Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovių UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ atstovui adv. Vygantui Barkauskui, ieškovės BUAB „FF lizingas“ atstovei I. K.-R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių BUAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl 458 750,95 Eur žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. Š., L. R. ir K. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

16. Byla nagrinėjama nuo 2014 m. rugsėjo mėn., t. y. jau 6 metus. Viena iš ieškovių – FF lizingas, yra bankrutuojanti įmonė. Nuo galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje priklauso FF lizingo bankroto proceso, kuris vyksta nuo 2013 m. rugsėjo mėn., trukmė. Kaip paaiškino FF lizingo atstovė, FF lizingo bankroto procedūros yra iš esmės baigtos, išskyrus vykstančius teisminius ginčus su atsakovu.

25. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

31. Dalis skolos pagal Kredito sutartį, t. y. 32 806,66 Eur, Banko naudai buvo išieškota iš UAB „Prie vingio“ turto, todėl ieškovės atsisakė 32 806,66 Eur dydžio ieškinio dalies.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2018, kasacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą, kurios dalimi buvo ir nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos, kilusios sudarius Laidavimo sutartį, atlyginimo, konstatavo, kad skiriasi bendrovės vadovo ir valdybos kompetencijoms priskirtų teisių ir pareigų turinys, atitinkamai skiriasi ir šių valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindai (civilinės atsakomybės pagrindų skirtumus būtent ir nulemia kompetencijų skirtumai, nes civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir yra konkrečios pareigos (jų daugeto), priskirtos atitinkamo valdymo organo kompetencijai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad yra galimos tokios situacijos, kokia yra susiklosčiusi ir šios bylos procese, kai bendrovės vadovas kartu yra ir valdybos narys. Tokia valdymo organų, tiksliau – vienasmenio valdymo organo ir kolegialaus valdymo organo nario, faktinė sutaptis nelemia kompetencijų ir kartu civilinės atsakomybės pagrindų sutapties. Kitaip tariant, bendrovės vadovas ir valdybos narys, jei ir egzistuoja pirmiau įvardyta sutaptis, teisine prasme laikytini dviem savarankiškais bendrovės valdymo organais (tiksliau – vienasmeniu valdymo organu ir kolegialiu valdymo organu nariu), turinčiu skirtingus įgaliojimus, teises ir pareigas ir atitinkamai atsakančiais skirtingais pagrindais.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 nurodyta, kad skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į valdymo organų teisių ir pareigų skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šios pareigos vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens veikimas ar neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus ar steigimo dokumentus yra solidari. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimu neatsako. Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti šį sprendimą valdybai, atsakomybė tokiu atveju kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konflikto neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą.

36. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę-ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai, todėl kai valdyba sudaroma, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nėra pakankamas. Jei įstatuose nenumatyta kitaip, savo funkcijų valdyba negali deleguoti bendrovės vadovui, taigi sprendimų priėmimas perkeliamas į aukštesnį bendrovės valdymo lygį. Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai patektų bendrovės vadovo pasiūlymų, o, neturėdama pakankamos informacijos sprendimui pateikti, gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

37. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo.

38. Pagal Juridinių asmenų registro 2020 m. gegužės 19 d. išrašą, Laidavimo sutarties sudarymo metu FF lizingo įstatinis kapitalas buvo 3 768 000 Lt, o 1/20 įstatinio kapitalo būtų 188 400 Lt.

39. Taigi, Laidavimo sutarčiai sudaryti buvo būtinas FF lizingo valdybos sprendimas.

41. Tretieji asmenys E. Š. ir L. R. taip pat nurodė, kad valdybos nariai buvo FF lizingo darbuotojai, pavaldūs atsakovui, valdybos sprendimai buvo priimami pagal atsakovo nurodymus. Valdybos nariai šiems nurodymams neprieštaraudavo, nes atsakovas kitokių nuomonių nepriimdavo, o jam nepaklususius valdybos narius būtų atleidęs iš darbo. Trečiasis asmuo K. M. nurodė, kad jis, priimdamas Sprendimą, pasitikėjo atsakovo, kuris valdė beveik 85 proc. FF lizingo akcijų, nuomone ir manė, kad atsakovas nesiūlys priimti FF lizingui nepalankų sprendimų. Be to, valdybos narė E. Š. dirbo FF lizingas finansininke, o valdybos narė L. R. – FF lizingas juriste, todėl trečiasis asmuo manė, kad jos yra įvertinusios Sprendimo teisėtumą bei finansinį naudingumą.

42. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, tretieji asmenys Sprendimą priėmė negavę ir nereikalavę jokių dokumentų ir informacijos, reikalingų Sprendimui priimti – kokios yra Kredito sutarties sąlygos, ar Kredito sutartis jau yra vykdoma ir ar tinkamai vykdoma, kokia yra UAB „Prie vingio“ finansinė padėtis ir galimybės tinkamai įvykdyti Kredito sutartį, ar Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas kitomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kuo Sprendimas yra naudingas FF lizingui ir kt.

43. Trečiųjų asmenų E. Š. ir L. R. teiginiai apie FF lizingo valdybos veiklos fiktyvumą, valdybos narių baimę priimti sprendimus, priešingus atsakovo nuomonei, atsižvelgiant į ankščiau nurodytą valdybos paskirtį ir kompetenciją priimti didelę reikšmę bendrovės veiklai turinčius sprendimus, nėra pakankami pateisinti Sprendimo priėmimą nesiaiškinus, ar šis Sprendimas atitinka FF lizingo interesus.

44. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie realius neteisėtus atsakovo veiksmus prieš jo sprendimams prieštaraujančius valdybos narius.

45. Atitinkamai vertinami ir trečiojo asmens K. M. nurodyti balsavimo „už“ Sprendimą motyvai.

46. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad svarstyti klausimą dėl Sprendimo priėmimo valdybai pateikė atsakovas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas valdybos nariams pateikė dokumentus ir informaciją, reikalingą Sprendimui priimti. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas jiems teigė, jog UAB „Prie vingio“ finansinė būklė yra gera, be to, UAB „Prie vingio“ turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus bus galima įvykdyti laiduojamą prievolę.

47. Vertinama, kad šie atsakovo teiginiai buvo klaidinantys, nes UAB „Prie vingio“ negrąžino kredito pradiniu Kredito sutartyje nustatytu terminu, negrąžino kredito ir pratęsus kredito grąžinimo terminą Susitarimu dėl Kredito sutarties pakeitimo, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Prie vingo“ finansinė padėtis Susitarimo priėmimo metu leido pagrįstai tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo.

48. Ši UAB „Prie vingio“ finansinė padėtis atsakovui turėjo būti žinoma / buvo žinoma, nes būtent atsakovas teikė Sprendimą FF lizingo valdybai, be to, atsakovas Sprendimo priėmimo metu buvo UAB „Prie vingio“ valdybos nariu. Pažymėtina, kad atsakovas tretiesiems asmenims neatskleidė ir aplinkybės apie savo sąsajas su UAB „Prie vingio“ – buvimo šios įmonės valdybos nariu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Prie vingio“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto Bankui Kredito sutarties vykdymui užtikrinti, reali vertė Sprendimo priėmimo metu buvo pakankama patenkinti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį.

49. Taigi, tretieji asmenys – FF lizingas valdybos nariai, nesiaiškinę jokių aplinkybių, priėmė Sprendimą, o šį Sprendimą svarstyti FF lizingas valdybai pateikė atsakovas, kuris valdybai nepateikė Sprendimui priimti reikalingų dokumentų ir informacijos, taip pat žodžiu pateikė klaidinančia informaciją apie UAB „Prie vingio“ galimybę įvykdyti Kredito sutartį.

50. Atsakovo žodžiu pateikta informacija, kad UAB „Prie vingio“ finansinė būklė yra gera, kad UAB „Prie vingio“ turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus bus galima įvykdyti laiduojamą prievolę, nesudaro pagrindo netaikyti tretiesiems asmenims atsakomybės už Sprendimo priėmimą, nes tokia informacija laikytina akivaizdžiai nepakankama priimant sprendimą garantuoti ar laiduoti už didelės vertės – 1 800 000 Lt, prievolės įvykdymą.

51. Pagrindo netaikyti tretiesiems asmenims atsakomybės už Sprendimo priėmimą nesudaro ir ta aplinkybė, kad Sprendimu buvo nuspręsta garantuoti ar laiduoti su sąlyga, kad kredito grąžinimas pratęsiamas iki 2008 m. lapkričio 22 d., o Laidavimo sutartimi buvo laiduota pagal Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo sąlygas, pagal kurias buvo nustatyta tokia kredito grąžinimo tvarka: 2008 m. vasario 22 d. grąžinama 112 500 Lt, 2008 m. gegužės mėn. grąžinama 125 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 22 d. grąžinama 112 500 Lt, 2008 m. lapkričio 22 d. grąžinama 1 462 500 Lt.

52. Tai, kad Susitarime dėl Kredito sutarties pakeitimo numatytas kredito grąžinimas dalimis, nesudaro pagrindo teigti, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta viršijant atsakovui Sprendimu suteiktus įgaliojimus. Iš Sprendimo teksto nėra aišku, kad būtent visos kredito sumos grąžinimas ne ankščiau kaip iki 2008 m. lapkričio 22 d. buvo esminė Sprendimo priėmimo sąlyga. Kaip matyti iš ankščiau nurodytų aplinkybių, Sprendimą tretieji asmenys priėmė nesigilindami nei į Kredito sutarties, nei į Sprendimo sąlygas, o Sprendimo tekstas buvo parengtas atsakovo. Be to, kaip matyti iš Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo, pagrindinė kredito suma ir turėjo būti grąžinta iki 2008 m. lapkričio 23 d.

53. Sprendimas ir jo pagrindu sudaryta Laidavimo sutartis buvo aiškiai nenaudingi FF lizingui – neatlygintinai buvo laiduota už didelės vertės – 1 800 000 Lt, UAB „Prie vingio“ prievolės įvykdymą, UAB „Prie vingio“ finansinė padėtis Sprendimo ir Laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo gera, nes UAB „Prie vingio“ jau buvo pažeidusi pradinį kredito grąžinimo terminą, nebuvo jokios ekonominės ar verslo logikos FF lizingui laiduoti už UAB „Prie vingio“.

54. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Laidavimo sutartis nesukėlė FF lizingas žalos, nes, atsakovo teigimu, pagal Laidavimo sutarties nuostatas Bankas įsipareigojo perleisti FF lizingui reikalavimo teises į UAB „Prie vingio“ pagal Kredito sutartį ir į Kredito sutarties užtikrinimo priemones.

55. Kaip matyti iš Laidavimo sutarties 2.2.1. punkto, Bankas įsipareigojo perleisti FF lizingui reikalavimo teises į UAB „Prie vingio“ pagal Kredito sutartį ir į Kredito sutarties užtikrinimo priemones tik FF lizingui už UAB „Prie vingio“ įvykdžius prievolę pagal Kredito sutartį. Kaip jau nurodyta, UAB „Prie vingio“ finansinė padėtis Laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo gera, UAB „Prie vingio“ jau buvo pažeidusi pradinį kredito grąžinimo terminą, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Prie vingio“ finansinė padėtis būtų leidusi įgyvendinti FF lizingo atgręžtinio reikalavimo teises į UAB „Prie vingio“.

56. Be to, be Laidavimo sutarties, kredito grąžinimas buvo užtikrintas tik UAB „Prie vingio“ priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šio žemės sklypo vertė laidavimo sutarties sudarymo metu ir vėliau buvo pakankama padengti UAB „Prie vingio“ įsipareigojimus pagal Kredito sutartį.

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiųjų asmenų atsakomybė priimant FF lizingui nenaudingą Sprendimą, sudariusį pagrindą Laidavimo sutarčiai sudaryti, vertinama 50 proc. Kita 50 proc. atsakomybės dalis dėl FF lizingui nenaudingo Sprendimo priėmimo ir Laidavimo sutarties sudarymo tenka atsakovui.

58. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Bankas sumokėjo UAB „Prie vingio“ 1 800 000 Lt ne pagal Kredito sutartį, o pagal kitą sandorį, už kurį FF lizingas nelaidavo, todėl nebuvo pagrindo patvirtinti Banko kreditorinio reikalavimo FF lizingui, kylančio iš Kredito ir Laidavimo sutarčių.

59. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartis, kuria patvirtintas 1 697 250,10 Lt (491 557,61 Eur) Banko kreditorinis reikalavimas FF lizingui, kylantis iš Kredito ir Laidavimo sutarčių, yra įsiteisėjusi, todėl Banko kreditorinio reikalavimo FF lizingui dydis ir pagrindas yra prejudicinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Bankas sumokėjo UAB „Prie vingio“ 1 800 000 Lt ne pagal Kredito sutartį, o pagal kitą sandorį, už kurį FF lizingas nelaidavo, yra pripažintos nepagrįstomis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2611/2013.

60. Atsakovo nurodytos, jo teigimu naujai paaiškėjusios, aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje, pateiktoje ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17, nurodyta, jog tyrimui nepateikti visi FF lizingas buhalterinės apskaitos dokumentai, nes jie nebuvo išsaugoti, nėra susijusios su galimybe nustatyti Banko kreditorinio reikalavimo FF lizingui, kylančio iš Kredito ir Laidavimo sutarčių, dydį, kadangi šio kreditorinio reikalavimo dydis atitinka neįvykdytą UAB „Prie vingio“ prievolę Bankui pagal Kredito sutartį ir nustatytas ne pagal FF lizingas, o pagal Banko pateiktus duomenis ir Banko apskaitos dokumentus.

61. Iš 2020 m. sausio 20 d. Banko kreditorinio reikalavimo tikslinimo, pateikto su ieškovių 2020 m. sausio 29 d. pareiškimu dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas 1 697 250,10 Lt (491 557,61 Eur) Banko kreditorinis reikalavimas FF lizingui, kylantis iš Kredito ir Laidavimo sutarčių, yra iš dalies patenkintas: 32 806,66 Eur Banko naudai vykdymo procese buvo išieškoti iš UAB „Prie vingio“, o 46 096,05 Eur Bankui buvo pervesti FF lizingo bankroto procese iš FF lizingo lėšų.

62. Kaip paaiškino FF lizingas atstovė, FF lizingo bankroto procesas yra baigiamoje stadijoje, šiuo metu nerealizuoto FF lizingo turto nėra, teismuose dar vyksta ginčai dėl žalos atlyginimo priteisimo / reikalavimo teisių nustatymo, kur atsakyti turėtų atsakovas. Tačiau byloje nėra duomenų apie reikšmingą atsakovo turimą turtą, be to, iš atsakovo jau vykdomas 90 217,10 Eur išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Reali galimybė išieškoti iš atsakovo visas priteistas / priteistinas sumas FF lizingo bankroto proceso metu yra minimali, atitinkamai, tai neigiamai įtakotų ir reikalavimo teisių į atsakovą pardavimo kainą, o, net ir šias sumas išieškojus ar pardavus reikalavimo teises į atsakovą, iš šių sumų visų pirma būtu dengiamos administravimo išlaidos ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad FF lizingo, kaip laiduotojo, prievolė Bankui pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartį bus įvykdyta didesne apimtimi, nei 46 096,05 Eur.

63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo veiksmais, netinkamai vykdžius CK 2.87 straipsnyje nustatytas valdymo organo nario pareigas ir sudarius Laidavimo sutartį, FF lizingui padarytos žalos dydis yra 23 048,03 Eur (46 096,05 Eur :2), ši suma FF lizingo naudai priteisiama iš atsakovo.

64. Iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

65. Dėl atsakovo argumentų, kad ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje, nagrinėjant apeliacine tvarka bylą pagal visus ieškinio / patikslinto ieškinio reikalavimus, tame tarpe ir pagal reikalavimą priteisti žalą, kilusią iš Laidavimo sutarties. Šios nutarties 43 punkte nurodyta, kad ieškovės UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ su ieškiniu atsakovui kreipėsi praėjus mažiau nei metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą FF lizingui įsiteisėjimo, byloje nėra duomenų, kad šioms ieškovėms ankščiau nei prieš dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie aplinkybes, suteikiančias teisę ieškovėms kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

66. Nors ieškovės nurodė, kad žala FF lizingui buvo padaryta ir tuo, kad atsakovas laiku nevykdė prievolių pagal Laidavimo sutartį, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos FF lizingui iškėlimo, todėl, be negrąžinto Kredito sumos, buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, tačiau ieškovės nei nenurodė, nei įrodinėjo, kokia palūkanų ir delspinigių suma padidėjo Banko kreditorinis reikalavimas dėl šių atsakovo veiksmų.

67. Ieškovė UAB „Skomė“ pateikė prašymą atlyginti 12 929 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas viso bylos nagrinėjimo metu (tiek bylą pagal visus ieškinio / patikslinto ieškinio reikalavimus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, tiek bylos dalį dėl žalos pagal Laidavimo sutartį priteisimo antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme).

68. Ieškovės UAB „Skomė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iki šiol jokia apimtimi nėra paskirstytos.

69. Ieškovės 2016 m. gegužės 2 d. patikslintu ieškiniu buvo pareiškusios 630 086,11 Eur dydžio reikalavimą atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš atsakovo FF lizingo naudai priteista 90 217,10 Eur žalai atlyginti, o sprendimu iš atsakovo FF lizingo naudai priteista 23 048,03 Eur žalai atlyginti, iš viso 113 265,13 Eur.

70. Kadangi patenkinta 17,98 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės UAB „Skomė“ naudai priteisiamos 2 324,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

71. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 2 433 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas už 113 265,13 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. V. ieškovės BUAB „FF lizingas“ naudai 23 048,23 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2014 m. spalio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Z. V. ieškovės UAB „Skomė“ naudai 2 324,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Z. V. valstybės naudai 2 433 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.