Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Kadangi tiek apeliantas (atsakovas) su atskiruoju skundu, tiek ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirjį skundą pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas. Atsakovas pateikia Darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 2023/10 nuorašą ir pažymos nuorašą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Ieškovė teikia dukters M. L. liudijimą anglų ir lietuvių kalbomis, dukters M. L. banko sąskaitų išrašus, dPuomenis apie atsakovo valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš svetainės www.rekvizitai.lt.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

15. 2023-01-17 atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus bei papildomus įrodymus: išrašą iš Anglijos įmonių registro; ieškovės namo nuotraukas; ištraukas apie ieškovės teikiamas paslaugas iš www.facebook.com ; pašalpų mokėjimo tvarką; ieškovės nuotraukos kelionės metu. Šiuos papildomus įrodymus atsisakoma priimti, remiantis CPK 7 straipsniu, kadangi yra pateikti nesavalaikiai, siekiant teismo proceso vilkinimo. Be to, atsakovo teikiami duomenys tiesiogiai negali būti naudojami įrodinėjimui, o skiriami tik tam tikroms prielaidoms sukelti. CPK 323 straipsnis nurodo, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ta pati taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams. Taigi ir argumentai, kuriais pildomas atskirasis skundas negali būti teismo priimami.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

16. Skundžiama nutartimi iš atsakovo M. L. nepilnamečiams vaikams M. L., V. L., R. L. ir A. L. laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienai po 317 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, paskiriant ieškovę J. L. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

17. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymu, nurodo, kad jo pajamos į rankas yra 638,41 Eur. Laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteisiant po 120 Eur, kas reikštų, jog iš atsakovo gaunamos algos 480 Eur tektų su ieškove gyvenantiems vaikams, o 120 Eur – su atsakovu gyvenančiam nepilnamečiui vaikui.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė 317 Eur išlaikymo dydį, įvertinęs, jog vaikų būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 633 Eur suma.

20. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Todėl kiekvienu atveju dėl išlaikymo priteisimo yra vertinama pagal konkrečių vaikų poreikius ir jų tėvų galimybes, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybes.

23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų amžių, t.y 8 m. ir 14 m., poreikius, į rinkos kainas ir tėvų turtinę padėtį, reali kiekvienos dukros išlaikymo suma per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1 000 GBP, todėl iš atsakovo priteistina bent po 350 eurų kiekvienos dukros išlaikymui. Apeliantas teigia, jog laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis mažintinas iki 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Svarbu tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaikų priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, lentelės su paskaičiavimais dėl vaiko išlaidų ir poreikių – nepateikė. Atsakovas priteistos išlaikymo sumos atskirajame skunde neginčija, nenurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaikų būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Akivaizdu, jog 120 Eur išlaikymo dydis yra per mažas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą vaikų laikinam išlaikymui priteisti didesnę pinigų sumą.

25. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

27. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 725 GBP. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo pajamos į rankas yra 638,41 Eur. Atsakovas dėl savo turtinės padėties neišgali mokėti po 317 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas M. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Kelia abejones, jog atsakovas slepia realiai gaunamas dideles pajamas. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas jokių fizinių ir protinių negalių, sėkmingai vystydamas savo verslą, turi visas profesines galimybes dirbti pilnu etatu ir uždirbti tiek savo paties, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinas pinigines lėšas.

28. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Ieškovė kelia abejones, kad atsakovas slepia realiai gaunamas dideles pajamas, nes atsakovas M. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, turi teisę nustatyti sau išmokamo darbo užmokesčio dydį. Ieškovei pagrįstai kyla klausimai dėl kokių priežasčių atsakovo pajamos iš vykdomos veiklos nesiekia minimalaus mėnesinio atlyginimo ir kodėl jis nedirba pilnu etatu. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neatskleidžia savo turtinės padėties. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra jaunas, neturi fizinių ir protinių negalių, vysto savo verslą, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas.

30. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat kelia abejones dėl ieškovės pajamų ir nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Atsakovas negauna valstybės pašalpų ir / ar subsidijų už būstą, mokslą ir t. t., kaip ieškovė gyvendama Didžiojoje Britanijoje. Ieškovė nuslėpė nuo teismo šį faktą, nes kaip ieškovė gaudama tik 660-720 GBP darbo užmokestį gali mokėti būsto nuomą 1 850 GPB.

31. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas dar negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Tačiau netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

32. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Apeliaciniame procese nesant ginčo dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio neatitikimo vaikų poreikiams, šios aplinkybės papildomai neaptariamos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra priežasčių spręsti, kad vaikams nustatyto išlaikymo dydžio apeliantas negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo M. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.