- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e2-237-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02040-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. M.
dalyvaujant ieškovei J. M. ir ieškovės J. M. atstovei (advokatei) Evelinai Trukšinienei, atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. atstovei (advokato padėjėjai) Astai Kaminskaitei, išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui A. M. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė J. M. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus (el. b. f. 1, f. l. 1–13):
1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo 9 punktą ir nustatyti toliau nurodomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų S. M. ir D. M. bendravimo tvarką:
a) atsakovas A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. lyginiais metų savaitgaliais penktadienį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir sekmadienio vakarą iki 19 val. grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą. Atsakovas A. M. vaikų nakvynės metu privalo užtikrinti vaikams atskiras lovas miegui;
b) atsakovas A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. kiekvieną ketvirtadienį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 21 val. grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą. Jeigu vaikų lankomų užsiėmimų datos keisis, bendravimas darbo dieną šalių susitarimu gali būti perkeliamas į bet kurį vaikams laisvą darbo dienos vakarą tomis pačiomis valandomis;
c) tėvas A. M. turi teisę atostogauti su vaikais S. M. ir D. M. pusę laiko vaikų pavasario, vasaros, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų. Šalys atostogų datą ir trukmę suderina raštu (el. paštu ar SMS žinute) tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų;
d) motina J. M. turi teisę bendrauti su vaikais S. M. ir D. M. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną. Jeigu ieškovės J. M. gimimo diena ar Motinos diena sutampa su lyginiu metų savaitgaliu, motina turi teisę bendrauti su vaikais tą dieną nuo 10 val. iki 18 val.;
e) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas A. M. su vaikais S. M. ir D. M. švenčia neporiniais metais, pasiimdamas vaikus iš jų (vaikų – apylinkės teismo pastaba) gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.;
f) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas motina J. M. su vaikais S. M. ir D. M. švenčia poriniais metais net jei tai ir sutampa su lyginių metų savaitgaliais;
g) tėvas A. M. švenčia Naujuosius metus su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais, pasiimdamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) gruodžio 31 d. 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.;
h) tėvas A. M. švenčia Šv. Velykas su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais, pasiimdamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. iš jų (vaiku – apylinkės teismo pastaba) gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val.;
i) abi šalys A. M. ir J. M. įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą viena kitą informuoti raštu (el. paštu / SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;
1.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir priteisti S. M. iš A. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 500 Eur dydžio išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir priteisti D. M. iš A. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 500 Eur dydžio išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. paskirti ieškovę J. M. S. M. ir D. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
1.4. alternatyvus reikalavimas – tuo atveju, jei A. M. nenori bendrauti su vaikais S. M. ir D. M. ieškovės J. M. siūloma bendravimo tvarka, iš atsakovo A. M. vaikų S. M. ir D. M. išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 600 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. priteisti nepilnamečių vaikų S. M. ir D. M. + naudai 2 064 Eur išlaikymo įsiskolinimo – indeksacijos.
2. Ieškovė J. M. ieškininį pareiškimą (ieškinį) grindė tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu nutraukė šalių santuoką ir išsprendė kitus, susijusius su santuokos nutraukimu, klausimus. Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis). Šalys Taikos sutartyje susitarė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams (dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini)) teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas pradėjo mokėti nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Taikos sutartyje nustatyta, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė teikia 2023 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo 2023-04-21 nutartyje nurodytas periodinių išmokų indeksavimo grafikas. Nuo 2016 m. vaikų poreikiai pasikeitė, atsirado specialiųjų poreikių;
2.2. teismas, 2013-06-20 patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis), nenustatė konkrečios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Sutarties 9 punkte numatyta, kad atsakovas turi teisę abiem tėvams ir vaikams priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti. Atsakovas su vaikais praleidžia mažai laiko, vaikų nelanko, praktiškai nesidomi vaikų gyvenimais. Ieškovė bendravimo su vaikais tvarkoje prašo numatyti vieną darbo dienos vakarą vaikams bendravimui su tėvu, atsižvelgiant į vaikų treniruotes ir užimtumą (ketvirtadienis). Dėl vaikų užsiėmimų ir treniruočių ši diena galėtų turėtų būti keičiama pagal šalių susitarimą tą dieną, kai vaikai neturi užsiėmimų ar treniruočių. Vaikai paaugliai, skirtingų lyčių, todėl svarbus privatumas ir miegojimas vienoje lovoje kelia nepatogumų. Vadovaujantis Vaikų pasakojimais apie sudaromas sąlygas miegui pas tėvą, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą sukurti tinkamas ir komfortabilias sąlygas vaikų nakvynei (užtikrinti atskiras ir patogias lovas). Ieškovės siūloma tėvo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus: bendravimo tvarka konkreti, reikalaujanti mažai šalių komunikacijos, taip pat pritaikyta prie vaikų gyvenimo ritmo. Jeigu atsakovui bendravimo tvarka nepriimtina, tuomet ieškovė sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo arba nustatyti visiškai minimalią bendravimo tvarką, tačiau atsakovas tokiu atveju turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo;
2.3. nuo nutarties, kuria vaikams priteistas išlaikymas iš atsakovo po 175 Eur, pasikeitė vaikų poreikiai. Vaikų poreikiai pakitę ir iš viso abiem vaikams sudaro 1 138 Eur per mėn. Ieškovė vaikams maistui per mėnesį išleidžia po 180 Eur (įskaičiuotas ir maitinimas ugdymo įstaigoje. Higienos priemonėms (šampūnams, pastoms, dušo želė ir pan.) kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui vidutiniškai išleidžiama po 20 Eur. Vaikai yra paaugliai ir suvartoja gerokai daugiau maisto nei ieškovė. Ieškovė kas mėnesį moka po 1 045 Eur būsto kreditą, kuriame gyvena su vaikais, todėl kiekvienam iš vaikų tenkanti mėnesinės įmokos dalis – 348 Eur. Komunaliniams mokesčiams, telefono planams, internetui kiekvienam vaikui tenkanti dalis per mėnesį – 60 Eur. Vaikai naudojasi viešuoju transportu, todėl vaikams tenka pirkti viešojo transporto nuolatinius bilietus. Taip pat dažnai į popamokines veiklas, pas gydytojus ar keliaujant kažkur savaitgaliais, vaikus veža ieškovė. Vaikams per mėnesį kuro ir viešojo transporto bilietams reikia skirti po 20 Eur. Vaikų drabužiams, batams ir kitoms aprangos prekėms Ieškovė kas mėnesį vidutiniškai skiria po 40 Eur. Taip pat Ieškovė nurodo, kad Vaikams augant periodiškai reikia atnaujinti baldus, kartais nupirkti naujus telefonus, kompiuterius ir pan., todėl tikslinga kas mėnesį šiems pirkiniams kaupti lėšas (pakankama suma būtų po 50 Eur kiekvienam iš vaikų). Kadangi vaikai lanko mokyklą, ieškovė nuolat patiria su mokykla susijusių išlaidų (ekskursijoms, dovanoms, kuprinėms, mokyklinėms priemonėms, klasės fondui, Word ir PowerPoint prenumeratoms ir pan.), todėl per mėnesį vidutiniškai išleidžiama po 20 Eur. Vaikų būreliams, priemonėms reikalingoms būreliams, įskaitant aprangą, varžyboms per mėnesį vidutiniškai reikia skirti po 100 Eur. Taip pat kiekvieną mėnesį vaikų laisvalaikiui skiriama maždaug po 40 Eur. Ieškovė vaikų vardu yra sudariusi investicinio gyvybės draudimo sutartis, kurių paskirtis – kaupti lėšas studijoms. Mėnesinės įmokos po 100 Eur. Kadangi naudos gavėjai yra vaikai, įmokos taip pat įtraukiamos į kasmėnesinius vaikų poreikius. Tėvas su vaikais neatostogauja ir nesiveža vaikų į keliones, taip pat į tai, kad vaikai vasaromis tam tikrą laiko tarpą praleidžia stovyklose, tikslinga išvykoms ir stovykloms kaupti po 60 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų. Vaikai turi ir specialiųjų poreikių: dukra serga skydliauke, turi cholesterolio problemų, viršsvorio, netaisyklingą pėdą, įaugusius nagus, prastą emocinę būklę; sūnui nustatyta disleksija, rekomenduojama logopedo ir psichologo pagalba, periodiškai reikėtų lankytis pas psichologą ir reikalingi breketai. Visiems šiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 100 Eur kiekvienam vaikui. Vaikų poreikių užtikrinimui kas mėnesį reikia bent 1 000 Eur;
2.4. ieškovė verčiasi individualia veikla (MB „B.“ savininkė), vidutinės pajamos 2023 m. – 2 100 Eur. Ieškovė nuomoja butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl kas mėnesį papildomai gauna po 530 Eur pajamų. Iš šios sumos kiekvieną mėnesį reikia išskaičiuoti deklaruojant pajamas mokėtinus mokesčius (už 2022 m. ieškovė turėjo maždaug po 795 Eur per mėnesį). Ieškovė 2022-05-12 įsigijo butą, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl prisiėmė 170 000 Eur įsipareigojimų. Ieškovė turi skolinį įsipareigojimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios mėnesinės įmokos 84,37 Eur. Dėl sumažėjusių gaunamų pajamų ir siekio užtikrinti vaikų gerovę ieškovė prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išdėstyti 7 698,93 Eur sumos mokėjimus (prašymas tenkintas). Atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė. Atsakovas savo aplinką įsirengęs ženkliai geriau nei Ieškovė su vaikais. Atsakovas yra UAB „A.“ vadovas. UAB „A.“ 2022 m. įmonės pardavimo pajamos buvo 232 501 Eur. Vaikai gyvena su ieškove, ieškovei ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta;
2.5. nors ir ieškovė gauna „Vaiko pinigus“ po 96 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau aptarta suma neturėtų būti skaičiuojama prie bendros išlaikymo sumos. Iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokų suma. Iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Vaiko pinigai skiriami išimtinai vaikų poreikiams tenkinti;
2.6. nors 2023 m. nutartyje nurodyta, kad „atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 34 645 Eur sumą, nors dviejų vaikų išlaikymui su indeksacija privalėjo sumokėti 32 792 Eur sumą“, tačiau teismas klaidingai konstatavo, kad nuo 2016 m. kitos sumos, kurios net nesusijusios su teikiamu išlaikymu, o yra skirtos, pavyzdžiui, vaikų dovanoms, turi būti laikomos išlaikymo indeksacija. Vien tik sumų pervedimas, kurios yra skirtos visiškai ne vaikų išlaikymui, negali būti laikoma tinkamu išlaikymo indeksavimu. Vaikams priteistas išlaikymas iš atsakovo kiekvienais metais turėjo būti indeksuojamas. 2023 m. nutartyje neįvertinta, kad ne visos sumos, kurias atsakovas pervedė ieškovei, yra periodinis išlaikymas ar tuo labiau jo (išlaikymo) indeksacija. Nors atsakovas anksčiau šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms ir pan.) savo nuožiūra pasirinktas sumas pervesdavo kiekvienam iš vaikų į jų (vaikų) vardais atidarytas banko sąskaitas, tačiau vėliau atsakovas pradėjo tokias sumas pervedinėti į ieškovės sąskaitą. Teismas, priimdamas 2023 m. nutartį, nesigilino kam yra skirtos papildomai pervedamos sumos, o tiesiog nusprendė nurodytas sumas priskirti prie vaikams teikto išlaikymo. Atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervesdavo ne tik išlaikymui skirtas sumas, tačiau ir savanoriškai skiriamas pinigines sumas, kurias pats laiko dovanomis vaikams. Atsakovas kiekvieną kartą pervesdamas išlaikymo sumą mokėjimo paskirtyje iš esmės nurodo tą patį „alimentai vaikams“ ir dažniausiai dar detalizuoja nurodydamas, kad pervedama suma turėtų būti skirti aprangai, maistui, būreliams ir pan. Kai atsakovas perveda kitas sumas, tai mokėjimo paskirtyje ir nurodo kam lėšos skirtos. Kadangi pats atsakovas identifikuoja pervedamų sumų paskirtis, todėl pastarosios sumos neturėtų būti laikomos išlaikymo indeksacija;
2.7. nuo 2016 m., kai vartotojų kainų indeksas viršijo 101, todėl nuo 2017 m. vasario mėn. išlaikymas periodinėmis išmokomis turėjo būti indeksuojamas. Ieškovės skaičiavimais, atsakovas nuo 2017 m. vasario mėnesio turėjo mokėti po 178 Eur kiekvienam iš vaikų. Iš viso už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2018-02-01 atsakovas turėjo sumokėti 4 272 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 200 Eur, todėl liko 72 Eur nepriemoka. 2017 m. gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksas buvo 103,9, todėl nuo 2018-02-01 atsakovas kiekvienam iš vaikų turėjo mokėti po 185 Eur ir už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-02-01 atsakovas turėjo sumokėti 4 440 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 200 Eur (240 Eur nepriemoka). 2018 m. gruodžio mėn. vartotojų kainų indeksas buvo 101,9, todėl nuo 2019-02-01 atsakovas kiekvienam iš vaikų turėjo mokėti po 189 Eur ir iš viso už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2020-02-01 atsakovas turėjo sumokėti 4 536 Eur, tačiau sumokėjo 4 200 Eur ir liko 336 Eur nepriemoka. 2019 m. gruodžio mėn. vartotojų kainų indeksas buvo 102,7, todėl nuo 2020-02-01 atsakovas turėjo mokėti kiekvienam iš vaikų po 194 Eur ir iš viso už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2021-02-01 atsakovas turėjo sumokėti 4 656 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 200 Eur, todėl liko 456 Eur nepriemoka. 2020 m. gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksas neviršijo 101. 2021 m. gruodžio mėn. vartotojų kainų indeksas buvo 110,6, todėl nuo 2022-02-01 atsakovas turėjo mokėti kiekvienam iš vaikų po 215 Eur ir iš viso už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2023-02-01 atsakovas turėjo sumokėti 5 160 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 200 Eur, todėl liko 960 Eur nepriemoka. Atsakovas tik po 2023 m. vykusios mediacijos pabaigos pradėjo mokėti tinkamai indeksuotą išlaikymą. Atsakovas nuo 2017-02-01 turėjo pareigą kiekvienais metais indeksuoti vaikams teikiamą išlaikymą, tačiau to nepadarius iki 2023-02-01 atsakovui susikaupė 2 064 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris dabar turi būti priteisiamas vaikų naudai. Priėmus 2023 m. nutartį pastarosios neskundė, nes neturėjo lėšų nei teisinei konsultacijai, nei tuo labiau susimokėti už atskirojo skundo surašymą. Ieškovė tikėjosi, kad tokios klaidingos 2023 m. nutartyje padarytos išvados galės būti paneigiamos vėliau.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės J. M. ieškininio pareiškimo reikalavimus, kuriame suformulavo reikalavimą netenkinti ieškinio reikalavimų (el. b. f. 2, f. l. 45–52). Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. ieškovė neginčija, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams. kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2023-04-21 nutarties, atsakovas teikė išlaikymą vaikams netgi su permoka, dėl ko buvo atmestas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, nuolat bendravo ir tebebendrauja su vaikais;
2.2. bendravimo tvarkos pakeitimas neatitinka vaikų interesų. Byloje keliamas brandos link artėjančių paauglių bendravimo su tėvais klausimas, kuris negali būti sprendžiamas mechaniškai, kadangi nebus atsižvelgta į vaikų, artėjančių link savarankiškų asmenybių, interesus ir poreikius. Teismo 2013-06-20 sprendimu buvo patvirtina šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys nenustatė konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos ir įtvirtino taisyklę, jog šalys kartu rūpinasi vaikų priežiūra, auklėjimu ir kitais su vaikais susijusiais klausimais, o atsakovas su vaikais bendraus tiek patiems vaikams, tiek abiem šalim priimtinu laiku ir sąlygomis. Tvarka galiojo 10 metų, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, kai vaikai artėja prie pilnametystės ir daugelį klausimų sprendžia patys, tokia nusistovėjusi ilgametė tvarka ieškovei pradėjo nebetikti. 2013 m. vaikai buvo dar labai maži, jiems reikėjo skirti daug daugiau dėmesio ir priežiūros, tačiau nustatyta tvarka ieškovei tiko, tačiau kai vaikai tapo beveik savarankiški, tokia tvarka ieškovei nebetinka. Ieškovė siekia patenkinti savo norus, o ne užtikrinti vaikų interesus. Ieškovės teiginys, jog atsakovas su vaikais praleidžia mažai laiko, nelanko, praktiškai nesidomi vaikų gyvenimais – neatitinka tikrovės. Atsakovas neneigia, jog su vaikais bendrauja mažesnį kiekį dienų nei ieškovė. Matematiškai padalinus bendravimo laiką tarp tėvų, vaikų ir tėvo santykis automatiškai nuo to nepagerės. Nėra poreikio gerinti atsakovo ir vaikų santykio, kuris ir taip yra geras. Atsakovas su vaikais bendrauti nevengia, nuolat palaiko ryšį. Kai atsakovas neturi galimybės bendrauti gyvai, visada bendrauja per pokalbių grupę. Atsakovas aktyviai domisi vaikų gyvenimu ir dalyvauja vaikų auklėjime. Atsakovas su vaikais praleidžia mažiau laiko nei ieškovė dėl objektyvių priežasčių, susijusių su atsakovo darbine veikla, kuri neturi nuolatinio grafiko. Dukrai 16 m., o sūnui – 15 m., todėl tokio amžiaus vaikai yra nebe aktyvios priežiūros reikalaujantys mažamečiai, o iš esmės jau savarankiškos asmenybės, turinčios savo aiškiai išreikštus norus, interesus, siekį atsiskirti nuo tėvų kontrolės ir t.t. Vaikai turi ne tik draugų ratą, bet ir antras puses, todėl bet koks vaikų įspraudimas į priverstinius bendravimo rėmus tik kels vaikų nepasitenkinimą ir sukels priešingą efektą. Tokio amžiaus vaikai pajėgūs patys spręsti dėl savo praleidžiamo laiko ir vietos;
2.3. atsakovas nesutinka su priverstiniu vaikų paėmimu ir grąžinimu į ieškovės gyvenamąją vietą. Vaikai turi draugų, antras puses, aktyviai naudojasi viešuoju transportu, patys planuoja savo laiką ir veiklas, todėl pajėgūs savarankiškai keliauti. Dėl savo darbo pobūdžio atsakovas objektyviai negalės vykdyti tokios bendravimo tvarkos kaip pageidauja ieškovė. Ieškovė reikalauja bendravimo su vaikais kiekvieną ketvirtadienį, tačiau ieškovė iš esmės siekia sukurti konfliktus. Ieškovės siūlymas dėl ketvirtadienių tik dar labiau didins komunikacijos poreikį tarp šalių: treniruočių grafikas bet kada gali pasikeisti, vaikai gali nuspręsti pakeisti būrelius ar visai nebelankyti ir pan. Atsakovas dėl savo darbo pobūdžio neturi stabilaus darbo grafiko, dažnai nebūna Vilniuje. Atsakovas dirba (savo verslu rūpinasi) vienas. Dėl atsakovui atliktos kelio operacijos laukia bent pusės metų reabilitacija, o atsakovo galimybės judėti yra itin ribotos, dėl to atsakovas objektyviai negalės laikytis ieškovės prašomos tvarkos. Atsakovas ir vaikai visada susitaria dėl patogaus laiko, vietos ir bendravimo trukmės. Atsižvelgiant į vaikų amžių nebus galimybės vaikus priverstinai būti pas atsakovą, jei vaikai to patys nenorės. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atskirų lovų užtikrinimo. Konkrečių buitinių sąlygų sudarymas nėra teismo nustatomos bendravimo tvarkos dalykas. Vaikai neišsakę priekaištų dėl nakvynės sąlygų pas atsakovą. Atsakovas objektyviai vaikams gali suteikti tik vieną nedidelį kambarį nakvynei. Atsakovas neturi finansinių galimybių įsigyti dar didesnį būstą su dar vienu papildomu kambariu;
2.4. ieškovė atsispiria nuo Taikos sutartyje nustatyto išlaikymo dydžio po 175 Eur kiekvienam iš vaikų, tačiau realus atsakovo mokamas išlaikymo dydis dėl indeksacijos išaugęs –atsakovas moka kiekvienam iš vaikų po 265 Eur. Valstybė tam ir taiko išlaikymo indeksavimą, kad išlaikymo dydis kistų pagal pokytį ekonomikoje. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikiama išlaidų vaikų poreikiams detalizacija. Ieškovė teigia perkanti mėsą, tačiau vaikai ne kartą skundėsi atsakovui, jog būdami pas ieškovę negauna pakankamai mėsos. Ieškovės bandymas į vaikų išlaikymo sumą įtraukti kredito įmokas už ieškovės antrą būstą rodo siekį pasigerinti savo turtinę padėtį atsakovo sąskaita. Atsakovas, nutraukdamas santuoka su ieškove, sumokėjo ieškovei 40 000 Lt kompensaciją, kurią ieškovė panaudojo įsigydama butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir kuriame ieškovė su vaikais gyveno. Atsakovas daugiau nei pakankamai prisidėjo prie vaikų aprūpinimo būstu. Ieškovės būstas, esantis (duomenys neskelbtini) yra antras ieškovės būstas. Vaikai nenorėjo kraustytis iš Kauno, tačiau į Vilnių ieškovė persikraustė ne dėl vaikų interesų, o dėl to, kad susirado draugą Vilniuje. Įtraukus Ieškovės kredito įmokas į išlaikymą susidarytų tokia situacija, jog atsakovo lėšomis būtų mokama už ieškovės nuosavybės teise valdomą antrą gyvenamąjį būstą. Ieškovė teigia, jog komunaliniams mokesčiams, telefono planams, internetui kiekvienam vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudaro po 60 Eur, tačiau tokioms išlaidoms pagrįsti nepateikia įrodymų. Atsakovas neneigia, jog vaikams reikia įsigyti viešojo transporto bilietus, tačiau atsakovas ir moka kiekvieno vaiko išlaikymui po 265 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka prisidėti prie ieškovės antro būsto apstatymo. Vaikai, gyvendami bute Kaune, buvo aprūpinti baldais. Ieškovė, priėmusi sprendimą įsigyti antrą būstą, jį apstatyti turi savo lėšomis. Telefonams kaupti po 50 Eur per mėnesį poreikio nėra. Atsakovas dukrai padovanojo mažai naudotą itin gerą Apple Mac Pro kompiuterį ir naują spausdintuvą. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad vaikų būreliams, priemonėms reikalingoms būreliams, įskaitant aprangą, varžyboms per mėnesį reikia skirti po 100 Eur, o vaikų laisvalaikiui po 40 Eur. Atsakovas jau moka išlaikymą, kuris ir turi būti naudojamas šiais tikslais. Investicinių sutarčių sudarymas buvo vienašalis ieškovės sprendimas, priimtas nesuderinus su atsakovu. Nei įstatymai, nei teismų sprendimai neįpareigoja sudaryti tokių sutarčių. Atsakovas sudaręs draudimo sutartis vaikų naudai ir kas mėnesį atlieka mokėjimus. Ieškovė draudimo įmokoms mokėti naudoja gaunamus vaiko pinigus, kurių atsakovas negauna ir kurių negali panaudoti įmokoms mokėti. Ieškovė nepateikė argumentų, kodėl atsakovas turi prievolę vežti vaikus į užsienio keliones. Kiekvienas iš tėvų savarankiškai sprendžia, kaip organizuoti savo laiką su vaikais. Kelionės į užsienį nėra nei vaiko, nei suaugusiojo prigimtinė teisė, o priklauso nuo finansinių galimybių. Ieškovės nurodytos sumos stovykloms nepagrįstos (užtektų po 25 Eur mėn.). Atsakovas nesutinka, kad dukros sveikatos problemoms spręsti būtina samdyti privačius gydytojus bei privatų sporto trenerį. Ieškovė turi teisę kreiptis į šeimos gydytoją, kuris savo ruožtu nukreiptų pas dietologą, kuris sudarytų atitinkamą mitybos planą. Siekiant padidinti fizinį krūvį nebūtina samdyti privataus trenerio. Ieškovė nemotyvuoja ir privataus gydytojo poreikio pėdos nagų gydymui. Tas pats pasakytina ir dėl psichologo pagalbos – pasikreipus pas šeimos gydytoją dukra būtų nukreipta pas atitinkamą specialistą. Kai buvo kilę vaikų psichologinių problemų, atsakovas samdė psichologę bei mokėjo už psichologo paslaugas (vaikams dar gyvenant Kaune), tačiau psichologei konstatavus, kad visų pirma ieškovė turi koreguoti savo elgesį su vaikais, ieškovė atsisakė tęsti vizitus. Tie patys argumentai pasakytini ir dėl ieškovės dėstomų sūnaus poreikių. Sūnus lankė skirtus mokamus užsiėmimus ir atsakovas prie tokių išlaidų prisidėjo. Sprendimą nebetęsti vizitų pas specialistą priėmė ieškovė. Atsakovas sutinka mokėti per pusę pagal faktiškai patiriamas išlaidas, kompensuojant ieškovei patirtas išlaidas per šalių sutartą laiką nuo išlaidų patyrimo. Tokiu būdu papildomai bus užtikrinta, kad atsakovo mokamos sumos yra skiriamus vaikų, o ne ieškovės poreikiams tenkinti. Atsakovas sutiktų padidinti mokamą išlaikymą iki 350 Eur kiekvienam vaikui;
2.5. atsakovo darbo užmokestis netto sudaro 1052,74 Eur, o dėl nedarbingumo pajamos dar labiau sumažėjo. Pajamų disproporcija reiškia, jog ieškovė turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne apimtimi. Nors Ieškovė remiasi tuo faktu, jog UAB „A.“ 2022 m. pardavimo pajamos buvo 232 501 Eur, tačiau ieškovė nevertino to, jog tai ne pelnas. Atsakovo pajamos iš įmonės nedidelės. Nors Ieškovė ir teigia, jog butą (duomenys neskelbtini) įsigijo dėl vaikų interesų, tačiau šis faktas neatitinka tikrovės. Ieškovė, pasinaudodama atsakovo sumokėta 40 000 Lt, įsigijo butą Kaune, kuriame gyveno su vaikais ir prie kurio vaikai buvo įpratę, tačiau būstas Vilniaus r. buvo įsigytas ne dėl vaikų interesų, o dėl to, jog ieškovė susirado draugą Vilniuje. Aptartas butas jau antras ieškovės būstas, kuris objektyviai vaikų interesams užtikrinti nebūtinas, todėl atsakovas už ieškovės papildomai prisiimamus įsipareigojimus neatsakingas. Atsakovas turi tik vieną gyvenamąjį būstą, kurio įsigijimui pasiskolino. Atsakovas būsto užbaigimui skolinosi ne tik iš banko, tačiau ir iš dabartinės sutuoktinės motinos, taip pat iš draugo. Namo statyboms buvo panaudotos ir dabartinės atsakovo sutuoktinės lėšos, gautos pardavus sutuoktinės nekilnojamąjį turtą Tauragėje, o atsakovo sutuoktinė nuolat prisideda prie namo ir namo įrengimo išlaidų. Atsakovui kartu su savo dabartine sutuoktine sudėtinga vykdyti įsipareigojimus bankui (mėnesinė įmoka yra padidėjusi ir sudaro 1 278,27 Eur). Atsakovas taip pat turi rūpintis ir savo senyvo amžiaus mama, kuriai yra 72 metai, o jos sveikatos būklė prasta. Atsakovas priverstas skirti savo finansus ir laiką ir mamos priežiūrai. Ieškovė teigia, jog dėl sumažėjusių gaunamų pajamų ir siekio užtikrinti vaikų gerovę prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išdėstyti 7 698,93 Eur mokėjimus tačiau visos aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog tą lėmė ieškovės siekis įsigyti antrą būstą. Jei ieškovė neturėjo pakankamai lėšų įsigyti antrą naujos statybos būstą ir jį įsirengti, ieškovė galėjo pirkti senos statybos būstą, o ieškovės turimų pinigų būtų likę ir būsto įrengimui. Ieškovė teigia, jog vaikų išlaikymui turi skolintis iš artimų giminaičių, tačiau neįvardijo, nei kokie tai giminaičiai, nei kiek ir kada paskolino;
2.6. pati ieškovė nurodo, kad klausimas dėl išlaikymo skolos (ne)buvimo buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurios ieškovė neskundė. Ieškovė siekia, kad teismas revizuotų įsiteisėjusią teismo nutartį. Argumentai, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo suklydo, nėra pagrindas naikinti teisėtos nutarties. Visus ieškinyje dėstomus argumentus dėl teismo klaidos ieškovė galėjo ir turėjo dėstyti atskirajame skunde, kurio ieškovė neteikė.
3. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (el. b. f. 2, f. l. 1–14). Išvadose nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti patenkinantis nepilnamečių vaikų poreikius bei neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis; išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo; ieškovės siūloma bendravimo tvarka esant vaikų sutikimui iš esmės atitiktų geriausius vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje, vykusiame 2025-01-16, Tarnybos specialistas Dalius Bielskis palaikė išvadoje nurodytus argumentus (el. b. f. 5, f. l. 60–73). Paaiškino, kad vaikams priteistas po 175 Eur išlaikymas neatitinka net minimalių vaiko poreikių. Išlaikymas turėtų būti pakeistas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei tėvų galimybes. Nors tėvo ir vaikų santykiai sudėtingi, tačiau nustačius bendravimo tvarką, galimai tie santykiai pradėtų po truputi keisti į gerąją pusę. Jei vaikai daugiau laiko praleistų su tėvu, gal tie santykiai būtų kitokie. Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas ir yra atkurti tuos santykius tarp tėvo ir vaikų. Mano, kad bendravimo tvarka turėtų atitikti nepilnamečių vaikų interesus. Abi šalys turėtų būti suinteresuotos tvarkos laikytis. Vaikų nuomonė buvo išklausyta psichologės ir ta vaikų nuomonė buvo pateikta teismui. Vaikų santykiai su tėvu šalti ir reikia pastangų, kad tie santykiai būtų atkurti. Šalims trūksta bendradarbiavimo dėl vaikų auklėjimo, bendravimo, šalių santykiai įtempti. Vaikams trūksta dėmesio.
5. Teisminių posėdžių metu, vykusių 2024-11-21, 2024-12-10 ir 2025-01-16, šalys bei šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes (el. b. f. 4, f. l. 64–76, 146–155; t. 5, f. l. 60–73). Šalys teismui paaiškino faktines aplinkybes, šalių atstovai pateikė faktinių aplinkybių teisinį vertinimą.
6. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-01-16 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė J. M. palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 5, f. l. 60–73). Apibendrindama poziciją byloje reziumavo, kad:
6.1. atsakovas gauna didesnes pajamas, nei atskleidžia. Vaikai pasakojo, kad atsakovas per dieną gali sau leisti išleisti po 300 Eur. Atsakovas turi pinigų. Kai buvo santuokoje su atsakovu ir atsakovas imdavo pinigus iš įmonės, tarp šalių kildavo barniai, nes ieškovė atsakovo nesąžiningų veiksmų nepalaikydavo. Bendravimas su vaikais yra ir atsakovo atsakomybė, kurią atsakovas perkelia ieškovei. Dukra nori daugiau dėmesio. Daug kartų būdavo, kad atsakovas paskutinę minutę atšaukdavo sutartus susitikimus su vaiku (vaikai susiruošdavo, bet tėvas nepasirodydavo). Atsakovas turi prisiimti atsakomybę atkurti ryšį su vaikais. Dukra jau sugebėtų atskirti, kas yra netinkamas elgesys. Atsakovas nuolat kelia problemas, skambino į mokyklą psichologui, rašinėja vaikams ieškovę šmeižiančias žinutes. Skyrybų metu atsakovas jau pageidavo būti neįtrauktam į vaikų gyvenimą ir neprisiimti atsakomybės. Ieškovė būstą Vilniuje nusipirko ne tik savo poreikiams, bet ir vaikų. Pats atsakovas gyvena virš 100 m², tačiau nenori pasiimti pas save vaikų net pernakvoti. Atsakovas vaikams nesuorganizavęs šventės. Atsakovas žaloja vaikus, elgiasi neadekvačiai, ieškovę skundžia, taip atimdamas iš ieškovės laiką. Ieškovė viską daro viena. Atsakovas teigia, kad turi vaikams draudimą, tačiau nepateikė įrodymų. Atsakovas net nežino, kad vaikas buvo susilaužęs ranką;
6.2. išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas išlaikymo neindeksavimu. Atsakovas padovanojo 200 Eur vaikams, tačiau juos pervedė į jos (ieškovės) sąskaitą, nors patys vaikai turi savo sąskaitas ir atsakovui apie tai žinoma. Taip atsakovas pasielgė tam, kad dovana būtų išskaičiuota iš vaikams priteisto išlaikymo. Būna mėnesių, kad ieškovė vaikų poreikiams išleidžia iki 80 proc. savo pajamų. Kartais vaikams prireikia mokamų tyrimų, skiriamos dietos / programos. Sunku įvertinti, kiek iš tikrųjų išleidžia vaikams. Norėtų, kad šios išlaidos būtų laikomos išlaikymo įsiskolinimu ir priteistos;
6.3. vienais metais ieškovės pajamos buvo sumažėjusios, ieškovė buvo priversta negi parduoti automobilį. Iki šiol neįsigijo automobilio. Skyrybų metu atsakovas pasiūlė, kad įmonė liktų atsakovui, o už tai atsakovas mokės didesnį išlaikymą vaikams. Tuo metu įmonė buvo verta 100 tūkst., bet ieškovė tiesiog sutiko su atsakovo pasiūlymu, pasirašė atsakovo advokatės sudarytus dokumentus ir tuo metu negynė savo teisių ir interesų. Atsakovas jau nesutinka mokėti didesnio išlaikymo. Nors atsakovas teigia, kad turi išlaikyti sergančią motiną, tačiau kol šalys buvo santuokoje atsakovas motina nesirūpindavo. Atsakovo motina, būdama 72 m., vis dar dirba. Kaip tik neseniai atsakovo motina paskambino ieškovei ir paprašė pakalbėti su atsakovu, nes pastarasis ją (savo motiną) užblokavęs. Vien tai, kad atsakovas teigia, jog atsakovą išlaiko žmona, nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti vaikus.
7. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-01-16 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovės J. M. atstovė (advokatė) Evelina Trukšinienė palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 5, f. l. 60–73). Apibendrindama poziciją byloje reziumavo, kad:
Atsiliepimas
7.1. atsakovas teigia, kad moka abiem vaikams 530 Eur dydžio išlaikymą, tačiau tai yra indeksavimo pasekmė. Naują bendravimo tvarką lėmė pačių vaikų norai, kurie pageidauja gauti iš tėvo daugiau dėmesio, nes tėvas su vaikais susitinka tik vieną kartą į du mėnesius. Tėvas sąmoningai sugadino ryšį su vaikais. Vaikai pareiškę, kad kai būdavo mažesni, tai nakvodavo pas tėvą vienoje lovoje. Vaikai jau paaugę, todėl norėtų turėti kur pernakvoti pas tėvą, tačiau pas tėvą neturi nei vieno savo daikto (nei lovos, nei dantų šepetėlio, nei rankšluosčio). Iš atsakovo sąskaitų matyti, kad atsakovas gauna pajamas ne tik iš savo įmonės (kurios yra vienintelis akcininkas ir direktorius), bet kiekvieną mėnesį iš įmonės gauna pavedimus, kurių paskirtis yra „ūkinėms reikmėms“. Ir pavedimų sumos būna tokios: 2023 m. gruodžio mėn. – 2 500 Eur; 2024 m. sausio mėn. - 4 000 Eur; 2024 m. vasario mėn. – 6 000 Eur; 2024 m. kovo mėn. – 3 000 Eur; 2024 m. balandžio mėn. – 500 Eur; 2024 m. gegužės mėn. – 2 500 Eur; 2024 m. birželio mėn. – 4 500 Eur ; 2024 m. liepos mėn. – 4 000 Eur; 2024 m. rugpjūčio mėn. – 1 500 Eur; 2024 m. rugsėjo mėn. – 3 000 Eur; 2024 m. spalio mėn. – 3 500 Eur; 2024 m. lapkričio mėn. – 2 000 Eur. Duomenų apie 2024 m. gruodžio mėn. byloje nėra. Atsakovas įmonės pinigais naudojasi kaip nori. Ir nors nurodoma neva ūkinėms reikmėms, tačiau kaip tai apskaitoma buhalteriškai – nežinoma. Visgi, iš atsakovo banko sąskaitos matosi, kad atsakovas pinigus naudoja asmeniniams poreikiams. S. M. kiekvieną mėnesį perveda atsakovui pinigų, nurodant paskirtį arba namo biudžetui, arba kokiam daiktui (pvz., džiovyklei ir pan.). Atsakovo išlaidos: 2023 m. gruodžio mėn. – 4 672 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 7 687 Eur, 2024 m. gegužės mėn. – 9 757 Eur. Atsakovas gauna 1 000 Eur atlyginimą, sutuoktinė dar perveda tūkstantį ar kitą, bet atsakovo išlaidos žymiai viršija pajamas, t. y. realiai atsakovas disponuoja žymiai didesnėmis sumomis;
7.2. atsakovas nepateikė įrodymų, kad norėjo bendrauti su vaikais. Ieškovė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos reiškia tam, kad vaikai liktų pas tėvą nakvyne, kad būtų numatytas bendravimas per šventes. Poreikis tokiam reikalavimui kilo, nes atsakovas su vaikais nebendrauja ir visus su vaikais susijusius rūpesčius yra permetęs ieškovei. Būtent todėl ieškovė yra pareiškusi ir alternatyvų reikalavimą, nes jeigu atsakovas nenori bendrauti su vaikais, ieškovei teks daugiau rūpesčių dėl vaikų, todėl ieškovė sutinka su tokiu atsakovo visišku nusišalinimu nuo savo tėviškų pareigų, tačiau tuomet atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie materialaus vaikų išlaikymo. Atsakovas sako, kad vaikai turi apsispręsti kada su nori bendrauti, tačiau atsakovas, kaip tėvas, turi pareigą rodyti iniciatyvą, o ne permesti viską vaikams. Bendravimas vyksta padrikai, o vaikams reikalingas stabilumas. Vaikai specialistams yra nurodę, kad nori daugiau bendrauti su tėvu. Vaikai nenori likti pas tėvą savaitgaliui vien tik dėl to, kad ten vaikams nėra vietos. Nei vienas vaikas nepasakė, kad su tėvu nenorėtų bendrauti. Atsakovas sugadinęs santykius su vaikais ir turi pareigą tuos santykius atkurti. Vien tai, kad vaikai yra paaugliai nereiškia, kad negali būti nustatyta bendravimo tvarka (vaikai vis dar nepilnamečiai). Atsakovas alternatyvių pasiūlymų neteikia;
Šalies argumentai
7.3. ieškovė prašo pakeisti išlaikymo dydį iki 500 Eur kiekvienam vaikui, nes tokia suma atitinka vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį. Vaikų poreikiai padidėjo, tad ir išlaikymas turėtų padidėti. Ieškovė daugiau prisidėjo savo rūpesčiais dėl vaikų. Išlaikymo dydis (500 Lt) buvo nustatytas prieš 11 metų, todėl akivaizdu, kad per tiek metų buvo infliacija ir 500 Eur suma kaip tik ir atitinka prieš 11 metų nustatytam išlaikymo dydžiui. Atsakovas teigia išmokėjęs ieškovei 40 000 Lt (11 584,80 Eur) kompensaciją ir tokiu būdu įgijo ieškovei bei vaikams būstą, todėl neturi pareigos prisidėti prie būsto išlaikymo. Visgi, atsakovui atiteko didesnė dalis turto – automobilis, įmonės akcijos ir būtent už aptartą turtą atsakovas sumokėjo ieškovei kompensaciją. Aptarta suma neskirta vaikų išlaikymui. Kompensaciją atsakovas mokėjo ieškovei dalimis – po 1 600 Lt (463,39 Eur) kas mėnesį, todėl negalima teigti, kad ieškovei iš karto išmokėta 11 584,80 Eur (40 000 Lt) būstui įsigyti. Ieškovė turi teisę gerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas ir turi teisę pakeisti gyvenamąją vietą, kur vaikams bus sudarytos geresnės sąlygos. Ieškovė iš tiesų iš turimo buto Kaune gauna pajamas, tačiau pastarąsias panaudoja kredito grąžinimui, o dalį – ir vaikų poreikiams tenkinti. Vien tai, kad ieškovė turi butą Kaune nereiškia, kad ieškovė privalo važiuoti į Kauną ir ten gyventi. Vaikai lanko būrelius, sporto salę, kas vėlgi reikalauja išlaidų. Abu vaikai turi specialių poreikių – dukrai reikia breketų (apie 4 000 Eur), turėjo bėdų su pėdomis, reikalingi lęšiai, lanko psichologą. Vaikai naudojasi komunalinėmis paslaugoms, baldais, telefonais, kompiuteriais su mokama programine įranga . Vaikai turi ir poreikių, susijusių su ugdymo įstaigų lankymu. Atlikus visus paskaičiavimus kiekvienam vaikui per mėnesį reikėtų skirti po 1 138 Eur. Visi ieškovės išvardyti vaikų poreikiai yra minimalūs ir prašoma mažesnio išlaikymo, nei vaikų poreikiai (1 000 Eur / 2 = 500 Eur kiekvienam vaikui). Nemano, kad turėtų būti atimtos savivaldybės vaikams skiriamos išmokos. Atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ir sąžiningai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Abiejų šalių turtinė padėtis yra gera. Ieškovė turi 2 nekilnojamojo turto objektus, tačiau abu su paskola. Ieškovė turi mažąją bendriją, iš kurios gauna pajamas, tačiau vis tiek ieškovės padėtis yra prastesnė nei atsakovo, kuris yra įsirengęs naują namą. Ieškovės pajamų pakanka, kad galėtų skirti kiekvienam vaikui po 500 Eur. Atsakovas bando slėpti pajamas, į bylą pateikė tik įrodymus, kad gauna 1 000 Eur atlyginimą, nurodė, jog kiekvieną mėnesį turi mokėti paskolą (virš 1 000 Eur kas mėnesį), paaiškino, jog yra dabartinės žmonos išlaikytinis. Visgi, atsakovas turi asmeninio turto: žemės sklypą, naują gyvenamąjį namą (prabangiai įrengtą), butą Vievyje. Atsakovas yra vienasmenis UAB „A.“ savininkas. Įmonė turi 2 automobilius (vienas iš automobilių – naujas Lexus markės automobilis). Iš viešai prieinamų duomenų (rekvizitai.lt) matyti, kad atsakovo įmonės pajamos vienu metu buvo pakilusios netgi iki 400 000 Eur per metus. Atsakovas iš savo veiklos ir įmonės pinigus realiai naudoja savo nuožiūra, nes deklaruojamo 1 000 Eur atlyginimo nepakaktų pragyventi (paskolos grąžinimo įmokos yra didesnės už atsakovo nurodytą atlyginimą). Atsakovas dar moka virš 500 Eur išlaikymą abiem vaikams. Atsakovas namą įsirenginėjo įmonės lėšomis. Atsakovas kiekvieną mėnesį išleidžia tūkstančius eurų savo reikmėms. Ir nors beveik visą 2024 m. vasarą atsakovas buvo nedarbingume ir gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tačiau neva būdamas ligoje vis tiek stabiliai kiekvieną mėnesį iš įmonės imdavo lėšas ir įsirenginėjo namą. Atsakovo nesąžiningumą bei bandymą išsisukti nuo savo pareigų parodo ir tai, kad atsakovas, nupirkęs vaikams kokią dovaną, tokios dovanos vertę nepagrįstai išskaičiuoja iš į ieškovės sąskaitą pervestino išlaikymo. Jeigu atsakovas nori kažką padovanoti savo vaikui, tai atsakovas turi daryti savo valia. Išlaikymo padidinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos;
7.4. pirkiniai vaikams priklauso vien tik nuo atsakovo valios, tačiau ieškovė norėtų, kad vaikai nuolat gautų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. 50 Eur apima ir kompiuterius, ir baldus. Dėl atsakovo vedybų sutarties paaiškina, kad sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre ir tokie VĮ Registrų centro duomenys nenuginčyti (namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė). 2013 m. minimali alga buvo apie 1 000 Lt, šiuo metu – apie 1 000 Eur, reiškia 500 Lt šiandien ekvivalentiškai lygu 500 Eur. Nors atsakovas teigia, kad namo baigtumas tik 43 proc., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad namas praktiškai įrengtas. Nėra įrodymų, kad ieškovė piktnaudžiautų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis.
Atsiliepimas
8. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-01-16 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas A. M. palaikė atsiliepime į ieškinį suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 5, f. l. 60–73). Apibendrindamas poziciją byloje reziumavo, kad:
8.1. abiem vaikams moka 530 Eur išlaikymą. Nors dukra ir nori bendrauti su tėvu dienos metu, tačiau išreiškė norą susitikti kavinėse. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad santuokos metu atsakovas darė aferas. Atsakovas likdavo namuose, gamindavo vaikams valgyti, pirkdavo namų apyvokos daiktus. Atsakovas su dukra kartu ėjo pas psichologą (siūlė netgi ten nuvežti, bet dukra nenorėjo, tad susitiko prie psichologo kabineto). Dukra lanko visą kursą pas psichologą, sakė kad atsakovui irgi dar reikės atvykti į bendrą seansą, t. y. atsakovas su dukra bando atkurti santykius. Psichologas buvo pasakęs, kad galimai motina nuteikė vaikus prieš tėvą. Iš įmonės paimtus pinigus naudoja tik įmonės reikmėms. Atsakovė meluoja, kad atsakovas neimdavo vaikų: ieškovė pati vaikais manipuliavo ir kai atsakovas norėdavo paimti vaikus, tai ieškovė neleisdavo, o kai atsakovas nenorėdavo ar negalėdavo – ieškovė reikalaudavo paimti vaikus. Prieš šventes siūlė dukrai nuvažiuoti pas močiutę, bet dukra nenorėjo, nes atsakovas nepasiūlė pinigų. Sūnui prieš šventes irgi siūlė praleisti nors vieną švenčių dieną kartu, tačiau sūnus atsakė, kad neleidžiama. Atsakovas niekada per šventes nematė nei vieno savo vaiko. Atsakovas kategoriškai nereikalauja susitikimų su vaikas, visuomet atsižvelgia į vaikų norus. Vaikai kartai atsisako susitikti, nes tai nori pažaisti su kompiuteriu, tai susitikti su draugais, tačiau tuomet atsakovas sutinka su vaikų norais ir pasiūlo susitikti kitą dieną. Ieškovė išmokino dukrą būti materialiste, bendras laiko praleidimas darant kažkokią veiklą dukrai nepatinka. Jei atsakovas dukrą nuves į kavinę, tai dukra sutinka (nes gaus materialinės naudos). Ieškovė stengiasi kontroliuoti vaikus. Vaikai nuolat atsakovo klausdavo, o kodėl mama pasakė, kad tu kažką apvogei, o kodėl mama sakė, kad tu toks ar anoks. Ieškovė niekada neaiškino, kur išleidžia vaikų išlaikymui skirtas lėšas, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė byloje teikia melagingus parodymus – skyrybų metu kaip tik ieškovė pareikalavo, kad atsakovas atiduotų ieškovei viską, ką šalys kartu užgyveno. Ieškovė meluoja ir apie tai, kad į Vilnių persikėlė dėl vaikų gerovės. Ieškovė susirado partnerį ir būtent dėl partnerio parsikėlė. Vaikai kaip tik nenorėjo keisti gyvenamosios vietos. Atsakovas prie ieškovės ir vaikų būsto pirkimo prisidėjo ne tik sumokėdamas 40 000 Lt kompensaciją, bet pirko ir lovytę, atvažiuodavo padėti surinkti baldus, iš kaimo atveždavo bulvių maišus ir kitų daržovių, t. y. papildomai remdavo visais būdais, kokiais tik galėjo. Ieškovė neskaito atsakovo įdėtų pastangų ir lėšų į butą Kaune (iš kurio dabar ir gauna pajamas), nors atsakovas į butą ir investavo, nes tai buvo skirta vaikams. Nors ieškovė byloje teigė, kad Vilniuje pasistatytame bute (kotedže) neturėjo baldų, tačiau tuo pat metu nusipirko sau naujausią iPhone telefoną, naują kompiuterį. Patys vaikai sakė, kad motinai tokio galingo kompiuterio nereikėjo, nes ieškovė tik susirašinėjo elektroniniu paštu. Būdavo, kad kai atsakovas veždavo sūnų iš būrelių, tai pastarasis prašydavo nupirkti mėsos, pieno, nes mama nenupirkdavo pakankamai. Pas sūnų netgi būdavo išsivysčiusi mažakraujystė, nes sūnus buvo nepavalgęs (ieškovė tuo metu buvo vegetarė). Sūnus taip pat skundėsi, kad mama baudžia ir jeigu, neduoda dienpinigių/rankpinigių pavalgyti;
Šalies argumentai
8.2. ieškovė teigia, kad atsakovas pasistatė prabangų namą, tačiau tai netiesa. Namas yra karkasinis ir iš pigiausių medžiagų,. Atsakovas stengėsi taupyti. Atsakovas namą turi kartu su dabartine žmona, namas bendras. Jei vaikai paprašo nupirkti kokį nors daiktą, tai atsakovas nuperka. Atsakovas prašė ieškovės pagrįsti išlaidas, tai ieškovė reikalaudavo naujų iPhone telefonų, firminių rūbų, kelionių. Buvo nurodžiusi 2 500 Eur sumą. Atsakovo pajamas sudaro tik darbo uždarbis iš įmonės ir jeigu ne gerai uždirbanti žmona, atsakovas neišsiverstų. Vedybų sutartį sudarę tik formaliai, nes žmonos buvęs sutuoktinis turėjo finansinių sunkumų, tad taip norėjo ją (dabartinę žmoną) apsaugoti nuo problemų. Iš įmonės pinigus išsiima, nes reikia ūkinėms operacijoms. Atsakovas pasiima pinigus avansu, nes negali gi kiekvieną dieną „bėgioti“ į įmonę ir imti pinigus, bet paskui turi buhalterei pateikti ataskaitą, kam tuos pinigus panaudojo (sąskaitas, kelių mokesčio kvitus, degalinių čekius ir t. t.). Gali pats susitarti su vaikais ir nereikia teismo sprendimo. Norėtų, kad situacija liktų tokia, kokia yra dabar.
Atsiliepimas
9. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2025-01-16 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovo A. M. atstovė (advokato padėjėja) Asta Kaminskaitė palaikė atsiliepime į ieškinį suformuluotus reikalavimus (el. b. f. 5, f. l. 60–73). Apibendrindama poziciją byloje reziumavo, kad:
9.1. nereikia keisti bendravimo tvarkos, kai praktiškai liko tik metai iki dukros pilnametystės (18 metų sukaks 2026 m.). Visą laiką su vaikais buvo bendrauta bendru sutarimu. Išvadoje nurodyta, kad dukra pasisakė nenorinti nakvynių pas tėvą, o norėtų susitikti su tėvu ne tik vakarais, bet bendrauti dienos metu (penktadieniais). Nemano, kad nauja bendravimo tvarka atitinka dukters interesus. Pati ieškovė sako, kad santykiai įtempti ir dukra bijo tėvo, tai kaip priversti dukrą nakvoti pas tėvą? Dėl banko išrašų gali paaiškinti, kad iš įmonės kasos paimti pinigai arba turi būti grąžinami tai įforminant atitinkamai, arba pagrįsta (pvz., kvitais, čekiais, sąskaitomis), kad pinigai išleisti įmonės naudai. Nesąžininga suplakti pajamas ir ūkinėms reikmėms skirtas lėšas. Atsakovas eilę metų teikia ataskaitas, buvo atliekami patikrinimai, pažeidimų dėl piniginių lėšų operacijų ar neteisėtos veiklos nenustatyta. Net jeigu įmonės lėšas atsakovas ir panaudojo savo reikmėms, tas lėšas reiks grąžinti;
9.2. prie atsakovo pajamų nemažomis sumomis prisideda dabartinė atsakovo sutuoktinė, taip pat atsakovui skolina pinigus draugai (tačiau tai ne pajamos, o skolos). Atsakovas prisideda prie motinos išlaikymo. Vien tai, kad atsakovas tam tikras sumas išleido, pvz., Senukų prekybos centre, nereiškia, kad atsakovas negalėjo ten pirkti daiktų įmonės reikmėms;
Šalies argumentai
9.3. ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neįgyvendinama, nes reikėtų pereinamojo laikotarpio. Po savaitės ar dviejų dukra nevažiuos pas tėvą su nakvyne. Ryšys yra silpnas, dukra ir tėvas yra nutolę. Dukra aiškiai išreiškusi norą su tėvu bendrauti paprastomis dienomis (savaitgaliais norėtų susitikti su draugais) ir neatsižvelgti į dukros nuomonę būtų priešinga dukros interesams bei poreikiams. Pats vaikas pageidauja bendravimo be savaitgalių. Tėvas sprendžia šią problemą, kartu su dukra lanko psichologą. Atsakovas gal ir galėtų su vaikais matytis dažniau, tačiau stengiasi prisitaikyti prie vaikų norų. Vaikai patys sprendžia kada nori susitikti. Tėvas ir vaikai patys susiskambina ir susitaria, todėl tarpininko nereikia. Reikia atsižvelgti ir į atsakovo darbo ypatumus –dirba vienas, yra ir direktorius, ir sandėlininkas, ir apskaitininkas, ir valytojas, pats vežioja bei pristato prekes ir t. t. Atsakovo darbo pobūdis yra toks, kad sunku prisirišti prie konkretaus grafiko. Atsakovas stengiasi gauti pajamų ir suteikti vaikams išlaikymą. Nesutinka ir su ieškovės reikalavimu, kad atsakovas priverstinai paimtų vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristatytų atgal. Pati ieškovė nurodė, kad su vaikais naudojasi viešuoju transportu ir vaikai jau yra tokio amžiaus, kad galėtų važinėtis savarankiškai. Taip pat yra įvairūs susitikimų būdai – atsakovas galėtų iškviesti ir taksi vaikams. Nors ieškovė bendravimo tvarką susiejo su vaikų būrelių grafiku, bet būrelių laikai dažnai keičiasi;
9.4. atsakovas neginčija, kad turi teikti išlaikymą vaikams. Pritaikius indeksaciją – 530 Eur. Vaikams atsakovas nuolat dar papildomai perveda nuo 10 iki 100 Eur (kiek vaikai paprašo tuo metu), perka dovanas. Teigti, jog atsakovas teikia tik 530 Eur išlaikymą yra neteisinga. Tai konstatuota ir indeksacijos byloje, kad yra nuolatinė išlaikymo permoka. Banko išrašai liudija, kad atsakovo atlyginimas yra apie 1 000 Eur. Dabartinė sutuoktinė stipriai prisideda prie šeimos biudžeto ir be sutuoktinės atsakovės neišsiverstų. Jeigu teismas nuspręstų priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tai atsakovas prašo teismo tą skolą išdėstyti iki metų laiko, sumokant kasmėnesinėmis įmokomis;
9.5. nors ieškovė teigia, jog vaikai mažai bendrauja su atsakovu, tačiau vaikai turi nemažai psichologinių problemų. Vaikai gyvena su ieškove, todėl kyla klausimas, iš kur tie sutrikimai atsirado? Vaikai perima motinos gyvenimo būdą. Ieškovė neigiamai charakterizuoja atsakovą, tačiau siekia, kad vaikai bendrautų su tėvu. Ieškinys prieštarauja pačios ieškovės įsitikinimams, kas reiškia, kad ieškinys pareikštas tik dėl pinigų. Nesutinka, kad ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė už atsakovo. Ieškovė turi turto už beveik 0,5 milijono Eur – butą Kaune (100 000 Eur–130 000 vertės), namą Vilniuje (335 tūkst. eurų vertės), žemės sklypą. Taip pat atsakovė gauna pajamas iš buto Kaune nuomos – apie 500 Eur. Atsakovo namo baigtumas tik 43 proc. Buto Vievyje atsakovas netraktuoja kaip savo, nes motina ten gyvena ir pajamų iš buto atsakovas gauti negali, butas perrašytas formaliai. Byloje minėta 40 000 Lt kompensacija, kurią ieškovė ir panaudojo buto Kaune įsigijimui, taip užtikrinant būstą vaikams. Atsakovas neturi pareigos prisidėti prie buto išlaikymo, nes savo pareigą įvykdė prisidėdamas prie buto įsigijimo. Kitokiu atveju atsakovas būtų dvigubai įvykdęs savo prievoles vaikams. Be to, kai pirmą kartą 2013 m. atsakovas sutiko teikti vaikams didesnį išlaikymą, atsakovas neturėjo skolų. Atsakovas turi 3 paskolas – bankui (1 350 Eur mėnesinė įmoka), draugui 17 000 Eur ir skola uošvienei. Ieškovė teigia, kad neva „atidavė“ savo dalį įmonės atsakovui skyrybų metu, tačiau tuo metu tos įmonės vertė buvo praktiškai nulinė. „A.“ 2023 m. pajamos siekė 207 297 Eur, tačiau grynasis pelnas – 3 781 Eur. Įmonės vardu yra registruotas autobusiukas, kuris naudojamas prekėms vežioti / tiekti. Kitas automobilis taip pat naudojamas įmonės ūkinėje veikloje – važiuoti pas klientus, yra kaip ir įmonės reprezentacinis atributas;
9.6. su išlaikymo dydžio padidinimu atsakovas sutinka, siūlydamas po 350 Eur kiekvienam vaikui. Mano, kad ieškovė nepilnai pagrindė įrodymais nurodomą po 500 Eur sumą kiekvienam vaikui. Antai, 50 Eur per mėnesį vienam vaikui telefonui įsigyti, per metus – 600 Eur vienam vaikui. Tokių išlaidų iš tikrųjų nereikia. Atsakovas prisideda prie vaikų apipirkimo, kai to reikia. Nuo sausio mėn. vaiko pinigai padidėjo ir ieškovė šias išmokas panaudoja vaikų draudimui, tuo tarpu atsakovas vaikų draudimo įmokas turėtų mokėti iš savo asmeninių lėšų. Dėl to reikalauti dar kartą tų pačių draudimo pinigų iš atsakovo būtų neprotinga, neteisinga ir nelogiška. Vaikai iš tiesų turi sveikatos problemų, tačiau vaikų sveikatą įtakoja aplinka, kurioje vaikai gyvena. Atsakovas sutinka, kad jeigu vaikams suteiktos nemokamos medicininės procedūros / paslaugos / programos nepadės, atsakovas geranoriškai padengs pusę apmokamų paslaugų. Bet ieškovė turėtų tokias išlaidas pagrįsti įrodymais. Sūnus dažnai rašydavo atsakovui žinutes, kad neturi už ką pavalgyti mokykloje, nes motina tiesiog neduodavo pinigų;
9.7. išlaikymo indeksacijos klausimas išspręstas teismo nutartimi ir ieškovė reikalauja neegzistuojančios piniginės prievolės (skolos). Teismas negali revizuoti įsiteisėjusios teismo nutarties. Ieškovė prieštarauja pati sau, kad neva anksčiau nealėjo pasisamdyti advokato, todėl naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba. Ieškovė dar 2013 m. sugebėjo pasisamdyti advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. byloje sprendžiamas ieškovės J. M. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų (dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo dėl netaikytos indeksacijos priteisimo, taip pat dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nustatymo) (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, 3.175 straipsnis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo struktūros
11. CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Visgi, byloje reiškiami reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių sferos, todėl byloje taikytinos ir papildomos procesinės taisyklės, numatytos CPK 375–380 straipsniuose.
12. Viena vertus, kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, t. y. teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-08-03 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-256-781/2023, nutarties 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-124-916/2023, nutarties 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat pažymėjęs, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Aptarta teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12 –13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, jų (šalių) interesų pusiausvyra ar apsaugotos vienos iš šalių teisės ir interesai, kurių ji (šalis) dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama. Kai abi šalys procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais ir nenustatoma šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vienos iš šalių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-23 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-37-611/2023, nutarties 43–45 punktai).
13. Teismas, įvertinęs proceso eigą aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir pastarąjį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste, pastebi, jog abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, abejoms šalims buvo sudarytas lygiateisis procesas įrodymų rinkimo ir žodinių paaiškinimų atvejais. Teismas, tenkinęs ieškovės prašymus dėl atsakovo sąskaitų išrašų išreikalavimo, aptartų išrašų pateikimą byloje apribojo konkrečiu terminu, o taip pat, vadovaudamasis procesiniu lygiateisiškumo principu, analogiškus duomenis pasireikalavo ir apie ieškovę. Šalių nepilnamečių vaikų nuomonė išklausyta per Tarnybos psichologą, teismas teiravosi šalių ir apie poreikį išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonės teisme, tačiau proceso eigoje, išklausius šalių paaiškinimų, nuspręsta nepilnamečių vaikų teismo posėdyje neapklausti. Kadangi šalys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, turėjo atstovus (profesionalius teisininkus), nenustatyta viena iš šalių dominuojanti procesinė padėtis, todėl teismo procesinis aktyvumas, CPK 376 straipsnyje numatytų įgaliojimų kontekste, minimalus arba apskritai nebūtinas. Teismas, aiškumo dėlei pasisako, jog ex officio (liet. savo iniciatyva) tik sutikrina šalių pateiktų teismų sprendimų įsiteisėjimą ir procesinę eigą, vadovaudamasis LITEKO informacine teismų sistema. Visgi, teisė tikrinti teismų informacinės sistemos duomenų bazėje LITEKO esančius duomenis teismui suteikta ir CPK 179 straipsnio 3 dalyje, kuri, be kita ko, taikytina ir dispozityvių bylų (bylose, kuriose teismas procesine prasme neaktyvus) atvejais. Taigi, byloje vertinami tik tie įrodymai ir tik tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina, išskyrus faktinių aplinkybių, susijusių su šalių atžvilgiu priimtų teismų sprendimų, įsiteisėjimo bei proceso eigos faktais.
14. Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės faktinės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)nustatymo, atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimų alternatyvumą, kuris koreliuoja su reikalavimo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (ne)pakeitimo / (ne)nustatymo, teismas, visų pirma, pasisako dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos (pa)keitimu / (ne)nustatymu. Išsprendus skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ginčą, teismas išsprendžia išlaikymo nepilnamečiams vaikams (ne)(pa)didinimo ir išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo reikalavimus. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus / prašymus (jei tokių yra) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių (bylos) aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
15. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
15.1. įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2013-07-23) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, LITEKO duomenų bazė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013 (el. b. f. 1, f. l. 14–17):
15.1.1. nustatyta, jog J. M. ir A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini);
15.1.2. nustatyta, kad šalys turi du bendrus vaikus: i) dukrą S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir; ii) sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini);
15.1.3. nuspręsta nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu;
15.1.4. nuspręsta patvirtinti tarp J. M. ir A. M. 2013-05-07 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis).
15.2. Sutartyje, patvirtintoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013, šalys, be kita ko, susitarė, kad:
15.2.1. dukros ir sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. M.;
15.2.2. A. M. dukros ir sūnaus išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, kiekvieną mėnesį, mokės po 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymą, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą A. M. kiekvieną mėnesį pervedant į J. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
15.2.3. J. M. ir A. M. kartu rūpinasi dukros ir sūnaus auklėjimu, vaikų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime;
15.2.4. A. M. turi teisę abiem tėvams ir vaikams priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti;
15.2.5. J. M. ir A. M. papildomai susitarė dukrą ir sūnų auklėti pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų;
15.2.6. santuokos metu A. M. vardu įgytos UAB „A.“ 100 vnt. vardinių paprastųjų įmonės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt (iš viso 100 vnt. x 100 Lt = 10 000 Lt), po santuokos nutraukimo pasilieka A. M.;
15.2.7. A. M. J. M. 25 mėnesių laikotarpyje, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmoka 11 584,80 Eur (40 000 Lt) kompensaciją, t. y. A. M. kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perveda į J. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 463,39 Eur (1 600 Lt);.
15.3. įsiteisėjusia (įsiteisėjo 2016-06-27) Kauno apylinkės teismo nutartimi civ. b. Nr. 2-1112-752/2016 nutarta patvirtinti J. M. ir A. M. taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį (el. b. f. 1, f. l. 19–20). Taikos sutartyje šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013 nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, priteistą išlaikymą padidinat ir nustatant, kad A. M. nepilnamečiams vaikams S. M. ir D. M. teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur iki vaikų pilnametystės, pradėdamas mokėti nuo 2016 m. balandžio mėn., o išlaikymui skirtos lėšos pervedamos į ieškovės J. M. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;
15.4. Kauno apygardos teismo 2016-06-27 nutartimi civ. b. Nr. 2S-1398-230/2016 Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartis palikta nepakeista (apeliacinis procesas buvo pradėtas pagal J. M. atskirąjį skundą) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, LITEKO duomenų bazė);
15.5. įsiteisėjusia (įsiteisėjo 2023-04-21) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, LITEKO duomenų bazė) Kauno apylinkės teismo 2023-04-21 nutartimi civ. b. Nr. 2-1112-752/2016 nutarta netenkinti ieškovės J. M. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo (el. b. f. 1, f. l. 23–25);
Žemesnės instancijos teismas
15.6. išvadą teikiančios Tarnybos išvadoje nurodyta, kad (el. b. f. 2, f. l. 1–14):
15.6.1. šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, atvejo vadyba netaikoma;
15.6.2. 2024-07-02 apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su vaikais gyvena keturių kambarių kotedže, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kotedže yra visi patogumai. Vaikai turi atskirus, erdvius, visiškai įrengtus kambarius, t. y. kambariai pritaikyti vaikų poreikiams, laisvalaikiui bei ugdymui;
Žemesnės instancijos teismas
15.6.3. Tarnybos psichologė 2024-07-02 išklausė nepilnametės S. M. nuomonės. Mergaitė paminėjo, kad jai (S. M.) 16 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, baigė 9 klasę, mėgsta piešti ir galimai rinksis susijusią su tuo profesiją (dizainas, architektūra); (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokosi tik metus laiko, nes atėjo iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos; mokykloje rado draugų, mokykla labiau patinka, nes geresnė atmosfera; turi hobių, pvz., mėgsta piešti, žaidžia tinklinį, mėgsta plaukti, patinka apsirengti komiksų veikėjų kostiumais ir kartais net dalyvauja renginiuose, kurie vyksta Litexpo, kartais dainuoja ir klausosi daug muzikos; laikė Dailės mokykloje egzaminą ir pradės lankyti būrelį kelis kartus per savaitę, lanko šokių būrelį ir dar lankė tinklinio būrelį, bet jis (tinklinis) buvo mokamas ir dabar negali lankyti, bet eina į treniruotes mokykloje, kurios nemokamos. S. pakankamai detaliai papasakojo apie savo įprastą savaitę, kai vyko Pamokos: dažniausiai turėjo po 7 pamokas iki 15 val., tada ėjo į būrelį ir mokykloje būdavo iki 16 val., pirmadieniais po tinklinio treniruočių važiavo į šokius (vyksta ne mokykloje) ir tada grįždavo namo apie 20 val.; teigė, kad gyvenant užmiestyje daug laiko užima kelionės, nes važinėja visuomeniniu transportu (autobusais); mokslo metų eigoje įprastai keliasi apie 06.30 val., važiuoja į mokyklą, po mokyklos grįžta namo, pavalgo, kartais padaro pamokas ir eina miegoti; pagrindinis mamos reikalavimas – tvarkyti savo kambarius ir išplauti indus; gyvena trise su mama ir broliu, dar turi šunį, užsiminė, kad mama turi draugą, bet draugas gyvena atskirai; mergaitė pažymėjo, kad mama palaikanti ir mylinti; papasakojo, kad maždaug prieš metus persikraustė į naują būstą ir mamai tiesiog trūksta pinigų, taip pat trūksta lėšų naujam telefonui, rūbams, piešimo priemonėms, norėtų ir į kokią kirpyklą nueiti (kerpasi ir dažosi plaukus namuose), tiesiog paprastiems dalykams trūksta; visada gali pasikalbėti su mama (mama visada pabučiuoja prieš miegą, nuramina); pasidalino turinti psichologinių sunkumų dėl savo išvaizdos; mėgsta leisti laiką su draugėmis, ypač dabar, kai nėra pamokų, kartais mama leidžia nakvoti pas draugę, nueina prie ežero maudytis, kartais praleidžia laiką kartu su mama, pasikalba; ne visą laiką turi pinigų atostogoms. 2021 m. skrido su mama ir broliu į Kiprą, tai buvo pirmas skrydis lėktuvu, pernai važiavo su klase į Lenkiją. Su mama beveik kiekvieną vasarą kokiai savaitei ar penkioms dienoms važiuoja į Palangą; nelabai dažnai susimato su tėvu, būna kartais į kokią kavinę nueina, bet ne dažnai. Prisiminė, kad buvo susitikusi su tėvu per jo (tėvo) gimtadienį (duomenys neskelbtini) d., prieš tai apytiksliai prieš mėnesį matėsi su tėvu. Su tėvu susitinka maždaug kartą per mėnesį. Dažniausiai stengiasi susitikti trise, t. y. ji, brolis ir tėvas, bet kartais ji nuvažiuoja viena. Kai susitinka su tėvu, tai tiesiog nueina į kokią nors kavinę. Paminėjo, kad tėvas kažkur prieš metus pasistatė naujus namus, bet jie ten per visą tą laiką buvo tik du kartus (ten nėra vietos, ten jau paskirstyta „jų“ šeimai). S. M. pakomentavo, kad tėvas turi kitą šeimą, žmoną ir tos moters dukrą iš kitų santykių. Paaiškino, kad anksčiau, kai tėvas nuomodavosi butą (duomenys neskelbtini), tai kartais pasilikdavo pas tėvą, bet naujame būste dar ne karto nenakvojo. Dabar susitinka tik dienos metu, pabūna kartu kažkiek laiko ir išsiskirsto. Paminėjo, kad kai susitinka kavinėje dažnai tėvas užsako sau kokio nors alkoholio. Dažniausiai atvažiuoju pas tėvą su autobusu, nes kai paprašo užvažiuoti pasiimti, tai tėvas sako, kad arba jau atsigėręs, arba, kad per toli važiuoti, arba kuras brangus. Pasakojo, kad dažnai tėtis mamą negražiai vadina, atrodo, kad tiesiog mamos nekenčia ir visą laiką negražiai kalba. Su tėvu ne visada taip saugiai jaučiasi, kaip su mama. Retai kreipiasi tėvo pagalbos, dažniausiai kreipiasi į tėvą, kai neužtenka pinigų. Tėvas perveda kažkiek, bet paskutinį kartą prašė tėvo, kad prisidėtų prie naujo telefono pirkimo, nes senas sudužo, bet tėvas atsisakė. Mergaitė paaiškino, kad kas mėnesį gauna pinigų iš mamos, kartais tėvas kažkiek perveda, būna, kad močiutė duoda, ir dar kartais užsidirba iš savo piešinių; paklausius, kokia bendravimo tvarka tiktų mergaitei, S. atsakė, kad gal dažniau nei vieną kartą į mėnesį, bet ne taip, kad kiekvieną savaitgalį, nes nori ir su draugais pabūti (gal tris kartus į mėnesį gali būti ir paprastomis dienom, nes savaitgaliais norėtų su draugais geriau pabūti). Penktadieniais galėtų susitikti, nes nėra būrelių, geriau būtų dienos metu. Norėtų dažniau bendrauti. Kai buvo daug mažesne ir jie su broliu dažniau važiuodavo pas tėvą, tai jo dabartinė žmona nebuvo tuo labai patenkinta. Tėvas nelabai dalyvauja šventėse. Tėvas per gimtadienį perveda kažkiek pinigų, bet švenčių tai neorganizuoja, kartais parašo pasveikina, bet kartais ir neparašo, neatvažiuoja pasveikinti nei per Kalėdas, nei per gimtadienius. Norėtų praleisti atostogas su tėvu ir praleisti laiką kartų, tačiau būtų gerai, kad tik negertų; santykiai su broliu geri, tiesiog jie daugiau laiko praleidžia kiekvienas su savo draugais;
15.6.4. Tarnybos psichologė 2024-07-02 išklausė nepilnamečio D. M. nuomonės. D. M. papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko MMA (imtynės), patinka keliauti. Dar nelabai daug keliavo, buvo Lenkijoje ir Kipre. Kipre buvo su mama ir sese, o į Lenkiją sesė nevažiavo, tai buvo su mama, mamos draugu ir mamos draugo vaikais. Gyvena su mama ir sese trise, turi šunį. Mokslai sekasi sunkiai (vidurkis arti septyneto). Nepavyksta gerai išmokti istorijos, anksčiau gerai sekėsi matematika, bet dabar suprastėjo rezultatai, o geriausiai sekasi anglų kalba. Paminėjo, kad sunku išlaikyti dėmesį, išbūti visą pamoką, turi sunkumų su skaitymu ir rašymu. Kartas nuo karto nueina pas logopedą arba nueina tada kai reikia, kai paskiria konsultacijas; turi draugų ir mėgsta leisti su draugais laiką; Papasakojo, kad kai vyko pamokos, tai keldavosi apie 6 val., pavalgydavo ir važiuodavo į mokyklą, o po pamokų pabūdavo su draugais, po to važiuodavo į būrelį, tada grįždavo namo. Vasarą treniruotės nevyksta, bet mokslo metų eigoje lankė būrelį tris kartus per savaitę. Grįžta namo po treniruočių nuo 20 val. iki 21.30 val. Rytais mama pagamina valgyti, tada pavalgo mokykloje, dar vėliau nuperka sau maisto ir pavalgo, vakare grįžęs pavalgo namuose. Kai grįžta apie pusę dešimt, tai tiesiog nusiprausia ir eina miegoti, kai grįžta anksčiau, tai padaro pamokas. Laisvalaikį leidžia laiką su draugais Vilniuje, nueina prie Žaliųjų ežerų, moka plaukti ir nardyti; santykius su mama apibūdino kaip gerus. Būdavo, kad susipykdavo, bet dabar dažniau pasikalba ir nesipyksta. Nėra taip, kad su sese leistų daug laiko kartu, bet kai būna namie tai pasikalba, pajuokauja, nesipyksta; berniukas papasakojo, kad susitinka su tėvu maždaug kartą per mėnesį, nueina į kavinę, pavalgo, pabūna ir namo išvažiuoja. Susitikimus inicijuoja kartais su sese, kartais tėvas, bet gal dažniau tėvas paskambina pasikviečia ir tada jie nuvažiuoja susitikti. Dažniausiai su S. kartu nuvažiuoja susitikti su tėvu, bet būna, kad ir po vieną. D. nurodė, kad turi ryšį ir su tėvu, ir su mama, negali pasakyti kuo skiriasi bendravimas. Tėvas nedaug įsitraukęs į gyvenimą. Mama pasirūpina sveikata, palaiko ryšį su mokykla, viską organizuoja, tik paminėjo, kad tėvas prisideda finansiškai, pvz., prie burelių apmokėjimo. Paklaustas, kaip jaučiasi būdamas su tėvu, D. atsakė, kad gerai. Paklausius, ar matė, kad tėvas vartotų alkoholį, D. pasakė, kad matė, kad kartais, kai jie nuvažiuoja kur nors pavalgyti, tėvas sau užsako kokį gėrimą, bet kai važiuoja pramogauti, pvz., prie ežero, tai tėvas negeria. Patikslino, kad susitikti su tėvu norėtų savaitgaliais, nes taip būtų patogiau, kokį vieną du savaitgalius per mėnesį.
15.7. atsakovas A. M. su S. U. (šio sprendimo priėmimo momentu – M.) 2018-05-23 sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį (el. b. f. 4, f. l. 191–195; f. 5, f. l. 3);
15.8. atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. M. (el. b. f. 2, f. l. 37).
Dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (ne)keitimo
16. Vienas iš ieškovės J. M. reikalavimų atsakovui A. M. – nustatyti konkretesnę skyriumi gyvenančio tėvo (A. M.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė detalesnės tvarkos nustatymo poreikį motyvuoja tuo, kad atsakovas (tėvas) nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, o vaikai ne tik nori, bet ir turi daugiau bendrauti su tėvu (o tėvas turi pareigą kurti emocinį ryšį su vaikais). Priešingu atveju, jei atsakovo, visgi, nepageidautų daugiau bendrauti su vaikais, ieškovė įsitikinusi, jog dėl ieškovei tenkančios didesnės naštos prižiūrint nepilnamečius vaikus, turi būti dar daugiau didinamas priteistinas išlaikymo dydis. Atsakovas (nepilnamečių vaikų tėvas) su aptartu ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodė, kad keisti nusistovėjusios bendravimo su vaikais tvarkos poreikio nėra. Pažymėjo, jog vaikais jau pakankamai suaugę (pasiekę paauglystę), dukrai 2026 m. sueis pilnametystė, todėl tik patys vaikais gali nuspręsti, ar nori bendrauti su tėvu, ar ne. Be to, atsakovas turi pakankamai nestabilų darbo grafiką, todėl būtų sunku bendrauti pagal ieškovės nurodomą tvarką. Pažymėjo ir tai, jog ieškovės siūloma tvarka, esant konfliktiškiems šalių santykiams, skatintų papildomus susitikimus, taigi ir trintis, tarp šalių.
17. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-08-03 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-256-781/2023, nutarties 24, 26, 30–32 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-30 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-181-823/2022, nutarties 37–40, 43–44, 50 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 11–13, 16 ir 18–22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 21–31 punktus), analizuojant Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris detalizuoja (konkretizuoja) skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir juos (vaikus) auklėti, išaiškinta, jog:
17.1. jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis), o tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis);
17.2. tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį (vaiką) auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo (vaiko) amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., taip pat vaiko norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.;
17.3. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Apribojimai bendrauti su vaiku atliekami tik jeigu jie (apribojimai) reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Visgi, tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (konkrečiam tėvui); turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam (vaikui) labiausiai reikia, kad abu tėvai juo (vaiku) rūpinasi, domisi ir jį (vaiką) globoja;
17.4. išskiriami šie tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su vaiku esminiai principai: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti;
17.5. teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais (teismų sprendimais) turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo (vaiko) interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis);
17.6. tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką;
17.7. minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena;
17.8. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res iudicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo (teismo sprendimo) pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio;
17.9. sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį nevertinamas teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka buvo nustatyta, teisėtumas ir pagrįstumas;
17.10. sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėlto yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, vaiko savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų (tėvų) šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką;
17.11. pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių (darbo pobūdžio), pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką;
17.12. aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant bendravimo su vaiku tvarką, tiek vėliau ją (tvarką) keičiant. užtikrinti.
18. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013 nuspręsta, nutraukus šalių santuoką, nustatyti bendro pobūdžio (pakankamai abstrakčią) skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (šalys kartu rūpinasi vaikų auklėjimu, vaikų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime; A. M. turi teisę abiem tėvams ir vaikams priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti; šalys papildomai susitarė vaikus auklėti pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų) (Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 9 punktas) (el. b. f. 1, f. l. 14–16). Matyti, jog aptarta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka orientuota į bendrųjų principų, gairių nusistatymą, o ne į detalų (išsamų) taisyklių įtvirtinimą. Visgi, ieškovė motyvuoja tuo, kad atsakovas su vaikais bendrauja per mažai, tik tuomet, kai pastarajam (atsakovui) patogu, dėl ko prastėja vaikų ir tėvo emocinis ryšys.
19. Apylinkės teismas pastebi, jog paprastai liberali (mažiau konkreti) nepilnamečio ir skyrium gyvenančio vaiko bendravimo tvarka galima tik tuo atveju, jeigu skyrium gyvenantys tėvai, net nebeturėdami asmeninio pobūdžio interesų (santykių) ir lojalumo vienas kitam pareigos, geba konstruktyviai (taikiai) susitarti dėl bet kokių su bendro vaiko bendravimu, auklėjimu ir priežiūra susijusių teisių bei pareigų įgyvendinimu. Tuo atveju, jeigu skyrium gyvenantys nepilnamečio vaiko tėvai negeba konstruktyviai susitarti dėl su bendro vaiko bendravimu, auklėjimu ir priežiūra susijusių iššūkių dėl tarpusavio konfliktų ar kitokių subjektyvaus pobūdžio priežasčių, paprastai nustatoma konkretesnė, aiškiai teises ir pareigas apibrėžianti (nustatanti), skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Teisminis bylos nagrinėjimas suformavo vidinį teismo įsitikinimą, jog tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) konstruktyvaus bendravimo dėl su nepilnamečiais vaikais susijusios bendravimo tvarkos įgyvendinimo nėra: šalys viena kitos atžvilgiu nusiteikusios konfliktiškai, viena kita kaltina dėl nesusiklosčiusių santykių, viena kitai adresuoja įvairaus pobūdžio turtinius ir neturtinius reikalavimus, negeba atsiriboti nuo subjektyvių emocijų ir galimai praeityje patirtų vienokių ar kitokių nuoskaudų. Aptartą aplinkybę patvirtina ne tik žodiniai šalių paaiškinimai ir pačių šalių elgesys teismo posėdžiuose, bet ir teismui pateikti susirašinėjimai tarp atsakovo ir nepilnamečių (o tam tikrais atvejais, galimai, ir pačios ieškovės, prisidengiančios kitų asmenų paskyromis ar mobiliaisiais įrenginiais) (el. b. f. 3, f. l. 122–135, 142; f. 4, f. l. 4–22, 25–61, 92; f. 5, f. l. 30–44). Atsakovas nors ir nurodė, jog su vaikais matosi bei bendrauja, ryšys su vaikais nenutrūkęs (byloje nėra duomenų, jog atsakovo emocinis ryšys su nepilnamečiais apskritai būtų nutrūkęs), tačiau, teismo vertinimu, vien tik pasyvaus atsakovo noro / elgesio nepakanka. Atsakovas turėtų dėti pastangas, kurios rodytų realų, o nedeklaratyvų norą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pastarąjį susiejant tik su vaikų (ne)norais. Nors atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad geba rasti bendrų temų ir veiklų su nepilnamečiais, tačiau į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie tai, kad nepilnamečiai su skyriumi gyvenančiu tėvu iš tikrųjų turi bendrų veiklų ar tokį emocinį ryšį, kuris nusveria vaikų spontanišką nenorą (pvz., pavargęs po treniruotės ar mokyklos) nenorą susitikti su tėvu. Nors atsakovas akcentuoja, jog vaikai išmokę manipuliuoti tam tikrais materialistiniais tikslais, pavyzdžiui, atsisako susitikti su tėvu, jeigu pastarasis nenuveda į kavinę ar neduoda grynųjų pinigų laisvalaikiui, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, tai tik įrodo, kad tėvas (atsakovas) neturi tokių bendrų veiklų su vaikais, dėl kurių vaikai negebėtų manipuliuoti finansiniu aspektu susitikimų metu. Stiprus emocinis ryšys, nuolatinė, mėgstama tėvo ir vaikų bendra veikla (pvz., bendras važinėjimas dviračiais pažintiniais takais, sporto užsiėmimai kartu (sporto klubai, baseinai) (tėvas, kartu lankydamas sporto užsiėmimus su dukra, galėtų padėti spręsti sporto motyvacijos problemas), bendras hobio plėtojimas (pvz., žvejyba, kartingai, futbolas ar krepšinis, kovos menai, anime kultūros palaikymas) (teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, jog dukra turi gabumų dailėje, domisi anime kultūra, dalyvauja LITEXPO parodose)), labiau tikėtina, nusvertų bet kokius spontaniškus vaikų materialinius poreikius konkrečiam momentui (norą lankytis kavinėse ar gauti pinigų, kuriuos galėtų laisvai išleisti savo nuožiūra neužsiimdami bendra veikla su tėvu). Apylinkės teismo vertinimu, tokia faktinė situacija duoda pagrindo išvadai, jog aptariamos situacijos aplinkybių kontekste tikslinga nustatyti konkretesnę nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Juolab, kad ir patys vaikai Tarnybos psichologei nurodė, jog norėtų dažnesnio ir, teismo vertinimu, kokybiškesnio laiko su skyriumi gyvenančiu tėvu.
20. Teismas, įgyvendindamas aktyvaus teismo pareigą šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 straipsnis), tiek prioritetinių vaiko teisių apsaugos, tiek šalių (ieškovės ir atsakovo) teisių ir pareigų pusiausvyros kontekste įvertina ieškovės siūlomą nepilnamečių bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką. Analizuojant ieškovės siūlomą nepilnamečio bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu:
20.1. nustatyta, kad pirmuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. lyginiais metų savaitgaliais penktadienį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir sekmadienio vakarą iki 19 val. grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą. Atsakovas A. M. vaikų nakvynės metu privalo užtikrinti vaikams atskiras lovas miegui“. Atsakovas teismui nurodė, kad nesutinka su priverstiniu vaikų paėmimu ir grąžinimu į ieškovės gyvenamąją vietą motyvuodamas tuo, kad vaikai turi draugų, antras puses, aktyviai naudojasi viešuoju transportu, patys planuoja savo laiką ir veiklas, todėl yra pajėgūs savarankiškai keliauti iš vienų namų į kitus, taip pat turi būti įvertinimas ir atsakovo darbo pobūdis. Atsakovas nesutinka ir dėl atskirų lovų užtikrinimo motyvuodamas tuo, kad konkrečių buitinių sąlygų sudarymas nėra teismo nustatomos bendravimo tvarkos dalykas, o ir atsakovas objektyviai vaikams gali suteikti tik vieną nedidelį kambarį nakvynei. Viena vertus, teismas sutinka su ieškove, jog atsakovas, turėdamas nenutrūkusį emocinį ryšį su vaikais, tačiau pastarąjį turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą stiprinti, turėtų nepertraukiamai bendrauti su tėvu savaitgaliais bent kas antrą savaitgalį. Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog vaikai yra pakankamai didelio amžiaus (2008 m. ir 2009 m. gimimo), todėl jau patys geba organizuotis savo laiką bei galimybę iš vienos vietos nuvykti į kitą vietą ir viešuoju transportu. Bylos duomenys rodo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena Vilniaus rajone, abiejų šalių darbo ir interesų centras – Vilnius ir Vilniaus rajonas. Vaikai Tarnybos specialistei taip pat nurodė, jog po mokyklos dažnai vyksta į Vilnių, kur susitinka su draugais arba lanko būrelius. Socialinė infrastruktūra Vilniuje ir aplink Vilnių išplėtota (teismas nevertina kiekvieno asmens individualaus požiūrio į socialinės infrastruktūros patogumą). Sutiktina su atsakovu, jog nepilnamečiai, atsižvelgdami į savo dienos režimą ir veiklas, iš tiesų nebūtinai turėtų būti paimami tėvo. Logistikos klausimai tarp vaikų ir tėvo, tėvo bendravimo su vaikais metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, pastarųjų brandą bei individualius asmeninius poreikius (draugai, mėgstamos veiklos, ugdymo įstaigos, būreliai, laisvalaikis, šventės, kultūrinis gyvenimas), paliktini susitarimui tarp tėvo ir vaikų ad hoc (liet. konkrečiam atvejui, kartui). Nepilnamečiai su tėvu laisvai komunikuoja ryšio priemonėmis, bendravimas nenutrūkęs, todėl teismas nesutinka nustatyti įpareigojimą vaikų tėvui būtinai paimti vaikus konkrečiu laiku, iš konkrečios vietos ir konkrečiu būdu. Taip pat teismas sutinka su atsakovu, jog įpareigojimas užtikrinti vaikams atskirus kambarius ar atskiras lovas sudėtingai įgyvendinamas ir pernelyg varžantis atsakovo asmeninę nuosavybę. Viena vertus, teismas pritaria ieškovei, jog skirtingų lyčių paaugliai iš tiesų turi didesnį privatumo poreikį, tačiau aptarto poreikio užtikrinimas yra išimtinai tėvo, su kurio pasilieka vaikai, pareiga. Nenustatyta, kad atsakovas gyvena tokiame būste, kuriame negali būti užtikrinamos komfortiškos sąlygos šalių vaikams likti nakvynei. Nors didesnis privatumo laipsnis paaugliams sveikintinas, tačiau atsakovas gyvena 4 kambarių 108,33 m² gyvenamo ploto būste, esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 4, f. l. 157–161), kuris, teismo įsitikinimu, gali užtikrinti bent minimalius paauglių privatumo poreikius likus nakvynei. Konkrečių lovų ar konkreti miego vieta, teismo įsitikinimu, paliktina vaikų ir tėvo susitarimui. Pažymima ir tai, jog aptartos problemos sprendimas, t. y. paauglių privatumo užtikrinimas likus nakvynei pas tėvą, gali būti viena iš aplinkybių, padėsiančių kurti stipresnį vaikų ir tėvo emocinį ryšį. Teismo vertinimu, vaikai jau yra pakankamai dideli ir gebantys iškomunikuoti savo poreikius tėvui, o tėvas – pastaruosius poreikius pagal galimybes užtikrinti. Dėl šios priežasties konkretūs įpareigojimai dėl lovų teismo sprendime nenustatomi ir paliekami spręsti nepilnamečių ir tėvo (atsakovo) nuožiūra. Teismas modifikuoja ieškovės siūlomą bendravimo punktą ir laiko, kad tikslinga teismo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad „A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. lyginiais metų savaitgaliais nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio (imtinai), atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo ir dienos režimą“. Aiškumo dėlei pasisakytina, jog teismas neįžvelgia poreikio vaikams būtinai grįžti sekmadienio vakare pas ieškovę. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai ir pačios šalys gyvena Vilniaus rajone, nepilnamečiai mokyklą lanko Vilniaus rajone, todėl vaikai turėtų savo nuožiūra nuspręsti, ar sekmadienį grįžti nakvoti pas ieškovę, ar likti pas tėvą ir pas ieškovę grįžti pirmadienį po ugdymo užsiėmimų;
20.2. nustatyta, kad antruoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „atsakovas A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. kiekvieną ketvirtadienį, vaikus pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 21 val. grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą. Jeigu vaikų lankomų užsiėmimų datos keisis, bendravimas darbo dieną šalių susitarimu gali būti perkeliamas į bet kurį vaikams laisvą darbo dienos vakarą tomis pačiomis valandomis“. Teismas sutinka su atsakovu, jog aptartas bendravimo tvarkos punktas susijęs ne su vaikų, o su pačios ieškovės asmeniniais poreikiais. Stokojama racionalaus pagrindimo, kodėl parenkamas ketvirtadienis, t. y. eilinė darbo diena, kuomet visi (tiek šalys, tiek nepilnamečiais) turi atitinkamus dienos režimus (darbas, ugdymo įstaigos, būreliai). Sutiktina su atsakovu, jog tiek vaikų, tiek pačių šalių dienos režimai gali pakankamai greitai pakisti. Juolab, matytis ir apsunkinimas dėl dviejų skirtingų lyčių vaikų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti sudėtinga susikooperuoti dar ir tarpusavyje, jei vaiko tėvas turi abu vaikus vienu metu paimti iš ugdymo įstaigos. Aptarto punkto gramatinė konstrukcija sudėtingai įgyvendinama praktikoje. Kita vertus, teismas sutinka atliepti vaikų poreikį dažniau bendrauti su tėvu ir aptarta punktą modifikuoja ne pagal ieškovės, o pagal vaikų poreikius numatydamas, kad „atsakovas A. M. turi pareigą bendrauti su S. M. ir D. M. atskirai arba kartu bent vieną darbo dieną per savaitę, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą“. Modifikuota gramatinė konstrukcija, teismo įsitikinimu, leis vaikams kur kas lanksčiau bendrauti su tėvu būtent vaikams, o ne ieškovei priimtiniausiu būdu. Visgi, suprantama, jog ieškovės poreikiai taip pat svarbūs, tačiau prioritetiniai vaikų interesai nusveria ieškovės poreikius, o, atsižvelgiant į tai, jog atsakovų ir vaikų bendravimas nenutrūkęs, todėl tėvas su vaikais turi pats komunikuoti ir derinti kokią dieną praleis su abiem vaikais išsyk (arba atskirai atskiromis dienomis);
20.3. nustatyta, kad trečiuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „tėvas A. M. turi teisę atostogauti su vaikais S. M. ir D. M. pusę laiko vaikų pavasario, vasaros, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų. Šalys atostogų datą ir trukmę suderina raštu (el. paštu ar SMS žinute) tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų“. Aptarta nuostata, teismo vertinimu, pakankamai racionali, atliepianti vaikų teisę ir tėvo pareigą bendrauti su vaikais pastarųjų atostogų metu. Nuostata pakankamai lanksti, šalims ir šalių vaikams palikta galimybė derėtis ir sutarti dėl visiems priimtino laiko;
20.4. nustatyta, kad ketvirtuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „motina J. M. turi teisę bendrauti su vaikais S. M. ir D. M. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną. Jeigu ieškovės J. M. gimimo diena ar Motinos diena sutampa su lyginiu metų savaitgaliu, motina turi teisę bendrauti su vaikais tą dieną nuo 10 val. iki 18 val.“. Aptartai nuostatai kritikos atsakovas nereiškė, pastaroji pakankamai racionali, teismo įsitikinimu, iš esmės atitinkanti ir šio sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją. Nesant ginčo dėl aptartos nuostatos, teismas sutinka su ieškovės siūlomu skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos punktu;
20.5. nustatyta, kad penktuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas A. M. su vaikais S. M. ir D. M. švenčia neporiniais metais, pasiimdamas vaikus iš jų (vaikų – apylinkės teismo pastaba) gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.“. Teismo įsitikinimu, aptartas iš esmės racionalus, tačiau modifikuotinas tuo aspektu, kad atsakovas turi paimti ir grąžinti abu vaikus konkrečiu laiku. Konkretus laikas, kada vaikais atvyksta pas atsakovą, teismo įsitikinimu, atsižvelgus į vaikų amžių bei brandą ir gebėjimą jau išsakyti savo poreikius, susiderina vaikai su tėvu individualiai. Būtinas vieno ar kito, arba abiejų vaikų paėmimas iš tos pačios vietos neracionalus. Paaugliai jau geba organizuoti savo dienotvarkę pagal atitinkamos dienos ypatumus ir savo gyvenimo ritmą, todėl abu nepilnamečiai pas tėvą bendrauti švenčių dieną nebūtinai turi atvykti (arba būti pristatomi) tuo pačiu metu. Punktas modifikuojamas ir nustatoma, kad „Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas A. M. s su vaikais S. M. ir D. M. turi teisę švęsti nepertraukiamai neporiniais metais gruodžio 24 d.–gruodžio 26 d.“;
20.6. nustatyta, kad šeštuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas motina J. M. su vaikais S. M. ir D. M. švenčia poriniais metais net jei tai ir sutampa su lyginių metų savaitgaliais“. Ginčo dėl aptartos nuostatos nebuvo. Teismo vertinimu, nuostata racionali, atitinka vaikų interesus, todėl paliekama ieškovės nurodyta gramatinė formuluotė;
20.7. nustatyta, kad septintuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „tėvas A. M. švenčia Naujuosius metus su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais, pasiimdamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) gruodžio 31 d. 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 val.“. Teismas jau pasisakė dėl iš esmės analogiško punkto tvarkos logikos, t. y. vaikai jau pakankamai brandūs, todėl kiekvieno vaiko (ar abiejų išsyk) atvykimas pas vaiko tėvą turi būti vaikų ir tėvo susitarimo reikalas, atsižvelgiant į vaikų paros režimą bei kitą užimtumą ar svarbias aplinkybes vaikų gyvenime. Punktas modifikuojamas nenustatant konkretaus vaikų paėmimo laiko, t. y. „tėvas A. M. švenčia Naujuosius metus su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais nepertraukiamai nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.“;
20.8. nustatyta, kad aštuntuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „tėvas A. M. švenčia Šv. Velykas su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais, pasiimdamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. iš jų (vaiku – apylinkės teismo pastaba) gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos (vaikus – apylinkės teismo pastaba) į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val.“. Teismas jau pasisakė dėl iš esmės analogiško punkto tvarkos logikos, t. y. vaikai jau pakankamai brandūs, todėl kiekvieno vaiko (ar abiejų išsyk) atvykimas pas vaiko tėvą turi būti vaikų ir tėvo susitarimo reikalas, atsižvelgiant į vaikų paros režimą bei kitą užimtumą ar svarbias aplinkybes vaikų gyvenime. Punktas modifikuojamas nenustatant konkretaus vaikų paėmimo laiko, t. y „tėvas A. M. švenčia nepertraukiamai Šv. Velykas su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną“;
20.9. galiausiai, nustatyta, kad devintuoju bendravimo tvarkos punktu ieškovė prašo įtvirtinti nuostatą, kurios pagrindu „abi šalys A. M. ir J. M. įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą viena kitą informuoti raštu (el. paštu / SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos“. Aptarta nuostata techninio pobūdžio, reguliuojanti iš esmės informacijos pateikimo tvarką tarp tėvų. Nesant ginčo, teismas aptartos nuostatos įtvirtinimui neprieštarauja.
21. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas nustatyti konkretesnę atsakovo (skyrium gyvenančio tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Visgi, siekiant maksimalaus vaikų intereso tenkinimo bei atsižvelgiant į atsakovo pastabas dėl bendravimo tvarkos realaus įgyvendinimo, įvertinus tiek vaikų poreikius bei paros režimą, tėvo galimybes bendrauti su vaikais, teismas tikslina (modifikuoja) atitinkamas bendravimo tvarkos nuostatų formuluotes (CPK 376 straipsnio 2–3 dalys, CK 3.175 straipsnio 2 dalis), susijusias su vieno tėvo vaikų perdavimo kitam tėvui tvarka bei itin konkretaus bendravimo laiko (valandos) nustatymu.
Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams (ne)(pa)didinimo
22. Ieškinyje suformuluotas ir reikalavimas padidinti įsiteisėjusia (įsiteisėjo 2016-06-27) Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi civ. b. Nr. 2-1112-752/2016 priteisto išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nuo 175 Eur iki 500 Eur. Aptartas reikalavimas motyvuojamas gera atsakovo turtine padėtimi ir pasikeitusiais (padidėjusiais) vaikų poreikiais. Atsakovas su aptartu reikalavimu sutinka iš dalies ir mano, kad 350 Eur kiekvienam vaikui išlaikymas yra tinkamas bei protingas, atitinka vaikų poreikius.
23. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal tėvo ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.201 straipsnio 1 dalį, pažymėjęs, jog (CPK 4 straipsnis): i) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas), pirma, įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, ir, antra (arba / ir), taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams; ii) tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti; iii) teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; iv) nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo (vaiko) būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-26 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-53-943/2023, nutarties 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-432-421/2021, nutarties 17–20 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
24. Apylinkės teismas papildomai pastebi šiai bylai dar du aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, plėtojant CK 3.201 straipsnio nuostatos aiškinimą: i) teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res iudicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas; ii) nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys), visais atvejais laikytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-311-611/2019, nutarties 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-395-313/2018, nutarties 34 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas pastebi, jog Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi patvirtintos Taikos sutarties nuostatose expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nenurodytas skirtingas tėvų (ieškovo ir atsakovo) indėlis į nepilnamečių vaikų išlaikymą (nepaisant aplinkybės, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove). Kadangi teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, nesant priešingų duomenų, laikytina, jog šalys sulygo dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams lygiomis dalimis (tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-311-611/2019, nutarties 38 punktą). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutarties priėmimo momentu šalys laikė, jog nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro po 175 Eur kiekvienam vaikui.
26. Teismas pastebi, jog šalys nesiginčija dėl to, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutarties priėmimo (ir įsiteisėjimo 2016-06-27) pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, t. y. nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo. Abi šalys sutiko, jog vaikams paaugus vaikų poreikiai, lyginant su buvusiais 2016 m., išaugo. Esminis ginčas kyla tarp šalių dėl šalių turtinės padėties ir kiek konkrečiai vaikų poreikiai yra padidėję (išaugę).
27. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
28. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
29. Sprendžiant šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 1 038 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 777 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 122,5 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) X 70 Eur BSI (nuo 2025-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur)) / 2).
30. Akcentuotinos teisminės jurisprudencijos tendencijos. Aukštesnės grandies teismų praktika rodo, jog nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur–350 Eur išlaikymo dydis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2292-580/2022, nutarties 28 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2228-640/2022, nutarties 43 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2096-643/2022, nutarties 61, 67 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022, nutarties 32 punktą; Šiaulių apygardos teismo 2022-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022, nutarties 51 punktą Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-280/2022, nutarties 59 punktą). Naujausia teisminės praktikos tendencija rodo, jog priteistino išlaikymo sumos proporcingai didėja (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-774-796/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1393-577/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023).
31. Ieškovė, grįsdama vaikų poreikius, nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui reikalinga skirti bent po 1 138 Eur per mėn. Detalizavo, kad: i) gyvenamosios vietos būsto kredito daliai, atitenkančiai vaikui, reikalinga skirti 348 Eur / mėn.; ii) būreliams, hobiams, priemonės, aprangai, varžyboms – 100 Eur / mėn.; iii) spec. Poreikiai (breketai, disleksija, psichologas, vaistai, kontaktiniai lęšiai) – 100 Eur / mėn.; iv) mokesčiai, tel. abonementai, internetas, komunaliniai – 60 Eur / mėn.; v) mokykla (ekskursijos, dovanos, kuprinės, mokyklinės priemonės, klasės fondas, programinės įrangos prenumerata – 20 Eur / mėn.; maistas 180 Eur / mėn.; vi) higienos priemonės – 20 Eur; vii) kuro išlaidos, viešojo transporto bilietai - 20 Eur / mėn.; viii) laisvalaikis, gimtadieniai, kalėdos, kitos šventės, pramogos – 40 Eur / mėn.; ix) rūbai, batai – 40 Eur / mėn.; x) atostogos, kelionės, stovyklos – 60 Eur / mėn.; xi) studijų kaupimai, draudimai – 100 Eur / mėn.; xii) baldai, kompiuteriai, telefonai 50 Eur / mėn. Viena vertus, teismas pažymi, jog išlaikant nepilnamečius vaikus įstatymai nenumato pareigos rinkti parduotuvių kvitus ar kitus įrodymus, kuriais būtų pagrindžiamos nepilnamečių vaikų išlaidos. Dėl šios priežasties, jei ir nėra vieno ar kito kvito, kuris pagrįstų konkretų vaiko išlaikymo poreikį, per se (liet. savaime) tokia aplinkybė nelaikytina įrodinėjimo yda. Visgi, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ne visos išlaidos yra pagrįstos, kai kurios išlaidos yra per didelės.
32. Viena vertus, teismo vertinimu, išlaidos papildomam ugdymui (būreliams) bei hobiams – 100 Eur / mėn. – pagrįstos; 100 Eur / mėn. išlaidos sveikatai ir sveikatinimui – pagrįstos (nėra ginčo dėl to, kad vaikams reikalinga ir odontologinė, ir ortopedinė, taip pat logopedo priežiūra, kitos sveikatos priežiūros paslaugos); sutiktina ir su 60 Eur įvairiais mokesčiais (telefono abonementai, programinės įrangos abonementai, internetas, kitos komunalinės paslaugos (vaikų dalis); 20 Eur / mėn. išlaidos ugdymo įstaigose taip pat atrodo racionaliai; 180 Eur išlaidos maistui (atsižvelgiant dar ir į vaikų amžių) pakankamai protingos; 20 Eur / mėn. išlaidos higienai – racionalios; 20 Eur mėn. išlaidos kurui, viešojo transporto bilietams taip pat pakankamai racionalios; 40 Eur išlaidos rūbams, teismo vertinimu, taip pat protingos. 40 Eur / mėn. išlaidos vaikų pramogoms ir 60 Eur / mėn. vaikų atostogoms, stovykloms ar kelionėms – taip pat pakankamai racionalios išlaidos. Kita vertus, tam tikros ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti teismo neįtikina. Teismo neįtikina ieškovės nurodyta 50 Eur / mėn. eilutė, skirta baldams, kompiuteriams ir telefonams. Aptariama eilutė savo esme dubliuoja eilutę, susijusią su įvairiais mokesčiais, skirtais tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius (pvz., į aptartą eilutę, teismo įsitikinimu, turi pateikti ir išlaidos įvairiems telefonams ar daiktams įsigyti, juolab, kad pastarieji neperkami kasdien, o ir poreikis pirkti prabangių modelių daiktus tėvams įstatyminiu lygiu taip pat neįtvirtintas). Kritikuotinos ir išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto kreditu. Apylinkės teismas pažymi, jog ieškovė būstą įsigijo savo asmeninėn, o ne vaikų, nuosavybėn ir nepilnamečiai neturi pareigos prisidėti prie naujo būsto įsigijimo, juolab, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto kitame mieste (Kaune), iš kurio išsikraustė. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, jog nepilnamečiams vaikams skaičiuotina ta būsto išlaikymo dalis, kuri padidėja dėl vaikų. Ieškovei, net ir neturint vaikų, vis tiek reikėtų spręsti gyvenamojo būsto problemą. Sutiktina, jog dėl vaikų būstas turėtų būti erdvesnis, sunaudojama daugiau komunalinių paslaugų, padidėja būsto nusidėvėjimo ir paprastųjų remontų sparta, tačiau 348 Eur išlaidos būstui – nepagrįstos ir turi būti iš esmės sumažinamos. Teismas sutinka, kad dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo kartu didėja būsto komunaliniai patarnavimai (vanduo, nuotekos, elektra, šildymas), būstas greičiau dėvisi, tačiau būsto kredito dalies išlaidų perkelti nepilnamečiams vaikams negalima (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024-11-19 nutartį civ. b. Nr. e2A-2610-432/2024, nutarties 32 punktą). O ir būsto komunaliniai patarnavimai jau buvo įraukti į poreikių lentelę. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą lentelę, į bylą pateiktus vaikų poreikių pagrindimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad vieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 800 Eur sumą. Tai reiškia, jog vienas tėvas turėtų skirti vienam vaikui apie 400 Eur / mėn. išlaikymo.
33. Šalys susiginčijo ir dėl turtinės padėties. Abi šalys įrodinėja, kad šalių turtinės padėtys geros: ieškovė nurodė, kad atsakovas yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas ir direktorius ir laisvai disponuoja didesnėmis lėšomis, nei oficialiai deklaruoja, turi turto, yra darbingas, prabangiai leidžia laisvalaikį (lankosi kavinėse, vairuoja prabangų automobilį); atsakovas nurodė, jog ieškovė gauna darbo užmokestį, turi du nekilnojamojo turto vienetus, o vieną būstą ir nuomoja, tačiau nori gyventi prabangiau, tačiau atsakovas neturi pareigos užtikrinti ieškovės prabangaus gyvenimo. Analizuojant šalių turtinę padėtį:
33.1. nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su pastatu (namu), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 4, f. l. 156–163). Ieškovė nurodė, o atsakovas neginčijo aplinkybės, jog yra UAB „A.“ vadovas (direktorius) (nors patvirtinančių aptartą aplinkybę dokumentų šalys, net atstovaujamos profesionalių teisininkų, teismui taip ir nepateikė, o vadovavosi viešai prieinamas duomenimis (Google paieškų sistema), nors teismas atkreipė dėmesį į tokių teiginių aprašymo / įrašymo teismo sprendimo motyvacinėje dalyje negalimumo). Atsakovas sudaręs universalaus gyvybės draudimo sutartis vaikų naudai (įmokų suma – 3,46 Eur iki 2025-05-31 ir 4,07 Eur nuo 2025-06-01) (el. b. f. 2, f. l. 53–60). Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį (2024 m. atlyginimas buvo 1 052,74 Eur neto) (el. b. f. 2, f. l. 61–62; f. 4, f. l. 85). Taip pat pateikė duomenis apie tai, jog nuo 2024-05-02 iki 2025-07-10 gavo ligos išmokas (el. b. f. 2, f. l. 63). Turi piniginių prievolių „Swedbank“, AB (195 000 Eur kreditas būstui) (kartu su sutuoktine S. M.) (mėnesinė įmoka – apie 1 179,11 Eur) (el. b. f. 2, f. l. 64–90). Turi 10 000 Eur įsiskolinimą vekselio pagrindu (el. b. f. 2, f. l. 93), taip pat pasiskolinęs iš fizinio asmens 7 000 Eur (el. b. f. 2, f. l. 92), nuolat gauna paramą iš sutuoktinės (el. b. f. 2, f. l. 91, 104). Atsakovas neteikė duomenų apie nustatytą nedarbingumo (arba nedalyvumo) lygį, specialiuosius poreikius. Nors atsakovas nurodė, jog turi išlaikyti senyvo amžiaus motiną, tačiau objektyvių duomenų nepateikė – nei kodėl motina reikalinga išlaikymo, nei kokia apimtimi atsakovas prie pastarosios išlaikymo prisideda;
33.2. nustatyta, jog ieškovės J. M. vardu (asmeninės nuosavybės teise) registruotas žemė sklypas su statiniais (namu), esančiais Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 4, f. l. 164–177). Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų bankui AB „Šiaulių bankas“ (paskola būstui įsigyti) (170 000 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 49–51). Ieškovė taip pat sudariusi gyvybės draudimo ir investicinio draudimo sutartis nepilnamečių vaikų naudai (el. b. f. 1, f. l. 69–92). Ieškovė gauna pajamas iš buto, esančio Kaune, nuomos (el. b. f. 1, f. l. 98–104), turi finansinių įsipareigojimų AB „SEB bankas“ (16 000 Eur kreditas) (mėnesinės įmokos – apie 85 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 105–124), taip pat turi finansinių įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (el. b. f. 1, f. l. 125–131), mokestinių nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (el. b. f. 1, f. l. 182–184). Ieškovė nurodė, jog yra MB „B.“ savininkė (verčiasi individualia veikla), vidutinės pajamos per mėnesį – 2 100 Eur.
34. Apylinkės teismas, įvertinęs į bylą teiktą rašytinę medžiagą, sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis panaši. Abi šalys turi du išlaikytinius (du nepilnamečius vaikus) ir daugiau išlaikytinių neturi, turi finansinių įsipareigojimų bankams (būsto paskolos), fiziniams asmenims ar valstybei, taip pat abi šalys rėmėsi aplinkybėmis, jog gauna paramą iš giminių ar šeimos narių. Abi šalys turi savo įmones, dirbančios, gaunančios darbo užmokestį, specialiųjų poreikių neturinčios. Visgi, viso proceso metu ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, kadangi būdamas UAB „A.“ vadovu turi neribotas galimybes nusistatyti norimą atlyginimo dydį, o taip pat iš įmonės kasos dažnai ima pinigines lėšas savo poreikių tenkinimui. Teismas pastebi, jog iš tiesų teisminio proceso metu atsakovas nebuvo linkęs atskleisti tikrosios savo turtinės padėties, ypač dėl aplinkybių, susijusių su įmonės lėšų naudojimu. Teismas pastebi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai asmuo yra vienintelis akcininkas ir bendrovės direktorius, tai paties asmens sau nusistatytas atlyginimo dydis (ir etatas) nevertinamas kaip kriterijus, apspendžiantis turtinę tokios šalies padėtį (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2025-01-09 nutartį civ. b. Nr. e2A-44-889/2025, nutarties 49 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2024-01-18 nutartį civ. b. Nr. e2S-197-580/2024, nutarties 27 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2023-09-12 nutartį civ. b. Nr. e2A-1939-580/2023, nutarties 21 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-05-05 nutartį civ. b. Nr. e2S-1262-854/2022, nutarties 4 punktą). Atsakovas neįrodinėjo, jog UAB „A.“ yra nemoki arba nepelninga, tačiau detalesnės informacijos, kurią būtų galima objektyviai patikrinti, apie UAB „A.“ pajamų srautus ir lėšų pervedimus atsakovui neteikė, todėl teismas sprendžia, jog aptarta aplinkybė vertintina atsakovo nenaudai. Tikslumo dėlei pasisakytina, jog teismas laiko, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis pajamomis, nei nurodo teismui pateiktuose dokumentuose. Tokią aplinkybę pagrindžia vien jau faktas, kad atsakovas turi mokėti daugiau kaip 1 000 Eur kredito įmokas, mokėti komunalinius mokesčius už būstą, taip pat skirti lėšų pragyvenimui (maistu, aprangai, kasdieniams poreikiams), teikti vaikams išlaikymą. Teismas taip pat ieškovės prašymu išreikalavo atsakovo banko sąskaitos išrašus (el. b. f. 4, f. l. 178–187; f. 5, f. l. 5–20, 26–27) (taip pat dok. reg. Nr. DOK-1397, Nr. DOK-1399 ir Nr. DOK-1396). Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, jog banko sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovas disponuoja pakankamai didelėmis sumomis per mėnesį (perka įvairiausius buities ir namų apyvokos daiktus, o mėnesinės išlaidos kartais viršija ir 9 000 Eur). Atsakovas ieškovės nurodomų aplinkybių negebėjo paneigti, tik nurodė, kad iš UAB „A.“ paimtos lėšos yra tinkamai apskaitomos ir turės būti grąžintos ateityje. Visgi, teismo įsitikinimu, didesnių nei gaunamas oficialusis atlyginimas pajamų atsakovas teismui pagrįsti negebėjo, o sutuoktinės parama ar pasiskolintos lėšos iš fizinių asmenų (draugų) neleidžia paneigti ieškovės atstovės pastabų. Visgi, šios bylos esmė yra ne UAB „A.“ pajamų srautų analizė, o atsakovo turtinės padėties kriterijus sprendžiant pakankamai siaurą klausimą – galimybę atsakovui teikti ieškovės reikalaujamą 500 Eur / 600 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
35. Pasisakant dėl išmokos vaikui (122,50 Eur) išskaitos iš vaikams teiktino išlaikymo ieškovė nurodė, kad aptariamu atveju išskaitų atlikti negalima, kadangi šalių turtinė padėtis gera, o išmokos vaikams investuojamos į kaupiamąjį fondą vaikų ateičiai (kai sulauks pilnametystės). Viena vertus, bendra taisyklė yra ta, kad vaikų išmokų suma mažinamas priteistinas išlaikymo dydis. Kita vertus, kasacinis teismas suformulavęs praktiką, jog nors išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-495-1075/2020). Kadangi abi šalys kaupia vaikų ateičiai (sudariusios tiek investicinius, tiek gyvybės draudimus), disponuoja pakankamomis pajamomis, kad galėtų tenkinti ne tik minimalius, bet ir didesnius vaikų poreikius, teismas sutinka, kad valstybės skiriama vaikų išmokos suma priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas. Šalys turi pakankamai finansų, kad galėtų kaupti nepilnamečių vaikų ateičiai, kas neabejotinai ateityje vienokiu ar kitokiu laipsniu padės spręsti studijų ar pragyvenimo klausimus.
36. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nors šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Visgi, kadangi atsakovas disponuoja pakankamomis pajamomis, teismas sutinka iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai padidinti išlaikymą iki 450 Eur / mėn. Teismo įsitikinimu, aptarta suma atitinka tiek vaikų poreikius, tiek tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, taip pat teismų praktiką, pragyvenimo lygį šalyje bei aplinkybę, jog vaikai vis tiek didesnę laiko dalį praleidžia (ir praleis) su motina, kas reiškia, jog ieškovei, kaip vaikų motinai, vis tiek atiteks didesnė vaikų priežiūros našta (tiek emocinė, tiek finansinė).
37. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi ieškovės reikalavimas (pa)tenkintas, todėl materialinis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo momento (2024-06-11). Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl priteistų sumų (ne)indeksacijos, (ne)priteisimo
38. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti ir 2 064 Eur išlaikymo įsiskolinimo indeksacijos įsiskolinimą. Tokį reikalavimą grindžia tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2023-04-21 nutartyje civ. b. Nr. 2-1112-752/2016 klaidingai nurodyta, jog atsakovas teikti išlaikymą su indeksacija ir permoka.
39. Teismas pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs kito teismo sprendimas privalomas ir šią bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė, nurodydama išlaikymo indeksacijos skolą, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2023-04-21 nutartį, kurioje ir buvo spręsti šalių išlaikymo, įskaitant išlaikymo indeksacijos (ne)sumokėjimo, klausimai (el. b. f. 1, f. l. 23–25). Matyti, jog ir ieškinio argumentacija išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl galimai neindeksuotos išlaikymo sumos, perrašyta iš teismo 2023-04-21 nutarties motyvacinės dalies. Kadangi priimti teismų sprendimai revizuojami instancine tvarka, o kitos kitų teismų priimtų procesinių sprendimų revizijos kontrolės formų CPK nenumato, teismas priima sprendimą civilinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)
40. Šalys taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:
40.1. ieškovė iš viso patyrė 2 862,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: i) 110 žyminis mokestis; ii) 2 752,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 5, f. l. 51–58) ieškovė atstovei iš viso pervedusi 3 133,10 Eur sumą, tačiau priteisti 380,80 Eur išlaidų už sąskaitą Nr. CON-ET-1818 neprašyta, aptarta sąskaita neteikta ir teismui);
40.2. atsakovas iš viso patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (el. b. f. 4, f. l. 134–145; f. 5, f. l. 45–50).
41. Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintinas 176 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (500 Eur – 175 Eur = 325 Eur; 325 Eur X 2 vaikai = 650 Eur; 650 Eur X 12 mėn. = 7 800 Eur (suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 2 064 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 47 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)) ir 110 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 333 Eur žyminį mokestį (176 Eur + 47 Eur + 110 Eur). Visgi, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinius reikalavimus priteisti išlaikymą ieškovė atleista ex lege (liet. įstatymo pagrindu) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“. CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
44. Teismas laiko, kad ieškinys patenkintas iš dalies: i) pakeista abstrakti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka į konkretesnę (nors teismas ir modifikavo gramatines nuostatų formuluotes, tačiau tai nepaneigia fakto, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta detalesnė); ii) padidino teismų sprendimais priteista 175 Eur išlaikymą iki 450 Eur (prašyta 500 Eur); iii) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimo indeksaciją. Kadangi sudėtinga nustatyti tikslią ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją neturinių reikalavimų atveju, o vienas turtinis reikalavimas patenkintas 90 proc. apimtimi, o dėl vieno reikalavimo bylos dali nutraukta, teismas sprendžia, jog buvo patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų.
45. Teismo vertinimu, abiejų šalių patirtos bylinėjosi išlaidos racionalios, todėl pagrindo pastarųjų mažinti nėra. Teismas laikė, jog patenkinta ieškovės 90 proc. reikalavimų, todėl ieškovė įgijo teisę į 2 576,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 862,30 Eur X 90 proc.). Kadangi buvo netenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovas įgijo teisę į 217,80 Eur (2 178 Eur X 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atlieka bylinėjimosi išlaidų užskaitą (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys) ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia iš viso 2 358,27 Eur (2 576,07 Eur – 217,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
46. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti 333 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik 110 Eur (už neturtinį reikalavimą). Kadangi bylos dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimo indeksaciją nutraukta, todėl teismas priima procesinį sprendimą 47 Eur žyminio mokesčio išlaidų neskirstyti. Likęs žyminis mokestis – 176 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 90 proc. aptarto žyminio mokesčio dalis – 158,40 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
48. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. Papildomai pažymėtina, jog teismas plačiau neanalizavo jau įsiteisėjusių teismų sprendimų ir šalių motyvacijos sudaryti taikos sutartis, kurios buvo teiktos tvirtinti teismui. Šalių derybos, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, teismo sprendimuose nesant papildomos motyvacijos, neaktualios. Taip pat teismas detaliau neanalizavo asmeninių neturtinių šalių tarpusavio santykių, taip pat elektroninių susirašinėjimų (visgi, pastarasis nors ir smulkiai neaprašytas teismo sprendimo motyvacijoje, tačiau turėjo įtakos teismui priimant sprendimą dėl konkrečios skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo). Teismas šalims teismo posėdžių metu minėjo, jog teismai neturi pareigos detaliai analizuoti kiekvienos banko sąskaitos išrašo eilutės, jeigu šalys neteikia konkrečių pastabų dėl konkrečių mokėjimo pavedimų. Galiausiai, kiekvieno kvito ar sąskaitos už komunalinius patarnavimus smulki analizė byloje taip pat tik apsunkintų teismo sprendimo motyvaciją, pastarieji įrodymai vertinami konceptualiai, neaprašant kiekvienos kvito eilutės (ypač, jei dėl to nebuvo teikiami argumentai). Detali UAB „A.“ pajamų srautų analizė bylai taip pat neaktuali (tik tiek, kiek reikalinga įvertinti atsakovo galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą).
49. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.
50. Atsakovas teismo posėdžio metu, vykusio 2025-01-16, žodžiu suformulavo ir reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas už išlaikymui pervestų pinigų panaudojimą. CK 3.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Atsakovo mokamas išlaikymas laikytinas vaikų nuosavybe, kurią ieškovė turi naudoti tinkamai vaikų interesais. Atsakovas, reikalaudamas teikti jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo visas mokamas išlaikymas vaikams, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas. Pastebima, kad pareigos teikti išlaikymui skirtų lėšų išlaidų ataskaitas įstatymų leidėjas expressis verbis (liet aiškiais žodžiais) įstatymuose nenustatė, o teismų praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas / įpareigojimas teikti ataskaitas dėl išleidžiamų lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti grindžiamas netinkama nepilnamečio vaiko priežiūra ar žinomai netinkamu išlaikymui skirtų lėšų naudojimu (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-18 nutartis civ. b. Nr. e2A-688-460/2022, nutarties 13–18 punktai). Atsakovas reikalavimą dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo pareiškė spontaniškai, bylos nagrinėjimo metu ieškovę kompromituojančių duomenų, susijusių su netinkamai naudojamais pinigais, skirtais vaikų išlaikymui, neteikė. Ieškovė teismui pateikė detalius sąskaitos išrašus, teikė kvitus bei paslaugų sąskaitas į bylą. Atsakovas galėjo analizuoti aptartus duomenis ir įrodinėti, kad ieškovė elgiasi neatsakingai su vaikų išlaikymui skiriamomis lėšomis. Nesant ieškovę kompromituojančių duomenų, susijusių su išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimu ne vaikų poreikiams, teismas netenkina atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę atsakovui teikti išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitos.
51. Teismas atkreipia dėmesį, jog dokumentai (šalių banko sąskaitų išrašai), kurių reg, Nr. DOK-1397, Nr. DOK-1399 ir Nr. DOK-1396 elektroninėje bylos kortelėje neviešinami ir neskaitmenizuojami dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų (detalesnė motyvacija pateikta 2025-01-06 nutartyje (el. b. f. 5, f. l. 5–6)).
52. Kadangi ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus, todėl teismui patenkinus reikalavimą nustatyti konkretesnę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, teismas nebesvarsto ieškinio reikalavimų alternatyvos dėl 600 Eur priteisimo (vieno reikalavimo patenkinimas eliminuoja kitos alternatyvos tenkinimą).
53. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės J. M. turtinėmis ir neturtinėmis pretenzijomis atsakovui A. M., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 100 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės J. M. reikalavimo iš atsakovo priteisti iš atsakovo A. M. 2 064 Eur išlaikymo indeksacijos įsiskolinimą.
Netenkinti atsakovo A. M. reikalavimo įpareigoti ieškovę J. M. teikti atsakovo A. M. mokamo periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. M. ir D. M. panaudojimo ataskaitą.
Tenkinti iš dalies ieškovės J. M. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-7532) reikalavimus atsakovui A. M. dėl nuolatinio periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. M. ir D. M. priteisimo bei skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo A. M.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais (S. M. ir D. M.) tvarkos nustatymu.
Pakeisti įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2013 m. liepos 23 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16869-2013-5) patvirtintos tarp ieškovės J. M. ir atsakovo A. M. 2013 m. gegužės 7 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6–8 punktus, o taip pat įsiteisėjusia (įsiteisėjo 2016 m. birželio 27 d.) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1112-752/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22054-2015-1) patvirtintos J. M. ir A. M. taikos sutarties, kuria šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, 1–2 punktus ir:
- priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. birželio 11 d. iki sūnaus D. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024 m. birželio 11 d. iki dukros S. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- pavesti nepilnamečių S. M. ir D. M. įstatyminiam atstovui (motinai) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkyti nepilnamečiams S. M. ir D. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Pakeisti įsiteisėjusiu (įsiteisėjo 2013 m. liepos 23 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimu civ. b. Nr. N2-23598-558/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16869-2013-5) patvirtintos tarp ieškovės J. M. ir atsakovo A. M. 2013 m. gegužės 7 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 9 punktą ir nustatyti naują žemiau nurodomą skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo A. M.) ir nepilnamečių S. M. bei D. M. bendravimo tvarką:
1. „tėvas A. M. bendrauja su vaikais S. M. ir D. M. lyginiais metų savaitgaliais nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio (imtinai), atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo ir dienos režimą;
2. tėvas A. M. turi pareigą bendrauti su S. M. ir D. M. atskirai arba kartu bent vieną darbo dieną per savaitę, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą;
3. tėvas A. M. turi teisę atostogauti su vaikais S. M. ir D. M. pusę laiko vaikų pavasario, vasaros, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų. Šalys atostogų datą ir trukmę suderina raštu (el. paštu ar SMS žinute) tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų;
4. motina J. M. turi teisę bendrauti su vaikais S. M. ir D. M. per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną. Jeigu ieškovės J. M. gimimo diena ar Motinos diena sutampa su lyginiu metų savaitgaliu, motina turi teisę bendrauti su vaikais tą dieną nuo 10 val. iki 18 val.;
5. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas A. M. su vaikais S. M. ir D. M. turi teisę švęsti nepertraukiamai neporiniais metais gruodžio 24 d.–gruodžio 26 d. (imtinai);
6. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas motina J. M. su vaikais S. M. ir D. M. švenčia poriniais metais net jei tai ir sutampa su lyginių metų savaitgaliais;
7. tėvas A. M. švenčia Naujuosius metus su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais nepertraukiamai nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d. (imtinai);
8. tėvas A. M. švenčia nepertraukiamai Šv. Velykas su vaikais S. M. ir D. M. poriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną;
9. abi šalys A. M. ir J. M. įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą viena kitą informuoti raštu (el. paštu / SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos“.
Nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams S. M. ir D. M. nuolatinio periodinio išlaikymo.
Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovės J. M. naudai iš viso 2 358,27 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M. valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai iš viso 158,40 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) žyminio mokesčio dalį.
Išaiškinti atsakovui A. M., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1).
Nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.