Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas A. B. pareiškė priešieškinį ieškovei A. B., kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino ir prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės; palikti atsakovei santuokinę ar ikisantuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui 150 Eur, B. B. išlaikymui 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą arba teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui 150 Eur, B. B. išlaikymui 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, įpareigojant ieškovę kas mėnesį pateikti rašytines ataskaitas apie patirtas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu; trijų kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti šalims lygiomis dalimis po 1/2 bendrąja daline asmeninės šalių nuosavybės teise, leidžiant atsakovui naudotis ieškovės turto dalimi uzufrukto teise (jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo); nustatyti naudojimosi butu tvarką tarp šalių; automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovui iš ieškovės 2473,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės sumokėtas įmokas už mokslus bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20”, 1750 Eur dydžio kompensaciją už patirtas išlaidas, susijusias su būsto įgijimu (buto kainos dalis), 995 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą buitinę techniką, baldus, pakeistas balkono duris su langu bei roletus; nustatyti, kad prievolė kreditorei „Swedbank“ AB, pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. 17-056263- FA, kreditorei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pagal 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166 ir kreditoriui A. B., pagal 2017 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį 3000 Eur lieka solidariomis šalių prievolėmis; nustatyti, kad prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2019 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19- 013023-GV (1500 Eur), prievolė kreditorei „Telia Lietuva“ AB pagal 2020 m. lapkričio 25 d. sutartį Nr. D-68736 (699 Eur), prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2019 m. lapkričio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o iš ieškovės priteisti 15 Eur administravimo mokesčio ir 284,58 Eur palūkanų už suteiktą kreditą pagal 2019 m. lapkričio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės nederamų veiksmų, kaltės, nes ieškovė savo elgesiu ir veiksmais atsakovo ir vaikų atžvilgiu neskyrė pakankamai dėmesio, materialines vertybes, asmeninius interesus kėlė aukščiau šeimos interesų, nevykdė sutuoktinės pareigų, laiką leido kitų vyrų apsuptyje. 2019 m. ieškovė buvo užtikta lovoje su kitu vyru, bet atsakovas jai atleido. Ieškovei nuo 2019 m. įstojus mokytis į Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą, įsidarbinus ir pradėjus gauti pajamas iš Plungės socialinių paslaugų centro, ieškovė neberodė lojalumo šeimai, išimtinai rūpinosi tik savo asmeninių poreikių tenkinimu, kas apsunkino atsakovo laiko planavimą, psichologinės ir emocinės įtampos kėlimą tiek atsakovui, tiek vaikams. Santuokos nutraukimo priežastis, kad ieškovė neištikima, nori laisvės. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgeria per savaitę vieną du kartus alaus po vieną, du butelius. Stipresnį alkoholį vartoja, kai į svečius ateina draugai ir tai būna kartą per tris mėnesius. Teigė, kad tarp vaikų ir atsakovo yra artimas ir glaudus ryšys. Vien dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes ji dirba Socialinių paslaugų centre su vaikais, turi socialinio darbuotojo išsilavinimą, baiginėja socialinės pedagogikos magistrą, o jos darbo grafikas yra slenkantis, trunkanti iki vėlumos, nepagrindžia tikimybės, jog ieškovė gali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, jų interesus kelti į pirmą vietą. Vien be priežasties ir be suaugusių priežiūros vaikų palikimas namuose, sistemingos išvykos, nepranešus nei vaikams, nei atsakovui, rodo, kad vaikams keliama reali grėsmė sveikatai ir jų saugumui, taip pat vaikų interesų nepaisymas, veikimas priešingai vaiko interesais, sudaro pakankamą pagrindą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Ieškovė nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio sūnums. Sūnūs yra mažamečiai, poreikiai nėra tokie, kad jų patenkinimui būtų reikalinga po 570 Eur kiekvienam, todėl akivaizdu, jog ieškovė kryptingai siekia naudos sau, o ne mažamečiams vaikams. Atsakovui teikiant tokio dydžio išlaikymą, jis nebegalėtų sau leisti tenkinti net minimalių poreikių, atsižvelgiant į turimus kreditorinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė tenkindamas šeimos ir ieškovės poreikius. Paskutiniu metu jis ieškovei padengia puse vaikų išlaikymo išlaidų ir tai išeina apie 300 Eur per mėnesį. Maistą perkasi atskirai, iš jo gamina ir vaikams, kiek išleidžia maistui, negali pasakyti. Sūnus A. lanko Plungės „Ryto pagrindinę“ mokyklą, mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. B. B. taip pat lanko Plungės „Ryto pagrindinę“ mokyklą, 1 klasę. A. B. lanko krepšinį, mėnesinis mokestis sudaro 5 Eur. Sūnums maistui išlaidos per mėnesį sudaro apie 130 Eur, vitaminams 20 Eur, ugdymo prekėms apie 10 Eur, rūbams apie 10 Eur, tokiu būdu vidutinės išlaidos priklausomai nuo sezono, abiem vaikam sudaro apie 202 Eur. Tai tik preliminarios išlaidos, kadangi tikslesnių išlaidų atsakovas nėra išsamiai skaičiavęs. Atsakovo vertinimu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, priteistina vaikų išlaikymui – B. B. 130 Eur, A. B. - 150 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių pricipo ir negalėjimo turto padalyti natūra, išskyrus subjektyvius teiginius, kad su atsakovu santykiai yra konfliktiški ir tai prieštarauja vaikų interesams. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas šiuo metu gyvendamas viename bute su ieškove, vengia bet kokių konfliktų (pažymėtina, kad atsakovas dirba valstybės tarnyboje, jam keliami ypač aukšti nepriekaištingos asmenybės reputacijos reikalavimai tiek darbo, tiek nedarbo metu), lygia dalimi išlaiko vaikus, nepertraukiamai bendrauja ir užsiima su vaikais. Trijų kambarių butas yra bendro 63,63 kv. m ploto, yra atskiras rūsys, todėl pakankamas gyventi keturiems asmenims, juolab, kad yra atskiri kambariai. Ieškovės siekis įtikinti, kad 43,75 kv. m gyvenamasis plotas yra per mažas tik parodo ieškovės nesąžiningumą ir siekį klaidinti teismą, kad užtikrinti savo asmeninius, o ne vaikų poreikius, jog galėtų nevaržomai kelti vakarėlius bute ir taip kenkti ne tik vaikams, bet ir atsakovui. Buto bendras plotas 63.63 m², butas yra trijų kambarių - didysis kambarys, kuriame gyvena ieškovė, žymimas indeksu 13-5 yra 17.07 m² ploto, kambarys, kuriame būna mažamečiai vaikai A. ir B. B., žymimas indeksu 13-6 yra 12.80 m² ploto, kambarys, kuriame gyvena atsakovas žymimas indeksu 13-9 yra 13.88 m² ploto. Tokiu būdu, bute esančių kambarių plotai yra pakankami, kad juose būtų galima gyventi keturiems asmenims - dviem suaugusiems ir dviem mažamečiams vaikams, kurie nuolatos turėtų galimybę nevaržomai bendrauti su abiem tėvais. Visos kitos patalpos esančios bute (tualetas žymimas indeksu 13-2 ir 1.93 m² ploto, vonia žymima indeksu 13-3 ir 2.08 m² ploto, virtuvė žymima indeksu 13-4 ir 6.48 m² ploto, koridorius žymimas indeksu 13-1 ir 6.18 m² ploto, koridorius žymimas indeksu 13-8 ir 1.48 m² ploto), turėtų būti naudojamos bendrai lygiomis dalimis, o patalpa žymima indeksu 13-7 ir 2.63 m² ploto naudojasi ieškovė, tačiau buto rūsiu žymimu indeksu R-23 ir 4.73 m² ploto, naudojasi atsakovas. Automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas pagal „Swedbank“, AB, 2019 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį, gautą 1500 Eur dydžio paskola, kurią atsakovas turi gražinti 2024 m. vasario 17 d. ir kurios gražinimo suma su palūkanomis sudaro 2409,64 Eur, paskolos likutis 2021 m. birželio 8 d. sudaro 1008,37 Eur. Ieškovei, siekiant 500 Eur kompensacijos už automobilį, turėtų padengti dalį kredito, kurį sudaro 1204,82 Eur (2409,64 : 2 = 1204,82) ir 15 Eur kredito sutarties administravimo mokesčio bendrai sudariusio 30 Eur. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dėka šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. gavo 25 500 Eur dydžio kreditą iš banko būstui įsigyti, kurio kaina sudarė 32 000 Eur. Likusią 6500 Eur buto kainos dalį atsakovas mokėjo iš turėtų sukauptų lėšų bei tėvo A. B. 3000 Eur skolintų pinigų. Iki būsto įgijimo šalys santuokoje įgijo dujinę viryklę „Indesit“, kurios kaina 100 Eur su nusidėvėjimu; šaldytuvą „Samsung“, kurio kaina 150 Eur su nusidėvėjimu; skalbimo mašiną „Samsung“, kurios vertė 150 Eur vertė su nusidėvėjimu; televizorių „LG“ - 400 Eur vertės su nusidėvėjimu; miegamojo komplektą - 300 Eur vertės su nusidėvėjimu, viso 1100 Eur; bute atsakovas savo darbu ir jėgomis 2020 m. atliko pagerinimus: miegamajame ir vaikų kambaryje išlyginamuoju sluoksniu išlygino grindis, sienas, padarė apdailą aplink langus, tapetais išklijavo vaikų kambarį, vieną miegamojo sieną, abiejuose kambariuose sudėjo grindų laminatą ir sienų apvadus, ką įvertina 600 Eur dydžiu, 2018 m. už 200 Eur pakeitė balkono medines duris ir lango rėmą į plastikinius, taip pat 2020 m. į vaikų kambarį už 90 Eur nupirko ir sumontavo langų roletus, viso 890 Eur. Viso bendroje sumoje tai sudaro 1990 Eur, padalinus pusiau 995 Eur. Atsakovas nurodė, jog ieškovė santuokos metu už mokslą Žemaitijos kolegijoje Telšių fakulteto Socialinio darbo studijų programoje valstybės nefinansuojamoje vietoje 2015 m. sumokėjo 702 Eur, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete 2019 m. sumokėjo 1410 Eur, iš kurių 700 Eur davė ieškovės mama, o 2020 m. sumokėjo 2136 Eur. Atsakovas ieškovei už 699 Eur sumą nupirko naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20“, už kurio įgijimą moka dalines įmokas. Ieškovė šeimos pinigais pagerino savo socialinį statusą, dėl ko gavo darbą, pradėjo gauti pajamas, todėl nutraukus santuoką, ieškovė turi pareigą dalį šeimos lėšų, investuotų į jos išsilavinimą, taip pagerinant socialinį statusą, kompensuoti atsakovui. Iš ieškovės atsakovui, nutraukus santuoką, turėtų būti priteista puse sumokėtos už studijas 1774,00 Eur sumos ((702+710+2136) : 2 = 1774,00), taip pat 699 Eur už naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20“, kuriuo naudojasi ieškovė, kas bendroje sumoje sudaro 2473 Eur. Iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista dalis išlaidų, susijusių su santuokos metu įgytu butu, tai yra 1750 Eur iš 6500 Eur buto kainos dalies, kurią atsakovas mokėjo iš turėtų sukauptų lėšų bei atsakovo tėvo A. B. 3000 Eur skolintų pinigų. 3000 Eur skolintų iš atsakovo tėvo, šalys grąžina lygiomis dalimis po 1500 Eur, o likusią 3500 Eur sumą dalytina pusiau, tai yra ieškovė sumoka atsakovui 1750 Eur. Nusprendus turtą priteisti tik ieškovei ir apribojant atsakovui galimybę gyventi bute, atsakovui turėtų būti priteista 300 Eur iš 600 Eur už buto (turto) pagerinimo darbus, taip pat pusė, tai yra 550 Eur sumos už santuokos metu įgytą buitinę techniką, pakeistas balkono su langu duris (100 Eur iš 200 Eur) bei roletus (45 Eur iš 90 Eur). Bendroje sumoje priteistina 2745 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

9. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį sprendžia, kad pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų nebuvo galima pateikti anksčiau ir jų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą. Pridėtina, kad dėl pateiktų įrodymų ieškovė savo poziciją pateikė, apeliantui ieškovės pateikti įrodymai žinomi.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2010 m. rugpjūčio 28 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 145. Santuokos metu šalims gimė du vaikai, kurie yra nepilnamečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būsto įsigijimui šalys ėmė 25 500 Eur kreditą ir su „Swedbank“, AB, sudarė kredito sutartį Nr. 17-056263-FA, kurio grąžinimo terminas 2047 m. rugpjūčio 15 d. Gyvenamasis namas, kuriame yra šalių butas, renovuotas. Renovacijos išlaidoms padengti šalys 2020 m. balandžio 8 d. sudarė kredito sutartį Nr. G/D-68PL-P1196/166 su UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra”. Automobilio įsigijimui atsakovas 2019 m. kovo 14 d. su „Swedbank”, AB, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV 1500 Eur sumai, kurio grąžinimo terminas 2024 m. vasario 17 d. Atsakovas 2019 m. lapkričio 5 d. su „Swedbank”, AB, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV dėl 650 Eur, kurio grąžinimo terminas 2022 m. spalio 12 d. Atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. su AB „Telia Lietuva” sudarė sutartį Nr. D-68736, pagal kurią už 699 Eur įgytas telefonas „Samsung S20”. Sutarties termino pabaiga 2022 m. lapkričio 25 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir įpareigoti ieškovę teikti kas mėnesines išlaikymo panaudojimo ataskaitas, nustatyti vienodą bendravimo tvarką su vaikais praleidžiant po 7 dienas kas antrą savaitę, sumažinti priteistą išlaikymą iki 85 Eur kiekvienam vaikui, butą padalyti po ½ nustatant naudojimosi tvarką.

Dėl ataskaitų apie išlaidas apeliantui teikimo

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.203 straipsnio 2 dalimi, ne vaiko interesams panaudotas vaikui skirtas išlaikymas išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal įstatyme numatytų asmenų ieškinį.

15. Reikšminga akcentuoti, kad ieškovei pareigos teikti išlaidų ataskaitas atsakovui įstatymų leidėjas nenustatė, o teismų praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas / įpareigojimas teikti ataskaitas dėl išleidžiamų lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti grindžiamas netinkama nepilnamečio vaiko priežiūra ar žinomai netinkamu šių lėšų naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

16. Šias aplinkybes apie netinkamą lėšų naudojimą turi įrodyti reikalavimą reiškiantis asmuo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

17. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė atsakovo argumentus ir juos įvertino atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, motinos, pareigas, kad ieškovė netinkamai panaudoja gautas pinigines lėšas, skirtas išlaikyti nepilnamečiams vaikams.

18. Apeliantas ir skunde nepateikė motyvų, kurie sudarytų pagrindą šiuo metu pripažinti, kad ieškovė šalių sūnų išlaikymui skirtas lėšas naudoja neatsakingai ir ne vaikų interesams (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esamomis aplinkybėmis išankstiniai įpareigojimai teikti panaudotų lėšų ataskaitą nepagrįstai suvaržytų tiek ieškovės, tiek šalių sūnų teises, neproporcingai apsunkintų kasdienį vaikų išlaikymą ir jų poreikių užtikrinimą.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo ne kartą prašė jog būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad vaikai praleidžia tiek pat laiko su atsakovu kiek ir su ieškove, t. y. kas antrą savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą sprendimą nustatydamas bendravimo tvarką, kuri neatitinka geriausių vaikų interesų. Apeliantui, su kuriuo nėra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turėtų tekti mažesnė finansinė našta nei ieškovei.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas vyksta pagal tam tikras nustatytas taisykles, tam tikrą tvarką. CPK reglamentuoja reikalavimo pareiškimo tvarką tiek teikiant ieškinį, tiek priešieškinį. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, jog ieškinyje turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šiuo atveju išanalizavus atsakovo teismui pateiktus procesinius dokumentus matyti, kad atsakovas, pareikšdamas tiek pradinį, tiek patikslintą priešieškinį nesuformulavo reikalavimo dėl 50:50 procentų laiko bendravimo tvarkos modelio, nepagrindė tokio reikalavimo jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

21. Kolegija, analizuodama atsakovo poziciją dėl bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teisme pastebi, jog 2021 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog mano, kad „atsakovas liks bute ir su vaikais galės matytis ir bendrauti“, „kokią teismas nuspręs bendravimo su vaikais tvarką, tokią mes priimsim“, „bet kokią prašo ieškovė, mes nesutinkame“. Atsakovo atstovas į teisėjos klausimą, kad jeigu teismas, vertindamas alternatyvius reikalavimus nuspręstų, kad ieškovė lieka gyventi bute su vaikais nurodė, kad „mes paliekam teismo nuožiūra toje vietoje, iš tikrųjų nekeliame reikalavimo <...> neprašome bendravimo tvarkos“, „paliekame teismo nuožiūra, savo nesiūlome“. Jeigu teismas, hipotetiškai vertinant ieškovei priteis butą, tenkins ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, „tada ir žiūrėsime, ar mes toliau kelsime klausimus, ar nekelsime apeliacinės instancijos teisme; šiai dienai pagal šias faktines aplinkybes bendravimo tvarka, kokia pasiūlyta ieškovės, mūsų iš tikrųjų netenkina, bet šią dieną klausimą spręsti „mes paliekame teismo nuožiūra, savo nesiūlome“. Pridėtina, kad 2022 m. kovo 17 d. posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad prašymų neturi (7.52 min.). Posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas nurodė, kad neteikė prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo nuostatą, kad teismas turėtų nustatyti bendravimo tvarką lygiomis dalimis tiek ieškovei, tiek atsakovei (1 val. 17 min. 36 s. – 1 val. 17 min 58 s), pažymėjo, jog atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė bendravimo tvarkos įvertindamas tai, kad mama ir tėvas turi su vaikais bendrauti lygiomis dalimis ir vienodomis teisėmis (1 val. 17 min. 58 s. – 1 val. 18 min 12 s).

22. Taigi, apeliantas, teigdamas, kad teismas praleido jo prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, apeliaciniame skunde nenurodė nei kada, nei kokia forma tokį prašymą buvo suformulavęs, koks konkretus tokio prašymo turinys ir ar kitai šaliai (ieškovei) buvo sudarytos sąlygos atsikirsti į tokį prašymą įstatymo nustatyta tvarka teikiant atsiliepimą. Nors CPK 376 straipsnis numato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo nuspėti visus galimus proceso šalies prašymus, dėl jų spręsti, kai pati šalis, atstovaujama profesionalaus teisininko, nesuformuluoja reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka. Aktyvus teismo vaidmuo ypač susijęs su nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, tačiau šiuo atveju nustatant bendravimo su vaikais tvarką teismas nenustatė poreikio užtikrinti vaikų interesus daugiau, negu yra nuspręsta procesinius sprendimu.

23. Kitas aspektas tas, kad analizuojant atsakovo poziciją teismo proceso metu ir akcentuojamą bendravimo tvarką apeliaciniame skunde, galima manyti, kad atsakovas vienodą bendravimo trukmę su vaikais sieja su ta aplinkybe, kad jis liks gyventi tame pačiame bute. Būtent su šia aplinkybe atsakovas siejo bendravimo su vaikais tvarką tikėdamasis, kad gyvenant kartu toliau bendravimo tvarkos nustatymo poreikis išnyksta iš principo, nes atsakovas turės nevaržomas galimybes bendrauti su vaikais gyvendamas kartu su jais tame pačiame bute. Atsakovo siekis likti gyventi bute sudarytų sąlygas bendrauti su vaikais daugiau, negu gyvenant skyrium, tačiau, kaip teisingai teigia ieškovė, tai nėra tas pats, kas bendravimo 50:50 procentų laiko modelis.

24. Akivaizdu, kad bendravimo su vaikais trukmė gyvenant tame pačiame bute ir gyvenant atskirai yra skirtinga ir pastarojo varianto (bendravimo gyvenant skyrium) atsakovas net neanalizavo ir jokios savo pozicijos neteikė. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas prašė teismo nustatyti 50:50 bendravimo modelį, kai apie tokį prašymą, atsakovui gyvenant skyrium, jis net neužsiminė. Kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl bendravimo su vaikais tvarkos šalims gyvenant skyrium, tačiau nepraleido atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos, nes tokio prašymo, kad gyvenant skyrium būtų nustatyta 50:50 proc. laiko, nebuvo pareikšta.

26. Dera paminėti, kad vertinant apelianto skundo turinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo matyti, kad atsakovas bendravimo su vaikais tvarką sieja ir su išlaikymo dydžiu bei nori, kad teismas nustatytų kuo ilgesnį buvimo su vaikais laiką, kad reikėtų mokėti kuo mažesnį išlaikymą. Siekdamas išlaikymo sumą ženkliai sumažinti (iki 85 Eur) atsakovas apeliaciniame skunde prašo padidinti jo bendravimo intensyvumą. Pridėtina tai, kad apelianto reikalavimai yra prieštaringi. Prašydamas nustatyti bendravimo tvarką po lygiai laiko (nuo sekmadienio iki sekmadienio) ir tuo pačiu padalyti butą po ½ nustatant naudojimosi tvarką, atsakovas nepaaiškina, kaip jis įgyvendinamas. Akivaizdu, kad atsakovui negalės būti apribotas bendravimas su vaikais tą savaitę, kuri būtų skirta ieškovei, ir atvirkščiai. Todėl pritartina ieškovei, kad visiems liekant gyventi tame pačiame bute bei laikytis bendravimo tvarkos 50:50 proc. laiko modelio ir bendrauti abiem tėvams kas savaitę yra neįmanoma faktiškai įgyvendinti. Reikšminga akcentuoti tai, kad pirmosios instancijos teismas neužkirto apeliantui galimybės su vaikais bendrauti jo norima tvarka, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje 9 punkte nurodė, kad atsakovas su sūnumis gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su vaikų mama.

27. Esant tokiai faktinei situacijai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir nėra jokio pagrindo ją keisti. Konkrečių nesutikimo argumentų dėl nustatytos tvarkos, apart to, kad su ja nesutinka visiškai, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl bendravimo tvarkos nustatymo konstatuoja, kad jie yra nepagrįsti, dėl to atmestini kaip neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas, šalių turtinę padėtį (pajamas, turtą, turtinius įsipareigojimus), amžių, sveikatos būklę, padarė išvadą, jog šalių nepilnamečių sūnų poreikiams užtikrinti iš atsakovo reikalinga 260 Eur suma per mėnesį.

30. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepagrįstai didelę išlaikymo sumą, neatsižvelgė į realias buvusių sutuoktinių pajamas. Atsakovas neginčija, kad vaikų interesai yra svarbesni, tačiau tuo pačiu į vaikų tėvų interesus taip pat turėtų būti atsižvelgiama, nes ir jie turi poreikių. Savo nesutikimą su išlaikymo dydžiu atsakovas grindžia tuo, kad jis prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką abiem iš tėvų praleidžiant vienodai laiko. Tokiu atveju jis mano, kad patirtų panašias išlaidas vaikams esant su juo kaip ir vaikams esant su ieškove. Kadangi nenumatytos išlaidos, pasak apelianto, vienam vaikui sudaro 160 Eur per mėnesį, kurias patirtų ieškovė, jis prašo priteisti 5 Eur didesnę išlaikymo sumą nei tenka ieškovei, t. y. po 85 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrini būtinas vaikui vystytis sąlygas.

32. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

33. Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

34. Kolegija pažymi, jog apelianto skunde nurodoma 85 Eur / mėn. išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra sietina su bendravimo tvarka, kurios siekė apeliantas. Kaip anksčiau konstatuota, apelianto nurodoma 50:50 procentų laiko modelio tvarka šiuo metu negalima. Atitinkamai, atmetus atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, nagrinėjamu atveju nelieka teisinės prasmės vertinti atsakovo argumentų dėl išlaikymo dydžio (85 Eur / mėn.), susieto su jo prašoma bendravimo tvarka, pagrįstumą. Pridėtina, kad toks išlaikymo dydis prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams gauti tokią išlaikymo sumą, minėta suma neužtikrintų visapusiško ir darnaus vaikų vystymosi.

35. Apeliantas taip pat pateikia alternatyvų išlaikymo dydžio apskaičiavimą tuo atveju, jeigu jo prašoma bendravimo su vaikais tvarka nebūtų patvirtinta. Tokiu atveju, vaikams likus gyventi su ieškove, atsakovas mano, kad pagrįsta iš jo priteistina sūnaus A. išlaikymui 150 Eur suma, o B. 130 Eur suma per mėnesį.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

37. Kaip žinoma, minimali mėnesio alga Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur, atskaičius mokesčius, tai vidutiniškai sudaro 518 Eur – 534 Eur per mėnesį (priklauso nuo neapmokestinamo pajamų dydžio ir kaupimo pensijai). Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (518 + 534 = 526 Eur; 526 Eur : 2 = 263 Eur).

38. Taigi, apelianto siūlomas išlaikymo dydis (150 Eur suma ir 130 Eur suma) net nesiekia pusę minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties apelianto reikalavimas prieštarauja teismų praktikoje suformuotam išlaikymo dydžiui, nes dažnai, įvertinus bylos aplinkybes individualiai, pusė minimalios mėnesio algos vaikų išlaikymui teismai priteisia ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

39. Dera pažymėti, kad remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika pastebėtina, kad atsakovas, teigdamas, kad šalių nepilnamečiams vaikams pakaktų mažesnių, nei MMA išlaidų per mėnesį, turėjo pareigą į bylą pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis, nei minimalioji mėnesinė alga. Tokios įrodinėjimo pareigos atsakovas neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

40. Tuo tarpu šiuo atveju atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, turintis nuolatinį darbą bei stabilias pajamas bei gaunantis po 1100-1200 Eur kas mėnesį darbo užmokestį atskaičius mokesčius, t. y. gauna dvigubai daugiau už minimalią mėnesinę algą. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo mažinti iš apelianto priteistą išlaikymą jo norima apimtimi iki 280 Eur / mėn. (150 Eur vienam sūnui, 130 Eur kitam sūnui).

41. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog apelianto turtinė padėtis nebuvo iki galo tinkamai įvertinta.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, turimus / būsimus įsipareigojimus sprendžia, kad apeliantas įrodė, kad jis yra nepajėgus teikti po 260 EUR išlaikymą kiekvienam vaikui, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas.

43. Kaip minėta, apeliantas yra valstybės tarnautojas, akcentuotina, kad įstatymų leidėjas valstybės tarnautojui griežtai reglamentuoja papildomo darbo susiradimo galimybes. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos sudaro apie 1100 – 1200 Eur per mėnesį, teisingai įvertino šalių pajamų santykį, tačiau ne iki galo tiksliai įvertino apelianto įsipareigojimus, ypač tai, kad neatsižvelgė į svarbią teisinę išvadą, kad butas priteisiamas ieškovei, o atsakovui priteistina 7990 Eur kompensacija ir jos sumokėjimas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui. Taigi, apeliantas, negavęs visos kompensacijos, turėtų ieškoti kitos gyvenamosios vietos, o tai be abejo susiję su papildomais kaštais.

44. Svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-495-1075/2020). Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

45. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sūnūs kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna po 73,50 Eur išmokas. Kaip minėta, iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikių. Šiuo atveju atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl apelianto turimo / įgytino pajamų / išlaidų santykio, dėl to, kad iš apelianto priteistinas vaikų išlaikymas, apeliantui pastoviai reikalingos kuro išlaidos (apie 200 Eur / mėn.), nes jis dirba Klaipėdoje, apeliantas kas mėnesį moka 39,63 Eur pagal 2019 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-013023-GV, 25,13 Eur pagal 2019 m. lapkričio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-067066-GV, 29,13 Eur pagal 2020 m. lapkričio 25 d. sutartį su AB „Telia Lietuva“ Nr. D-68736. Be to, akcentuotina, kad čia išvardytos tik būtinosios išlaidos, o ne papildomos / neplanuotos, dar daugiau, apeliantui bus reikalingos papildomos piniginės lėšos būsto įsigijimui ar nuomai. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera ir leidžianti atsakovui teikti pirmosios instancijos priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau vertinant tai, kad prievolių turėjimas, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, įvertinant orientacinį MMA kriterijų, kolegija konstatuoja, kad 200 Eur / mėn. išlaikymas kiekvienam sūnui bus proporcingas ir tinkamam vaikų interesų gynimui ir apelianto realiai galimybei sumokėti priteistas sumas.

46. Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus bei tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. 1 MMA, kaip orientacinis išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, yra 730 Eur, neatskaičius mokesčių, ir apie 526 Eur - atskaičius mokesčius (sprendimo priėmimo metu), yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeisti ir priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Įvertinus valstybės skiriamas išmokas vaikams, toks išlaikymo dydis yra didesnis negu orientaciniu kriterijumi laikytinu pusę MMA.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo

47. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria butas priteistas ieškovei, o kompensacija apeliantui. Apeliantas nesutinka, kad butas būtų priteistas ieškovei ir iš esmės siekia išlaikyti faktinį bendrą gyvenimą kartu, tačiau neginčija teismo apskaičiuotos kompensacijos dydžio bei išmokėjimo tvarkos.

48. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

49. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).

50. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

51. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

52. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad, nors apeliantas mini, jog butas yra didelis 63,63 kv. m, „todėl vietos visiems užteks“, tačiau kaip teisingai pastebi ieškovė, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nors buto bendras plotas yra 63,63 kv. m, tačiau gyvenamas plotas sudaro 43,75 kv. m. Kitas aspektas tas, kad atsakovas siekia likti gyventi bute itin sudėtingomis psichologinės atmosferos sąlygomis. Kaip teigia ieškovė, atsakovas siekia kartu gyventi bute tiek dėl to, kad nereikėtų pačiam rūpintis vaikais (šią pareigą iš esmės vykdo ieškovė), pavyktų išvengti išlaikymo mokėjimo bei nereikėtų rūpintis naująja gyvenamąja vieta. Atsakovui yra patogu taip gyventi, nes viską tvarko, prižiūri ieškovė, nors bute tvyro nuolatinė įtampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atmosfera gali palaipsniui sudaryti nepakeliamas psichologines gyvenimo sąlygas ieškovei. Pridėtina, kad konfliktiniai santykiai ir įtampa namuose yra užfiksuoti vaikų teises ginančių institucijų dokumentuose, tame tarpe betarpiškai išklausant vaikų nuomonę. Galiausiai aštri konfliktinė situacija matosi iš pačios bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir jo atstovo išsakytų teiginių ieškovės atžvilgiu.

53. Dera pažymėti ir tai, kad iš byloje esančio buto plano matyti, kad bute yra trys kambariai, tačiau padalyti butą į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus su visomis izoliuotomis patalpomis (virtuve, tualetu, vonia, įėjimu) yra neįmanoma. Bylos duomenimis šiuo metu ieškovė gyvena pereinamame kambaryje, taigi, jos privatumas suvaržytas, tokia situacija neužtikrina privataus gyvenimo apsaugos, numatytos CK 2.23 straipsnyje, kadangi norint iš atsakovo kambario patekti į koridorių, virtuvę, vonią ar tualetą atsakovas visada turi eiti ieškovės kambarį. Bylos duomenimis su atsakovu ieškovė nesutaria, kyla nuolatiniai konfliktai tiek dėl buto išlaikymo, tiek dėl valymo, bendro naudojimo patalpų, virtuvės, dujinės, šaldytuvo naudojimo, tą nuolat mato vaikai ir jie yra traumuojami, pačiai ieškovei sudaryta nemaloni psichologinė atmosfera.

54. Labai svarbi yra ir nepilnamečių vaikų interesų apsauga sprendžiant dėl turto padalinimo natūra. Atsakovo prašomas padalijimo būdas neužtikrina vaikų interesų. Visų pirma vaikams nebus sukurta saugi psichologinė atmosfera, nes matydami konfliktuojančius tėvus, jausdami nuolatinę įtampą namuose vaikai nesijaus gerai, dėl to bus traumuojami ir stipriai išgyvens. Be to, vaikai auga ir jiems netrukus reikės atskiros erdvės, jie šiuo metu miega dviaukštėje lovoje, o atsakovo jiems priskiriamas kambarys yra pernelyg mažas. Suprantama, kad vaikams ūgtelėjus jiems norėsis ir reikės atskirų kambarių, atskiros erdvės, geresnių sąlygų ugdymuisi bei poilsiui, tačiau, kolegijos vertinimu, pagal atsakovo norimą padalijimo būdą šie pamatiniai vaikų poreikiai nebus tinkamai užtikrinami.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, jų galimybei kilti ir ateityje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo, pagrįsta.

56. Atsakovas skundu tiesiogiai nekelia priteistos piniginės kompensacijos dydžio nustatymo bei sumokėjimo būdo klausimo, todėl kolegija apie tai plačiau nepasisako..

58. Nors apeliantas kartoja, kad teismas „išmeta jį į gatvę“, kad jis neturės kur gyventi, bus priverstas išvykti dirbti į užsienį, tačiau, kaip teisingai pastebi ieškovė, nė viena iš šalių santuokos nutraukimo metu negali tikėtis, jog iširus santuokai jų gyvenimo kokybė ir komfortas nepasikeis, kad šalys nepatirs tam tikrų praradimų ar laikinų sunkumų.

59. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

60. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tik priteistino išlaikymo dydžio klausimu iš dalies pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant šalių sūnums išlaikymą po 200 Eur / mėn. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi 588 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo priėmimo) ir 1300 Eur advokato pagalbai apmokėti.

64. Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė iš viso 2148,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 328,50 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi 328,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui atidėtas iki sprendimo priėmimo), 150 Eur už turto vertinimą ir 1670 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

65. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, šalių pareikštus reikalavimus, bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė išraiška 75 procentai, atsakovo – 25 procentai.

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patenkintų reikalavimų procentinė išraiška šalių nėra skundžiama. Paminėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teisme patenkintas 76 procentais (tai faktiškai atitinka bendrą patenkintų reikalavimų dydį), kolegijai minėtą sprendimo dalį pakeitus ir priteistą išlaikymo dydį nuo 260 Eur sumažinus iki 200 Eur, gaunasi, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teisme patenkintas 59 procentais. Kolegija, įvertindama, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2148,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, byloje iš esmės buvo ginčijami 5 klausimai (vieno iš sutuoktinių kaltė, vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka, išlaikymo dydis, turto padalijimas), tai apytiksliai kiekvienam klausimui sudaro po 429,70 Eur (2148,50 / 5), tai, kad patenkintų reikalavimo suma dėl išlaikymo dydžio sudaro 59 procentai, atitinkamai atsakovo 61 procentas, o tai sudaro 262,12 Eur (61 proc. × 429,70 Eur ÷ 100 proc.), įvertinusi tai, kad ginčytini klausimai yra nevienodo sudėtingumo, atsakovui mažintinos iš jo ieškovei pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos ir panaikintina sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. B. 246 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

67. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 366,50 Eur žyminį mokestį. Apeliantui Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-610-777/2022 atidėtas kitos dalies 366,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

68. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

69. Konstatuotina, kad apelianto reikalavimas apeliacinės instancijos teisme patenkintas 23 procentais (200 Eur × 100 proc. ÷ 260 Eur; 100 proc. – 77 proc.), atitinkamai ieškovės 77 procentais. Dėl to apeliantui iš ieškovės priteistina 138 Eur, ieškovei iš apelianto priteistina 616 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Be to, valstybės biudžetui iš apelianto priteistina 197,91 Eur (733 Eur × 77 proc. = 564,41 Eur; 564,41 – 366,50 = 197,91 Eur) atidėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti:

priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. B. 246 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei A. B. iš apelianto A. B. 616 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti apeliantui A. B. iš ieškovės 138 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės biudžetui iš apelianto A. B. 197,91 Eur žyminio mokesčio.