Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje civilinės bylos Nr. 2-271-881/2017, nagrinėtoje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

10. Pasisakydamos dėl pareiškėjo išdėstytų procesinių prašymų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-271-881/2017 dalyje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš Z. V. buvo priteista 90 217,10 Eur žalos atlyginimo. Šią žalą sudarė darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio delspinigiai, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nesumokėtų mokesčių delspinigiai, taip pat 14 493,16 Eur dalis iš UAB „GVK“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Visi procesiniai sprendimai, kuriais buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, pagal kuriuos apskaičiuota priteista žala, yra įsiteisėję, dėl to nėra pagrindo išreikalauti įrodymus procesiniais sprendimais nustatytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 182 str. 3 d.). Pareiškėjo nurodomas ikiteisminis tyrimas taip pat nesusijęs su prašoma atnaujinti byla, o prašymu išreikalauti duomenis Z. V. galimai siekia gauti ikiteisminio tyrimo duomenis, kurių jam prokurorė neteikia. Nesutinka ir su prašymu dėl liudytojų apklausos bei bylos sustabdymo, nurodydamos, kad pagrindo tam nėra.

12. Pažymi, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, gali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjas prašymą grindžia nauja aplinkybe - 2019 m. balandžio 26 d. FNTT VAV ŪVTS specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-4675, kurios neteikia ir su kuria net pats nėra susipažinęs. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2019-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1099-273/2019 konstatavo, jog 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ne dėl atsakovės UAB „FF Lizingas“ nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą (ne)nustatymo, bet dėl pareiškėjo Z. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atsiradimo momento. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo pateikė aibėje baigtų nagrinėti civilinių bylų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 89 027,06 Eur žalos atlyginimas, susijęs su delspinigiais ir vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelstą atsiskaityti laiką, pakeitė, sumažinant priteistą sumą iki 75 723,49 Eur, o likusią šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 50 275 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymu, pakeitė, sumažinant priteistą sumą iki 14 493,61 Eur, o likusią šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šia nutartimi sumažintos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 491 557,61 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutarties sudarymu, ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui perduota dalis bylos šiuo metu nagrinėjama iš naujo Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-805-565/2020).

17. Vilniaus apygardos teisme gautu prašymu pareiškėjas (atsakovas) Z. V. siekia dalies civilinės bylos, kuri baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi) proceso atnaujinimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

19. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

20. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

21. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo dalis byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

23. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą sieja su 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2020 m. liepos 7 d. Darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).

Dėl procesinių prašymų

24. Teismas pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos galėtų būti susiję su įrodinėjimo procesu, kuris vyktų bylos nagrinėjimą atnaujinus. Įrodinėjimo procesas byloje dėl proceso atnaujinimo skiriasi nuo įrodinėjimo proceso nagrinėjant bylą iš esmės iš naujo. Stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl to, ar procesas byloje turėtų būti atnaujintas, tokių prašymų tenkinimas būtų netikslingas. Teismas atkreipia dėmesį, kad prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtent pareiškėjas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo turi pareigą pateikti teismui įrodymus, kad tokios aplinkybės egzistuoja (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

25. Prašydamas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo UAB „FF lizingas“ bankroto byloje Nr. B2-61-230/2020 pagal 2020-07-04 Z. V. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų, taip pat iki bus priimtas prokuroro ar teismo galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas faktiškai siekia, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas lauktų, kol naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, galimai paaiškės. Tokia situacija reikštų procesinį išnagrinėtos bylos neapibrėžtumą ilgą laiką, prieštarautų civilinio proceso paskirčiai bei tikslams ir yra negalima.

26. UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic arms“ yra faktiškai pranešta apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, jos yra dėl jo pasisakiusios teismui pateiktame atsiliepime. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad galimai šių įmonių buveinių adresai pakitę, o jos apie tai teismo neinformavo, nėra teisiškai reikšminga.

27. Dėl aptartų priežasčių nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo ir šios dienos rašytinio teismo posėdžio atidėjimui.

28. Atidėti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo nėra pagrindo ir dėl to, kad pareiškėjas Z. V. nėra susipažinęs su kitų proceso dalyvių pateiktais atsiliepimais į jo pareiškimą. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą teismas paskiria priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir jo kopijas išsiuntęs šalims ir tretiesiems asmenims. Šiuo atveju tai padaryta 2020 m. liepos 20 d. teismo nutartimi, kuria be kita ko prašymas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugpjūčio 26 d. Pagal tą pačią CPK 370 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą iki teismo posėdžio dienos. Tokia įstatymų leidėjo aiškiai nustatyta pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka reiškia, kad pareiškėjo supažindinimas su kitų proceso dalyvių atsiliepimais į jo pareiškimą iki paskirto pareiškimo nagrinėjimo datos nėra privalomas, nes ne visada objektyviai įmanomas. Akivaizdu, kad CPK 370 straipsnyje įtvirtinto proceso tikslas - sudaryti galimybę visiems proceso dalyviams išsakyti poziciją teismui dėl proceso atnaujinimo, tuo tarpu visi pareiškėjo argumentai privalo būti pateikti su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

29. Nors pareiškėjas, prašydamas atnaujinti civilinės bylos baigtos dalies procesą nurodo tokį prašymą reiškiantis vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais pagrindais, akivaizdu, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas ta pačia aplinkybe – 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, kurias pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusiomis. Pateiktame pareiškime nenurodyta jokių įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriuose būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, taip pat nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą. Paties pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui pasisakyti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 dalyje nurodyto pagrindo procesui atnaujinti egzistavimo.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas nurodo tai, kad teismas 2020-04-30 nutartyje konstatavo, jog negalima patvirtinti ir nustatyti, kada UAB „FF lizingas“ tapo nemoki, kokios įmonės nemokumo priežastys ir ar įmonė turėjo galimybę atsiskaityti pagal pradelstus reikalavimus, nėra galimybių pagrįsti, kad UAB „FF lizingas“ sudaryti sandoriai buvo tiesioginė ir esminė priežastis, nulėmusi UAB „FF lizingas“ nemokumą ir bankroto bei žalą kreditoriams.

32. Šių aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis, ką netiesiogiai patvirtina ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad savo esme analogiškos aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusioje 2018-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2018. Taigi, šios aplinkybės buvo teismui žinomos, priimant 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria baigta nagrinėti prašoma atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-271-881/2017 dalis.

33. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, iškėlė LUAB „FF Lizingas“ bankroto bylą. 2014 m. birželio 12 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių reikalavimų suma sudarė 4 701 843,45 Lt (1 361 747,99 Eur). Vėlesnėmis teismo nutartimis kreditorių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi LUAB „FF lizingas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017 (pašalinant iš pirmosios instancijos teismo nutarties tam tikrus argumentus), LUAB „FF Lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir šios nutarties priėmimo metu turi privalomą galią prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiam teismui (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad juose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis vadovavosi ir galutinį sprendimą prašomoje atnaujinti bylos dalyje priėmęs teismas.

34. Iš teismų procesinių sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017 turinio akivaizdu, kad tenkinant reikalavimus ir priteisiant iš Z. V. žalą prašomoje atnaujinti šios bylos dalyje, esminės reikšmės pareiškėjo kaip naujos nurodomos aplinkybės apie įmonės nemokumo atsiradimo momentą bei jo priežastis, neturėjo. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties 87 punkte konstatavo, kad bendrovė turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvykdyti prievoles darbuotojams ir valstybei, matoma iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos (be kita ko, atsižvelgiant į bendrovės gautų pajamų 2010 – 2013 metais sumą, bendrovės valdyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę ir kt.). Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atsikirtimų byloje galima matyti, kad sprendimas nevykdyti aptariamų prievolių arba jas vykdyti iš dalies atsakovo buvo priimtas sąmoningai, subjektyviai tikintis su šia kreditorių grupe susitarti, atsiskaityti vėliau ar pan. Teisėjų kolegija vertino, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų elgęsis pagal rūpestingo ir atsakingo vadovo standartą bei siekęs, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas prievoles darbuotojams ir valstybei, nebūtų kilusios neigiamos pasekmės ir dėl ilgą laiką nevykdytų prievolių bendrovei nebūtų tekusi pareiga mokėti delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio. Tos pačios nutarties 115 punkte teismas padarė išvadą, kad Z. V., priėmęs sprendimą 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įsigyti UAB „Prie vingio“ skolą už nominalią jos kainą, elgėsi itin neapdairiai ir neatsakingai savo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu ir padarė jai žalą. Taigi, išnagrinėję bylą teismai Z. V. civilinę atsakomybę kildino pirmiausia iš jo kaip įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei netinkamo vykdymo, susidūrus su mokumo problemomis ir negalint atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti įmokų į biudžetą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, turėjo esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.

35. Paminėtina ir tai, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-30 nutartyje, kurioje sprendė ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo klausimą, teismas nekvestionavo UAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčinio pagrįstumo, tik nurodydamas, kad ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas patraukti Z. V. baudžiamojon atsakomybėn bei pažymėdamas, kad tyčinis bankrotas ir nusikalstamas bankrotas yra skirtingos teisinės sąvokos. Svarbu pažymėti ir tai, kad objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje – tyčinio bankroto, požymiai (sąmoningas blogas įmonės valdymas) nėra tapatūs civiline tvarka nustatytam įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimui.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptariamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, kurie buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nenurodė. Dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo (atsakovo) Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje dalyje civilinės bylos Nr. 2-271-881/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.