- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-2096-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26725-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų teisinių pasekmių. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Swedbank akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Dievo gailestingumo šventovėje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. K. kaltės; 2) priteisti ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti A. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Renginių paslaugų centras“, akcijų; 100 vnt. UAB „Verslo sprendimų partneriai“, akcijų; 4) priteisti ieškovei R. K. iš A. K. 20 309,03 Eur dydžio kompensaciją už A. K. tenkančią didesnę turto dalį; 5) priteisti ieškovei R. K. iš A. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) pripažinti solidaria ieškovės R. K. ir A. K. prievolę kreditoriui Swedbank akcinei bendrovei (toliau – AB), kylančią iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę R. K. ir atsakovą A. K. vykdyti šią prievolę lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šios prievolės; 7) nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. K.; 8) priteisti iš atsakovo A. K. 2 700 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. įsiskolinimą ir paskirti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. K.; 9) priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo santuokos nutraukimo dienos iki nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į R. K. nurodytą banko sąskaitą, ir paskirti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. K.; 10) nustatyti ieškovei R. K. uzufruktą į atsakovui A. K. priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę jais naudotis R. K. iki nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. pilnametystės arba iki bus išduotas notaro vykdomasis įrašas išieškoti iš ieškovės R. K. ir/ar atsakovo A. K. 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp Swedbank, AB ir A. K., R. K. sudarytos hipotekos sutartimi užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarp Swedbank, AB ir A. K., R. K. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), bei nustatant, kad uzufrukto pasibaigimas išregistruojamas ieškovės R. K. lėšomis; 11) neskirti termino ieškovei R. K. ir atsakovui A. K. susitaikyti; 12) nutraukus ieškovės R. K. ir A. K. santuoką palikti pavardes - „K.“, „K.“; 13) pripažinti daline ieškovės R. K. ir A. K. prievolę kreditoriui UAB „Ignitis“ už pastate – vienbučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) suvartotas dujas, padalijant ją ieškovei R. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šios prievolės, arba (alternatyvus reikalavimas): pripažinti solidaria ieškovės R. K. ir A. K. prievolę kreditoriui UAB „Ignitis“, už pastate - vienbučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) suvartotas dujas, įpareigojant ieškovę R. K. ir atsakovą A. K. vykdyti šią prievolę lygiomis dalimis, t. y. vykdyti po ½ dalį šios prievolės; 14) pripažinti daline ieškovės R. K. ir A. K. prievolę kreditoriui UAB saugos tarnyba „Argus“, už pastate – vienbučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas, padalijant ją ieškovei R. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šios prievolės; 15) priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės R. K. naudai 132,59 Eur sumą už pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) išlaikymą (suvartotas gamtines dujas); 16) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota šalių santuoka, kurioje jiems gimė du vaikai: dukra A. K. ir sūnus J. K.. Ieškovė teigė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. K. kaltės, nes jis buvo neištikimas ieškovei, išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos, nekeičia savo elgesio, kuris kelia grėsmę R. K. ir jų vaikų saugumui ir gerovei. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2018 m. sutuoktinio A. K. elgesys pradėjo labai blogėti, jis tapo piktas, agresyvus, buvo jaučiamas atšalimas sutuoktinių tarpusavio santykiuose, nenoras kalbėtis, taip pat kildavo daug konfliktų dėl jo netinkamo elgesio su dukra A. K., gimus sūnui J. K. atsakovas A. K. perėjo miegoti ir į atskirą kambarį. Ieškovės teigimu, atsakovas rūpinosi tik savo poreikiais ir asmeniniais interesais, išskrisdavo poilsiauti be šeimos, savaitgaliais leisdavo laiką su draugais baruose ir klubuose, o į bet kokius ieškovės prašymus kalbėtis, spręsti kilusias problemas, atsakydavo, kad jam to nereikia, kai būdavo namuose, A. K. sutuoktinę ir vaikus visiškai ignoruodavo, užsidarydavo viename iš kambarių ir žiūrėdavo filmus, bendraudavo su kažkuo telefonu, vaikams neleisdavo net užeiti į kambarį. Paaiškino, kad dukra, dėl grubaus, agresyvaus atsakovo elgesio pradėjo jo bijoti ir vengti, pasikeitė ir jos elgesys – ji tapo liūdna, irzli. Ieškovės nuomone, atsakovas turi rimtų psichologinių problemų dėl agresijos nevaldymo, bei grubiai elgiasi ne tik su dukra, bet ir su jų mažamečiu sūnumi, kuris dėl savo amžiaus negali papasakoti apie jų santykius.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui po santuokos nutraukimo turi išlikti pareiga vykdyti prievoles bankui kartu su ieškove solidariai, prievolės kreditoriams UAB „Ignitis“ ir UAB saugos tarnybai „Argus“ yra solidarios šalių prievolės, kurias šalys kaip turto bendraturčiai tarpusavio santykiuose taip pat turi vykdyti lygiomis dalimis.
4. Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų poreikių detalizaciją ir nurodė, kad, įvertinus visas išlaidas, per 1 mėn. A. K. poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma - 1 230 Eur, J. K. - 700 Eur, taip pat paaiškino, jog A. K. reikalingas papildomas 630 Eur išlaikymas už mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (per mėnesį 600 Eur), taip pat mokykla „Liepaitės“, kuriai skiriama 30 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna nuolatines pajamas, yra įmonių UAB „Renginių paslaugų centras“ ir UAB „Verslo sprendimų partneriai“ vadovas, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo turtinė padėtis yra gera ir jis yra finansiškai pajėgus vaikams teikti nurodyto dydžio išlaikymą.
5. Pabrėžė, kad atsakovo su sutuoktinio pareigomis nesuderinamas elgesys – neištikimybė, šeimos palikimas, žiaurus atsakovo elgesys su vaikais, šeimos terorizavimas ir gąsdinimas sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškovė, žinodama atsakovo kerštingą charakterį, ir toliau patiria didžiulį stresą ir įtampą, ir net pareiškusi ieškinį bijo tiek dėl savo, tiek ir dėl sutuoktinių mažamečių vaikų sveikatos ir saugumo, o tokie ieškovės emociniai išgyvenimai stipriai veikia ieškovės savijautą ir psichologinę sveikatą ir daro ieškovės gyvenimui didelę žalą, kurią ieškovė vertino 2 000 Eur patirta neturtine žala.
6. Pažymėjo, kad negali nurodyti bendravimo su vaikais tvarkos, kuri geriausiai apsaugotų vaikų interesus, nes, ieškovės nuomone, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis – atsakovo žiaurus elgesys su vaikais, dukra jau beveik pusę metų nebendrauja su tėvu, jos ryšys su atsakovu yra nutrūkęs, sūnus J. K. ne tik buvo tėvo smurto šeimoje liudininku, bet ir pats patyrė tėvo skriaudą (psichologinį smurtą), ne kartą tapęs atsakovo nevaldomo pykčio, agresijos ir net pažeminimo auka.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį su patikslinimais ir priešieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti A. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį žemės sklypo ir po ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po 50 % UAB „Renginių paslaugų centras“ ir po 50 % UAB „Verslo sprendimų partneriai“ akcijų; 3) nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarką: pirmuoju namo aukštu naudojasi A. K., išskyrus bendram naudojimui priskiriamomis patalpomis, kurios turi būti atskirtos tokia tvarka: namo pirmo aukšto plane (Priedas Nr. 2) patalpa, pažymėta G-1, plotas 45.67 kv.m, yra bendro naudojimo; namo pirmo aukšto plane patalpa, pažymėta 1-1, plotas 2.52 kv.m, yra bendro naudojimo; namo pirmo aukšto plane patalpa, pažymėta 1-8, plotas 4.31 kv. m, yra bendro naudojimo, įėjimas bendromis A. K. ir R. K. lėšomis turi būti padaromas iš lauko pusės, vietoje šiuo metu įstatyto lango; namo pirmo aukšto plane patalpos, pažymėtos 1-2, plotas 42.45 kv. m, dalis, esanti tarp patalpų, pažymėtų 1-1, 1-7, 1-6, iki laiptų, turi būti padalinta taip, jog R. K. būtų suteikta galimybė patekti į antrą namo aukštą. Siekiant įgyvendinti šį atskyrimą, siūloma: nuo laiptų statyti 90 cm ilgio sieną/pertvarą link patalpos 1-5, nuo šios pertvaros kampo statyti 172 cm ilgio sieną/pertvarą link patalpos G-1, nuo šios pertvaros kampo statyti 93 cm ilgio sieną/pertvarą link patalpos 1-7. Šių sienų/pertvarų (Priede Nr. 2 galimos sienos/pertvaros pažymėtos raudonai) pagalba bus tinkamai įgyvendinta Namo naudojimosi tvarka. Antruoju Namo aukštu naudojasi R. K.. Kad būtų galima užtikrinti pilnavertį namo naudojimąsi, siūlome atlikti tokius namo antrojo aukšto pakeitimus: kadangi antrame namo aukšte yra įrengti 2 vonios kambariai, būtų tikslinga vieną iš vonios kambarių, Namo plane pažymėti 1-13 ir 1-14, perdaryti į virtuvę; 4) priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės R. K. 2 177,69 Eur dydžio kompensaciją už kreditoriui Swedbank mokėtas paskolos įmokas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.; 5) pripažinti solidaria šalių prievolę kreditoriui Swedbank AB, kylančią iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 6) nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. gyvenamąją vietą kartu su R. K.; 7) neskirti termino šalims susitaikyti; 8) nutraukus šalių santuoką palikti pavardes - „K.“, „K.“; 9) nustatyti bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10.00 val. pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. vaikus parveža į vaikų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte nurodytu laiku, ieškovas informuoja atsakovę telefonu ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto vaikų pasiėmimo iš vaikų gyvenamosios vietos laiko. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val. vaikai praleidžia kartu su tėvu, o gruodžio 25 d. 20.00 val. ieškovas parveža vaikus į vaikų gyvenamąją vietą; neporiniais metais gruodžio 24 d. iki gruodžio 25 d. 18.00 val. vaikai praleidžia kartu su motina, o gruodžio 25 d. 18.00 val. ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20.00 val. Šv. Velykas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina, o antrą Šv. Velykų dieną praleidžia su tėvu. Neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu, o antrą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina. Ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Ieškovas su vaikais praleidžia vieną mėnesį vaikų vasaros atostogų laikotarpiu. Konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Tėvas atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinės atostogų su vaikais dienos 18.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, ieškovas informuoja atsakovę telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatytų atostogų su vaiku pradžios. Tuo atveju, jei ieškovo atostogos nesutaps su vaikų mokymo įstaigoje nustatytomis atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaikų lankymąsi mokymo įstaigoje tėvo ir vaikų atostogų laikotarpiu. Ieškovas pažymi, jog kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tėvo dieną) ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 20.00 val. Ieškovas pažymi, jog kiekvienų metų rugpjūčio 23 d. (Ieškovo gimimo dieną) ieškovas praleidžia dieną su vaikais pagal išankstinį susitarimą su atsakove dėl laiko praleidimo trukmės. Ieškovas pažymi, jog kiekvienų metų kovo 13 d. (A. K. gimimo dieną) ir rugsėjo 20 d. (J. K. gimimo dieną) Atsakovė negali uždrausti ieškovui atvykti į vaikų gyvenamąją vietą ir pasveikinti vaikus gimimo dienos proga, kartu dalyvauti vaikų gimtadieniuose, ar gimtadienius organizuoti; 10) nustatyti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. iš A. K. periodinėmis mėnesinėmis įmokomis po 223,62 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; 11) priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo A. K. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
8. Priešieškinyje nurodė, kad A. K. su R. K. susipažino dar 2010 m. gruodžio mėnesį, tuo metu A. K. buvo vedęs, tarp jų užsimezgė ryšys, jie pradėjo bendrauti ir susitikinėti, 2011 m. birželio mėnesį šalys apsigyveno kartu, atsakovas tuo metu dar oficialiai nebuvo išsiskyręs su tuometine žmona. 2011 m. liepos 8 d. atsakovas mėnesiui išvyko į (duomenys neskelbtini) pakeliauti, o grįžęs sužinojo, jog R. K. laukiasi vaikelio. Paaiškino, kad gimus dukrai jis rūpinosi viskuo – pradedant nuo buities priežiūros, vaiko priežiūros, iki pasirūpinimo šeimos finansais, atsakovė finansiškai prie buities niekada neprisidėjo, nemokėjo nei už komunalines paslaugas, nei pirkdavo bendrus buities daiktus. Pirmaisiais metais po dukros gimimo ieškovė nuolatos būdavo pikta, nepatenkinta, irzli, todėl atsakovas pasamdė namų tvarkytoją, nes pats nebespėjo užsiimti ir namų ruošos darbais ir tuo pačiu dirbti. Daug pykčių tarp šalių kildavo ir dėl R. K. nepagarbos kitiems, dėl jos nepunktualumo, kai į daugelį iš anksto sutartų susitikimų ar išvykų tekdavo vėluoti 1-2 valandas. Atsakovo įsitikinimu, santykiai pašlijo todėl, jog sutuoktinė grįždavo namo vėlai vakare po darbų ir buvo prasitarusi savo sutuoktiniui, jog darbe jai simpatizuoja kitas vyras, dėl to kildavo dideli konfliktai, nesutarimai. Gimus antram vaikeliui – sūnui J. K., R. K. pasidarė labai išsiblaškiusi, neatsakingai prižiūrėdavo sūnų, dėl ko jis porą kartų yra iškritęs iš lovos ant galvytės, apsinuodijęs dekoratyvinio augalo uogomis ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad šalių santykiai toliau prastėjo, nes R. K. pastoviai priekaištavo sutuoktiniui, ji konfliktus keldavo prie vaikų, kalbėjo suaugusių žmonių temomis prie viską puikiai suprantančios dukros A. K., todėl atsakovas, pavargęs nuo nuolatinio R. K. engimo ir nepasitenkinimo, taip pat siekdamas apsaugoti vaikus nuo neigiamų emocijų ir sutuoktinės pykčio proveržių, buvo priverstas gyventi atskirai nuo sutuoktinės ir persikraustė gyventi į pirmąjį jų gyvenamojo namo aukštą.
9. Paaiškino, kad nuo pat A. K. išsikėlimo dienos (2020 m. kovo 29 d.) R. K. pradėjo šantažuoti sutuoktinį, kad jam su vaikais matytis nebus leista, nebent tik jam atvykus į namus, bendravimui vykstant jos akyse. Pažymėjo, kad jis nuolat susitikinėjo su R. K., bandė su ja kalbėti, bendrauti, kad kartu galėtų rasti sprendimus, naudingus tiek jų santuokos išsaugojimui, tiek visos šeimos interesams, tačiau ieškovė nuolat reiškė savo sąlygas, priekaištus, akivaizdžiai ruošdamasi skyrybų procesui, padarė šalių susitaikymą nebeįmanomu.
10. Atsakovas nurodė, kad R. K. pradėjo riboti A. K. bendravimą su A. K., nevaldomai pradėjo dar labiau nuteikinėti dukrą prieš tėvą, jam išsikrausčius, ji pradėjo elgtis itin iracionaliai, pradėjo nepaisyti vaikų interesų ir nuteikinėti vaikus prieš tėvą. Pastebėjo, jog R. K. specialiai formuoja mažametės dukros A. K. neigiamą nuomonę apie tėvą, tendencingai vartoja nepagarbius žodžius mergaitei girdint. Paaiškino, kad anksčiau A. K. noriai leido aktyvų laisvalaikį su tėvu, tačiau prasidėjus sutuoktinės vaikų nuteikinėjimui prieš tėvą, ji užsisklendžia, vartoja tuos pačius nepagarbius žodžius, kuriuos prieš A. K. vartoja ir R. K.. Atsakovo nuomone, ieškovė manipuliuoja vaikais prieš tėvą, siekdama išskirtinai savo asmeninių tikslų.
11. Priešieškinyje teigė, kad vaikus išlaiko abu tėvai, dėl to remiantis orientaciniu minimalios algos dydžiu, iš jo atitinkamai turi būti priteista pusės minimalios algos dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui, mokama periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.
12. Atsiliepime A. K. paaiškino, kad nusprendus gyventi skyrium, ir ruošiantis išsikėlimui iš bendrų šeimos namų, jis R. K. pervedė 2 100 Eur skirtų būtent vaikų išlaikymui, padengė kitas bendras namo išlaidas, kurių R. K. pačiai apmokėti nereikėjo, nors paslaugomis iš esmės naudojosi tik ji ir kartu su ja gyvenantys vaikai, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. būtent A. K. mokėjo už būsto paskolą, rūpinosi savo vaikais ir jų gyvenamosios vietos išlaikymu, todėl R. K. teikiamas reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas. Taip pat A. K. nesutiko su uzufrukto nustatymu jam priklausančiai namo daliai, jo nuomone, teismas turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, namas yra didelis, per du aukštus, gali būti nustatyta ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.
13. Atsiliepime atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu 10 853,57 Eur kompensacija dėl santuokos metu sumokėtų Swedbank AB banko įmokų už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes jo nuomone, banko paskola buvo mokama iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, kurias jis gavo disponuodamas jam asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu.
14. Atsakovas papildomai prašė: 1) nustatyti, jog santuokos nutraukimas turtines pasekmes sutuoktiniams R. K. ir A. K. sukėlė nuo dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu; 2) priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo A. K. naudai priteisti 7 935,03 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro atsakovo sumokėtos įmokos kreditoriui Swedbank AB, kurias jis mokėjo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ nuo 11 977,24 Eur sumos, t. y. 5 988,62 Eur. Ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu gavo 4 344,30 Eur vartojimo kreditą, laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 26 d. (santuokos sudarymo dienos) iki 2020 m. kovo 29 d. (faktiškai nustojus kartu gyventi dienos) sumokėjo 2 833,24 Eur vartojimo paskolos dalies, todėl atsakovui turi būti priteisiama 1 416,62 Eur dydžio kompensacija iš ieškovės. Atsakovas nurodė, jog laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 29 d. iki šio prašymo pateikimo dienos atsakovas už sutuoktiniams priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Platiniškių g. 21A, išlaikymą patyrė 873,41 Eur išlaidų, nors nuo 2020 m. kovo 29 d. šiame name nebegyvena. Atsakovas teismo prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, dėl to laikytina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 29 d. iki šios dienos sumokėjęs už bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymą sumokėjo iš asmeninių lėšų. Namo išlaikymo apmokėti, priteisiant ½ sumokėtos sumos 1 059,59, t. y. priteisti atsakovui 529,79 Eur kompensaciją už namo išlaikymui apmokėti patirtas išlaidas.
15. Atsiliepime į priešieškinį R. K. prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo žiaurus elgesys su vaikais, ypač su sutuoktinių dukra A. K., dėl ko atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Ieškovės teigimu, bendras šalių naudojimasis namu ir žemės sklypu pažeistų vaikų interesus ir neužtikrintų jiems augti saugios aplinkos, taip pat sudarytų neišvengiamas sąlygas ateityje kilti panašaus pobūdžio A. K. pykčio protrūkiams, todėl ieškovė palaikė ieškinyje pareikštą prašymą nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią namo ir žemės sklypo dalį iki kol abu vaikai sulauks pilnametystės, nes tai geriausiai atitiktų vaikų interesus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas piešieškinyje nenurodė jokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nors priešieškinio reikalavimuose prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
16. Nurodė, kad iš viso patiems būtiniausiems, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga bent apie 500 Eur suma, ką pagrindžia teismų praktikoje nustatyti išlaidų vaikų poreikiams dydžiai. Pažymėjo, kad vaikai turi ne tik būtinųjų poreikių (maistui, aprangai, higienai ir kt.), tačiau ir poreikių laisvalaikiui, ugdymui, saviraiškos pomėgiams, dėl kurių kiekvieną mėnesį yra patiriama papildomų išlaidų. Akcentavo, kad santuokos metu sutuoktiniai per vieną mėnesį vien tik dukros A. K. ugdymui, užklasinei veiklai skirdavo apie 250 Eur, o sūnaus J. K. ugdymui apie – 380 Eur. Taip pat papildomai skiriama ir vaikų pramogoms, kelionėms, kitoms išlaidoms, todėl atsakovo prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma – po 223,62 Eur yra akivaizdžiai nepakankama vaikų įprastų poreikių patenkinimui. Taip pat nurodė, kad abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra gera ir jie neabejotinai gali skirti vaikų išlaikymui didesnę nei ieškovės prašomą sumą kiekvienam vaikui, be to, gyvenant santuokoje sutuoktiniai vaikų išlaikymui skirdavo gerokai didesnes sumas, todėl ir nutraukus santuoką nėra jokio pagrindo skirti vaikams daug mažesnį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: 1) panaikino ieškovės R. K. ir atsakovo A. K. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Dievo gailestingumo šventovėje, apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) neskyrė termino ieškovei ir atsakovui susitaikyti; 3) nusprendė nutraukus santuoką R. K. palikti pavardę „K.“, o A. K. – „K.“; 4) nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 m. kovo 29 d.; 5) nustatė nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. K.; 6) nustatė pereinamąjį laikotarpį A. K. ir nepilnamečio vaiko A. K. bendravimui, pagal nustatytą bendravimo tvarką, o jam pasibaigus nustatė, jog nepilnametė A. K. su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus tokia pat tvarka kaip ir nepilnametis J. K.; 7) priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur nuo šio ieškinio pareiškimo teismui dienos (t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d.) iki nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į R. K. nurodytą banko sąskaitą, paskyrė šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. K.; 8) priteisė ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o A. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 100 vnt. UAB Renginių paslaugų centras, juridinio asmens kodas 304438725, akcijų; 100 vnt. UAB „Verslo sprendimų partneriai“, juridinio asmens kodas 303234043 akcijų; 9) priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei R. K. 7 912,45 Eur kompensaciją už atsakovo A. K. jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę; 10) nustatė, kad R. K. ir A. K. prievolė kreditoriui Swedbank AB, kylanti iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. K. ir A. K. su Swedbank AB lieka solidaria šalių prievole; 11) nustatė, kad A. K. kreditorinis įsipareigojimas pagal tarp Swedbank AB ir A. K. 2007 m. gegužės 24 d. sudarytą kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. K. prievole; 12) nustatė, kad prievolės kreditoriui UAB saugos tarnyba „Argus“ ir UAB „Ignitis“ už vienbučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas po santuokos nutraukimo turės bus vykdomos proporcingai jų turimai turto daliai, t. y. po ½, nesant išviešintam faktui apie vieno iš jų ar kito asmens naudojimąsi šiam turtui teikiamomis paslaugomis. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės R. K. 1 069,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės R. K. priteisė 1 023,3 Eur žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovo, A. K., priteisė 533,7 Eur žyminio mokesčio.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui išsikėlus iš šeimos namų iki santuokos nutraukimo iniciavimo momento jis apleido šeimą, ja nesirūpino, nes atsakovas ir šiuo metu teikia vaikams išlaikymą, moka šeimos būsto kredito įmokas, aktyviai siekia bendravimo su abiem savo nepilnamečiais vaikais, t. y. su sūnumi išlaikyti tarpusavio ryšį, o su dukra atkurti nutrūkusį ryšį dėl šalių tarpusavio konfliktų.
19. Paaiškino, kad tėvų tarpusavio konfliktinės situacijos, pakeltas balso tonas, savo nusivylimo ir apmaudo demonstravimas nepilnamečių vaikų akivaizdoje, perkeliant jiems savas emocijas, yra traumuojanti juos patirtis. Pabrėžė, kad šios patirties pasekmes nulemia tolimesnis pačių tėvų elgesys vaiko akivaizdoje, t. y. ar tėvai geba susitaikyti, rasti bendrą kalbą, paaiškinti vaikui susidariusias situacijas ir savo parodyto pykčio ar pakelto tono priežastis, ar tėvai ir toliau vysto pradėtą konfliktą savo vaiko akivaizdoje. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad šalių nepilnametė dukra yra psichologiškai nukentėjusi ne išimtinai nuo atsakovo A. K., o abiejų tėvų, t. y. tiek ieškovės R. K., tiek ir paties atsakovo, veiksmų, t. y. jų tarpusavio konfliktų vaiko akivaizdoje, kurie sukėlė vaiko baimę tėvui, motinos elgesys nebendradarbiaujant, neskatinant ir nededant pastangų bent minimalaus dukters ryšio su tėvo palaikymui, sąlygojo dukters ir tėvo ryšio praradimą.
20. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės (CPK 178 straipsnis), todėl sprendė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, vaikų auklėjimą, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje jokiais klausimais (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
21. Teismo vertinimu, dukters ir tėvo ryšio atkūrimas turėtų vykti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. priimtoje nutartyje nustatytą laikiną tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Taip pat sprendė, kad abiejų tėvų konfliktiški santykiai, ilgas ir konfliktiškas santuokos nutraukimo procesas, vaiko įtraukimas į tėvų santykius, lėmė dukters ryšio su tėvu praradimą, todėl ne tik vaiko tėvas, bet ir vaiko motina turėtų imtis iniciatyvos ir priemonių tam, kad būtų užmegztas ryšys tarp vaiko ir tėvo, pradėtas jų bendravimas ir būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam ir prižiūrimam ne tik motinos, bet ir tėvo, abu tėvai vienodai lygiomis dalimis turi pareigą prisidėti prie psichologo paslaugų apmokėjimo, kas kartu turėtų skatinti abi puses imtis asmeninių pastangų ir priemonių, skatinančių tėvo ir vaiko ryšio atkūrimą.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kiekvienas iš tėvų turi pasilikti prie savų išlaidų, pagal savo galimybes, tenkinat vaikų papildomas išlaidas laisvalaikiui, poilsiu, pramogoms, kelionėms, o šiai dienai įrodymų apie vaikų individualias išlaidas laisvalaikiui, pramogom, kelionėms teismui nebuvo pateikta. Teismas taip pat pastebėjo, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad vaikų tėvas atsisakytų tenkinti papildomas vaikų išlaidas, todėl nurodė, kad šias išlaidas, iškilus poreikiui, bendru sutarimu šalys gali pasidalinti. Nurodė, kad atsakovas savo pareigų vaikams nevengia ir labiausiai tikėtina, kad, esant būtinajam poreikiui, tenkins vaikų papildomas išlaidas, kurios kils realiai (faktiškai).
23. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaikų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymas turi būti teikiamas dviem vaikams, kad vaikų tėvas nėra nusišalinęs nuo savo pareigų vaikams, kad ieškovė R. K. neturi tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos, kurioje su vaikais galėtų, esant pokyčiams, pagal poreikį gyventi po santuokos nutraukimo, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, kad šiuo atveju vaikai gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jų išlaikymo našta, sprendė, kad šalių nepilnamečiams vaikams dukrai A. K. ir sūnui J. K. būtina 300 Eur išlaikymo suma kas mėnesį jų poreikiams užtikrinti. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.
24. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, spręsdamas, jog atsakovas vaikų išlaikymui nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. skyrė 2 700 Eur piniginių lėšų, taip pat nurodytu laikotarpiu prisidėjo prie namo išlaikymo, be kita ko, teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo ieškovei pervesta 2 100 Eur suma yra už parduotą automobilinį, o ne vaikams skirtas išlaikymas.
25. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški, kad santuokoje įsteigtos įmonės yra atsakovo A. K. veikla, kurioje ieškovė nedalyvauja ir nedalyvavo santuokos metu, sprendė, kad šalių abipusius interesus labiausiai atitiks įmonės akcijų padalinimas, paliekant jas asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. K., ieškovei išmokant kompensaciją už jos dalį šiame turte.
26. Teismo nuomone, kadangi pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas šalims po ½ asmeninės nuosavybės teise, pripažintina, kad prievolės kreditoriui UAB saugos tarnyba „Argus“ ir UAB „Ignitis“ po santuokos nutraukimo turės būti vykdomos proporcingai jų turimai turto daliai, t. y. po ½. Taip pat pabrėžė, kad šalių vidiniuose santykiuose už paslaugas teikiamas namui, kurios tiesiogiai priklauso nuo vartojimo, turėtų atsiskaityti tas asmuo, kuris vartojo ir gavo tą paslaugą (tuo atveju, jeigu name gyveno (-a) vienas iš jų ir naudojimasis namu tik vieno iš asmens nėra išviešintas viešuose registruose).
27. Ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už buto, buto esančiame (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, teismas tenkino iš dalies, ieškovei priteisė 1 656,67 Eur dydžio kompensaciją, nurodydamas, jog atsakovas butą įsigijo 2007-2008 metais ir pradinis buto įrengimas nuo pagrindų buvo atliekamas dar šalims nesant santuokoje, dėl to vertinimo ataskaitoje kai kurie nurodomi darbai iš esmės atitinka pradinio buto įrengimo remonto darbus, o ne atlikto einamojo 2016 metais, kaip teigė ieškovė. Be kita ko, teismas pažymėjo jog kiti vertinimo ataskaitoje 2020 metais atlikti darbai buvo atliekamai jau šalims gyvenant skyriumi, iš asmeninių atsakovo lėšų.
28. Remdamasis CK 3.88 straipsnio 3 dalim, teismas nepripažino, kad atsakovo pajamos gautos iš jo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto santuokos metu yra jo asmeninės lėšos. Nurodė, jog kadangi atsakovas A. K., įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudojo lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nutraukiant santuoką jis privalo kompensuoti ieškovei bendrą sutuoktinių nuosavybės indėlį į jo asmeninį turtą.
29. Teismas nusprendė, kad pasekmes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. 2020 m. kovo 29 d., todėl atsakovo reikalavimą priteisti 7 935,03 Eur dydžio kompensaciją už kreditoriui Swedbank mokėtas šalių paskolos įmokas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 1 d. tenkino ir iš ieškovės atsakovui priteisė 490,54 Eur patirtų išlaidų bendro turto išlaikymui. Taip pat sprendė, jog ieškovės gauta vartojimo paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti (t. y. automobiliui, kuris buvo registruotas A. K. vardu, tačiau naudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti), dėl to atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos už apmokėtą ieškovės asmeninį vartojimo kreditą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu lėšų netenkino.
30. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomas nustatyti uzufruktas neužtikrintų vaikų teisės į gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės CK 3.71 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Sprendė, kad ieškovė turi galimybes užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą ir be uzufrukto atsakovo turto daliai nustatymo, taip pat pažymėjo, kad uzufruktas į žemės sklypą, remiantis CK 3.71 straipsnio nuostatomis, negali būti nustatytas.
31. Teismas netenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo santuokos nutraukimo byloje, vertino, jog turtas yra pakankamai erdvus užtikrinti vaikams jų gyvenamąją erdvę, vaikai turi savo asmeninius kambarius, jiems teikiamas išlaikymas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
32. Ieškovė R. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės R. K. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. K. 2 700 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. įsiskolinimą ir paskirti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. K., bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo A. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur ir priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 350 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d.) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į R. K. nurodytą banko sąskaitą, paskirti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. K.. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės R. K. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo sumą minimalių būtinųjų poreikių tenkinimui, be pagrindo sumažino šią sumą valstybės mokamos išmokos suma – 73,50 Eur, kuri mokama vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nes šiuo atveju tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, atitinkamai, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Paaiškino, kad jeigu valstybės mokamos išmokos suma nebūtų išskaičiuota, tai kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama kiekvienam vaikui suma pagal minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų sudarytų 266,81 Eur (½ minimalios mėnesinės algos), kas reikštų, kad vaikams reikalinga suma yra bent jau po 336,81 Eur (266,81 Eur + 70 Eur).
Šalies argumentai
34. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir be pagrindo sprendė, kad tik ieškovė turi apmokėti A. K. lankomos privačios mokyklos – (duomenys neskelbtini) išlaidas, kurios per mėnesį sudaro net 600 Eur, nes priešingai, nei nurodė teismas, jo minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė iki mokyklos parinkimo derino šį klausimą su atsakovu, tačiau pats atsakovas nerodė iniciatyvos tai derinti, o perkėlė visas pareigas dėl mokyklos parinkimo būtent ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo bei buvo priversta laikinai viena prisiimti dukros mokyklos išlaidų apmokėjimą, o tai negali būti traktuojama, kaip atsakovo atleidimas nuo pareigos apmokėti šias išlaidas, tokiu būdu neįtraukiant šių išlaidų į dukros poreikių patenkinimui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą. Taip pat pabrėžė, kad atsakovo nesitarimas dėl ugdymo įstaigos parinkimo negali būti pateisinama priežastimi atleisti tėvą nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaiką.
35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, eliminuodamas išlaidas jų būreliams, laisvalaikiui ir poilsiui (kelionėms, pramogoms, kt.). Apeliantės nuomone, teismo sprendimo motyvai, kad šiai dienai nepateikta įrodymų apie vaikų individualias išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms, yra visiškai nepagrįsta, nes reikalavimas pagrįsti rašytiniais įrodymais bendrus vaiko poreikius prieštarauja protingumo kriterijui, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nereikia įrodinėti dalykų, kurie yra savaime suprantami. Apeliantė pabrėžia, kad jos nurodyta suma vaikų laisvalaikiui ir poilsiui yra realaus ir protingo dydžio, o teismas pripažino, kad atsakovas yra veiklus, verslus asmuo, turi gebėjimų ir galimybių dirbti, uždirbti, tenkinant ne tik būtinuosius, tačiau ir papildomus būtinus vaikų poreikius. Taip pat pažymi, kad bendravimo su vaikais tvarka (įskaitant numatytas atostogas ir pan.) ir atitinkamai aplinkybės dėl atsakovo bendravimo su vaikais, nelaikytina kriterijumi, sudarančiu pagrindą mažinti vaikų išlaikymui skiriamą sumą.
Šalies argumentai
36. Apeliantė paaiškina, kad A. K. poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma per 1 mėn. - 1 230 Eur (518 Eur būtinųjų poreikių suma (maistas, drabužiai, kt.) + 600 Eur mokslo išlaidos + 30 Eur mokyklos (duomenys neskelbtini) išlaidos + 80 Eur poilsiui ir pramogoms), J. K. - 700 Eur (518 Eur būtinųjų poreikių suma (maistas, drabužiai, kt.) + 80 Eur darželio išlaidos + 20 Eur šokių būrelio išlaidos + 80 Eur poilsiui ir pramogoms), o tai patvirtina, kad vaikams priteisiamas išlaikymas turi būti po 350 Eur per 1 mėn. Taip pat pažymėjo, kad iš atsakovo priteisus po 350 Eur kiekvienam vaikui, ieškovei vienai dar tektų apmokėti A. K. mokslo išlaidas, taigi jau vien todėl teismas negalėjo mažinti ieškovės prašomos priteisti išlaikymo vaikams sumos.
37. Apeliantė pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės ir jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, jis gauna nuolatines dideles pajamas, taip pat yra įmonių UAB Renginių paslaugų centras ir UAB „Verslo sprendimų partneriai“ akcininkas, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
38. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl to, kiek atsakovas skyrė išlaikymo vaikams po išsikraustymo iš namų. Nurodo, kad vien tai, jog atsakovas išlaikė namą, kuris jam priklauso nuosavybės teise, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikams pilną išlaikymą.
39. Apeliantė taip pat paaiškino, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo ieškovei 2020 m. kovo 8 d. pervesta 2 100 Eur suma ne už automobilio pardavimą, nes, pirma, yra visiškai nelogiška spręsti, kad išlaikymą vaikams atsakovas būtų pervedęs dar prieš išsikraustymą, o juo labiau, kai ieškovė ragino atsakovą mokėti vaikams išlaikymą, antra, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo įregistruotas atsakovo vardu, o teismas sprendimu pripažino, kad automobilis buvo įsigytas šeimos poreikiams. Pažymi, jog kadangi automobilis buvo įregistruotas atsakovo vardu, tai atsakovas ir turėjo tinkamai suforminti jo perleidimą, tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl neturi jo perleidimo sutarties, bei kodėl ji nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, atitinkamai, atsakovui tenka visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės, o būtent, nesant įrodymų, kad automobilis ir toliau yra registruotas atsakovo vardu, yra realiausia spręsti, kad automobilis buvo parduotas ir šalys pasidalino už jį gautas lėšas.
Atsiliepimas
40. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės R. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino atsakovo teiktiną išlaikymo dydį valstybės mokamos išmokos suma, ir pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, teismo sprendimu buvo nukrypta nuo orientacinio minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijaus, iš esmės pripažįstant, jog racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius išlaikymo dydis yra po 673,50 Eur (300 Eur tėvo dalis + 300 Eur motinos dalis + 73,50 Eur valstybės) kiekvienam vaikui kas mėnesį.
42. Atsakovas pažymi, jog dėl A. K. privačios (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovė nusprendė vienašališkai šalims jau gyvenant skyriumi, tai patvirtina 2022 m. sausio 4 d. atsakovo į bylą pateikti dokumentai – susirašinėjimas su apeliante dėl A. K. mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš kurio matyti, jog apeliantė vienašališkai nusprendė dėl mažametės dukros ugdymo įstaigos pakeitimo, neatsižvelgė į atsakovo nuomonę, ir nors formaliai klausė atsakovo nuomonės, tačiau atsakovo kelis kartus prašius bendrai aptarti mokyklos pakeitimo klausimą, ji ignoravo atsakovą, priėmė vienašališką sprendimą dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, prisiėmė finansinius įsipareigojimus privačiai mokyklai už sutuoktinių mažametės dukros ugdymą, todėl padidėjusios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo kaip A. K. skiriamas išlaikymas.
43. Atsakovo nuomone, tiek apeliantė, tiek atsakovas, turi pasilikti prie savų išlaidų, pagal savo galimybes, tenkinat vaikų papildomas išlaidas laisvalaikiui, poilsiu, pramogoms, kelionėms. Atsakovas pabrėžia, kad neatsisako tenkinti papildomas vaikų išlaidas, jis savo pareigų vaikams nevengia ir, esant būtinajam poreikiui, tenkins vaikų papildomas išlaidas, kurios kils realiai (faktiškai). Pažymi, kad bendravimo su vaikais tvarka užtikrina pakankamą atsakovo ir vaikų laisvalaikio leidimo kartu trukmę, kurios metu atsakovas prisiima apmokėti visas vaikų kelionių, pramogų ir kitas išlaidas, atitinkamai, apeliantė turėtų prisiimti visas savo su vaikais laisvalaikio metu patiriamas išlaidas.
Atsiliepimas
44. Atsakovas paaiškina, kad jis rūpinosi vaikais visą gyvenimo skyrium laikotarpį, nusprendus gyventi skyrium, ir ruošiantis išsikėlimui iš bendrų šeimos namų, atsakovas apeliantei pervedė 2 100 Eur skirtų būtent vaikų išlaikymui, ką įrodo į bylą pateiktas bankinio mokėjimo nurodymas, jis padengė kitas bendras namo išlaidas, kurių apeliantei pačiai apmokėti nereikėjo, nors paslaugomis iš esmės naudojosi tik ji ir kartu su ja gyvenantys vaikai, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. būtent atsakovas mokėjo už būsto paskolą, vien minėtu laikotarpiu atsakovas tiesiogiai apeliantei yra suteikęs 2 700 Eur, kas reiškia, jog apeliantės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog minėtos lėšos jai buvo pervestos pardavus šeimos automobilį Toyota Avensis Verso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
47. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo dalys, kuriose buvo sprendžiami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai yra įtempti, šalys negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo dėl vaikų išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmos instancijos teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta nepilnametės dukros (po pereinamojo laikotarpio) ir nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarka, iš atsakovo priteistas 300 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki vaikų pilnametystės, netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
49. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo santuokos nutraukimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti vaikams kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą, tačiau jo dydį sumažino iki 300 Eur, nurodydamas, jog toks išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdomas.
50. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
51. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
52. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
53. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas mažesnis nei jos prašomas periodinis kasmėnesinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams nurodo, jog teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, eliminuodamas išlaidas jų būreliams, laisvalaikiui ir poilsiui (kelionėms, pramogoms, kt.), teigdamas, jog nepateikta įrodymų apie vaikų individualias išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms.
54. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantėms argumentams nepritaria, visų pirma remdamasis tuo, jog iš tiesų byloje nėra konkrečių duomenų apie vaikų individualias išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms, tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme ginčydama apylinkės teismo argumentus dėl šių nepriteistų vaikų poreikiams išlaidų (CPK 178 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino aukščiau nurodytas aplinkybes bei nepilnamečių vaikų poreikius, pasisakydamas dėl kiekvienos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės ir poreikius sudarančių sumų: atsižvelgė į tai, kad vaikai lanko užklasinės veiklos būrelius, lankosi kine, pramoginiuose renginiuose, gimtadienio šventėse, keliauja. Tai, jog teismas sprendė priteisti mažesnę išlaikymo sumą nei kad prašė apeliantė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nepilnamečių vaikų poreikiai įvertinti neteisingai. Pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatsisako tenkinti papildomas vaikų išlaidas, savo pareigų vaikams nevengia, kas reiškia, jog tokiu būdu būtų tenkinami papildomi vaikų poreikiai, į kuriuos įeina ir jų užklasinė veikla, kelionės, pramoginiai renginiai ir kt. Priešingai nei nurodo apeliantė, bendravimo su vaikais tvarka užtikrina ne tik vaikų laisvalaikio leidimo kartu trukmę, bet ir papildomų vaikų poreikių tenkinimą, t. y. keliones, pramogas ir kitas išlaidas. Akcentuotina, jog tiek apeliantė, tiek ir atsakovas turi prisidėti prie tenkintinų papildomų vaikų išlaidų, o laiko leidimas kartu tai užtikrina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl minėtų išlaidų nepriskyrimo prie vaikų poreikių nesant pateiktų įrodymų. Taigi vertinama, kad apeliantė nepagrindė, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius, eliminuodamas išlaidas būreliams, laisvalaikiui ir poilsiui.
55. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, kaip nurodo ieškovė, teismas nepagrįstai sprendė, jog tik ieškovė turi apmokėti A. K. lankomos privačios mokyklos išlaidas, kurios per mėnesį sudaro net 600 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovo nesitarimas dėl ugdymo įstaigos parinkimo negali būti pateisinama priežastimi atleisti tėvą nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaiką.
56. Pažymėtina, jog abu tėvai turi kartu spręsti dėl vaiko ugdymo ir užtikrinti tam tinkamas sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šalių dukros privačios mokyklos lankymo ieškovė nusprendė vienašališkai šalims jau gyvenant skyriumi, tai ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be kita ko, byloje atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas pagrindžia, jog dėl dukters ugdymo įstaigos pakeitimo apeliantė nusprendė vienašališkai apie tai informuodama atsakovą, byloje nėra duomenų, jog ugdymo įstaigos pakeitimas būtų buvęs derintas su juo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra tėvams gyvenant santuokoje lankė valstybinę mokyklą. Byloje nėra duomenų, kad dukra dėl kokių nors priežasčių negalėjo lankyti valstybinės mokyklos. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog valstybinėje mokykloje buvo labai bloga dukters emocinė būklė, jai sunkiai sekėsi priprasti, reikėjo didesnės pagalbos, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, nėra duomenų ir dėl to, kad valstybinėje mokykloje nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai vaikui vystytis.
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės vienasmenis sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą, negali apsunkinti atsakovo finansinės būklės. Pažymėtina, jog ieškovė, spręsdama dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, turėjo tinkami informuoti apie tai atsakovą ir kartu spręsti, kokią mokyklą turi lankyti vaikas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, vienašališkai priėmusi sprendimą leisti šalių nepilnametį vaiką į privačią mokyklą, prisiėmė atsakomybę sumokėti su tuo susijusias išlaidas.
58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. yra veiklus, verslus asmuo, turintis gebėjimų ir galimybių dirbti, uždirbti, tenkinant ne tik būtinuosius, tačiau ir papildomus būtinus vaikų poreikius, jo pajamos atskaičius mokesčius per mėnesį sudaro apie 2 170,18 Eur. Pabrėždama tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna nuolatines dideles pajamas, taip pat yra įmonių UAB Renginių paslaugų centras ir UAB „Verslo sprendimų partneriai“ akcininkas, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, ieškovė nurodo, jog atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
59. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
60. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
61. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek vaikų poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas bei siekį maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, nustatė, kad šalių vaikams kiekvienam išlaikyti reikalinga 300 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas neprieštarauja nutartyje nurodytai kasacinio teismo praktikai, todėl apeliantės argumentai, kad vaikų tėvas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atmetami kaip nepagrįsti.
62. Apeliantė skunde nesutiko ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo sumą minimalių būtinųjų poreikių tenkinimui, be pagrindo sumažino šią sumą valstybės mokamos išmokos suma, kuri mokama vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu.
63. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Todėl pažymėtina, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikams dydžio, turi būti nustatytas visas jiems reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išmokas skirtas vaikams, uzufrukto teise valdo apeliantė (ieškovė). Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytos išmokos naudojimo paskirties – ji turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba juos auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaikų kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaikų poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius.
65. Taigi ieškovė, tvarkydama vaikams skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Nors ieškovė nurodo, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti – vaikų papildomiems poreikiams tenkinti ji šias išmokas ir naudoja, tačiau traktuoja jas kaip būtinas, kurios neįskaitytinos į bendrą išlaikymą. Tokia ieškovės pozicija yra neteisinga, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne ieškovei, kaip pagalba prižiūrint šalių vaikus, o patiems vaikams. Ieškovė ir atsakovas, kaip vaikų tėvai, laisvu nuo vaikų priežiūros metu turi pareigą dėti pastangas tam, kad gautų pajamų vaikui išlaikyti ir pagal galimybes prisidėti prie jų išlaikymo, kaip tai nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas valstybės mokamos išmokos išskaičiavimo iš atsakovui priteistino išlaikymo dydžio, pagrįstai vertino skyrium gyvenančio tėvo pastangas rūpintis vaikais, aktyviai dalyvauti jų gyvenime, prisidėti prie papildomų vaikų poreikių tenkinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išmokų dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikams, nes jį kompensuoja valstybė, yra teisinga.
66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Remiantis tuo, akcentuotina, kad išlaikymo dydžio priteisimas nėra galutinis, t. y. nekeistinas, kas reiškia, jog pasikeitus vaikų poreikiams ir/arba tėvų galimybėms teikti vaikams išlaikymą, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
67. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius, byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai apskaičiavo atsakovui tenkančią išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skundžiamą sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
68. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
69. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
70. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos iš viso 2 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti netenkinant visų būtinų vaiko poreikių, sprendė, kad minėtas ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes remiantis bylos duomenimis, atsakovas A. K. rūpinosi savo vaikais, juos išlaikė, taip pat rūpinosi jų gyvenamosios vietos išlaikymu, nors kartu su šeima nebegyveno, 2020 m. kovo 8 d. pervedė ieškovei į sąskaitą 2 100 Eur sumą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl to, kiek atsakovas skyrė išlaikymo vaikams po išsikraustymo iš namų, nurodė, kad vien aplinkybė, jog atsakovas išlaikė namą (mokėjo būsto paskolą, komunalines išlaidas), kuris jam priklauso nuosavybės teise, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikams pilną išlaikymą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo ieškovei 2020 m. kovo 8 d. pervesta 2 100 Eur suma yra ne už automobilio pardavimą.
71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės pateikti argumentai nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad gyvendamas skyrium, atsakovas neteikė nepilnamečiams vaikams kasdienius jų poreikius atitinkančio išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas apmokėjo dalį vaikų išlaidų, skirtų stovykloms ir darželiui, pateiktas bankinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas apeliantei pervedė 2 100 Eur sumą vaikų išlaikymui dar iki 2020 m. balandžio 1 d., mokėjo už būsto paskolą, padengė bendras namo išlaidas. Apeliantės teiginys, jog minėtos lėšos atsakovo jai buvo pervestos pardavus šeimos automobilį Toyota Avensis Verso, nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, papildomų įrodymų apeliantė nepateikė į apeliacinės instancijos teismui. Apeliantės teiginiai, jog nesant įrodymų, kad automobilis ir toliau yra registruotas atsakovo vardu, todėl realiausia spręsti, kad automobilis buvo parduotas ir šalys pasidalino už jį gautas lėšas, yra paremti prielaidomis bei spėjimais, o ne realiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas vaikų išlaikymui nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. skyrė 2 700 Eur piniginių lėšų, taip pat prisidėjo būtent tuo laikotarpiu prie namo išlaikymo. Pažymima, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
72. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl tinkamai priteisė pagrįstą ir proporcingą išlaikymą ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
73. Tiek apeliantė R. K., tiek atsakovas A. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
74. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
75. Netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.