Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-232-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2A-232-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas: M. T.
Ieškovas: G. B.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-232-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00087-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.2 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-488/2021 pagal ieškovės G. B. ieškinį dėl periodinių vaiko išlaikymo išlaidų bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui M. T., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo dukros G. B. išlaikymui priteisti po 450 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo priteisti 13 500 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. B., kuri nuo gimimo gyvena su ieškove Norvegijos Karalystėje. Įprastos dukros išlaikymo išlaidos yra apie 1 000 – 1 100 Eur. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikia itin ribota apimtimi, nepastoviai, periodiškai mokamo išlaikymo dydį atsakovas sprendžia savarankiškai, neatsižvelgdamas į dukros poreikius, nei į tai, kad vaiko išlaikymas yra pagrįstas pastoviais kasdieniais einamaisiais poreikiais. Pastovūs vaiko poreikiai yra sąlygoti to, jog jo gimimo/ nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystė ir sveikatos būklės. Dukra nuo gimimo yra netaisyklingos stovėsenos dėl dešinės kojos raumenų funkcijos sutrikimo, todėl jai yra taikomos ne tik medicininės, tačiau ir gydytojų rekomenduojamos kitos raumenis/ stovėseną veikiančios priemonės, tarp kurių fiziniai užsiėmimai. Atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, turi darbo santykius, taip pat užsiima prekyba automobiliais ir kita susijusia veikla, neturi kitų išlaikomų asmenų, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir turi visas galimybes teikti pilną išlaikymą nepilnamečiam vaikui lygiomis dalimis su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 8 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį. Teismas paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat iš atsakovo priteisė ieškovei 1240 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 857,31 Eur išlaidų už dokumentų vertimą bei 264,12 Eur žyminio mokesčio - valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė G. B., kurios gimimo ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Nuo jos gimimo šalys nesusitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antrosios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas pažymėjo, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vertino ieškovės pateiktą vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kad per mėnesį pastoviesiems pagrindiniams poreikiams reikia skirti 1389,90 Eur, t. y. užklasiniam ugdymui 321 Eur, užklasiniams užsiėmimams 104,20 Eur, laisvalaikio užsiėmimams – 50 Eur, drabužiams/ avalynei 110 Eur, maistui – 360 Eur, higienos priemonėms 17 Eur, mokymosi reikmenims 25 Eur, atostogoms 17 Eur, telekomunikacijoms/ internetui 20 Eur, laikrodžiui – telefonui 9,50 Eur, sveikatos draudimui 12 Eur, transporto (kuro išlaidoms) nuo 30 Eur, sveikatos priežiūrai 30 Eur, baldams 45 Eur ir vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 135 Eur. Nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena Norvegijos Karalystėje su ieškove, jai nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovei tik iš dalies pagrindus nurodytas išlaidas, teismas sutiko su jos nurodyta 1 000 Eur suma, reikalinga vaiko išlaikymui kas mėnesį. Kadangi vaikui Norvegijos Karalystėje skiriama 104,65 Eur suma, ją teismas atėmė iš išlaikymui teiktinos sumos, pripažino, jog išlaikymui reikalingų lėšų suma yra apie 895,35 Eur.

6. Nustatė, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kadangi įsigijo būstą, kuriame gyvena su dukra, 2021 m. rugsėjo 28 d. bankui negrąžinta paskolos dalis sudaro 2 660 885 NOK (apie 261 088,65 Eur), kas mėnesį mokamos paskolos dalis sudaro apie 1 000 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kurios 100 procentų akcininkė ji yra, jos darbo užmokestis sudaro apie 3 500 Eur, ji taip pat gauna vaikui skiriamas lėšas, kurios sudaro apie 104,65 Eur, be to, finansinę paramą jai teikia jos artimieji, gyvenantys Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas, jo pajamos nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidutiniškai sudaro 824 Eur per mėnesį (yra padidėjusios dėl priemokos skiriamos COVID-19 pandemijos metu), atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais, žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos – butas, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų – kredito suma 30 594,27 Eur, grąžintina mėnesinė įmokos suma – 79,99 Eur. Nustatė, kad kitų išlaikytinių ar finansiškai nuo atsakovo priklausomų asmenų jis neturi. Byloje neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovas šiuo metu užsiima papildoma veikla, iš kurios gauna papildomas pajamas, nėra.

7. Atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinės padėties visetą, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažino, kad vaiko išlaikymui šiuo metu jos tėvų teiktina suma yra apie 895,35 Eur per mėnesį. Sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi, atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 300 Eur. Vertino, kad toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

8. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vertino, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau jis buvo nepastovus, išlaikymo mokėjimų periodus ir dydį pasirinkdavo pats atsakovas. Taip pat, atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo skirdamas lėšas drabužiams ir kitoms jam skirtoms prekėms. Pripažino, kad teiktas išlaikymas neatitinka vaiko einamųjų poreikių, yra nepakankamas. Teismas vertino priteistino išlaikymo dydį ir teikto išlaikymo dydį, kadangi įvertinti atsakovo teikto išlaikymo daiktais ir grynųjų pinigų sumomis, nėra galimybės, kaip ir įvertinti nepilnamečio vaiko poreikių už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl už 36 mėnesių laikotarpį susidaro 10 800 Eur įsiskolinimas. Teismas iš šios sumos atėmė 2 700 Eur atsakovo faktiškai teiktą išlaikymą ir priteisė 8100 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnio 1 dalis).

9. Nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 1 382,75 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistas 264,12 Eur žyminis mokestis valstybės naudai ir 1 240 Eur ieškovės išlaidų už teisines paslaugas bei 857,31 Eur išlaidų už dokumentų vertimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo, atitinkamai, sumažinant iš jo nepilnamečiui vaikui priteistą 300 Eur kas mėnesį išlaikymą iki 180 Eur, ir panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad atsakovui inicijavus bylos iškėlimą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 657-488/2018 (šalims sudarius taikos sutartį) nustatyta, jog: atsakovas yra dukros tėvas; atsakovas atsisakė reikalavimo dėl tėvo pavardės suteikimo dukrai. 2019 m. sausio 22 d. atsakovas sulaukė iš ieškovės elektroninio laiško, kuriuo ji ėmėsi reikšti nepasitenkinimą dėl atsakovo teisių ir pareigų dukters atžvilgiu, įskaitant, neva neteikiamo išlaikymo dukrai, nors konkretaus reikalaujamo dydžio jame ir nenurodė. 2019 m. spalio 1 d. atsakovas gavo iš ieškovės atstovų elektroninį laišką, kuriuo pateiktas atsakovui susitarimo projektas dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo išlaidų, su juo atsakovas nesutiko. Projekte siūlyta nustatyti: 1) jog atsakovas skiria dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. ir papildomai po 50 Eur/mėn. dukros kaupimo fondui; 2) jog atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei neva per 3 metus susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą, atitinkamai, po 250 Eur/mėn. padauginus iš 36 mėn. ir atėmus atsakovo sumokėtą išlaikymą (t.y. atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dukters išlaikymui neva tai skyrė: 2016 m. - 0 Eur, 2017 m. - 920 Eur, 2018 m. – 370 Eur ir 2019 m. (iki rugpjūčio mėn.) - 670 Eur); 3) bendravimo su dukterimi tvarką (kurioje matyti, jog visos tenkančios bendravimo su dukra išlaidos tektų vienam atsakovui). Tarp šalių nebuvo atskiro susitarimo dėl konkretaus dukters išlaikymo dydžio, ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi, kokį išlaikymą atsakovas turėtų teikti, nereiškė pretenzijų, jog jo teikiamas išlaikymas ar jo būdas jos netenkina. Ieškovę iki atsakovo inicijuoto teisminio proceso tenkino tai, jog jis prisidėdavo prie dukros išlaikymo pagal finansines galimybes tiek pinigine išraiška, tiek būtinųjų daiktų nupirkimu (drabužiai, batai, žaislai ir kt.), tiek prisiimdamas visas su dukros bendravimu susijusias išlaidas (vietoje to, jog jas dalintis lygiomis dalimis), dukros buvimo su atsakovu metu jai skirdavo papildomų išlaidų. Atsakovo nenustatyta tėvystė buvo palanki tikslu neleisti atsakovui bendrauti su dukra, o ieškovę tenkino atsakovo teikiamas išlaikymas bei jo būdas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, kadangi nepasisakė dėl apelianto argumentų, kaip pavyzdžiui, dėl dukters poreikių apimties bei faktiškai patiriamų išlaidų, dėl ieškovės nurodytų lėšų, reikalingų didžiajai daliai dukros poreikiams patenkinti, dydžio pagrįstumo (protingumo), dėl ieškovės dar prieš metus iš atsakovo reikalauto mažesnio nei ieškiniu reikalauja išlaikymo dukrai dydžio, dėl atsakovo teikto išlaikymo dukrai pakankamumo, ieškovės elgesio dėl atsakovo teikiamo išlaikymo bei jo priimtinumo. Teismas nepagrįstai darė išvadas, jog dukros poreikiai (jų dydis) tiek ieškinio pateikimo momentu / sprendimo priėmimo momentu yra 1000 Eur, kuris, kaip galima suprasti, per 3 metus iki ieškinio pateikimo nekito, tuo pačiu vienareikšmiškai nurodant, jog įvertinti poreikių nėra galimybės. Teismas darė išvadas labiau remdamasis abstrakčiais pasisakymais, susidaro įspūdis, jog siekė reikalavimų kuo didesnio patenkinimo. Ieškovės elgesys rodo jos nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu (siekį pasipelnyti), o atsakovas pateikė visus įrodymus, kurie gali pilnai ar iš dalies paneigti ieškovės reikalavimus.

13. Teismas nenustatė šalių dukters poreikių, sprendė, jog jie neva sudaro 1000 Eur per mėnesį, nors nenurodė jokių motyvų, nevertino poreikių apimties, jų realumo bei faktiškai patiriamų išlaidų. Nors teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio. Ieškovė nurodė, jog dukters poreikiai per mėnesį sudaro 1389,90 Eur, tačiau toks dydis nepagrįstas faktiškai patiriamomis išlaidomis, jos neprotingos, o dalis poreikių (išlaidų) kelia abejonių jų realumu, šios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovė nurodė, kad dukra lanko būrelius ir užklasinius užsiėmimus, viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 154,20 Eur: 1) baletą/šokių būrelį (20 Eur/mėn); 2) gimnastikos užsiėmimus (18,20 Eur/ mėn.); 3) (duomenys neskelbtini) lietuvių bendruomenės mokyklėlė (16 Eur/mėn.); 4) gimtosios lietuvių kalbos korepetitorė (50 Eur/mėn.); 5) kiti laisvalaikio - lavinamieji, kultūriniai užsiėmimai (50 Eur/mėn.). Nei vieno iš šių dukters būrelių ir užklasinių ar laisvalaikio užsiėmimų poreikis nebuvo derintas su atsakovu, jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant ir į tėvų finansines galimybes. Atsakovui žinoma, jog dukra lankanti gimnastikos užsiėmimus, tačiau, tai, jog ji lankytų gimtosios lietuvių kalbos užsiėmimus ar baletą/šokių būrelį, jis iš dukters nėra girdėjęs. Galimai šie užsiėmimai buvo vienkartinio pobūdžio, dukra kalba lietuviškai, todėl kelia klausimų ir pats gimtosios lietuvių kalbos užsiėmimų poreikis. Gimtosios kalbos korepetitorės paslaugos nėra pagrįstos faktiškai patiriamomis išlaidomis, neva mokama grynais, nėra pagrįstos išlaidos baleto/šokio būreliui. Ieškinyje nurodoma, jog duktė šį būrelį lankė 2017-2018 m. (apmokėjimas pateiktas tik 2018 m. rugsėjo mėn.); (duomenys neskelbtini) lietuvių bendruomenės mokyklėlę duktė lanko nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki šios dienos, tačiau, faktiškai patiriamas išlaidas pateikė tik už 2020 m. I pusmetį.

14. Mano, kad 110 Eur dukros drabužiams ir avalynei viso per mėnesį patiriamos išlaidos per didelės. Mokykloje dukra nešioja uniformą, sportinės aprangos metams taip pat pakanka vienos. Avalynė ir viršutiniai drabužiai perkami ne kas mėnesį. Atsakovas taip pat perka ir siunčia dukrai įvairius drabužius. Iš pateiktų kvitų sunku nustatyti, ar pirkiniai buvo įsigyti suaugusiam asmeniui ar vaikui, tą pačią dieną yra perkamos 3-4 suknelės, neaišku, ar tiek jų reikia.

Šalies argumentai

15. Ieškovės teigimu, dukros maistui su pietumis mokykloje ir kišenpinigiais užkandžiams viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 360 Eur, tačiau mažai tikėtina, kad mergaitei vien maistui per mėnesį galėtų būti reikalinga tokia suma, ypač vertinant tai, jog popamokinėje veikoje į sąskaitą yra įtrauktas maitinimas. Mano, kad mokykloje maistas taip pat turėtų būti įskaičiuotas. Nors nurodoma, jog dukros higienai, mokymosi reikmenims viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 42 Eur, t.y. higienai - 17 Eur/mėn., mokymosi reikmenims - 25 Eur/mėn., tačiau tam reikalingos priemonės nėra reikalingos kas mėnesį. Prie dukros poreikiams patiriamų išlaidų taip pat priskirtos išlaidos laikrodžiui- telefonui (9,5 Eur/mėn.) ir baldams (45 Eur/mėn.), tačiau tokios išlaidos nėra susiję su kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu, dėl jų pasidalijimo turėtų tėvai susitarti, taip pat abejotinas tokių priemonių poreikis kas mėnesį. Dukrai laikrodis-telefonas įgytas dar 2019 m., tuo tarpu, šios išlaidos priskaičiuojamos kaip patiriamos kas mėnesį, baldams patiriamų išlaidų iš viso byloje nėra pateikta. Prie dukros poreikiams patiriamų išlaidų priskirtinos proporcingai paskaičiuotos išlaidos komunaliniams mokesčiams (135 Eur/mėn.), telekomunikacijos, interneto išlaidos - 20 Eur/mėn., transporto išlaidos (kuras, kelių mokesčiai) – 30 Eur/mėn., tačiau šios išlaidos nėra pagrindžiamos, pateikta tik sąskaita už telekomunikacijos paslaugas ir internetą už 2020 m. lapkričio mėn., tokias išlaidas ieškovė patirtų ir neturėdama dukters. Atsakovo žiniomis, ieškovė naudojasi elektromobiliu, todėl nepatiria kuro išlaidų. Nors ieškovės teigimu, dukros gydymui (apsilankymams pas gydytojus), vaistams, maisto papildams per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 30 Eur, tačiau apsilankymų pas gydytojus duomenys yra už 2018-2019 m., jie niekaip nepatvirtina šių išlaidų dažnumo/poreikio, nepateikta raštinių įrodymų apie faktiškai patiriamas išlaidas, be to, vaiko susirgimai yra įprastiniai peršalimo atvejai ir priemonių vaiko sveikatai užtikrinimui panaudojimas nėra nuolatinis. Teismas netyrė ieškovės pateiktų įrodymų - kvitų už prekes, pažymų apie išlaidas vaikų ugdymo įstaigoms ir kitų, kuriais ieškovė siekė įrodyti prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumą.

16. Teismas nevertino atsakovo teiginių, jog ieškovės nurodomi dukros poreikiai neatitinka faktinių (tikrųjų) poreikių, o yra ženkliai padidinti. Ieškovė gauna darbo užmokestį ir vaiko pinigus, iš kurių atėmus ieškovės turimus įsipareigojimus lieka apie 1600 Eur/mėn. suma, iš kurios neva vien dukters išlaikymui būtina skirti apie 1400 Eur. Taigi, jai pačiai liktų tik 200 Eur. Aplinkybės, kad ieškovei finansinę pagalbą teikia artimieji, ji neįrodė. Ieškovė dar 2019 m. pabaigoje pateikė atsakovui pasiūlymą, kuriame siekė, jog atsakovas dukters išlaikymui skirtų po 250 Eur/mėn. ir papildomai po 50 Eur/mėn. dukros kaupimo fondui. Taigi, ji vertino, jog dukros kasdieninių poreikių patenkinimui yra pakankama viso 500 Eur/mėn. suma. Nurodo teisminę praktiką, pagal kurią Norvegijos Karalystėje gyvenantiems vaikams išlaikyti tenkančios išlaidos ženkliai mažesnės, nei šiuo atveju.

17. Nurodo, kad teismas nuolat nutraukinėjo atsakovą (jo atstovę), ta pati teisėja nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ieškinį dėl tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ieškovės atstovė teigė, jog teisėjai jau neva žinomos aplinkybės dėl atsakovo išlaikymo dukrai teikimo, deklaruojant šias aplinkybes kaip nustatytus prejudicinius faktus, nors tuo metu nebuvo sprendžiama dėl išlaikymo. Galimai teisėja turėjo subjektyvią išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

18. Mano, jog dukros poreikiai per mėnesį galėtų sudaryti ne didesnę kaip 600 Eur/mėn. sumą (įskaitant ir gimnastikos užsiėmimų lankymą, avalynės parinkimą), kuri mažintina 104 Eur/mėn. valstybės išmoka. Taigi, išlaidos dukters poreikiams patenkinti sudaro apie 500 Eur/mėn. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (1/3 prie dukros išlaikymo prisideda atsakovas, 2/3 - ieškovė). Atsakovas prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti apie 170 Eur/mėn. (sutinka prisidėti 180 Eur/mėn.). Atsakovas buvo nurodęs, jog jis negalintis keisti darbo ar susirasti papildomo darbo dėl objektyvių priežasčių, nes turi įsipareigojimą 2 metus atidirbti ugniagesiu gelbėtoju, kadangi buvo valstybės apmokytas eiti šias pareigas; jo darbo grafikas yra kintantis bei darbo valandos yra nustatomos paromis, todėl nepavyksta rasti papildomo darbo.

19. Pažymi, kad teismas priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, kas per mėnesį, įskaitant indeksaciją sudaro viso 330 Eur/mėn. Atsakovo pajamos už 2020 m. sudarė vidutiniškai 647 Eur/mėn., o už 2021 m. - 824 Eur/mėn., tačiau, šio darbo užmokesčio vidurkis buvo išaugęs tik dėl gautos priemokos dėl Covid-19. Sumažinus atsakovo gaunamas pajamas turimais įsipareigojimais, kurie sudaro 80 Eur/mėn., atsakovui lieka apie 570 - 740 Eur/mėn. Atsakovui skiriant dukrai išlaikymą po 330 Eur/mėn., jam nelieka lėšų patenkinti bent minimaliuosius savo poreikius (MMA suma nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 467 Eur/mėn.), todėl iš atsakovo priteista šlaikymui skirta suma yra ženkliai per didelė. Atsakovas gyvena sodo name (kuris prastos būklės), o turimas butas yra suvaržytas hipoteka.

20. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog dukters poreikiams už trejus metus iki ieškinio padavimo buvo reikalinga po 1000 Eur suma per mėnesį (jai buvo 5-8 metai, jos poreikiai su amžiumi turėjo augti, o ne išlikti pastovūs). Nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai už 36 mėnesius po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (ir iš šios sumos atimant atsakovo per šį laikotarpį teiktą išlaikymą dukrai) - viso 8100 Eur. Teismas neatsižvelgė į atsakovo motyvus bei įrodymus, susijusius su tuo, jog apeliantas dukrai teikė išlaikymą, ieškovė niekada atsakovui dėl jo dydžio nereiškė jokių pretenzijų.

21. Atsakovui nebuvo aišku, kuo remiantis ieškovė įrodinėja, jog dukros išlaikymui už 36 mėnesius buvo reikalinga 450 Eur per mėnesį suma, visiškai neatsižvelgiant į dukros amžių prieš 3 metus ir dabar. Ieškovė jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė, išskyrus vaiko poreikių lentelę su poreikiais šiai dienai, pasiūlė atsakovui pirmiau susimokėti už įrodymų vertimus, tokiu būdu siekdama perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui. Nepaisant apelianto argumentų dėl dukros tikrųjų poreikių už pastaruosius 3 metus, teismas iš ieškovės nereikalavo jokių paaiškinimų ar įrodymų, neuždavė ieškovei klausimų dėl dukros poreikių už pastaruosius 3 metus, ir nesiekė nustatyti aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas nevertino ieškovės elgesio siekiant pasipelnyti apelianto sąskaita. Jeigu ieškovę būtų netenkinęs atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai, ji nebūtų delsusi ir būtų kreipusis į teismą, juo labiau, jog šalys savalaikiai bendravo elektroniniais laiškais, kuriuose taip pat sprendė ir klausimus, susijusius su dukros išlaikymu, ieškovei aiškiai nurodant, už kurį laikotarpį atsakovas dukrai neteikė išlaikymo (susirašinėjimuose sprendė klausimą dėl išlaikymo (ne)teikimo tik už 2019 m. gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesius). Ieškovė dar 2019 m. pabaigoje pateikė atsakovui pasiūlymą, kuriame siekė, jog jis dukters išlaikymui skirtų po 250 Eur/mėn. ir papildomai po 50 Eur/mėn. dukros kaupimo fondui, taigi, tuo metu ieškovė vertino, jog dukros kasdienių poreikių patenkinimui yra pakankama viso 500 Eur/mėn. suma. Tačiau teismas, negalėdamas įvertinti šalių dukters poreikių už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, net neatsižvelgė ir nevertino šio susitarimo projekto.

23. Teismas nenustatinėjo teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momento bei neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad jis teikė dukrai išlaikymą, kuris, pagal tuometinius jos poreikius buvo pakankamas, taip pat prisidėjo ir kitu ieškovei priimtinu būdu. Atsakovas pateikė išsaugotus kvitus, fotonuotraukas su siųstais dukrai siuntiniais ir mokėjimo dokumentus. Atsakovas dukros išlaikymui pervedė: 2018 m. - 570 Eur; 2019 m. – 1270 Eur, 2020 m. - 1370 Eur, pirko dukrai drabužius, žaislus, mokymosi reikmenis ir pan. Ieškovė sutiko, jog atsakovui tektų visos su dukra bendravimu susijusios išlaidos dėl skrydžių. Ieškovė reiškė pretenzijas atsakovui vos dėl kelių mėnesių neteikto išlaikymo dukrai (o ne 36 mėnesius), ką patvirtina ir šalių elektroniniai susirašinėjimai. 2019 m. liepos 17 d. elektroniniame susirašinėjime ieškovė priminė atsakovui apie tai, jog jis nepervedė išlaikymo už 2019 m. gegužės mėnesį. 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė dar kartą priminė atsakovui apie tai, jog jis nepervedė išlaikymo už 2019 m. gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Į tai atsakovas atsakė, jog dukros parsivežimas ir grąžinimas jam kainavo 1150 Eur, patvirtino, jog už ieškovės nurodytus mėnesius nepervedė išlaikymo dukrai dėl patirtų išlaidų pasiimant dukrą ir ją grąžinti į jos gyvenamąją vietą bei patvirtino, jog dukrai perka daiktus, užtikrinančius jos būtinuosius poreikius. 2018 m. rugpjūčio 29 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo daiktais.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nevertino, jog apeliantas 2019 m. nedirbo, kadangi mokėsi, ir negavo jokių pajamų, išskyrus stipendiją, todėl gyveno iš santaupų. Per 2019 m. apeliantas yra sumokėjęs ieškovei viso 1270 Eur, bei išlaidos, teko vienam apeliantui, siekiant bendrauti su dukra, todėl minėtu laikotarpiu (retrospektyviai) jis galėjo teikti mažesnį išlaikymą dukrai.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Prašo prijungti papildomai pateikiamus įrodymus, kadangi juos pateikti poreikis iškilo šioje stadijoje, atsiliepiant į apeliacinio skundo teiginius, kurių nebuvo pirmojoje instancijoje. Pateikia iš dukters mokyklos direktorės gautą patvirtinimą apie tai, kad nėra uniformų ir neteikiamas centralizuotas maitinimas, šalių 2019 m. sausio 16-18 d. susirašinėjimą dėl tėvų kontaktų mokyklai pateikimo dukrai pradėjus lankyti mokyklą.

26. Nurodo, kad skundo argumentai prieštaringi, nors atsakovas teigia, kad teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama atskirai kiekvienam poreikiui patenkinti, vėliau skunde reiškia abejones pagal išlaidų eilutes, nors nepateikia jokių savo abejones pagrindžiančių įrodymų. Taip pat apeliantas, vertindamas savo finansines galimybes, vertina išimtinai tik oficialiai gaunamas pajamas, pamiršdamas įvertinti ir savo nuosavybėje sukauptą turtą. Nesutinka, kad ieškovė neva kerštauja apeliantui, tariamai siekia pati praturtėti jo sąskaita. Apeliantas neįrodinėja savo teiginių, ir nors neginčija, tačiau ignoruoja reikšmingas aplinkybes tiek dėl ieškovės ir dukros gyvenamosios vietos, tiek dėl dukros sveikatos būklės nulemtų specialių poreikių. Ieškovė ieškinio reikalavimus yra detaliai pagrindusi. Apeliantas skunde neigia poreikį vaiko papildomam dukros ugdymui, būreliams, gimtosios kalbos užsiėmimams, argumentuodamas tuo, kad jie nėra su juo derinti, kad vaikas ir taip moka gimtąją kalbą. Tokie teiginiai atspindi realų apelianto požiūrį į dukros išlaikymą, ryšius su tėvyne, bendravimą su artimaisiais gimtąja lietuviu kalba. Dukros papildomos užklasinės veiklos (šokiai, baletas, gimnastika) yra nulemtos tiek gydytojų rekomendacijų, tiek poreikio vaikui ugdyti bei lavinti gebėjimus, susirasti draugų, kurti sau saugią, socialinę erdvę, siekti natūraliai (be medicininės intervencijos) atkurti taisyklingą dukros kojos padėtį (taip pat ir stovėseną). Dukros sveikatos problemos ir to sąlygoti specialūs poreikiai bei dukros fizinio aktyvumo poreikis apeliantui žinomi, tačiau jo cinišku reikalavimu ieškovė turėjo dokumentais įrodinėti vaiko sveikatos ypatumus. Dukrai gimtosios kalbos ugdymas yra būtinas, kitaip ji nesusišnekėtų lietuviškai. Mokėjimas korepetitorei už gimtosios kalbos pamokas grynaisiais pinigais nulemtas ribotų ieškovės finansinių galimybių, apeliantui vengiant teikti pakankamą išlaikymą.

27. Nurodo, kad dukros avalynę dėl įgimtos netaisyklingos stovėsenos (kojos padėties) reikia keisti periodiškai, nes batai greitai išdėvimi. Dukra yra pačiame augimo pike ir apelianto argumentai, neva apeliantei vienos aprangos turi užtekti metams, yra nelogiški. Mokykloje mokiniai nedėvi uniformų, Norvegijos mokyklose (kaip ir darželiuose) yra būtina turėti atskirus ir papildomai atsarginius vandeniui bei vėjui atsparius kombinezonus, šiltus lauko drabužius, apatinių termo drabužių, neperšlampamų šiltų pirštinių, paprastus ir pašiltintus guminius, neperšlampamus batus skirtingiems metų sezonams. Namuose yra dėvimi atskiri drabužiai/ batai. Apeliantas savo pasirinkimu nesutiko dalyvauti vaiko formalaus ugdymo procese mokykloje, atsisakė domėtis dukros ugdymo procesu, atsisakė užpildyti bei mokyklai pateikti tėvo kontaktinių duomenų anketą bei bendrauti su mokytojais ir administracija. Apeliantui neteikiant dukrai pilnaverčio išlaikymo, ieškovė yra priversta ieškoti geresnių kainų, akcijų, vienu metu nusipirkti keletą drabužių ir tokiu būdu taupyti. Nurodo, kad tokio amžiaus vaikui rūbai keičiami kasdien, jie dėvisi, vaikas nuolat auga ir drabužius reikia periodiškai pirkti (atnaujinti). Vien vaiko išleidimui į mokyklą prieš mokslo metų pradžią reikia skirti 700-800 Eur drabužiams.

28. Nurodo kad dukra namuose valgo pusryčius, o priešpiečiams bei pietums maistas gaminamas ir nešamas iš namų. Dukros mokykloje centralizuotas maitinimas valgyklose nėra organizuojamas. Vakarienę dukra valgo namuose. Popamokinio ugdymo metu (SFO) centralizuotai yra tiekiami tik užkandžiai pavakariams. Ieškovė dukros maitinimui skiria 12 Eur per dieną, kuri nelaikytina neprotingai didele suma gyvenant Norvegijoje, juolab, kad retkarčiais vaikui norisi su draugais išeiti į kavinę. Apeliantė pateikė sąskaitas dėl išlaidų už elektroninius ryšius (vaiko poreikiams yra paskaičiuota tik nereikšminga dalis išlaidų), o išlaidos komunaliniams mokesčiams, mokesčiam už elektrą ar transportui yra natūralios, įprastos, papildomas sąskaitų vertimas ir teikimas sąlygoja tik išlaidas. Į vaiko išlaikymo išlaidas ieškovė, įsigijus savo namus, neįtraukė įmokų (dalies) už paskolą, mokamų palūkanų, o nuomos kaina būtų didesnė. Ieškovė su dukra gyvena kaimelyje (duomenys neskelbtini), o į būrelius, kitas popamokines veiklas, laisvalaikio vietas, aplankyti draugų vyksta į miestą (duomenys neskelbtini). Kuro kvitų teikimas į bylą tik sąlygotų papildomas vertimo išlaidas, todėl formalios apelianto abejonės deklaratyvios, nepaneigiančios fakto, kad vaikas yra vežiojamas į veiklas, mieste, kur atstumas į abi puses yra daugiau kaip keliasdešimt kilometrų. Vaikas į užsiėmimus mieste vežiojamas kasdien. Vaikui reikalingas mobilusis įrenginys (išmanusis telefonas, ar laikrodis) ir tokia priemonė yra įprasta ir būtina vaikui, o ją reikia periodiškai keisti dėl susidėvėjimo, apeliantas neginčija, kad bendrauja su dukra telefonu. Vaikui yra reikalingos ir kitos veiklos: apsilankymas batutų parke, žaidimų kambaryje, baseine, slidinėjimas, tokie brangiai kainuojantys laisvalaikio paleidimo būdai augančiam vaikui yra reikalingi ir net būtini kaip vietinio socializavimosi poreikis.

29. Nurodo, kad apeliantas neteisingai ir savaip interpretuoja ieškovės iniciatyva teiktą pasiūlymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo išlaidų nustatymo. Ieškovė dėjo pastangas ginčą spręsti taikiai, ne teisme, o jos teikti nebegaliojantys pasiūlymai nėra šios bylos dalykas. Sprendimu nustatyta dukrai reikalingo išlaikymo suma, sudaranti per 1 000 Eur yra protinga, proporcinga, teisinga ir pagrįsta. Tokio dydžio išlaidos, be kita ko, yra nulemtos tiek šalių dukros sveikatos ypatumų, tiek gyvenamosios vietos Norvegijoje.

30. Apelianto apeliacinio skundo veiksmai siekiant dar sumažinti ir taip priteistą tik 1/3 dalį viso dukros išlaikymo išlaidų (sudarančią 300 Eur), demonstruoja jo požiūrį tiek į vaiką, tiek į jo ateitį bei apeliantui visai neprioritetinius vaiko interesus. Ieškovės turtinė padėtis neprilygsta apelianto turtinei padėčiai, net nevertinant jo nedeklaruojamo (kitų asmenų vardu registruoto ir slepiamo) turto. Tai, kad apeliantas vengia mokėti mokesčius, nedeklaruoja savo visų pajamų ir turto, neturi lemti papildomos finansinės naštos sąžiningai gyvenančiai ir save mokant mokesčius pilnai išlaikančiai ieškovei. Apeliantas gyvena jam priklausančiame prabangiame name su lauko baseinu bei terasa, o šį namą vadina „sodo nameliu“ (jį pardavinėjo kaip naujai suremontuotą gyvenamąjį namą už 83 500 Eur), važinėja tik prabangiais automobiliais, kolekcionuoja motociklus. Apeliantas už 2020 metais pirktą butą yra sumokėjęs 11 000 Eur asmeninių lėšų, dirba pamaininį darbą (tik kas 4 parą), tačiau papildomo darbo neva neranda, nes prekyba naudotais automobiliais, apelianto manymu, nelaikytina jo veikla, jei nesumokami legalūs mokesčiai. Teismo posėdyje apeliantas jau teigė, kad namo vertė nebe 6029 Eur, ką nurodė atsiliepime į ieškinį, o į klausimą apie namo vertę neatsakė, nurodydamas, kad draudimo vertė - 48 000 Eur. Apeliantas kartu su kitais asmenimis turi įsigijęs per pusę gretimais apelianto sklypo esantį sodo sklypą su vasarnamiu. Taip pat apeliantas turi įsigijęs 61 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), kurio masinė vertė sudaro 35 100 Eur, tikėtina, kad butas nuomojamas, gaunamos ne mažesnės kaip 300 Eur pajamas. Ieškovės turtą sudaro už būsto kreditą įsigytas namas, už kurį neįvykdyti įsipareigojimai iš esmės sudaro jo vertę. Ieškovės realų turtą sudaro 2500 Eur darbo užmokestis jos pačios susikurtoje darbo vietoje. Tačiau ieškovė gyvena Norvegijos Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje, o būsto kredito įmokos sudaro apie 40 proc. jos pajamų. Apeliantas 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad prekiavo iš užsienio parvarytais naudotais automobiliais. Apelianto įdėtame skelbime matosi kieme stovintis prabangus automobilis su užsienyje registruotais numeriais. Savo vardu atsakovas įsigijo motociklą, kurio vertę slepia. Apeliantas turi papildomų pajamų, gausina turtą, užsiima prekyba naudotais automobiliais, todėl laisvu nuo pamainų metu jis niekada nebandys susirasti legalaus darbo - tai tiesiog finansiškai nenaudinga.

31. Apelianto turtinė padėtis yra daugiau nei pakankama, kad jis galėtų dukrai teikti ne 300 Eur, o 450 Eur išlaikymą. Apeliantas yra sveikas, jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, apelianto darbo grafikas (budi kas 4 parą), pilnai leidžia jam dirbti papildomą darbą. Atsakovas turi tik mažiau nei 20 000 Eur įsipareigojimų (oficialaus turto ir įsipareigojimų santykis 6:1), tuo tarpu ieškovės turtas yra lygus jos įsipareigojimams (1:1). Ieškovė prašo apeliacinės instancijos ex officio ginti vaiko (viešąjį) interesą ir neleisti apeliantui išvengti vaiko išlaikymo pareigų, jas perkeliant ieškovei bei nustatyti lygią sprendimu nustatytų dukros išlaikymo išlaidų proporciją po 450 Eur kiekvienas iš tėvų. Apelianto mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą, jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia nepakankamos atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.

32. Pažymi, kad apeliantas siekia, jog jo nevykdytos vaiko išlaikymo prievolės už 2018-2020 m. laikotarpį tektų išimtinai ieškovei, paneigiant tėvų lygiateisiškumo principą bei CK 3.196 straipsnį. Ieškovė byloje pagrindė dukros poreikius, o apeliantas nepaneigė geros savo turtinės padėties 2018-2020 m. laikotarpiu, tuo metu jis kaupė santaupas, pirko nekilnojamąjį turtą, prabangius motociklus, susirado stabilų darbą. Per visus 2018 metus dukros išlaikymui apeliantas teskyrė 370 eurų (arba 30 eurų/ mėn.), 2019 metais per visus metus - 1060 eurų (arba 88 eurai/ mėn.), 2020 metais per visus metus - 1270 eurų (arba 105,83 eurų/ mėn.). Atsakovas ignoruoja reikšmingas aplinkybes tiek dėl ieškovės ir dukros gyvenamosios vietos, tiek dėl dukros sveikatos būklės nulemtų specialių poreikių, kas lemia didesnes išlaidas.

Šalies argumentai

33. Ieškinio reikalavimus ieškovė yra detaliai pagrindusi įrodymais. Apelianto reikalavimu ieškovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikė dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, įskaitant įrodymus dėl šalių dukros sveikatos problemų bei šalių susirašinėjimą. Atsakovas reikalavo ieškovės pateikti rašytinius įrodymus dėl jam žinomų faktų dėl dukros sveikatos, nors žinojo, kad tokie prašymai ieškovei sukelia papildomų nepatogumų bei išlaidų. Vykdydama apelianto posėdžio metu pateiktus reikalavimus dėl papildomų įrodymų pateikimo, ieškovė 2021 m. spalio 11 d. pateikė įrodymus apie ieškovės pajamas, turtą įsipareigojimus, papildomus duomenis apie vaiko išlaikymo pasiskirstymą pagal atskiras kategorijas, (duomenys neskelbtini) atsakymą dėl minimalių vaiko išlaikymo dydžių Norvegijoje, kuriuos nustato SIFO, SIFO duomenis dėl minimalius vaiko poreikius atitinkančių išlaidų kategorijų bei įprastų Norvegijoje reikalingų 6 - 9 metų amžiaus vaikams išlaikyti išlaidų normų. 2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė į bylą pateikė papildomus įrodymus. 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurių apeliantas neginčijo ir kuriais buvo paneigti melagingi jo teiginiai, neva jis gyvena 6 000 Eur vertės sodo namelyje. 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė informavo atsakovą, kad ieškovė, esant poreikiui, yra pasirengusi papildomai apeliantui pateikti ieškovui reikalingų duomenų dėl išlaidų dukros išlaikymo, tačiau dėl brangaus dokumentų vertimo ir didelio dokumentų kiekio, ieškovė siūlė apeliantui prisidėti prie šių išlaidų padengimo. Apeliantas nei 2021 m. lapkričio 23 d. bylos nagrinėjimo teisme metu, nei po to nebeteikė prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįsti kiekvieną išlaidų eilutę konkrečiais dokumentais nėra būtina, o išvadas dėl išlaikymui teiktų periodinių lėšų sumos galima padaryti iš bylos aplinkybių bei įrodymų visumos, vadovaujantis pakankamumo bei tikėtinumo kriterijais.

34. Pažymi, kad vaikas nuo gimimo gyvena Norvegijoje, turi specialius poreikius sąlygojančių sveikatos problemų. Vaikas nuo 2018 iki 2020 m. lankė savivaldybės darželį, vien tik kurio mėnesio išlaidos (be maitinimo) sudarė 3690 Nok arba 369 Eur. Dukra lankė būrelius pagal specialistų rekomendacijas kojytės korekcijai, lietuvių bendruomenės mokyklėlę, augančiai ir sveikatos (kojos) problemų turinčiai dukrai nuolat reikėjo avalynės, rūbų, reikalingas maistas vaikui. Apeliantas neįrodė, kad 2018-2020 m. jo finansinė padėtis buvo sunki. Jis pasibaigė mokymus, susirado stabilias pajamas garantuojantį darbą biudžetinėje įstaigoje, kuris leidžia turėti pakankamai laisvo laiko papildomoms pajamoms uždirbti, dalinai savo lėšomis 2020 m. (įmokėjo 11 000 Eur savo asmeninių lėšų) įsigijo nekilnojamojo turto (gausino savo turtą), iš kurio galima gauti stabilias pajamas iš nuomos (daugiau kaip po 300 Eur/ mėn.), įsigijo motociklą. Teismas iš apelianto pagrįstai priteisė 8 100 Eur įsiskolinimo išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

36. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja galimai turėjo subjektyvią išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nes nutraukinėjo atsakovą (jo atstovę), ji nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ieškinį dėl tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, o ieškovės atstovė teigė, jog teisėjai jau neva žinomos aplinkybės dėl atsakovo išlaikymo dukrai teikimo.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 14 d. išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e3K-7-120-701/2022 yra pasisakiusi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad teisėja nagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kurios metu šalys pasiekė taikų susitarimą ir byla buvo nutraukta taikos sutartį patvirtinus, niekaip negalėtų patvirtinti teismo šališkumo, šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl išlaikymo priteisimo. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad byla nagrinėta neobjektyviai. Pažymėtina, kad pagal CPK 158-159 straipsnių nuostatas teisėjas vadovauja teismo posėdžiui, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

39. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prijungti papildomai pateikiamus įrodymus, kadangi juos pateikti poreikis iškilo šioje stadijoje, atsiliepiant į apeliacinio skundo teiginius. Pateikia iš dukters mokyklos direktorės gautą patvirtinimą apie tai, kad nėra uniformų ir neteikiamas centralizuotas maitinimas, šalių 2019 m. sausio 16-18 d. susirašinėjimą dėl tėvų kontaktų mokyklai pateikimo dukrai pradėjus lankyti mokyklą.

40. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi byloje reikalinga nustatyti vaiko poreikius, atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl išlaidų drabužiams, maistui pagrįstumo, ieškovės teikiamas mokyklos direktorės patvirtinimas priimamas. Tuo tarpu šalių 2019 m. sausio 16-18 d. susirašinėjimas dėl tėvų kontaktų mokyklai pateikimo esminės reikšmės bylai sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties, nepagrindžia apelianto nurodomų neturi ir jį atsisakytina priimti.

41. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo dukros G. B. išlaikymui priteisti po 450 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo priteisti 13 500 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G.B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 8 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį. Apeliantas nurodo, kad galėtų teikti išlaikymą vaikui tik po 180 Eur per mėnesį, nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo ex officio ginti vaiko (viešąjį) interesą ir neleisti apeliantui išvengti vaiko išlaikymo pareigų, jas perkeliant ieškovei bei nustatyti lygią sprendimu nustatytų dukros išlaikymo išlaidų proporciją po 450 Eur kiekvienas iš tėvų. Kadangi ieškovė, kuri yra atstovaujama advokato, apeliacinio skundo per nustatytą terminą nepareiškė ir tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus teikia tik atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija bylą nagrinėja būtent apelianto skundo pateiktose ribose.

44. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių tinkamai nenustatė.

45. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktą vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kad per mėnesį pastoviesiems pagrindiniams poreikiams reikia skirti 1 389,90 Eur, t. y. užklasiniam ugdymui 321 Eur, užklasiniams užsiėmimams 104,20 Eur, laisvalaikio užsiėmimams – 50 Eur, drabužiams/ avalynei 110 Eur, maistui – 360 Eur, higienos priemonėms 17 Eur, mokymosi reikmenims 25 Eur, atostogoms 17 Eur, telekomunikacijoms/ internetui 20 Eur, laikrodžiui – telefonui 9,50 Eur, sveikatos draudimui 12 Eur, transporto (kuro išlaidoms) nuo 30 Eur, sveikatos priežiūrai 30 Eur, baldams 45 Eur ir vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 135 Eur. Nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena Norvegijos Karalystėje su ieškove, jai nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovei tik iš dalies pagrindus nurodytas išlaidas, teismas sutiko su jos nurodyta 1 000 Eur suma, reikalinga vaiko išlaikymui kas mėnesį. Kadangi vaikui Norvegijos Karalystėje skiriama 104,65 Eur suma, ją teismas atėmė iš išlaikymui teiktinos sumos, pripažino, jog išlaikymui reikalingų lėšų suma yra apie 895,35 Eur.

46. Apeliantas teigia, kad vaiko poreikiams reikalinga skirti suma nėra aiškiai nustatyta, ieškovė savo reikalavimo nepagrindė įrodymais, teismas nemotyvavo, kodėl būtent 1 000 Eur suma yra reikalinga vaiko išlaikymui kas mėnesį, pateikia argumentus, kodėl tam tikros ieškovės nurodytos išlaidos yra užaukštintos. Mano, jog dukros poreikiai per mėnesį galėtų sudaryti ne didesnę kaip 600 Eur/mėn. sumą (įskaitant ir gimnastikos užsiėmimų lankymą, avalynės parinkimą), kuri mažintina 104 Eur/mėn. valstybės išmoka. Taigi, išlaidos dukters poreikiams patenkinti sudaro apie 500 Eur/mėn.

47. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Viena minimalioji mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. sudarė 468 EUR (atskaičius mokesčius), nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 518 Eur. Apeliantas teigia, kad dukros poreikiai per mėnesį galėtų sudaryti ne didesnę kaip 600 Eur/mėn. sumą, ši suma viršija MMA. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Todėl sutiktina su apeliantu, jog ieškovės pareiga buvo pagrįsti savo teiginius, jog vaiko poreikiams reikalinga per mėnesį suma sudaro 1000 Eur.

49. Tačiau taip pat negali būti ignoruojama, jog fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Ieškovė teikė į bylą įvairius rašytinius įrodymus, kurie tik iš dalies pagrindžia jos nurodomas išlaidas, į tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad vaiko poreikiams reikalinga suma sudaro ne 1389,90 Eur, bet 1000 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl minėta suma mažintina, dėl to plačiau pasisako apeliacinės instancijos teismas.

50. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra lanko būrelius ir užklasinius užsiėmimus, viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 154,20 Eur: 1) baletą/šokių būrelis (20 Eur/mėn); 2) gimnastikos užsiėmimai (18,20 Eur/ mėn.); 3) (duomenys neskelbtini) lietuvių bendruomenės mokyklėlė (16 Eur/mėn.); 4) gimtosios lietuvių kalbos korepetitorė (50 Eur/mėn.); 5) kiti laisvalaikio - lavinamieji, kultūriniai užsiėmimai (50 Eur/mėn.). Apeliantas teigia, kad būrelių lankymas su juo nederintas, jam žinoma, kad dukra lankanti gimnastikos užsiėmimus, ji kalbanti lietuviškai, todėl kelia klausimų lietuvių kalbos užsiėmimų poreikis, išlaidos korepetitorės paslaugoms, baleto/šokio būreliui nepagrįstos, ieškinyje nurodoma, jog duktė šį būrelį lankė 2017-2018 m. (apmokėjimas pateiktas tik 2018 m. rugsėjo mėn.); (duomenys neskelbtini) lietuvių bendruomenės mokyklėlę duktė lanko nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki šios dienos, tačiau išlaidos pateiktos tik už 2020 m. I pusmetį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų, kad kas mėnesį po ieškinio pateikimo dienos yra patiriamos išlaidos korepetitorės paslaugoms, baleto/šokio būreliui, įvertinus, kad vaikas lanko lietuvių bendruomenės mokyklėlę, kur turėtų būti lavinami ir kalbos įgūdžiai, pagrįstomis išlaidomis būreliams ir užklasiniams užsiėmimams galėtų sudaryti 84,20 Eur/mėn.

51. Apeliantas mano, kad 110 Eur dukros drabužiams ir avalynei viso per mėnesį patiriamos išlaidos per didelės, kadangi mokykloje dukra nešioja uniformą, avalynė ir viršutiniai drabužiai perkami ne kas mėnesį, be to, jis siunčia dukrai įvairius drabužius. Ieškovės teigimu, dukros avalynę dėl įgimtos netaisyklingos stovėsenos (kojos padėties) reikia keisti periodiškai, nes batai greitai išdėvimi, ji greitai išauga drabužius. Pažymėtina, kad šalių dukra yra 8 metų amžiaus, todėl, akivaizdu, kad ji greitai išauga drabužius ir avalynę, ieškovės su atsiliepimu pateikta mokyklos direktorės informacija patvirtina, kad mokykloje mokiniai nedėvi uniformų. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ir ieškovės teiginiu, kad Norvegijos mokyklose (kaip ir darželiuose) yra būtina turėti atskirus ir papildomai atsarginius vandeniui bei vėjui atsparius kombinezonus, šiltus lauko drabužius, apatinių termo drabužių, neperšlampamų šiltų pirštinių, paprastus ir pašiltintus guminius, neperšlampamus batus skirtingiems metų sezonams. Tačiau tuo pačiu iš dalies sutiktina su apeliantu, kad drabužiai ir avalynė nėra perkami kas mėnesį, o ieškovės nurodoma 110 Eur suma yra per didelė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pirktų vaikui specializuotą avalynę ir dėl to patirtų didesnes išlaidas. Protingomis išlaidomis avalynei ir drabužiams apeliacinės instancijos teismas pripažįsta 70 Eur/mėn.

52. Nors apeliantas abejoja, ar dukros maistui su pietumis mokykloje ir kišenpinigiais užkandžiams viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 360 Eur, tačiau ieškovės su atsiliepimu pateikta mokyklos direktorės informacija patvirtina, kad mokykloje mokiniai negauna maitinimo, maistu, patiekalų paruošimu turi rūpintis išimtinai ieškovė. Nors popamokinėje veikloje į sąskaitą yra įtrauktas maitinimas, tačiau pažymėtina, kad įtraukta suma nėra ženkli, labiau tikėtina, kad vaikai gauna tik užkandžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoms išlaidoms skirtina suma yra protinga, ypač vertinant, kad vaikas gyvena Norvegijoje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos.

53. Ieškovė nurodė, jog dukros higienai, mokymosi reikmenims viso per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 42 Eur, t.y. higienai - 17 Eur/mėn., mokymosi reikmenims - 25 Eur/mėn. Apelianto vertinimu, tam reikalingos priemonės nėra reikalingos kas mėnesį, su kuo teisėjų kolegija sutinka ir pagrįstomis, protingomis išlaidomis per mėnesį pripažįsta 30 Eur. Kadangi atsakovas bendrauja su dukra telefonu, kurį ateityje gali tekti ir pakeisti, nėra pagrindo mažinti ieškovės nurodytų išlaidų laikrodžiui- telefonui (9,5 Eur/mėn.), tačiau sutiktina su apeliantu, kad išlaidos baldams (45 Eur/mėn.) nėra susiję su kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu, baldams patiriamų išlaidų nėra pateikta. Prie dukros poreikiams patiriamų išlaidų ieškovė priskyrė proporcingai paskaičiuotas išlaidas komunaliniams mokesčiams (135 Eur/mėn.), telekomunikacijos, interneto išlaidas - 20 Eur/mėn., transporto išlaidos (kuras, kelių mokesčiai) – 30 Eur/mėn. Nors apelianto nuomone, tokias išlaidas ieškovė patirtų ir neturėdama dukters, tokie teiginiai deklaratyvūs, pripažintina, kad minėtos išlaidos pagrįstai įtrauktos į vaiko poreikių lentelę. Ieškovė nurodo vežanti dukrą į būrelius, į kitą miestą, nes gyvena kaime, todėl, akivaizdu, kad yra patiriamos išlaidos kelionėms. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria ir išlaidas komunaliniams patarnavimams, telekomunikacijos, interneto paslaugoms apmokėti, o jomis naudojasi ir šalių dukra. Tokios išlaidos yra būtinos ir neišvengiamos, tačiau nesant pateiktų duomenų apie kas mėnesį mokamus komunalinius mokesčius bei įvertinus, kad mokesčiai už juos skirtingais metų laikais turėtų skirtis, ši suma mažintina iki 80 Eur/mėn. Teismas nemato pagrindo abejoti, kad dukros gydymui (apsilankymams pas gydytojus), vaistams, maisto papildams per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro 30 Eur. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikui reikalingos ne tik gydytojų konsultacijos, bet ir vitaminai, taip pat ir vaistai apelianto nurodomų įprastinių peršalimo ligų gydymui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kitų ieškovės išvardintų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, prieštaravimų apeliantas nepateikia.

54. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes negalima sutikti su apeliantu, kad 1000 Eur/mėn. suma vaiko poreikiams patenkinti yra per didelė ir turėtų būti dar labiau mažinama. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių ir neišvengiamų poreikių tenkinimu, todėl yra svarbu užtikrinti ir vaiko materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

55. Pastebėtina, kad ieškovė 2021 m. spalio 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) atsakymą dėl minimalių vaiko išlaikymo dydžių Norvegijoje, kuriuos nustato SIFO, SIFO duomenis dėl minimalius vaiko poreikius atitinkančių išlaidų kategorijų bei įprastų Norvegijoje reikalingų 6 - 9 metų amžiaus vaikams išlaikyti išlaidų normų. Pagal juos individualios išlaidos sudarytų 4268 NOK (maistas, gėrimai, apranga, avalynė, kelionės į darbą, namus, asmeninė sveikata, žaislai, technika), tokios specifinės namų ūkio išlaidos kaip tinklų naudojimas ir poilsis sudarytų 1970 NPK, popamokinė veikla – 3212 NOK, viso 9450 NOK. Pagal ieškovės pateiktus duomenis iš Lietuvos banko, 2020-12-01 dienai (ieškinys pateiktas 2021-01-04) kursas buvo 1 Eur = 10,6028, todėl ši suma sudarytų 891,27 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma artima teismo nustatytai 1000 Eur/mėn sumai, todėl negalima sutikti, kad ji yra aiškiai per didelė ir neatitinkanti realių, protingų vaiko poreikių, ypač atsižvelgus į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų. Tai, kad ieškovė, siekdama geranoriško susitarimo, 2019 m. pabaigoje pateikė atsakovui pasiūlymą, kuriame prašė atsakovo dukters išlaikymui skirti po 250 Eur/mėn. ir papildomai po 50 Eur/mėn. dukros kaupimo fondui, savaime nepatvirtina apelianto teiginio, kad vaiko būtiniausiems poreikiams šiuo metu yra reikalinga tik 500 Eur suma. Neatmestina, kad toks siūlymas teiktas jau įvertinus atitinkamas atsakovo ir ieškovės finansines galimybes skirti vaikui išlaikymą.

56. Tačiau taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaikai gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje, negali lemti didesnio išlaikymo iš skyrium nuo vaikų Lietuvoje gyvenančio vieno iš tėvų, kadangi tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tenkinti didesnius vaikų poreikius, jiems gyvenant užsienyje, gali būti mažesnės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

57. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

58. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

59. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kadangi įsigijo būstą, kuriame gyvena su dukra, 2021 m. rugsėjo 28 d. bankui negrąžinta paskolos dalis sudaro 2 660 885 NOK (apie 261 088,65 Eur), kas mėnesį mokamos paskolos dalis sudaro apie 1 000 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kurios 100 procentų akcininkė ji yra, jos darbo užmokestis sudaro apie 3 500 Eur, ji taip pat gauna vaikui skiriamas lėšas, kurios sudaro apie 104,65 Eur, be to, finansinę paramą jai teikia jos artimieji, gyvenantys Lietuvoje. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas, jo pajamos nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidutiniškai sudaro 824 Eur per mėnesį (yra padidėjusios dėl priemokos skiriamos COVID-19 pandemijos metu), atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais, žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos – butas, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų – kredito suma 30 594,27 Eur, grąžintina mėnesinė įmokos suma – 79,99 Eur. Atsakovas kitų išlaikytinių ar finansiškai nuo atsakovo priklausomų asmenų jis neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Byloje neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovas šiuo metu užsiima papildoma veikla, iš kurios gauna papildomas pajamas, nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi, atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 300 Eur.

60. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginius, kad jis nėra pajėgus skirti tokio dydžio išlaikymo savo dukrai. Nors atsakovo pajamos nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidutiniškai sudaro 824 Eur per mėnesį, tačiau jis turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti gaunamos pajamos (yra įsigijęs 2 k. butą (duomenys neskelbtini), pats gyvena sodo name), yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas teigia turintis įsipareigojimą 2 metus atidirbti ugniagesiu gelbėtoju, kadangi buvo valstybės apmokytas eiti šias pareigas, o jo darbo grafikas yra kintantis bei darbo valandos yra nustatomos paromis, manytina, kad laisvomis dienomis apeliantas turėtų galimybę gauti iš papildomos veiklos pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Be to, manytina, kad apeliantas siekia parodyti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ji yra iš tiesų, nors nurodo, kad gyvena prastos būklės sodo name, tačiau iš ieškovės pateikto skelbimo matyti, jog jį siekta parduoti netgi už 83500 Eur, namas yra rekonstruotas, įrengtas, 80 kv.m. ploto. Nors atsakovas turi paskolą, tačiau kas mėnesį mokėtina suma sudaro tik 79,99 Eur, t.y. 10 proc. savo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu ieškovė (gaunanti 3 500 Eur darbo užmokestį) moka apie 1 000 Eur (beveik 30 proc.), be to, jai vienai tenka nuolatinė vaiko priežiūros našta.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis vaikui neatitinka jo poreikių ar tėvų turtinės padėties.

62. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukteriai už 36 mėnesius po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (ir iš šios sumos atimant atsakovo per šį laikotarpį teiktą išlaikymą dukrai) - viso 8100 Eur. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog dukters poreikiams už trejus metus iki ieškinio padavimo buvo reikalinga po 1000 Eur suma per mėnesį (jai buvo 5-8 metai, jos poreikiai su amžiumi turėjo augti, o ne išlikti pastovūs), neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) ( Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis 3K-3-189/2009).

64. Byloje nustatyta, kad šalys bendravo elektroniniais laiškais, kuriuose sprendė ir klausimus, susijusius su dukros išlaikymu. Ieškovės advokatas 2019 metų pabaigoje pateikė atsakovui pasiūlymą, kuriuo ieškovė siekė, jog atsakovas dukters išlaikymui skirtų po 250 Eur/mėn. ir papildomai po 50 Eur/mėn. dukros kaupimo fondui, taip pat buvo jo prašoma padengti už 3 metus susidariusią išlaikymo nepriemoką – 7040 Eur (36 mėn. *250 Eur-1960 Eur), jau įvertinus, kad M. T. vaiko išlaikymui yra mokėjęs: 2016 m. nuo rugsėjo – 0 Eur, 2017 m. – 920 Eur, 2018 m. – 370 Eur. 2019 iki rugpjūčio -670 Eur. Su pateiktu pasiūlymu atsakovas nesutiko, 2020-02-11 el.laiške teigdamas, kad suma galėtų sudaryti 180 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė 2020 metų pabaigoje aiškiai buvo išreiškusi poziciją, kad vaiko išlaikymui per mėnesį atsakovas turėtų skirti 300 Eur.

65. Vertinant, kad ginčijamu sprendimu vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 4 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už 12 mėnesių atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti 3600 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 metais dirbo, taip pat turėjo sukaupęs asmeninių lėšų, kurias panaudojo buto įsigijimui 2020 metų pabaigoje, todėl spręsti, jog jo turtinė padėtis būtų buvusi ženkliai blogesnė nei šiuo metu, nėra pagrindo.

66. Tačiau vertinant, koks išlaikymas turėjo būti teikiamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 4 d., negali būti ignoruojama, kad vaikas buvo mažesnis, atitinkamai buvo mažesni ir jo poreikiai. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl teikiamo išlaikymo, pvz. 2019-09-03 ieškovė nurodė negavusi vaikui skirtų pinigų (gegužė, liepa, rugpjūtis). Dėl kitais mėnesiais dėl (ne)teikto išlaikymo ieškovė atsakovui nieko laiške nenurodė. Banko išraše matyti, kad atsakovas už 2018 m. gruodį, 2019 metų sausio - balandžio mėnesius pervedė vaiko išlaikymui po 130 Eur, birželį -150 Eur, taip pat po 130 Eur pervesta 2019 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais. Minėtos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą tuo metu buvus tarp šalių susitarimui dėl 130 Eur kas mėnesį išmokų vaikui teikimo, nes ieškovė dėl išlaikymo dydžio tiesiogiai pretenzijų atsakovui nereiškė. Taip pat byloje buvo duomenys, jog atsakovas dukrai pirkdavo drabužius ir kitus daiktus. Todėl manytina, kad tuo metu tokio dydžio išlaikymas vaikui atitiko tuometinius vaiko poreikius bei turtinę tėvų padėtį, galimybes kiekvieno jų teikti vaikui išlaikymą. Įvertinus minėtas aplinkybes pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 4 d. atsakovo vaikui teiktinas išlaikymas turėjo sudaryti 3120 Eur (24 mėn. * 130 Eur).

67. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo mokėtina išlaikymo vaikui suma už 3 metus iki ieškinio pateikimo sudarytų 6720 Eur. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog iš atsakovo gautas išlaikymas nepilnametei G. B. siekė 2 700 Eur, todėl ši suma atimtina iš išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo sumos ir sudaro 4020 Eur. Todėl, pripažinus, kad nebuvo tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai paskaičiuotas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 4 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo nuo 8100 Eur iki 4020 Eur.

68. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nustatyta, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 7,60 Eur, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas sudarė 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 1 382,75 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista.

69. Kadangi ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai). Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, tenkina 40 procentų pateiktų reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 800 Eur ieškovės išlaidų už teisines paslaugas bei 553,10 Eur išlaidų už dokumentų vertimą ieškovės naudai. Taip pat iš atsakovo priteistinas 171,45 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.

70. Apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 215 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 484 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, ieškovė patyrė 1200 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (43 proc.), jo naudai iš ieškovės priteistina 92,45 Eur žyminio mokesčio, 208,12 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 684 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sumažinant iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą nepilnametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki 4020 Eur sumos.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 553,10 Eur išlaidų už dokumentų vertimą bei 171,45 Eur žyminį mokestį – valstybei (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo M. T. ieškovei G. B. 684 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės G. B. atsakovui M. T. 92,45 Eur žyminio mokesčio, 208,12 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė