymų klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, apie tai paskelbiant viešai teismo posėdžių paieškos sistemoje LITEKO, todėl apeliantas turėjo teisę asmeniškai ar per atstovus susipažinti su visa bylos medžiaga bei pateikti atsiliepimą. Rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos gali būti ištaisytos bet kurioje teismo procesinio sprendimo dalyje, taip pat ir rezoliucinėje, nes rašymo apsirikimų ir/ar aritmetinių klaidų ištaisymas vienoje teismo procesinio sprendimo dalyje sąlygoja klaidų ištaisymą ir kitoje – rezoliucinėje.Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitimo yra nepagrįsti. Skundžiamojoje nutartyje jokie sprendimo ištaisymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nebuvo padaryti. Be to, priteistų atstovavimo išlaidų dydis galėjo tik didėti. Ieškovė LUAB „FF lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi priimtas sprendimas nebuvo pakeistas. Sprendime jau buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos apelianto atsakomybei kilti ir sudarančios pagrindą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Jame padarytos rašymo ir/ar aritmetinės klaidos susijusios su neteisingu vienos iš buvusių BUAB „FF lizingas“ darbuotojų finansinio reikalavimo dalies perskaičiavimu verčiant litus į eurus, nors sumos išraiška jau buvo nurodyta eurais. Teisės normos nenumato teismui pareigos siųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims gautus prašymus dėl rašymo ir/ar aritmetinės klaidos ištaisymo. Be to, apeliantas pasinaudojo teise į apeliacijos procesą, todėl jo teisės nebuvo pažeistos.Skundžiama nutartimi ištaisius sprendime padarytus rašymo apsirikimus ieškovei UAB „Skomė“ priteistos bylinėjimosi išlaidos nekito ir neturėjo kisti. Teismas sprendime bylinėjimosi išlaidų neskaičiavo pagal proporcijos tarp patenkintos ieškinio reikalavimo dalies ir priteistinų išlaidų, dėl ko apelianto argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ir aritmetinės klaidos teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi, taisant rašymo apsirikimus ir/ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė 2017 m. gegužės 29 d. sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, susijusius su E. Š. priskaičiuota delspinigių suma (vietoje 16 690,84 Eur – 16 690,84 Lt), kurių ištaisymas, teismo vertinimu, nekeitė sprendimo esmės. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės procesinės teisės normų pažeidimais: klausimas negalėjo būti sprendžiamas teismo nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (CPK 276 str.); skundžiama nutartimi ištaisyti ne tik aritmetiniai veiksmai bet ir teismo rezoliucinė dalis (sprendimo iš esmės dalis); apeliantui nepateiktas ieškovių prašymas, kurio pagrindu priimta skundžiama nutartis, todėl pažeisti CPK 17 ir 21 straipsniai; taip pat turėjo keistis ir iš apelianto priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde išdėstytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištaisė sprendimo 20-21 puslapiuose bei rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, susijusius su E. Š. priskaičiuota delspinigių suma, kuri yra viena iš sudedamųjų sumų, sudarančių iš apelianto priteistą žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su ieškovėmis, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad sprendime nurodant E. Š. priskaičiuotą delspinigių sumą vietoje 16 690,84 Eur nurodyta 16 690,84 Lt, t. y. nurodant valiutos pavadinimą „Lt“ vietoj „Eur“, buvo padarytas rašymo apsirikimas, lėmęs ir aiškią aritmetinę klaidą, dėl ko klaidingai buvo apskaičiuota galutinė iš apelianto LUAB ,,FF lizingas“ naudai priteistina suma. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde šios aplinkybės net ir neginčija.Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ištaisė ne aritmetinę apsirikimo klaidą, bet ir sprendimo iš esmės dalį, nes ieškinį tenkino visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, kadangi procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, suformuotą motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Be to, rašymo apsirikimai ir/ar aritmetinės klaidos gali būti ištaisytos bet kurioje teismo procesinio sprendimo dalyje, be kita ko, ir rezoliucinėje. Nagrinėjamu atveju ištaisius rašymo apsirikimus motyvuojamojoje sprendimo dalyje (20-21 puslapyje padarytus apsirikimus, susijusius su E. Š. priskaičiuota delspinigių suma), turėjo būti ištaisyta ir su tuo susijusi sprendimo rezoliucinė dalis, nes, kaip minėta, formuluodamas teismo sprendimo rezoliucinę dalį, teismas privalo remtis motyvuojamojoje sprendimo dalyje padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos sąlygojo rašymo apsirikimus ir rezoliucinėje dalyje, todėl jie pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo ištaisyti. Šiuo atveju sprendime padarytų klaidų ištaisymas skundžiama nutartimi nepakeitė jo esmės, nes jame buvo nustatytos visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau skaičiuojant žalos dydį padarytas rašymo apsirikimas ir aritmetinės klaidos. Todėl laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, jog skundžiama nutartimi buvo ištaisyta ir sprendimo iš esmės dalis. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad nagrinėjamas klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą sprendimą ar paduodant apeliacinį skundą. Visų pirma, CPK 276 straipsnis, reglamentuojantis procesiniame teismo sprendime padarytų rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų ištaisymą, numato, kad ištaisymų klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, priimant teismo nutartį (CPK 276 str. 3 d., 4 d.). Antra, CPK 277 straipsnis, reglamentuojantis papildomo sprendimo priėmimą, įtvirtina baigtinį jo priėmimo pagrindų sąrašą, t. y. jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju pagrindų papildomam sprendimui priimti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamos formos ir turinio teismo procesinį sprendimą – skundžiamą nutartį. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CPK 17 straipsnio (šalių procesinis lygiateisiškumas) ir 21 straipsnio (teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas) pažeidimo, nes procesinės teisės normos nenumato teismui pareigos byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti šalių paduotus prašymus dėl rašymo apsirikimo ir/ar aritmetinės klaidos ištaisymo (CPK 276 str.). Taigi, nėra numatyta, kad apie šio klausimo sprendimo laiką turi būti pranešama šalims, o CPK 133 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai (t. y. ne bylos nagrinėjimo iš esmės atveju) dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešama tik CPK numatytais atvejais. Juolab, kad klaidų ištaisymo procesiniame sprendime klausimą teismas gali išspręsti ir savo iniciatyva (CPK 276 str. 1 d.). Be to, apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise. Todėl nėra pagrindo konstatuoti apelianto procesinių teisių pažeidimo. Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą taip pat grindžia ir tuo, kad jei nutartimi buvo keičiama iš jo priteistina suma, tai turėjo keistis ir priteistų atstovavimo išlaidų dydis. Tačiau šie argumentai nelaikytini reikšmingais, nes skundžiama nutartimi jokie teismo sprendimo ištaisymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nebuvo padaryti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jie apeliantui būtų ir nenaudingi, o jų ištaisymo klausimą naudingiau būtų kelti kitai šaliai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą bei nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymą teismo procesiniame sprendime. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto priteistina ieškovei UAB „Skomė“ 363 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skomė“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. V. (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.