- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-639-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02076-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“
- Trečiasis asmuo
- E. Š., L. R., K. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“, likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. Š., L. R. ir K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusios, prašė priteisti iš atsakovo Z. V. 458 750,94 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovių prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotas atsakovui Z. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, bendrai neviršijant 630 860,11 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis palikta nepakeista.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atmestas atsakovo prašymas panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: priteista bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo 619 003,28 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos; kita ieškinio dalis atmesta. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 491 557,61 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutarties sudarymu, ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Atsakovas Z. V. 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui prašymą sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš dalies tenkinus atsakovo Z. V. apeliacinį skundą, byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra didesnis nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo priteista suma ir neišnagrinėtos ieškinio dalies suma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas ir pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo Z. V. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų arešto, kurios buvo pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-368-790/2019, mastas, nustatant, kad atsakovo Z. V. bendrai areštuoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų vertė negali viršyti 581 774,71 Eur sumos.
8. Atsakovas Z. V. 2020 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Nurodė, kad 2020 m. sausio 11 d. iš bankomato jis negalėjo paimti kiekvieną mėnesį jam išmokamos laisvai disponuojamos sumos iš areštuotos sąskaitos pagal nustatytas sąlygas. Sąskaitos areštų sąraše atsakovas rado naują 2019 m. gruodžio 31 d. įrašą, kuriame be įrašo numerio ir arešto sumos – 581 774,71 Eur, kurią Vilniaus apygardos teismas nustatė 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nebuvo nuodyta, kokia institucija tai padarė. Atsakovas 2020 m. sausio 13 d. raštu kreipėsi į antstolį A. Naujokaitį, kuris vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytas ir 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Praėjus kuriam laikui po šio rašto įteikimo antstoliui, 2019 m. gruodžio 31 d. įrašas atsakovo sąskaitos areštų registre dingo.
10. Atsakovo manymu, dėl 2019 m. gruodžio 31 d. įrašo jo sąskaitos areštų registre, dėl kurio atsakovas negalėjo iš bankomato paimti laisvai disponuojamos sumos iš areštuotos sąskaitos, atsirado dėl antstolio veiksmų. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė UAB „FF lizingas“ ir kita ieškovė kartu su antstoliu A. Naujokaičiu nesąžiningai naudoja atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdami atsakovą ir jo šeimą palikti be lėšų pragyvenimui. Dėl to, atsakovas prašė atsisakyti ginti apsimestines ieškovių teises taikant laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra išnykusios aplinkybės, kurias laikinąsias apsaugos priemones atsakovui taikę teismai pripažino kaip keliančias grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
13. Pažymėjo, kad atsakovas dėl jo nurodytų antstolio A. Naujokaičio veiksmų dėl 2019 m. gruodžio 31 d. įrašo atsakovo sąskaitos areštų registre atsiradimo, dėl kurio jis negalėjo iš bankomato paimti laisvai disponuojamos sumos iš areštuotos sąskaitos, turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
14. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai piktnaudžiauja jų naudai atsakovui pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tokiais ieškovų veiksmais atsakovas nurodė ieškovų teiginį 2018 m. rugsėjo 24 d. dublike kitoje byloje, kad „išieškojimas iš atsakovo Z. V. turėtų trukti dar bent kelis šimtmečius ar net tūkstančius metų, kas, savaime aišku, neįmanoma“. Šį teiginį teismas vertino kaip galimos išieškojimo iš atsakovo trukmės nurodymą, o ne kaip siekį be pagrindo apriboti atsakovo teises naudotis lėšomis pragyvenimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantas Z. V. pateikęs atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir jo prašymą išnagrinėti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsakė savo išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo, t. y. kad teismui priėmus sprendimą šioje byloje, laikinosios apsaugos priemonės bus būtinos.
15.2. Atsakovas neturi jokio turto, kurį sąžiningai ar nesąžiningai galėtų kam nors be teisinio pagrindo perleisti, dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra išnykusios aplinkybės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepagrįstas. Vienintelis atsakovo turtas ir lėšos yra jo gaunama signataro renta.
15.3. Atsižvelgiant į tai, belieka vienas pagrindas, kuriuo remiantis Vilniaus apygardos teismas šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. didelė ieškinio suma, tačiau šis argumentas yra atmestinas, nes didelės vertės turtinis reikalavimas pats savaime nėra pagrįstas.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovių pareiškimo dėl išieškojimo iš atsakovo trukmės, nes šis ieškovių išsireiškimas sietinas su atsakovo sveikatos būkle bei patyčiomis.
15.5. Atsakovas yra pateikęs skundą dėl antstolių vykdomų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovai piktnaudžiauja jų naudai pritaikytomis laikinosios apsaugomis priemonėmis yra skubota.
Atsiliepimas
2. Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
16.1. apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios bent hipotetiškai galėtų būti vertinamos kaip pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
16.2. Apelianto nurodytos aplinkybės, jeigu jos atitinka tikrovę, yra susijusios ne su teismų priimtomis nutartimis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet su antstolio (antstolių) veiksmais. Apeliantas nesutikdamas su antstolių veiksmais, gali juos skųsti, ką jau yra daręs šimtus kartų.
16.3. Ieškovės niekaip nėra susiję su antstolio A. Naujokaičio veiksmais vykdant šioje byloje priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl apelianto samprotavimai apie tariamą ieškovių ir antstolio A. Naujokaičio ar kitų antstolių sąmokslą neturi jokio racionalaus pagrindo.
16.4. Apelianto teiginiai apie teismo šališkumą neturi jokio pagrindo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prašymo dėl jų pakeitimo, panaikinimo nagrinėjimo stadijoje dėl bylos esmės nėra sprendžiama.
16.5. Nepriklausomai nuo to ar atsakovas deklaruoja turintis ar neturintis turto, laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad apelianto turto apimtis yra kintanti, nes nors apeliantas deklaruoja, jog jokio turto neturi, tačiau tai neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
3. Ieškovė likviduojama UAB „FF lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
17.1. apeliantas iškreipia skundžiamoje nutartyje konstatuotas aplinkybes ir nepagrįstai nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas išsakė savo išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo šioje byloje.
Šalies argumentai
17.2. Apelianto nurodomos aplinkybės yra susijusios su antstolių veiksmais ir nėra susiję su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti byloje laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
5. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
6. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, nustatant, kad atsakovo bendrai areštuoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų vertė negali viršyti 581 774,71 Eur sumos.
8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra išnykusios aplinkybės, kurias laikinąsias apsaugos priemones taikę teismai pripažino kaip keliančias grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat, kad atsakovo nurodomi argumentai (negalėjimas nusiimti laisvai disponuojamų pinigų iš bankomato, įrašo atsakovo sąskaitoje nebuvimas), nėra susiję su galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu (nebuvimu).
9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nurodo, kad teismas išsakė savo išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo šioje byloje. Pažymi, kad nebeturi jokio turto, kurį sąžiningai ar nesąžiningai galėtų kam nors be teisinio pagrindo perleisti, o vienintelis apelianto turtas yra jo gaunama signataro renta. Dėl to, apelianto manymu, laikinosios apsaugos priemonės nebegali būti pritaikytos, remiantis vien tik didele ieškinio suma, nes didelės vertės turtinis reikalavimas pats savaime nėra pagrįstas.
10. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais.
11. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo taikytos įvertinus jo turtinę padėtį, duomenis kitose bylose, kuriose atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustačius, kad atsakovas perleidžia turimą turtą kitiems asmenims. Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pasikeitusios faktinės aplinkybės nėra vienintelė ir, juo labiau, išimtinė sąlyga, leidžianti panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).
12. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės šalies prašymu gali būti panaikintos egzistuojant ir kitam, nei atskirajame skunde nurodė apeliantas, alternatyviam pagrindui – jeigu jos neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
14. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad yra išnykusios aplinkybės keliančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad atsakovas galimai nebeturi jokio kito turto, apart jo gaunamos signataro rentos, negali būti laikoma ta išnykusia aplinkybe, kurios pagrindu galėtų būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo, o laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, kai nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to ar atsakovas deklaruoja turintis ar neturintis turto.
15. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl bylos baigties. Pažymėtina, kad bylos eigoje spręsdamas ar egzistuoja pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas detaliai neanalizuoja ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų, t. y. teismas nepateikia kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo žodžius „būsimas teismo sprendimas“ nesudaro pagrindo spręsti, jog jis išsakė savo išankstinę nuomonę apie būtinai ieškovėms palankų sprendimą. Toks vertinimas neatitiktų civiliniame procese vyraujančio protingumo principo.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto nurodomi argumentai (tiek prašyme, tiek skunde) yra susiję ne su teismų nutartimis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet su antstolio (antstolių) veiksmais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai negalėjo nusiimti iš bankomato laisvai disponuojamos sumos, negali būti pagrindu byloje panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas manydamas, kad antstolis (antstoliai) jo atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, jis turi teisę naudotis įstatymo jam suteiktomis teisėmis ir tokius veiksmus skųsti. Be to, kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantas tą yra padaręs.
17. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad ieškovės piktnaudžiauja apelianto atžvilgiu pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis ir galimai bendradarbiauja su antstoliu (antstoliais), apeliacinės instancijos teismas negali vertinti šių aplinkybių ir dėl jų pasisakyti, todėl jie taip pat atmetami.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasisakė ir dėl ieškovių teiginio, kad atsižvelgiant į išieškojimų apimtis išieškojimas iš apelianto turėtų trukti kelis šimtus ar net tūkstančius metų, vertindamas jį kaip galimo išieškojimo iš atsakovo trukmės nurodymą, o ne kaip siekį be pagrindo, apriboti apelianto teises naudotis lėšomis pragyvenimui. Apeliantas pats pripažįsta, kad jis turi daug teisminių procesų, jo atžvilgiu yra užvesta daug vykdomųjų bylų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis ieškovių pasisakymas yra niekaip nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje panaikinimu ir vertinamas tik kaip susiklosčiusios situacijos apibūdinimas.
19. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi dar kartą pakeitė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, jį sumažindamas iki 548 968,05 Eur.
20. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apelianto atžvilgiu nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.