Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kurį patikslinusi, prašo panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei kompensaciją už A. K. tenkančią didesnę turto dalį; priteisti neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti šalių prievolę kreditoriui AB Swedbank solidaria; nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. ir J. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės ir 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui A. K. priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato ir kt.

2. Atsakovas priešieškinyje be kitų reikalavimų suformulavo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė jo netenkinti; jos manymu, šiuo metu nėra galimybių nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; nurodė, jog šį klausimą tikslinga spręsti vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo elgesio su dukra atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesilankyti A. K. ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovei R. K. terminą iki 2021 m. balandžio 2 d. pašalinti pateikto ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Teismas nurodė, jog skyrium gyvenantys tėvai turi išspręsti ne tik savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo klausimus, tačiau ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, tačiau ieškovė nenurodė, kokia tvarka bus įgyvendinama vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas pažymėjo, kad išsamus ir aiškus reikalavimų suformulavimas yra svarbus tiek atsakovui, tiek teismui, siekiant apsibrėžti materialiojo ginčo ribas bei įgyvendinant civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus; šiuo atveju byla teisme yra jau ilgą laiką (nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.), tačiau ieškovė savo pozicijos dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos iki šiol nėra pareiškusi. Teismo vertinimu, šiuo metu vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas nespręsti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos klausimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atkreipė dėmesį, jog nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir neįgyja res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms ji gali būti keičiama šalių sutarimu arba kreipiantis į teismas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; jeigu ieškovės atskirasis skundas būtų atmestas po 2021 m. kovo 26 d., nustatyti naują terminą 2021 m. kovo 12 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos nepareiškimas yra ieškinio trūkumas ir nurodė šį trūkumą pašalinti, t. y. pareikšti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos.

6.2. Paskyrus teismo posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama iš esmės, ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas tik jeigu ieškinio trūkumai būtų esminiai, o šiuo atveju nurodytas trūkumas nėra esminis ir nesudaro jokių kliūčių tolesniam bylos nagrinėjimui. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį atsikirtimų forma yra pateikusi poziciją dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo; byloje bet kuriuo atveju dėl šio reikalavimo bus priimtas teismo sprendimas. Be to, CPK nenumato, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo privalo būti pareiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

6.3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pageidaujamos bendravimo tvarkos su vaikais nenurodymas nėra laikomas trūkumu, dėl kurio priešieškinis negalėtų būti priimamas, kadangi, tokį klausimą teismas gali išsiaiškinti ir bylos nagrinėjimo metu.

6.4. Ieškovė ieškinyje, taip pat 2021 m. vasario 1 d. posėdyje nurodė argumentus, dėl kurių nėra pareiškusi reikalavimo dėl šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos ir, priešingai nei nurodoma nutartyje, teismas neįpareigojo, o tik pasiūlė ieškovei pateikti poziciją dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Šiuo metu ieškovė dar negali suformuluoti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kuri geriausiai atitiktų vaikų interesus; byloje turi būti nustatytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais. Ieškovė pažymi, kad poreikį spręsti atsakovo bendravimo su vaikais klausimą pagal faktinę situaciją patvirtina ir po bylos iškėlimo atsiradusios aplinkybės (atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui asmeniui) ir 145 straipsnio 2 dalį (terorizavimas), kuriame nukentėjusiąja yra pripažinta šalių mažametė dukra; atsakovo atžvilgiu taikytas įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra ir ieškove; 2021 m. sausio 4 d. prokuroro priimtame nutarime konstatuotos aplinkybės dėl atsakovo galimai padarytos nusikalstamos veikos dukros atžvilgiu; A. K. atstovės ikiteisminiame tyrime pateiktame prašyme nurodyti A. K. parodymai apie jos ir jos brolio J. K. atžvilgiu naudotą smurtą. Byloje aiškėja vis daugiau atsakovo bendravimo su vaikais klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių; šiuo metu dar nėra aišku, ar bendravimo tvarkos nustatymas nepažeis vaikų interesų, ir ar tokia bendravimo tvarka bus objektyviai įgyvendinama atsakovo atžvilgiu taikant kardomąją priemonę. Byloje dar tik bus susipažįstama su 2020 m. lapkričio 5 d. nepilnametės nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolu, kuris priimant nutartį nebuvo pateiktas į bylą.

6.5. Teismas byloje visiškai neaktyvus, nesiaiškina esamos situacijos ir vaikų poreikių, nutartyje nepagrįstai verčia ieškovę nurodyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kai tokios galimybės objektyviai nėra, atsižvelgiant į sudėtingus atsakovo ir vaikų santykius, atsakovo galimą smurtą vaikų atžvilgiu, vykdomą ikiteisminį tyrimą, neišklausius vaiko ir Tarnybos nuomonės, juo labiau, kad byloje gali iškilti poreikis spręsti ir atsakovo tėvų valdžios apribojimo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

10. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, tačiau nenurodė, kokia tvarka bus įgyvendinama vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. ieškinyje nėra suformuluotas reikalavimas dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti paminėtą ieškinio trūkumą.

13. CPK 382 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinį, 3 punkte numatyta, jog be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma: jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas. Reikalavimas ieškinyje nurodyti vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką šiame straipsnyje nenumatytas.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą <...>. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. <...> Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. <...> Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). <...> Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

15. Iš aptarto CPK nuostatų turinio bei kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, jog nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti siūlomą skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaikais tvarką, ir jos nenurodymas neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Nors teismo teisė nutartimi pasiūlyti šalims nurodyti siūlomą bendravimo tvarką ar susitarti šiuo klausimu, nėra apribota (ypač įvertinus, kad šiuo atveju byla nagrinėjama nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., o 2020 m. gruodžio 7 d. pereita į teismo posėdį), skundžiama nutartimi teismas aplinkybę, kad ieškovė savo pozicijos dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos iki šiol nėra pareiškusi, laikė ieškinio trūkumu, kuris turi būti pašalintas.

16. 2021 m. kovo 23 d. nutartyje (kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą) pirmosios instancijos teismas nurodė sutinkantis su ieškovės atskirajame skunde išdėstyta nuomone, jog minėtas trūkumas nėra esminis ir nesudaro kliūčių tolesniam bylos nagrinėjimui; kad nutartyje ieškovė nebuvo įpareigota, o jai buvo išaiškinta ir nustatytas terminas, suteikiant teisę patikslinti ieškinį, ir to nepadarius, ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1231-779/2021 minėta nutartis buvo panaikinta, konstatavus, jog 2021 m. kovo 12 d. nutartis (kuria nustatyti ieškinio trūkumai) yra nutartis dėl trūkumų šalinimo CPK 115 straipsnio 2 dalies prasme.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas terminą ieškinio trūkumų šalinimui nustatė nepagrįstai. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį.