Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-44-889/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: e2A-44-889/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01911-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: S.V.
Atsakovas: M.G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-44-889/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01911-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S.V. ieškinį atsakovui M.G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 dalį dėl 173,77 Eur (600,00 Lt) priteisto išlaikymo dukrai E.G. iš atsakovo ir nuo ieškinio priėmimo teisme dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą po 550 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

Šalies argumentai

1.1 2014 m sausio 29 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Nutraukiant santuoką, nepilnametės dukros E.G., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą, mokamą po 173,77 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ji buvo paskirta dukros gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

1.2 Ieškovė teigia, kad jos ir atsakovo dukros poreikiai nuo 2014 metų, kai buvo priimtas teismo sprendimas, iš esmės pasikeitė, tai yra padidėjo, nes dukra paaugo, taip pat galbūt padidėjo ir atsakovo gaunamos pajamos, mano, kad atsakovas savo dukters išlaikymui turėtų ir galėtų teikti kas mėnesį po 550 Eur.

1.3 Ieškovė nurodo, kad dukra yra 14 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), du kartus per savaitę ją reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos, papildomai dukra mokosi pas matematikos korepetitorių, lanko ir (duomenys neskelbtini), o tam reikalinga speciali apranga. Dukra turi specialiųjų poreikių, nes yra paauglė, yra sudėtingo charakterio, dėl to teko keisti net mokyklą. Atsakovas turi naują šeimą ir mažai laiko praleidžia su dukra, todėl ja rūpinasi tik ieškovė, nors pati turi dar du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu priteisto išlaikymo, kurį atsakovas teikia dukrai, neužtenka net menkai jos poreikių daliai patenkinti ir ieškovė yra viena pati priversta išlaikyti savo ir atsakovo nepilnametį vaiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės S.V. ieškinys tenkintas iš dalies. Pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 patvirtintos 2013 m. lapkričio 13 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas ir nustatyta, kad M.G., (duomenys neskelbtini), dukros E.G., (duomenys neskelbtini)., išlaikymui nuo 2023 m spalio 2 d. iki dukros pilnametystės moka po 306 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kita ieškinio dalis atmesta. Nustatyta, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė S.V. Iš atsakovo M.G. priteista valstybei 36 Eur žyminio mokesčio, ieškovės S.V. naudai priteista 99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1 Teismas nustatė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas šalių dukrai, priėmimo praėjo daugiau nei devyneri metai. Nutraukiant šalių santuoką 2014 metais, šalių dukra buvo penkerių metų amžiaus ir šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad atsakovas kas mėnesį dukters išlaikymui teiks 173,77 Eur. Šiuo metu šalių dukra yra paauglė, jai yra 15 metų, lanko mokyklą, įvairus būrelius. Mokyklą lanko kitame mieste, t. y. (duomenys neskelbtini), savaitę, kol mokosi, ji gyvena mokyklos bendrabutyje. Kad šalių dukters poreikiai yra padidėję, iš esmės neginčijo ir atsakovas, tačiau jis tvirtino, kad dėl savo finansinės padėties negali teikti didesnio išlaikymo nei teikia šiuo metu.

2.2 Teismas taip pat nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas po šalių santuokos nutraukimo sukūrė kitas šeimas ir kiekvienas iš jų turi dar po du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą. Atsakovas šalių dukros išlaikymui kas mėnesį teikia 200 Eur, moka apie 50–60 Eur draudimo bendrovei kaupiamąjį draudimą, pateikus ieškinį pervesdavo dukrai kelis mėnesius po 50–60 Eur smulkiems poreikiams tenkinti. Duomenų, kad pagal teismo sprendimą būtų susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas, nenustatyta.

2.3 Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių vaiko poreikiai yra išaugę ir atsakovo teikiamo teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kurį atsakovas teikia kas mėnesį, šiuo metu nepakanka, kad būtų galima užtikrinti bent minimalius šalių dukters poreikius, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisto išlaikymo dydį padidinti, nes ieškovė įrodė, kad pasikeitė vaiko poreikiai.

2.4 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) yra apie 709 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už nepilnametę dukrą mokama 96,25 Eur suma kas mėnesį („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta kiekvieno vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovas ir ieškovė (kiekvienas) turėtų dukros išlaikymui skirti bent po 306 Eur per mėnesį ((709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur), nors ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems šalių dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 1 255 Eur suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaikymo dukrai suma yra didesnė nei nustatyta minimalioji mėnesio alga, padalinta iš dviejų, todėl šį dydį ieškovė privalo įrodyti.

2.5 Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog šalių dukra didžiąją laiko dalį, t. y. kol mokosi, gyvena bendrabutyje ir tik savaitgaliais grįžta į namus pas ieškovę, todėl ieškovės prašoma suma maistui namuose, teismo vertinimu, pagal bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią situaciją ir nustatytas faktines aplinkybes, yra mažintina, kaip ir 220 Eur suma už komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad kitos ieškovės nurodytos išlaidos nelaikytinos neracionaliomis ar akivaizdžiai per didelėmis, atsižvelgiant į šalių dukters amžių. Be to, atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šalių dukrai yra samdomi korepetitoriai ir ieškovė dėl to patiria papildomų išlaidų, kurių jis nekompensuoja.

2.6 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pasikeitė ne tik šalių vaiko poreikiai, bet ir atsakovo turtinė padėtis, t. y. jis po 2014 m. įgijo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir kito registruotino turto, tai yra valtį, 2022 m spalio 13 d. Dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas turėtų įsiskolinimų kreditoriams, nepateikta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi įmonę ir yra jos vadovas, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 668 Eur per mėnesį. Be to, teismo vertinimu, atsakovas galbūt neatskleidė visų savo gaunamų pajamų, nes jis yra ne tik įmonės direktorius, bet ir šios įmonės akcininkas.

2.7 Taip pat nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis palyginti su atsakovo turtine padėtimi šiuo metu yra akivaizdžiai geresnė, nes jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 3 500 Eur. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jos vardu yra registruotos kelios transporto priemonės, tačiau ieškovė turi ir kreditinių įsiskolinimų.

2.8 Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nors ir yra prastesnė nei ieškovės, tačiau ji nėra ir labai bloga, nes atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypų, kuriuos nuomoja ir iš to gauna pajamų bei išmokų, atsakovas turi nuosavą namą ir neturi jokių įsiskolinimų kreditoriams, be to, jis yra sveikas ir darbingas, todėl privalo ieškotis geriau mokamo darbo ir dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnį nei minimalųjį darbo užmokestį, kurį jis gauna šiuo metu. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos išmokos už žemės sklypus yra ne atsakovo, teismui nepateikta, todėl laikytina, kad šios atsakovo gaunamos pajamos nėra nuginčytos.

2.9 Teismas teigia, jog šalių vaiko poreikiams patenkinti protinga ir vaiko interesus atitinkanti suma yra 612 Eur per mėnesį (išskaičiavus 96,25 Eur vaiko pinigus, gaunamus iš valstybės), ir konstatuoja, kad nurodyta 306 Eur suma vaiko poreikiams tenkinti atitinka protingumo kriterijų ir yra reikalinga šalių vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

2.10 Teismo nuomone, neteisinga ir nesąžininga būtų kuo didesnę bent būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo finansinę naštą perkelti vien ieškovei, kuriai ir taip tenka daug didesnė kasdienė našta rūpinantis šalių nepilnamečiu vaiku. Nors ieškovė turi daugiau nekilnojamojo turto ir gauna didesnes pajamas, ji taip pat turi kreditinių įsipareigojimų, o mažos vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti visavertiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovė S.V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo M.G. ieškovės S.V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1 Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš esmės piktnaudžiavo proceso metu ir neteikė visos informacijos apie savo tikrąją turtinę padėtį. Teismas neištyrė atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, jo išlaidų, turimų įsipareigojimų bei kitų reikšmingų aplinkybių.

3.2 Taip pat teigia, kad atsakovo turtinė padėtis tikrai nėra bloga. Jis daug atostogauja su savo šeima, turi gražius namus, yra įmonės akcininkas ir vadovas. Šios aplinkybės ir ekonominės realijos leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovo realios pajamos yra daug didesnės nei byloje pateiktos oficialios pajamos. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, todėl nagrinėjamu atveju argumentai dėl jo tariamai prastos turtinės padėties atmestini. Šiuo atveju teismas neįvertino realių atsakovo galimybių, jo tikrosios turtinės padėties ir vaiko poreikių pagal byloje surinktus įrodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

3.3 Ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė (padidino) išlaikymo dydį susiedamas jį tik su minimaliąja mėnesine alga (toliau – ir MMA). Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, tačiau ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

3.4 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dukros E.G. poreikiai pasikeitė, gerokai padidėjo, t. y. nuo 2014 m. sprendimo praėjo daugiau nei devyneri metai, o vaikui augant didėja jo poreikiai: dukra lanko mokyklą (reikalinga: apranga, kuprinės ir kitos ugdymui reikalingos priemonės; maitinimas; patiriamos didelės transporto išlaidos ir kita), lanko Jaunųjų šaulių sąjungą (reikalinga speciali apranga, įranga ir kt. ir tai kainuoja daug), dėl pasikeitusios ekonominės situacijos (infliacija) padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.).

Šalies argumentai

3.5 Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas ieškovės nurodytas išlaidas laikė racionaliomis ar ne per didelėmis, atsižvelgiant į šalių dukters amžių, tačiau sumažino ieškovės prašomą sumą maistui namuose skiriama suma, t. y. 120 Eur suma, ir 220 Eur suma už komunalinius mokesčius. Kiek paminėtos išlaidos mažintinos, teismas nenurodė. Mano, jog teismas sutiko su nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma, t. y. 915 Eur. Vien šią sumą padalijus abiem tėvams ir išminusavus iš valstybės biudžeto už nepilnametę dukrą gaunamą 96,25 Eur sumą („vaiko pinigus“), išeina, kad kiekvienas iš tėvų dukros išlaikymui turi skirti po 409 Eur, plius maisto namuose ir komunalinių mokesčių išlaidos, kurias teismas sumažino. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo dydį susiedamas jį tik su minimaliąja mėnesine alga, t. y. ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur), ir iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui E.G. 306 Eur dydžio išlaikymą.

3.6 Ieškovė taip pat pateikė byloje medicininę pažymą, patvirtinančią dukros E.G. siuntimą pas ortodontą dėl netaisyklingo sąkandžio, ir duomenis, kad dukrai būtini dantų breketai ir išlaidos bus didelės. Teismas į tai neatsižvelgė, šiuos įrodymus atmetė. Teismo vertinimu, šiuo momentu, kai dar nėra patiriama išlaidų, spręsti į ateitį ir priteisti dėl to didesnį išlaikymą nėra jokio pagrindo, o šalims susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo tarpusavyje ateityje nėra ir nebus jokios galimybės.

3.7 Apeliantė taip pat prašo atkreipti dėmesį į nepilnamečio vaiko specialiuosius poreikius (konsultacijos su socialiniais darbuotojais, su psichologais dėl siekiamybės išspręsti koncentracijos, dėmesingumo ir išsiblaškymo klausimus). Ieškovės įsitikinimu, atsakovas M.G. savo dukros E.G. išlaikymui tikrai gali skirti po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kadangi atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M.G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1 Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokie ieškovės teiginiai neatitinka bylos medžiaga užfiksuotos teisminio ginčo dinamikos ir nagrinėtų bei atskleistų ir įvertintų reikšmingų bylai aplinkybių visumos ir apimties. Šalių turtinės padėties pasikeitimas sudaro įstatymo numatytą teisinį pagrindą pakeisti išlaikymo dydį, tačiau ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teikė ne šiuo pagrindu, o vaiko poreikių esminiu pasikeitimu.

4.2 Atsakovas teigia, jog byloje buvo tinkamai, leistinomis priemonėmis nustatyta šalių turtinė padėtis, turimo turto struktūra, kas patvirtino, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė negu atsakovo. Ieškovė ne tik disponuoja didelės apimties brangiu turtu (turi du prabangius BMW X6 markės automobilius, namą poilsiui Ispanijoje, namą Klaipėdos rajone), bet turimas ir nuomojamas ieškovės turtas generuoja pastovias pajamas, t. y. nuompinigius. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis praktiškai po skyrybų nėra pakitusi. Cituodamas teisinį reglamentavimą nurodo, kad kiekvienas tėvas privalo teikti savo vaikui išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodo, jog teismas, atskleidęs šalių turtinę padėtį, tinkamai nustatė atsakovui tenkantį išlaikymo dydį, mokant 306 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.3 Cituodamas teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai ir kad kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir tėvų interesų. Teismas tinkamai atsižvelgė į atsakovo prašymą nustatyti jam išlaikymo dydžio dalį, įvertino nustatytą šalių turtinę padėtį pagal bylos medžiagą: atsakovui tenka 1/3 dalis, ieškovei – 2/3 dalys, t. y. vadovavosi ne lygių dalių principu, kaip to prašė ieškovė, kadangi tai nepažeis šalių pareigos išlaikyti vaiką ir lygiateisiškumo principo.

4.4 Atsakovas pažymi, kad teismo nustatytas vaiko išlaikymo dydis, tenkantis atsakovui, atitinka bylos medžiagą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką. Be to, nustatytas išlaikymo dydis nėra orientuotas vien tik į vaiko minimalių poreikių tenkinimą. Įvertinus tai, kad ieškovė pagal byloje nustatytą jos turtinę padėtį turi pareigą teikti daug didesnį išlaikymą dukrai, laikytina, kad teismas teisingai ir tinkamai nustatė atsakovo teiktiną išlaikymo dydį.

4.5 Pasikeitusius vaiko poreikius ieškovė iš esmės siejo su pasikeitusiu vaiko amžiumi, atsiradusiais jo specialiaisiais poreikiais bei sveikatos gerinimo poreikiu – dantų korekcija. Atsakovas pabrėžia, jog šiuo konkrečiu atveju nepilnametės dukros amžiaus pokytis nors savaime ir nesudaro pagrindų pakeisti išlaikymo dydį, bet teismo buvo tinkamai įvertintas individualizuojant konkrečias aplinkybes, susijusias su vaiko aplinka ir jo amžiaus pokyčiu.

4.6 Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija dėl nepilnametės dukros specialiųjų poreikių buvimo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Kompetentingos institucijos, kurioms suteikta tokia teisė, išvados apie dukros E.G. specialiuosius poreikius nepateikė, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šią ieškovės nurodomą aplinkybę vertinti, kaip realiai egzistuojančią ir turinčią įtakos vaiko išlaikymo dydžiui.

4.7 Atsakovas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo, susijusio su jo sveikatos poreikiais, nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė tik medicininę pažymą, patvirtinančią siuntimą pas ortodontą, bet nepateikė įrodymų, kad šiuo metu yra patiriamos išlaidos už ortodonto paslaugas dukrai, tik nurodė, kad jų galbūt patirs ateityje. Todėl šiuo momentu, kai dar nėra patiriamos išlaidos, spręsti į ateitį ir priteisti dėl to didesnį išlaikymą nėra jokio pagrindo.

4.8 Atsakovo manymu, teismo išvada yra teisinga ir atitinka teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaidos, būtinos vaiko sveikatai, susijusios su epizodinias poreikiais, negali ir neturi būti įtvirtintos teikiamame periodiniame vaiko išlaikyme. Tokio pobūdžio išlaidas kiekvienu atveju tėvai gali išspręsti bendru sutarimu, o nesant sutarimo, tėvas, patyręs išlaidas, susijusias su vaiko sveikatos poreikiais, gali reikalauti ir kito tėvo iš dalies kompensuoti teismine tvarka.

4.9 Abstraktus ir deklaratyvus ieškovės teiginys dėl įrodymų netinkamo tyrimo ir vertinimo negali būti laikomas patvirtinančiu apeliacijos pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, buvimą, todėl ieškovės skundo argumentas, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, negali būti laikomas skundo dalyku dėl procesinės teisės pažeidimo, kadangi nepateikta teisinė argumentacija. Taigi teismas išvadas padarė tinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir jo nepažeisdamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, jie santuokoje susilaukė nepilnametės E.G., (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria, be kita ko, šalys taip pat susitarė, jog nepilnametės dukros išlaikymui vaiko tėvas M.G. skirs po 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

8. Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, nusprendus pakeisti (padidinti) ankstesniu teismo procesiniu sprendimu priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeistu (padidintu) iš atsakovo priteisiamo išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis po 306 Eur dydžiu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės S.V. ieškinį tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 550 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo dydžio keitimo pagrindų

9. Ieškovė prašydama pakeisti 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 dalį dėl 173,77 Eur (600 Lt) priteisto išlaikymo dukrai E.G. ir prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai, mokamą po 550 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, iš esmės motyvuoja tuo, kad jos ir atsakovo dukros poreikiai nuo 2014 metų, kai buvo priimtas teismo sprendimas, iš esmės pasikeitė, t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei devyneri metai, nepilnametė dukra paaugo ir jos poreikiai gerokai padidėjo. Ieškovė teigia, kad būtiniesiems šalių dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 1 255 Eur suma, kurią sudaro 120 Eur maistui, 30 Eur asmens higienos priemonėms, 65 Eur sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai ir kita), 100 Eur užsiėmimams (būreliai), 280 Eur transporto išlaidoms (mokykla lankoma kitame mieste, užsiėmimai), ryšio išlaidoms, 150 Eur aprangai, avalynei (įskaičiuojamas komplektas kiekvienam metų sezonui; speciali apranga ((duomenys neskelbtini)), 250 Eur ugdymo paslaugoms, maitinimui mokykloje, 220 Eur komunaliniams mokesčiams, 40 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Taip pat, ieškovės nuomone, padidėjo atsakovo gaunamos pajamos ir pagerėjo turtinė padėtis, todėl atsakovas savo dukters išlaikymui turėtų ir galėtų teikti kas mėnesį po 550 Eur. Be to, atsakovas turi naują šeimą ir mažai laiko praleidžia su dukra, todėl dukra rūpinasi tik ji.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai yra išaugę ir atsakovo teikiamo 2014 m. sausio 29 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo kas mėnesį šalių dukrai nepakanka. Teismo nuomone, minimalioji mėnesinė alga į rankas yra apie 709 Eur, o pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už nepilnametę dukrą kas mėnesį mokama 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta kiekvieno vaiko išlaikymui ir laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo ir remiantis teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu atsakovas ir ieškovė (kiekvienas) turėtų dukros išlaikymui skirti bent po 306 Eur per mėnesį ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,37 Eur). Kadangi ieškovės prašoma priteisti dukrai iš atsakovo 550 Eur išlaikymo suma yra didesnė nei nustatyta minimalioji mėnesio alga padalinta iš dviejų, todėl šį dydį ieškovė privalo įrodyti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad šalių dukra didžiąją laiko dalį, t. y. kol mokosi, gyvena bendrabutyje ir tik savaitgaliais grįžta pas ieškovę, todėl ieškovės prašoma suma maistui namuose yra mažintina, kaip ir 220 Eur išlaidos už komunalinius mokesčius, tačiau kitos ieškovės nurodytos išlaidos nelaikytinos neracionaliomis ar akivaizdžiai per didelėmis, atsižvelgiant į šalių dukters amžių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis palyginti su jo turtine padėtimi, buvusia 2014 m., yra pagerėjusi, nes jis po 2014 m. įgijo nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto. Ieškovės turtinė padėtis palyginti su atsakovo turtine padėtimi yra akivaizdžiai geresnė, tačiau atsakovas galbūt neatskleidė visų gaunamų pajamų, todėl, teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis nors ir yra prastesnė nei ieškovės, tačiau ji nėra labai bloga, o mažos vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti visavertiškai. Teismo nuomone, neteisinga ir nesąžininga būtų kuo didesnę bent būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo finansinę naštą perkelti vien ieškovei, kuriai ir taip tenka daug didesnė kasdienė našta rūpinantis šalių nepilnamečiu vaiku, todėl nuo išlaikymo lygių dalių paskirstymo tėvams nenukrypo. Įvertinęs šalių vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalių vaiko poreikiams patenkinti protinga ir vaiko interesus atitinkanti suma yra 612 Eur per mėnesį (išskaičiavus 96,25 Eur vaiko pinigų, gaunamų iš valstybės), ir šalių dukros E.G. išlaikymui iš atsakovo priteisė po 306 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

11. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodama, kad iš teismo sprendimo motyvacijos galima suprasti, jog teismas sumažino vaikui reikalingas sumas keliose srityse, t. y. dėl komunalinių mokesčių ir maitinimosi namuose, tačiau kitų ieškovės nurodytų išlaidų, atsižvelgdamas į dukters amžių, nelaikė neracionaliomis ir akivaizdžiai per didelėmis, taip pat neteisingai nustatė (padidino) išlaikymo dydį susiedamas jį tik su minimaliąja mėnesine alga (MMA), o kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su šalių gaunamomis pajamomis bei turtine padėtimi ir jų nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu, įvertinęs apeliantės tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių gaunamas pajamas ir nepilnamečio vaiko poreikius, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, neįvardino, kokio dydžio suma per mėnesį yra reikalinga vaiko išlaikymui, todėl atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymui nėra nustatyta tinkamai.

13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Tai lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

14. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

15. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013)

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad po 2014 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. 2023 m. spalio 12 d. pažymoje apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad atsakovo vidutinis gaunamas darbo užmokestis nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. spalio 11 d. buvo 667 Eur per mėnesį. 2024 m. birželio 4 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. ieškovės vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 991,01 Eur. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus duomenimis, ieškovė deklaravo 106 848,19 Eur pajamų.

18. Atsakovo M.G. (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos išraše, kurio laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., nurodyta, jog atsakovas ieškovei S.V. atliko šiuos bankinius pervedimus: 1) 2022 m. spalio 3 d. pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Alimentai dukrytei už 2022 m. spalio mėn.“; 2) 2022 m. lapkričio 3 d. pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Alimentai dukrytei už 2022 m. lapkričio mėn.“; 3) 2023 m. liepos 31 d. pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Alimentai dukrytei už 2023 m. liepos mėn.“; 4) 2023 m. rugpjūčio 31 d. pervedė 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Alimentai dukrytei už 2023 m. rugpjūčio mėn.“. Taip pat atsakovas savo nepilnametei dukrai atliko šiuos bankinius pervedimus: 1) 2023 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 70 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Sąskaitos papildymas“; 2) 2023 m rugpjūčio 31 d. pervedė 50 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „Sąskaitos papildymas“.

19. 2022 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutartimi S.G. ir V.G. atsakovui padovanojo žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus (duomenys neskelbtini).

20. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovui M.G. priklauso uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emelix“ 361 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur.

21. 2023 m. spalio 22 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, ieškovei S.V. ir jos sutuoktiniui T.V. pagal 2023 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini)., pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) priklauso 74/1361 dalys žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pagrindu įregistruotas butas, unikalus (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. vasario 11d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. vasario 22d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini)priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini).

22. 2023 m. spalio 22 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovei pagal 2014 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini).

23. 2014 m. kovo 16 d. Būsto kreditavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės, ieškovei suteiktas 137 859,13 Eur kreditas žemės sklypui bei gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini) įsigyti.

24. Metinių finansinių ataskaitų duomenimis, (duomenys neskelbtini)ataskaitinių laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 128 213 Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, o praėjus ataskaitiniam laikotarpiui – 142 684 Eur.

25. 2017 m. kovo 3 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad atsakovui M.G. priklauso 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų.

26. Ieškovės vardu yra įregistruotos šios transporto priemonės: 1(duomenys neskelbtini)

27. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovui M.G. pagal 2022 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus (duomenys neskelbtini).

28. 2023 m. gruodžio 13 d. valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pelnas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 8 022 Eur.

29. (duomenys neskelbtini) Metinių finansų ataskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso buvo 128 213 Eur.

30. 2024 m. sausio mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad atsakovui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 15 d. pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamas paramos priemones išmokėta 16 278,27 Eur išmokų.

31. Draudimo liudijimas (polisas) (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudėja ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2079 m. kovo 31 d. įmonėje Compensa Life Vienna Insurance Group SE apdraudė apdraustąją E.G. investiciniu draudimu, draudimo įmoka – 50 Eur/mėn.

32. 2024 m. gegužės 8 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) atsakovui ir jo sutuoktinei D.G. priklauso negyvenamoji patalpa – valčių garažas, unikalus (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2007 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2007 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-228 priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini).; pagal 2007 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. balandžio 28 d. apskrities viršininko įsakymą (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini); pagal 2007 m. sausio 10 d. dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. balandžio 28 d. apskrities viršininko įsakymą (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini).; pagal 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini).

33. 2011 m. vasario 17 d. Sutarties dėl 2008 m. spalio 24 d. žemės nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo pagrindu atsakovas išnuomojo ir už užmokestį perdavė UAB „Vėjo elektra“ laikinai sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), turint tikslą projektuoti bei statyti naujus pastatus, statinius, tiesti kelius, kloti elektros ir kitos paskirties kabelius, kitus inžinerinius ir ryšių tinklus, statyti, remontuoti, rekonstruoti žemės sklype esančius / būsiančius statinius, įrenginius ir kitus objektus ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus, savo nuožiūra tvarkyti ir vystyti žemės sklypą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį šios sutarties nurodytomis sąlygomis ir terminais. Žemės sklypo nuomos terminas – 99 metai. Nuomos mokestis už nuomojamą žemės sklypą – 1 793,00 Eur.

34. 2024 m. balandžio 18 d. Compensa Vienna Insurance Group pažyma (duomenys neskelbtini) apie gyvybės draudimo sutartis patvirtina, kad atsakovas apdraudė E.G. garantuotų palūkanų gyvybės draudimu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2035 m. rugsėjo 30 d., įmokos dydis – 59,37 Eur/mėn. Sukaupta suma rašto ruošimo dieną – 6 059,73 Eur.

35. 2022 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą už 42 000,01 Eur.

36. 2022 m. liepos 4 d. Nuosavybės Polop Hillso rajone perdavimo sutartyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė įsigijo nekilnojamojo turto, kurio kaina 418 000,00 Eur.

37. Lietuvos transporto saugos administracijos konsultavimo skyriaus 2024 m. birželio mėn. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad atsakovo vardu yra įregistruota motorinė gelbėjimo valtis, paskirtis – pramoginė, registro (duomenys neskelbtini).

38. UAB „Enefit Wind“ 2024 m. birželio 12 d. rašte Nr. EW-2024-021 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad 2008 m. spalio 8 d. žemės nuomos sutartis (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 17 d. sutartis (duomenys neskelbtini) bei vėlesni jos pakeitimai buvo sudaryti tarp M.G. ir UAB ,,Vėjo elektra“ (pradinis nuomininkas, kurio įsipareigojimus perėmė UAB ,,Šilalės vėjo elektra“, kuri buvo prijungta prie UBA „Enefit Wind“). Pagal nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius jos pakeitimus, nuomotojui M.G. nuo 2012 metų iki šio paklausimo gavimo dienos iš viso buvo sumokėta 18 180,74 Eur: 2012 metais – 1 478,24 Eur, 2013–2022 metų laikotarpiu – kasmet po 1 478,15 Eur, 2023 metais – 1 921,00 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo

39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

42. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę, nes atsirado papildomų išlaidų ir poreikių, kurių šalių dukra neturėjo, kai buvo priimtas 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas. Iš esmės to neginčijo ir pats atsakovas, tačiau tvirtina, kad jis dėl savo finansinės padėties negali teikti didesnio išlaikymo nei teikia šiuo metu. Todėl nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.

43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuo 2014 m. sausio 29 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo daugiau nei devyneri metai, tuo metu E.G. buvo penkerių metų amžiaus, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Neabejotinai vien dėl vaiko amžiaus išaugo lėšų poreikis jos maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jos poreikiams. Vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Per daugiau nei devynerių metų laikotarpį pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimaliosios mėnesinės algos dydis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 924 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 709 Eur) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vadovaudamasi protingumo principu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir į orientaciniu kriterijumi laikytiną minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau akcentuoja, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametės dukros poreikių ir tėvų finansinių pajėgumų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė vertinti byloje pateiktus įrodymus iš esmės šalių nepilnametės dukros nenaudai, nesilaikydamas geriausių vaiko interesų prioriteto principo.

45. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovo argumentus nepripažino šalių nepilnametei dukrai reikalingais poreikiais 220 Eur dydžio komunalinių paslaugų, kadangi šalių dukra didžiąją laiko dalį, t. y. kol mokosi, gyvena bendrabutyje ir tik savaitgaliais grįžta į namus pas ieškovę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos įrodymų visumą, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovės nurodytų komunalinių paslaugų išlaidų dalis, tenkanti šalių nepilnametei dukrai, nėra iki galo pagrįsta, ir nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti komunalinių mokesčių išlaidos per didelės. Ieškovė pateikė komunalinių mokesčių sumokėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. patvirtinančius duomenis. Pagal pateiktus paskutinių metų duomenis, t. y. nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių suma yra 3 951,38 Eur. Vienos dienos komunalinių mokesčių suma per nurodytą laikotarpį sudaro 10,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad šalių nepilnametė dukra per metus dešimt mėnesių (išskyrus du mėnesius vasaros atostogų), mokosi (duomenys neskelbtini) ir gyvena bendrabutyje, o namuose pas ieškovę būna tik savaitgaliais, taip pat tai, kad su ieškove ir jos nepilname dukra gyvena ieškovės sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai, komunalinių mokesčių išlaidų dydžio dalį, tenkančią nepilnametės dukros poreikiams, sumažina iki 25,60 Eur (10,82 Eur vidutinis vienos dienos komunalinių mokesčių dydis x 8 dienos x 10 mėn. (mokslo metais pas ieškovę dukra būna tik savaitgaliais) pridedant dviejų vidutinių mėnesinių komunalinių mokesčių dydį vasaros atostogų metu /12 mėn./ 5 asm.).

46. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepilnametės dukros išlaidų maistui namuose suma pagal bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią situaciją ir nustatytas faktines aplinkybes turi būti sumažinta, kadangi šalių dukra didžiąją laiko dalį, t. y. kol mokosi, gyvena bendrabutyje ir ten maitinasi, o pas ieškovę grįžta tik savaitgaliais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kadangi nuo 2014 m. šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pakilo kainos, taip pat ir maisto, išaugo ir išlaidos, reikalingos nepilnamečio vaiko maisto poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dukra yra paauglė, jai yra 15 metų, todėl brendimo laikotarpiu svarbi subalansuota ir sveika mityba, ir mano, kad 120 Eur per mėnesį suma yra tinkama užtikrinti 15 metų amžiaus vaiko visaverčio maitinimo poreikius ir nėra per didelė, o atitinka tokio amžiaus nepilnamečio vaiko poreikius ir užtikrina normalias vystymosi ir brendimo sąlygas.

47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas sutiko, jog kitos ieškovės nurodytos išlaidos nepilnametės dukros išlaikymui nelaikytinos neracionaliomis ar akivaizdžiai per didelėmis, o atsakovas tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neginčijo kiekvieno nepilnametės dukros poreikio atskirai, neteikė savo skaičiavimų, kurios ieškovės nurodytos vaiko poreikių sumos, atsakovo manymu, būtų neprotingai didelės ir nepagrįstos, tik abstrakčiai teigė, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos yra per didelės ir dėl savo finansinės padėties jis negali teikti didesnio išlaikymo nei teikia šiuo metu. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 964,35 Eur per mėnesį (1 255 Eur – 194,40 Eur (nepagrista komunalinių mokesčių išlaidų dalis, t. y. 220 Eur – 25,60 Eur) – 96,25 Eur (ieškovei iš valstybės biudžeto už nepilnametę dukrą mokama dalis).

Dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pasikeitimo

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, atsakovo turtinė padėtis palyginti su jo turtine padėtimi, buvusia 2014 m., yra pagerėjusi, t. y. atsakovas po 2014 m. įgijo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir kito registruotino turto, atsakovas turi įmonę ir yra jos vadovas, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 668 Eur per mėnesį. Šiuo metu duomenų, kad atsakovas turėtų įsiskolinimų kreditoriams, byloje nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis palyginti su atsakovo turtine padėtimi yra akivaizdžiai geresnė, nes jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 3 500 Eur, be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jos vardu yra registruotos kelios transporto priemonės, tačiau ieškovė taip pat turi ir kreditinių įsiskolinimų.

49. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nors ir yra prastesnė nei ieškovės, tačiau ji nėra ir labai bloga, nes atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypų, kuriuos nuomoja ir iš to gauna pajamų bei išmokų, atsakovas turi nuosavą namą ir neturi jokių įsiskolinimų kreditoriams, be to, jis yra sveikas ir darbingas, todėl privalo ieškotis geriau mokamo darbo ir dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnį nei minimalųjį darbo užmokestį, kurį jis gauna šiuo metu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas galbūt neatskleidė visų savo gaunamų pajamų, nes jis yra ne tik įmonės direktorius, bet ir šios įmonės akcininkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

50. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs šalių gaunamus darbo užmokesčius, turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei finansinius įsipareigojimus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nors ieškovė turi daugiau nekilnojamojo turto ir gauna didesnes pajamas, bet ji taip pat turi ir kreditinių įsipareigojimų, o mažos vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti visavertiškai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo vaikų tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametį vaiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dukra gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

51. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti ne vien tik minimalius, būtinus nepilnametės dukters poreikius ir iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas padidintinas ir priteistina suma apvalintina iki 482 Eur, t. y. 964,35 Eur/2.

52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

54. Ieškovės nurodyti nepilnametės dukters poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai lemia didesnius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje detalizuotus vaiko poreikius, į ieškovės ir į atsakovo paaiškinimus apie vaikui tenkančias išlaidas, nusprendžia, kad šalių nepilnametės dukters E.G. poreikiai nuo 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitę. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė nurodytų vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių dukrai reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, ir mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

55. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo priteisimo, t. y. pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui ir priteisiant iš atsakovo šalių dukters E.G. išlaikymui po 482 Eur iki dukros pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

57. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma perskaičiuotina. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieškinio reikalavimus iš dalies, t. y. priteisiant E.G. 482 Eur išlaikymo dydžio sumą, išlaikymas padidintas 308,23 Eur suma, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 83 Eur žyminio mokesčio suma (308,23 x 12 x 75% x 3%).

58. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 99 Eur mokėjimas už dokumentų vertimą. Pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bet kadangi ieškovė nepateikė daugiau jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nesumažino proporcingai šios sumos tam, kad bent kažkuri ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis būtų kompensuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos sprendimas pagristas ir teisėtas, todėl pakeitus priteisto išlaikymo dydį išlaidos už vertimą taip pat yra atlygintinos visiškai.

59. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo priteistą 306 Eur išlaikymo sumą, prašė ją padidinti iki 550 Eur, t. y. padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą 244 Eur suma. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepilnametės dukros E.G. išlaikymui iš atsakovo priteista 482 Eur suma, t. y. 176 Eur daugiau nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas. Taigi, pagal patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteistina 48 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (176 x 12 x 75% x 3%).

60. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas.

61. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės S.V ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-254-613/2014 patvirtintos 2013-11-13 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyti, kad M.G., (duomenys neskelbtini), dukros E.G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2023-10-02 iki dukros pilnametystės moka po 482 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė S.V., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M.G. ieškovės S.V. naudai 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M.G. į valstybės biudžetą 83 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio, jis sumokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo M.G. į valstybės biudžetą 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jis sumokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėja Milda Skersienė