Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2610-432/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2A-2610-432/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: A. K.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui A. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. po 306 Eur kas mėnesį, mokėtiną periodinėmis išmokomis iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais A. K. ir L. K. tvarką bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad 2020-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nutraukta ieškovės A. M. ir atsakovo A. K. 2012-10-27 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka, įrašo Nr. 4835. Sprendimu patvirtintas nepilnamečių vaikų A. K. ir L. K. išlaikymo, priteisto iš atsakovo, dydis ir forma: 150 Eur piniginė išmoka, kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu priteista suma nepilnamečiams vaikams išlaikyti nebeatitinka minimalių vaikų poreikių, ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos proceso inicijavimo, turėdama tikslą gera valia susitarti su atsakovu dėl išlaikymo padidinimo. Nuo išlaikymo priteisimo ekonominė padėtis Lietuvoje pasikeitė – padidėjo maisto produktų, paslaugų kainos, o nepilnamečiams vaikams augant ir vystantis, atitinkamai padidėjo ir jų išlaikymui reikalingų lėšų suma. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad priteisto išlaikymo indeksacija nekompensuoja infliacijos poveikio. Atsakovas yra vidutinio amžiaus, darbingas, turimais duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, gauti pakankamas pajamas, tuo pačiu tinkamai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

4. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas nevyko jam nustatytų atvejo vadybos rekomendacijų, nededa pastangų, atkuriant ryšį su nepilnamečiais vaikais. Pastaruoju metu nepilnamečiai vaikai dėl intensyvios bendravimo tvarkos jaučiasi traumuojami psichologiškai, tokia bendravimo tvarka neatitinka jų individualių poreikių, interesų ir pažiūrų, daroma neigiama įtaka vaikų brandai ir pasaulėžiūrai. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga – dėl ieškovės siekio prisiteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams jie yra nuteikinėjami prieš mamą, teigiama, kad ji vagia atsakovo pinigus. 2023-02-05 įvykis, kurio metu nepilnamečiai vaikai iš atsakovo žinios buvo paimti tik su policijos pareigūnų pagalba, kuomet atsakovas, galimai, buvo neblaivus nepilnamečių akivaizdoje, vaikai buvo priversti paryčiais ieškoti pagalbos skambindami motinai, sukėlė vaikams psichologinę traumą. Po šio įvykio vaikai nori retesnio bendravimo su atsakovu ir nebenori likti nakvoti jo namuose, todėl yra būtina keisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas atsiliepimu prašė: 1) ieškovės ieškinio dalį dėl vaikų išlaikymo išlaidų perskaičiavimo atmesti kaip nepagrįstą; 2) ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos patenkinti iš dalies ir papildyti 2020-02-28 sprendimo 5 punktą tokiomis bendravimo tvarkos nuostatomis: 1. A. K. porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 19.30 val. ir grąžina Vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. 2. A. K. neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. 3. A. K. porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. 3. A. K. neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir kitą dieną grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 10.30 val. iki 11.00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. 4. A. K. neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 19.00 val. iki 19.30 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaikais iki kitos dienos 19.00 val., iki 19.30 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. 5. Kiekvienais metais A. K. gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 – 10.30 val. ir grąžindamas juos kitą dieną 18.00 – 18.30 val., o jeigu kita diena mokslo diena, pristato vaikus į mokymosi įstaigą iki užsiėmimų pradžios; 6. Visais atvejais vaikų motinos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta, todėl šios dienos kompensuojamos artimiausio tėvui nepriklausančio bendrauti savaitgalio metu. 3) likusius ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarta dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, įskaitant ir bendravimo tvarką su vaikais. Šios tvarkos buvo laikomasi, bendravimas vyko, tačiau ilgainiui ieškovė dėl jai vienai suprantamų priežasčių ėmė trukdyti šiam bendravimui, formuodama nuomonę, jog vaikai bendrauti su tėvu nenorį. Pateikdama patikslintus reikalavimus, ji toliau siekia savo tikslo, t. y. bendravimo tvarkos minimizavimo ir tėvo ryšio su vaikais silpninimo. Atsakovas su ieškovės siūlomais bendravimo tvarkos pakeitimais (kiek jis skiriasi nuo 2020-02-28 sprendime nustatytos tvarkos) nesutinka, nes jais nepagrįstai siekiama riboti tėvo ir vaikų bendravimą. Pagrindo bendravimui riboti nėra. Atsakovo finansinė būklė ganėtinai sudėtinga: atsakovo pajamos per mėnesį – 1 041,58 Eur į rankas. Atsakovas nuomojasi butą, nuomos kaina – 400 Eur per mėnesį, komunalinės išlaidos sudaro 100 Eur (apytiksliai), 2022-01-31 vartojimo kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai (60 Eur) taip pat kiekvieną mėnesį mokami vaikams išlaikyti skirti pinigai (po 200 Eur, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, – po 250,00 Eur kiekvienam vaikui) taip pat, esant reikalui, dengiamos vaikų gydymo išlaidos. Atsakovo manymu, sudėjus visas būtinąsias išlaidas (net nekalbant apie paties atsakovo poreikius: maistą, higienos prekes, vaistus), atsakovui pragyventi liekanti suma yra itin maža. Ieškovės reikalavimas kiekvienam vaikui mokėti po 302 Eur, t. y. 604 Eur sudaro kone pusę atsakovo pajamų, todėl atsakovui tai būtų nepakeliama finansinė našta. Ieškovė nesąžiningai didina vaikų patiriamas išlaidas, todėl atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu. Šalys teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje susitarė dėl vaikų išlaikymo ir papildomų išmokų vaikų gydymui. Situacija šioje dalyje po teismo sprendimo nepasikeitė, kad ją reiktų peržiūrėti ar keisti. Atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 684,18 Eur suma (ieškovės teikiama vaikų poreikių lentelė) yra racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius. Priešingai, ieškovė netgi vaikų drabužių poreikio tinkamai nepatenkina, kadangi vaikai pas atsakovą dažnai atvyksta suplyšusiais ir nunešiotais rūbais. Atsakovas iš dalies sutinka su patikslinto ieškinio 3.2, 3.3, 3.6 ir 3.7 punktais, tačiau minėtus punktus prašė išdėstyti, atsižvelgiant į atsakovo poziciją. Visus kitus ieškovės reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (3.1.p., 3.4.p., 3.5.p., 3.8 p., 3.9 p., 3.10 p.) atsakovas prašė atmesti, kaip nepagrįstus ir itin stipriai varžančius atsakovo galimybes bendrauti su vaikais.

7. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad šeima tarnybai žinoma nuo 2019 metų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, nesutarimų dėl vaikų auklėjimo, bendravimo, ugdymo ir kt. problemų, šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Tarnybos nuomone, vaikams augant, didėja jų poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 sprendimu priteistas išlaikymas vaikams (po 150 Eur per mėn.) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaikų poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-08-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020 iš atsakovo A. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. dydį ir priteisė iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. išlaikymą po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gruodžio 28 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. M.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020, nustatytą atsakovo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. K. ir L. K., nustatydamas, kad:

a) atsakovas su vaikais bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais nuo 10:00 iki 11:00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos ir grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.

b) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19:30 iki 20:00 val.

c) atsakovas porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

d) atsakovas neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina Vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

e) atsakovas porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir grąžina Vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

f) atsakovas neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11:00 val. ir kitą dieną grąžina Vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 10:30 val. iki 11:00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina;

g) atsakovas neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 18:00 val. iki 18:30 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaikais iki sekančios dienos 19:00 val. iki 19:30 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

h) atsakovas nelyginiais metais vaikų gimimo dieną – pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku) ir grąžina namo iki 19:30 val.- 20:00 val. Jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 18.00–18.30 val.

i) atsakovas kiekvienais metais Tėvo dieną, bendrauja su vaikais pasiimdamas juos sekmadienį nuo 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 18.00–18.30 val.

j) Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos kitą dieną 18.00–18.30 val., o jeigu kita diena mokslo diena pristato vaikus į mokymosi įstaigą iki užsiėmimų pradžios;

k) Visais atvejais vaikų mamos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta, todėl šios dienos kompensuojamos artimiausio tėvui nepriklausančio bendrauti savaitgalio metu.

l) Tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams, atsižvelgiant į tai, ar vaikai tokių atostogų nori. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos;

m) Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šis sprendimas yra neatsiejama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020. Taip pat pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3531-869/2020 ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutarimu. Minėtu teismo sprendimu šalys taip pat sutarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (po 150 Eur kiekvienam vaikui) bei dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo metu šalių vaikai buvo šešerių ir trejų metų amžiaus, abu lankė darželį. Šiuo metu abu vaikai lanko mokyklą, atsirado nauji poreikiai ir interesai. Šiuo metu iš atsakovo priteista išlaikymo vaikams suma, net ir indeksavus ją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, yra žymiai mažesnė, nei pusė MMA, kuri yra siejama su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas (po 150 Eur kiekvienam vaikui) nėra pakankamas būtiniausiems šalių vaikų poreikiams patenkinti.

Šalies argumentai

10. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 306 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad nurodoma suma yra išleidžiama šalių dukters ir sūnaus poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra per dideli, nes atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai yra moksleiviai, sprendė, kad nurodytos išlaidos vaikų poreikiams iš esmės atitinka vaikų amžių, jų poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos patenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Priešingai, atsakovo paaiškinimais dėl galimų papildomų darbų – valymo paslaugų, barmeno darbo, kuriuos jis tvirtina dirbantis nemokamai kitiems asmenims ar nemokamai teikiantis įrangą toms paslaugoms teikti, pirmosios instancijos teismas nepatikėjo.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaikais matosi apie 6–8 dienas per mėnesį, o nuo santuokos nutraukimo, t. y. per ketverius metus, su vaikais atostogavo tik vieną kartą. Ieškovė ieškinyje ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu įrodė, kad deda pastangas įgyvendinti vaikų poreikius, siekdama užtikrinti jiems saugią aplinką ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę būklę, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė padėtis ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju atsakovas nepagrindė teiginių, kad dėl jo turtinės būklės prašoma priteisti išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Šalies argumentai

13. Ieškovė prašė, jog atsakovas su šalių vaikais bendrautų kas antrą savaitgalį be nakvynių, t. y. pasiimtų vaikus iš namų šeštadienį tarp 10.00 val. – 11:00 val., ir gražintų šeštadienį tarp 19:00 val. iki 20:00 val. O sekmadienį pasiimtų vaikus tarp 10:00 val. – 11:00 val., o gražintų sekmadienį tarp 18:00 val. – 19:00 val. Ieškovė paaiškino, kad vaikai sutinka susitikti su atsakovu, tačiau nenori pas jį miegoti, kadangi turi baimę, kad pasikartos 2023-02-05 įvykis, kai atsakovas, būdamas su vaikais, vartojo alkoholį, buvo neblaivus, atėjęs į kambarį jame šlapinosi prie vaikų ir vaikai išsigandę, paryčiui skambino ir prašė mamos, kad juos kuo greičiau pasiimtų, t. y. vaikai turi baimę likti nakčiai su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės ir Tarnybos nuomone, kad atsakovas 2023-02-05 netinkamai elgėsi bei padarė žalą savo santykiams su vaikais, dėl to buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2023-02-23 nutartis): buvo apribotas atsakovo bendravimas su vaikais, t. y. numatytas atsakovo bendravimas su vaikais be nakvynių. Tačiau sprendimą priėmęs teismas sutiko ir su Tarnybos bei atsakovo nuomone, kad nuo to įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai, atsakovas dėjo pastangas atkurti ryšį su vaikais, sutiko, kad pasielgė netinkamai, byloje nėra duomenų, kad atsakovui bendraujant su vaikais būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka savaitgaliais prieštarautų atsakovo bei nepilnamečių vaikų interesams, nes vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Be to, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad geriausius tiek atsakovo, tiek vaikų šalių interesus atitiks sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta bendravimo tvarka (žr. 8 šios nutarties pastraipą).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliantas (atsakovas) A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo: 1) priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir L. K. išlaikymą po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-12-28) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. M.; 2) panaikinti 2024-08-09 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir šią bylos dalį grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti 2024-08-09 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir ieškovės A. M. ieškinį dėl bendravimo tvarkos patenkinti iš dalies ir papildyti 2020-02-28 Vilniaus miesto teismo sprendimo 5 punktą : 1. A. K. porinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 19.30 val. ir grąžina Vaikus pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina. 2. A. K. neporinių metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 19.30 val. ir grąžina Vaikus antrąją Šv. Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina. 3. A. K. porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos) pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžina Vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos) dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į Vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina. 4. A. K. neporinių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną pasiima Vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir kitą dieną grąžina Vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 10.30 val. iki 11.00 val. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikai praleidžia su motina. 5. A. K. neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 19.00 val. iki 19.30 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaikais iki kitos dienos 19.00 val. iki 19.30 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. 6. Kiekvienais metais A. K. gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos kitą dieną 18.00–18.30 val., o jeigu kita diena – mokslo diena, pristato vaikus į mokymosi įstaigą iki užsiėmimų pradžios; 7. Visais atvejais vaikų motinos gimimo dieną ir Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis kompensuojamas.

15. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, taip pat priteistu išlaikymu kiekvienam vaikui (po 306 Eur/mėn. vaikui). Atsakovo manymu, toks teismo sprendimas įtvirtina situaciją, pagal kurią vaikų ryšys su tėvu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bus mažinamas ar net nutrūks, o priteistas išlaikymas sudarys sąlygas ignoruoti šalių turtinės būklės kriterijų bei iškreips pradinį šalių susitarimą (šalims nutraukiant santuoką) dėl vaikų išlaikymo.

16. Apeliantas paaiškino, jog jo finansinė būklė ganėtinai sudėtinga – atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 1 050 eurų į rankas. Teismo sprendimas kiekvienam vaikui mokėti po 306 Eur, t. y. 612 Eur sudaro kone pusę atsakovo pajamų, todėl atsakovui tai yra nepakeliama finansinė našta, ko teismas neįvertino, nors privalėjo įvertinti. Apeliantas pažymi, kad jis pritarė ir sutiko didinti kiekvieno vaiko išlaikymą iki 250 Eur/mėn. Tuo tarpu ieškovė per visą bylinėjimosi laiką nesugebėjo pateikti įrodymų pagrindžiančių pasikeitusius vaikų poreikius.

17. Skunde nurodoma, kad 2020-02-28 Vilniaus miesto teismo sprendimu civilinėje byloje e2YT-3531-869/2020 patvirtinta šalių sutartis, kad nekilnojamasis turtas atiteko ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Pirmos instancijos teismas ignoravo santuokos nutraukimo metu sulygtą šalių susitarimą, jog nekilnojamam turtui atitekus būtent ieškovei, ji ir prisiima dengti didesnę vaikų poreikių dalį. Būtent todėl šalys sulygo nustatyti atsakovo mokėtiną išlaikymo sumą – 150 Eur, kai pusė MMA sumos 2020 m. sudarė 273,50 Eur.

Šalies argumentai

18. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė 2020-02-28 Vilniaus miesto teismo sprendimo 5 punktą, sumažindamas atsakovo bendravimą iki kas antro šeštadienio su nakvyne į sekmadienį bei kiekvienos savaitės trečiadieniais praleistinų kelių valandų. Apelianto vertinimu, tokiu teismo sprendimu buvo sukurta situacija, kuomet atsakovas realiai per mėnesį praleis su vaikais 5 dienas. Tokia situacija, kurią sukūrė teismas yra siurprizinė ir netoleruotina, pažeidžia prioritetinius vaikų interesus, tėvo teises ir interesus, pažeidžia įstatymus bei teismų praktiką analogiškose bylose bei sukuria situaciją, kuria paneigiamos lygios tėvo ir motinos teisės vaikų atžvilgiu.

19. Pažymi, kad šios bylos iškėlimo pagrindu tapo vienkartinis 2023-02-05 įvykis. Atsakovas nuoširdžiai siekia būti geras tėvas – lankė pozityvios tėvystės kursus, konsultavosi su psichologais, vaiko teisių specialistais, vykdė jų pavestas uždavinius, todėl manytina, kad nebuvo pagrindo riboti atsakovo teises būti su vaikais, juo labiau kai pusantrų metų trukęs procesas per laikiną bendravimo tvarką ir taip buvo apribojęs tėvo bendravimą su vaikais.

Atsiliepimas

20. Ieškovė A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovės vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, esą byloje ieškovė nesirėmė nei vaikų poreikių padidėjimu, nei atsakovo turtinės padėties pagerėjimu, kaip būtinosiomis sąlygomis atsakovo teikiamam išlaikymui padidinti, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovė teismui pateikė vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus (ieškinio priedai 2–13), davė paaiškinimus teismo posėdžių metu dėl vaikų poreikių padidėjimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog vaikų poreikių padidėjimas nebuvo įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu, yra nepagrįsti. Be to, atsižvelgiant į užsitęsusį teisminį procesą ir didėjančią minimalią mėnesinę algą, ieškovė prašė nebesiremti vaikų poreikių lentele, nes byloje įrodinėjo ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Ieškovė tenkančią vaiko išlaikymo naštą sumažino valstybės mokamų išmokų dydžiu.

Šalies argumentai

22. Ieškovė nurodė, kad nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės būklės. Ieškovės vertinimu, atsakovas siekia, kad būtų vertinami selektyvūs įrodymai apie jo turtinę būklę. Atsakovo teiginiai, kad jo darbo užmokestis yra 1 050 Eur į rankas, neatitinka bylos įrodymų. Be to ir pirmosios instancijos teismas nepatikėjo atsakovo teiginiais, kad atsakovas, kaip profesionalus barmenas, turintis tam reikiamą įrangą, minėtą įrangą, neatlygintinai suteikia naudotis tretiesiems asmenims ir pats naudos iš to negauna.

23. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais buvo sumažintas tik viena darbo diena kas antrą savaitgalį bei viena nakvyne kas antrą savaitgalį. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo išplėsta papildomomis dienomis, dėl to, ieškovės manymu, apeliacinio skundo argumentai apie teismo nustatytą minimalią bendravimo tvarką yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog vaikų nenoras bendrauti su atsakovu negali būti priežastis nustatyti minimalią bendravimo tvarką, tačiau atsižvelgęs į vaikų baimes, susijusias su atsakovo alkoholio vartojimo problema, įvertinęs vaikų būsenas, jautrumą ir reiškiamus jausmus, pakeitė bendravimo tvarką, prioritetą suteikdamas bendravimui dienomis (įskaitant naujai aptartas kalendorines šventes), sumažinant nakvynes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

26. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir jo tėvams nesant santuokoje, kai vienas iš tėvų neprisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat bylose dėl tėvystės nustatymo ( Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.146–3.148 straipsniai). Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

27. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

28. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu, mano, jog jis yra per didelis, nes jo uždarbis yra apie 1 050 Eur per mėnesį, atsakovas turi įsipareigojimų, nuomojasi būstą. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas, siekdamas nuginčyti priteisto išlaikymo dydį, turėjo ir galėjo pateikti patikimus rašytinius įrodymus apie jo pajamas, tačiau to nepadarė. Jis tik žodžiu nurodė, kad jo pajamos yra apie 1 050 Eur per mėnesį. Be to, pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis valymo paslaugas teikia draugams nemokamai ir kad kaip profesionalus barmenas, turintis tam reikiamą įrangą, ją neatlygintinai suteikia naudotis tretiesiems asmenims, o pats naudos iš to negauna. Apeliantas šalia darbo užmokesčio gauna premijas. Nuo 2023-04 mėn. iki 2024-04 mėn. jam išmokėta 6 973 Eur premijų (DOK-98639, – UAB (duomenys neskelbtini) 2024-06-20 pažyma).

31. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė būklė, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-28 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir nustatytas vaikų išlaikymo dydis – periodinės kas mėnuo mokamos išmokos po 150 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė prašė padidinti priteistą iš atsakovo periodinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki 306 Eur per mėnesį, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečių vaikų poreikiais, padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Ieškovė detalizavo šalių nepilnamečių vaikų poreikius, t. y. patikslintame ieškinyje (DOK-23576) pateikė vaikų poreikių lentelę, pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas, teikė teismui paaiškinimus dėl vaikų poreikių. Iš patikslintame ieškinyje pateiktos lentelės būsto paskolos dalis, tenkanti vaikams, nelaikytina vaikų poreikiais, nes šios išlaidos yra skirtos ieškovės turtui įgyti (būstas yra ieškovės nuosavybė). Tačiau kiti poreikių lentelėje ir patikslinto ieškinio prieduose pateikti duomenys patvirtina, kad šalių vaikų (moksleivių) poreikiai atitinka pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo sumas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui padidinti priteistą iš atsakovo periodinių išlaikymo išmokų šalių nepilnamečiams vaikams dydį iki 306 Eur per mėnesį, nes ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma iš esmės atitinka (MMA atskaičius mokesčius 708 Eur – vaiko pinigai 96,25 Eur = 611,75 Eur. 611,75 : 2 = 305,88, suapvalinus išeina 306 Eur) orientacinę vieno iš tėvų teiktino išlaikymo sumą pagal Kasacinio teismo praktiką, kurios įrodinėti net nereikia. Atsakovas pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą, nes jo realios pajamos (įvertinus ir reguliariai mokamas premijas, duomenis apie individualią veiklą) didesnės, negu tvirtina atsakovas.

33. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikams dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių byloje nėra, todėl atsakovas būdamas nepatenkintas savo gaunamu darbo užmokesčiu, gali susirasti geriau apmokamą darbą.

34. Atmetami ir atsakovo argumentai dėl to, kad 2020-02-28 sprendimu (civ. byla Nr. e2YT-3531-869/2020) buvo patvirtinta šalių sutartis dėl, palyginus, nedidelio išlaikymo vaikams todėl, kad, kaip apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, vaikų motinai atiteko nekilnojamasis turtas, o ieškovė savo ruožtu prisiėmė prievolę dengti didesnę vaikų poreikių dalį. 2020-02-28 sprendime vaikų išlaikymo dydžio ir turto padalijimo būdo koreliacijos nėra. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės dalis vaikams neatiteko. Nekilnojamąjį turtą (90 000 Eur vertės) priteisus ieškovei, jai teko ir prievolės grąžinti kredito dalį (47 919,06 Eur) ir sumokėti palūkanas (44 487,34 Eur). Tad 2020-02-28 sprendimu ieškovei priteisus nekilnojamąjį turtą, jai buvo priteistos šio turto vertę viršijančios prievolės. Todėl vaikų poreikiai turi būti užtikrinami, nepriklausomai nuo sutuoktiniams po turto padalijimo atitekusių bendrosios nuosavybės turto objektų.

35. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

36. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Nėra reikalo nakvoti pas tėvą kiekvieno trumpalaikio bendravimo su tėvu metu. Tai tik išbalansuotų vaikus, sutrikdytų jų įprastą tvarką. Nakvynė pas tėvą ilgalaikio bendravimo ginčijamu sprendimu patvirtintoje tvarkoje metu yra numatyta. Taip pat turi reikšmės vaikų baimė nakvoti tėvo namuose, nurodyta 2024-06-14 teismo posėdžio metu duotoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje (2023-02-05 įvykis, kai atsakovas bendravo su vaikais, būdamas neblaivus). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka užtikrina abiejų tėvų galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, ją nustatant buvo atsižvelgta į vaikų nuomonę ir Tarnybos išvadą.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nekartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Ieškovė turėjo išlaidų advokato pagalbai, susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – 850 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 850 Eur. (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 sprendimą.

Priteisti ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Visvaldas Kazakiūnas