Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nutraukti su atsakove sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę, o ieškovui – „M.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M. po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 25 213 Eur, ir transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jų bendra vertė 4 000 Eur; 6) po santuokos nutraukimo atsakovei iš ieškovo priteisti 14 561 Eur piniginę kompensaciją, kompensacijos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis vieniems metams.

2. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką su ieškovu dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „M.“, esant galimybei – „M.“; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo jo sūnaus J. M. išlaikymui periodines išmokas po 1 000 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, jas sumokant iki einamojo 10 mėnesio dienos, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti ieškovo ir sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi J. M. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 6) atsakovei nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tai yra 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) atsakovei priteisti 2 666,67 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 8) ieškovui nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) ieškovui priteisti transporto priemones „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 11) priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė taip pat pateikė prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikui J. M. po 800 Eur per mėnesį nuo 2023 m. gegužės 1 d., išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 10 d.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, joje nurodė, kad abi šalys reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, ginčo šalių pozicijos iš esmės sutampa, todėl nėra objektyviai pagrįsto pagrindo prieštarauti išdėstytai pozicijai. Šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neprieštarauja jo interesams ir atitinka laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslus. Taip pat nurodė, kad, remiantis preliminariu vaiko poreikių vertinimu, vertina, jog nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis iki teismo sprendimo priėmimo dienos turėtų būti 800 Eur, t. y. suma, kurią ieškovas savanoriškai skyrė iki 2023 m. gegužės mėnesio. Neprieštarauja, kad išlaikymui prašoma priteisti suma būtų koreguojama vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečio vaiko J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove R. M. jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo priėmimo; 2) priteisė iš ieškovo V. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovę R. M. uzufrukto teise paskyrė vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Kitos prašymo dalies netenkino. Teismo nutarties motyvai:

5.1. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. M. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

5.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė jokio turto neturi, stabilių pajamų negauna, turi kitų išlaikytinų asmenų, atsakovės nurodytos išlaidos per mėnesį sudaro 2 310 Eur, taip pat į tai, jog nepilnametis vaikas J. M. turi sveikatos problemų, jam reikalingos gydytojo kineziterapeuto paslaugos, joms apmokėti atsakovė skiria po 140 Eur per mėnesį, kitų duomenų apie išlaidas vaiko gydymui nepateikė, o ieškovo uždirbamos pajamos sudaro apie 1 701 Eur (neatskaičius mokesčių), ieškovas sutinka su 315 Eur išlaikymo dydžiu, atsakovė nepateikė duomenų apie ieškovo turimas santaupas ar gaunamas dideles pajamas. Įvertinęs tai, kad abu tėvai privalo prisidėti išlaikant nepilnamečius vaikus, o byloje pateikti duomenys, jog ieškovas iki 2023 m. gegužės 1 d. vaikui teikė išlaikymą pervesdamas dalimis 800 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. gegužės 1 d. neprisideda prie išlaikymo, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teismas prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad iš ieškovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo byloje priėmimo, o kitą prašymo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M. po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo priėmimo; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Ieškovo nuomone, atsakovės nurodytos 2 310 Eur išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra nepagrįstos ir vertintinos tik kaip atsakovės siekis gauti iš ieškovo kuo didesnes pajamas, kurios būtų skiriamos ir atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymi, kad šalims gyvenant kartu vaiko išlaikymui tokia suma per mėnesį niekada nebuvo skiriama.

6.2. Pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas yra pateiktas dėl daugiau nei prieš metus buvusio apsilankymo pas gydytoją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kas mėnesį už gydytojo kineziterapeuto paslaugas ji sumoka po 140 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas 140 Eur išlaidas per mėnesį kineziterapeuto paslaugoms apmokėti.

6.3. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nutylėjo tai, kad gauna išmoką vaikui kiekvieną mėnesį po 85,75 Eur. Įvertinus išmokos vaikui paskirtį ir tikslus, priteisto laikino išlaikymo suma turi būti sumažinta 85,75 Eur. Ieškovo uždirbamos pajamos sudaro apie 1 701 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovas sutinka su 315 Eur laikino išlaikymo dydžiu. Ieškovo vertinimu, toks laikino išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, tėvų turtinę padėtį. Be to, prie šios sumos pridėjus atsakovės gaunamą išmoką 85,75 Eur, laikinam išlaikymui skiriama suma per mėnesį bus 400,75 Eur.

6.4. Pažymi, kad abu tėvai privalo prisidėti išlaikant nepilnamečius vaikus, tad atsakovė taip pat turėtų skirti po 315 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skiriama 630 Eur bei 85,75 Eur gaunama išmoka, t. y. 715,75 Eur. Ieškovo vertinimu, tokia išlaikymo suma yra pakankama ir užtikrinanti nepilnamečio vaiko poreikius.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. M. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir 2023 m. birželio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovės teigimu, ieškovas atskiruoju skundu prašo apginti ne nepilnamečio sūnaus, o savo interesus. Ieškovas, teigdamas, kad šalims gyvenant kartu vaiko išlaikymui nebuvo skiriama po 2 310 Eur per mėnesį, klaidina teismą. Ieškovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, nenurodo visų savo darbo vietų, gaunamų pajamų. Atsakovės teigimu, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šių aplinkybių teismui neatskleidžia.

7.2. Ieškovas netinkamai vertina ir nepilnamečio vaiko poreikius, jo sveikatos būklę. Atsakovė nurodo, kad ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta diagnozė neišnyks ir vaikui nuolat bus reikalingos kineziterapijos paslaugos, todėl ši aplinkybė, sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, buvo įvertinta pagrįstai.

7.3. Atsakovės vertinimu, teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino šalių turtinę padėtį, pripažindamas, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, be to, ji turi ir dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų, kurio tėvas yra miręs, ir išlaikyti sūnų turi viena atsakovė.

7.4. Atsakovė nurodo, kad jai kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovo atstovė turėjo įgaliojimus pateikti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad jai kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovo atstovė (advokato padėjėja) turėjo įgaliojimus pateikti atskirąjį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu; advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

10. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas bylos šalis, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties turi teisę paduoti atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnis). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovo V. M. atskirasis skundas teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) advokato padėjėjos M. V. B. paskyrą. LITEKO VEP posistemis yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus (CPK 111 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju teismui pateiktą atskirąjį skundą (procesinio dokumento Nr. DOK-28256) ieškovas V. M. pasirašė pats fiziniu parašu, tai sudaro pagrindą išvadai, jog procesinį dokumentą pasirašęs asmuo yra pats ieškovas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju galima identifikuoti teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą dokumentą pasirašiusį asmenį, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas ieškovo atskirasis skundas yra pasirašytas paties ieškovo.

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi priteisto 400 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. ir atsakovė R. M. yra nepilnamečio J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu 400 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu ir prašo nustatyti mažesnį laikino išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka su 315 Eur laikino išlaikymo dydžiu.

15. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad atsakovės nurodytos 2 310 Eur išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra nepagrįstos, ir pažymi, kad šalims gyvenant kartu vaiko išlaikymui tokia suma per mėnesį niekada nebuvo skiriama. Nustatyta, kad atsakovė byloje kartu su priešieškiniu pateikė vaiko J. M. poreikių lentelę, joje nurodyta, kad 2023 m. vidutinės vieno mėnesio išlaidos vaiko poreikiams sudaro 2 310 Eur. Apeliantas, nurodydamas savo nesutikimo su paminėta suma motyvus, teigia, kad nepilnamečio vaiko J. M. poreikiams užtikrinanti yra pakankama bendra 715,75 Eur suma, ją turėtų sudaryti ieškovo ir atsakovės po 315 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti skiriamos sumos ir 85,75 Eur gaunama vaiko išmoka. Apelianto teigimu, tokia išlaikymo suma yra pakankama ir užtikrinanti nepilnamečio vaiko J. M. poreikius.

16. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad apelianto akcentuojamoje atsakovės sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį konkretus dydis nebuvo vienintelis kriterijus, kurio pagrindu, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo), buvo nustatytas vaiko laikino išlaikymo dydis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo jo sūnaus J. M. išlaikymui periodines išmokas po 1 000 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, o prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė iš ieškovo priteisti vaikui laikiną išlaikymą po 800 Eur per mėnesį. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš ieškovo 400 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą.

17. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.

18. Atskirajame skunde apeliantas nurodo konkrečius nesutikimo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas 140 Eur per mėnesį išlaidas kineziterapeuto paslaugoms apmokėti. Viena vertus, apeliantas pagrįstai nurodo, kad atsakovė kartu su priešieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, jog kas mėnesį už gydytojo kineziterapeuto paslaugas yra sumokama po 140 Eur. Kita vertus, byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie vaiko J. M. turimas sveikatos problemas. Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2022 m. balandžio 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenų matyti, kad dėl vaikui nustatytos sveikatos diagnozės pateiktos rekomendacijos: plaukimas, reabilitologo konsultacija, kineziterapija nugaros srityje, rekomendacija nuspręsti dėl ambulatorinės reabilitacijos skyrimo. Nors apeliantas pažymi, kad ambulatorinio apsilankymo aprašymas yra pateiktas dėl daugiau nei prieš metus buvusio apsilankymo pas gydytoją, tačiau iš 2022 m. balandžio 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme pateiktų rekomendacijų matyti, kad rekomenduota pakartotinė konsultacija maždaug po 1 metų. Iš šių duomenų matyti, kad dėl vaiko sveikatos būklės buvo numatytos rekomendacijos ir numatytas vaiko sveikatos būklės stebėjimas. Šioje bylos stadijoje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad vaiko sveikatos būklė (diagnozė) yra pakitusi. Apeliantas priešingų duomenų nepateikė. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vaiko poreikių, pagrįstai atsižvelgė ir į byloje esančius duomenis apie vaiko sveikatos būklę ir jos lemiamus individualius vaiko poreikius.

19. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko J. M. tėvų (ieškovo ir atsakovės) turtinę padėtį. Byloje esančiais VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į jį įregistruota ieškovo V. M. vardu, taip pat ieškovo vardu įregistruotos trys transporto priemonės, atsakovės vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįregistruota. Apeliantas neginčija ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovo uždirbamos pajamos sudaro apie 1 701 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus teiginius, kad ieškovas nenurodo visų savo darbo vietų ir gaunamų pajamų. Taigi, bylos duomenimis, ieškovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, o atsakovė R. M. niekur nedirba, atsakovė taip pat turi dar vieną išlaikomą asmenį – augina nepilnametį sūnų iš ankstesnių santykių – M. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analizavo ir įvertino byloje esančius duomenis apie abiejų nepilnamečio vaiko J. M. tėvų turtinę padėtį. Apeliantas nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, neįvertino byloje esančių įrodymų.

21. Atsakovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašydama iš ieškovo priteisti vaikui laikiną išlaikymą po 800 Eur, tokią poziciją grindė argumentais, kad ieškovas nurodytą išlaikymo sumą sūnui teikė, kai paliko šeimą, ir savo argumentus grindė rašytiniais įrodymais – savo banko sąskaitos išrašais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovo V. M. 2023 m. kovo mėn. dalimis pervestos sumos vaikui (mokėjimo paskirtis – „J.“) išlaikyti sudarė iš viso 850 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 1 000 Eur. Ieškovas atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir duomenų neginčija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistina laikino išlaikymo suma yra mažesnė – 400 Eur. Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų, kad ieškovas objektyviai negali teikti vaikui nurodyto dydžio reikiamo laikino išlaikymo. Pažymėtina, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

22. Apeliantas nurodo, kad prie 315 Eur laikino išlaikymo dydžio, kurį ieškovas sutinka teikti, pridėjus atsakovės gaunamą 85,75 Eur išmoką vaikui laikinam išlaikymui skiriama suma per mėnesį būtų 400,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistinas šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos 85,75 Eur išmokos dydžiu. Nors tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir kt.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑495‑1075/2020, 46 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko interesų apsaugos prioritetą, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, byloje esančius duomenis apie ieškovo 2023 m. kovo–balandžio mėn. periodiškai dalimis teikto vaikui išlaikymo dydį, nustačius, jog ieškovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas sūnaus poreikiams patenkinti bei turi galimybes teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko poreikiams reikiamą laikiną išlaikymą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą skiriamų lėšų dalies dydžiu mažesnį iš ieškovo priteisiamo laikino išlaikymo dydį.

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, jog kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatytas ieškovo laikinai teiktinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nepagrįstas ar neproporcingai didelis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.