- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1262-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31308-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė (pirm.)
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš atsakovo priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir A. M., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 230 Eur per mėnesį.
3. Atsakovas E. M. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti nustatytą laikino išlaikymo vaikams dydį, sumažinant jį iki 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašyme nurodė, kad dirba savo paties įsteigtoje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje per mėnesį uždirba apie 470 Eur. Pasak atsakovo, šias lėšas tenka skirti šeimos poreikiams tenkinti bei skolai kreditorei mokėti. Pažymėjo, kad jo įmonės pajamos kasmet po truputį auga, tačiau atsakovas šiuo metu nėra finansiškai pajėgus mokėti dukroms didesnį išlaikymą nei po 160 Eur per mėnesį kiekvienai, kadangi jokių kitų pajamų ir turto jis neturi. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš jo priteistas laikinas išlaikymas dukroms pagal jo turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, yra per didelis, todėl mažintinas.
5. Ieškovė I. M. atsiliepime į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateiktu prašymu ir prašė jį atmesti.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tinkamai prisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo bei kad prie išlaikymo prisideda atsakovo tėvai bei sesuo. Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą dėl savo turtinės padėties. Atsakovas slepia savo tikrąsias gaunamas pajamas ir neparodo tikrosios savo turtinės padėties. Ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas nuo 2021 m. vasario 1 d. savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia. Šiuo metu atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė neturi jokių galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Tuo tarpu išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra reikalingas nuolatos ir kasdien, o ne kada nors ateityje.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaikų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo E. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
9. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bei jų pakeitimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
11. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteistas iš atsakovo E. M. nepilnamečiams vaikams E. ir A. M. laikinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekviena vaikui po 230 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
12. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog jo teikiamas išlaikymas nepilnametėms dukroms turėtų būti sumažintas nuo 230 Eur iki 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jog jis, būdamas odontologinės įmonės vieninteliu akcininku uždirba per mėnesį vidutiniškai po 470 Eur ir turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl neišgali mokėti išlaikymo savo vaikams, neatspindi tikrosios atsakovo finansinės būklės, atsakovo siekio maksimaliai išnaudoti galimybes užsidirbti bei neįrodo būtinybės sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
13. Teismas nurodė, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas pateikė teismui duomenis apie gaunamas pajamas, įmonės finansinius duomenis, taip pat nurodė, aplinkybes, susijusias su COVID-19 pandemija, kuriomis grindė savo sunkią materialinę padėtį. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymėjo, jog COVID-19 pandemijos ribojimai užsiimti medicinine veikla jau kurį laiką yra panaikinti.
14. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tuomet buvusį orientacinį minimalios mėnesinės algos (kuri 2021 metais, atskaičius mokesčius, sudarė apie 468 Eur per mėnesį; nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 518 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, bei teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).
15. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, užsiima išimtinai pelninga medicinine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimas, yra absoliuti tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, galėtų ir turėtų siekti užsidirbti bei gauti papildomų pajamų vaikams išlaikyti.
16. Teismas nurodė, kad nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai (įvertinant, ar vaikai turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kokia kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.
17. Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį (jo pakeitimą), preliminariai vertindamas pateiktus įrodymus, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų nepilnamečių vaikų, taip pat, kad atsakovas butų nedarbingas, turėtų neįgalumą ar jo darbingumas būtų apribotas. Atsakovas pats nurodė, jog papildomo, samdomo darbo nedirba. Atsakovas, teismo vertinimu, kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas bent būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie sumažėjusius vaikų poreikius, kas galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Be to, Tarnybos vertinimu, teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimas pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, t. y., šio dydžio sumažinimo, atmetė kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį vaikų interesus gauti jų poreikių patenkinimą atitinkantį laikiną išlaikymą.
20. Teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi ištaisė 2022 m. kovo 4 d. teismo nutarties motyvuojamosios nutarties dalies 14 punkte (šios nutarties 14 punkte) esančią rašymo apsirikimo/aritmetinę klaidą – vietoje klaidingai nurodomos minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, „518 Eur“, nurodė teisingą „533,65 Eur“ sumą. Kitas nutarties dalis paliko nepakeistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
21. Atsakovas E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatant, kad atsakovas turi mokėti po 160 Eur sumą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomos kas mėnesį iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad neatlieka įrodymų, susijusių su bylos esme vertinimo, visgi padarė išvadas dėl atsakovo darbinės veiklos, nurodydamas, kad ji yra išimtinai pelninga. Teismas, padarydamas tokią išvadą, turėjo pareigą nurodyti, kokie duomenys tą patvirtina, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad teismas iš esmės pasisakė ir dėl bylos baigties (aišku, kaip bus išnagrinėta byla), o tai draudžia įstatymas.
21.2. Nors vaikų poreikiai yra prioritetiniai ir abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau negalima teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti atsakovui dviejų dukrų išlaikymo dydį, neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei esančius įsipareigojimus kreditorei dėl šeimos būsto įsigijimo, tuo pačiu ignoruojant ir kitu būdu atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams.
21.3. Išlaikymo dydis po 160 Eur, įvertinant ginčo šalių nedideles darbines pajamas bei valstybės teikiamą pagalbą (po 73,50 Eur/mėn.), kiekvienai dukrai, priešingai nei sprendė teismas, užtikrina vaikų minimalius poreikius. Atsakovas pasirūpino, kad vaikai turėtų šeimos būstą, moka už naujo būsto įsigijimą kreditorei grąžindamas paskolą, vežioja dukras į darželį, pagal galimybes perka būtinus maisto produktus ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites parveža iš savo tėvų daug maisto produktų (kiaušiniai, mėsa, konservuoti ir švieži vaisiai bei daržovės ir kt.), todėl teikia išlaikymą savo vaikams ne tik pinigais, bet ir kitais būdais, ko teismas neįvertino.
Atsiliepimas
21.4. Teismas turėjo pareigą nurodyti, kurie būtent vaikų būtinieji poreikiai liktų nepatenkinti tenkinus atsakovo prašymą, o ne formaliai remtis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimu, kurios argumentai ir išvados teismui nėra privalomos.
21.5. Iš atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės matyti, kad nors įmonės pajamos per metus po truputį auga ir uždirbamas nedidelis pelnas, tačiau tai nėra didelės pajamos, jos sudaro nuo 11 431,00 Eur iki 22 614,00 Eur per metus, neskaitant sąnaudų ir veiklos išlaidų, kurias atėmus, lieka nedidelė pelno suma. Atsakovas neteikia privatiems klientams paslaugų tiesiogiai, o tik per odontologines įmones, kurios užsiima dantų protezavimu ir gydymu, ir kurių veikla, atsižvelgiant į tai ir yra didesnio pelningumo, nei atsakovo įmonės.
21.6. Teismas formaliai vertino, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių uždirbti daugiau pajamų. Labai mažoje įmonėje, kokia yra (duomenys neskelbtini), atsakovas, kaip vienintelis akcininkas, yra kartu ir direktorius, ir vairuotojas, ir patalpų tvarkytojas, ir užsakymų vykdytojas, nes samdomų darbuotojų įmonė turi tik vieną, neskaitant akcininko, todėl kokių dar galimybių atsakovas neišnaudojo ir kaip galėjo atsakovas įrodyti galimybių išnaudojimą, teismas nenurodė. Atsakovas baigė aukštąjį mokslą odontologijos srityje, atliko praktiką, keletą metų dirbo samdomą darbą šioje srityje, jog įgytų patirties ir gebėtų tinkamai atlikti protezavimo gaminių gamybą (dantų techniko darbą), turėjo daug dirbti, kad susikurtų veiklos pagrindą – laboratoriją, įsiregistravo įmonę, moka mokesčius, jo įmonės veiklos pajamos kas metai po truputį auga nepaisant visokių ribojimų ir rinkoje esančios panašių paslaugų konkurencijos. Teismo nuomone, dabar reikėtų viską mesti ir dirbti papildomus kažkokius darbus, kad būtų patenkintas nesąžiningas ieškovės reikalavimas dėl tariamai esančių didesnių vaikų poreikių, nors akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikams atsakovo prašyme nurodyta suma po 160 Eur per mėnesį, įskaitant valstybės paramą po 73,50 Eur kiekvienai dukrai, yra visiškai pakankamas išlaikymas, esant tėvų įsipareigojimui ir grąžinti paskolą kreditorei dėl šeimos būsto įsigijimo.
21.7. Teismas turi pareigą šeimos bylose veikti ex officio ir pats rinkti įrodymus, būtinus teisingai bylai išspręsti, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimą, vienus įrodymus vertino ir tyrė, kitų visai nevertino.
21.8. Esant COVID-19 ribojimams, buvo iš esmės sutrikdytas odontologinių paslaugų teikimas pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį susikaupė nemažai einamųjų skolų, kaip patalpų išlaikymo, komunaliniai ir kiti mokesčiai, kuriuos reikėjo kompensuoti, atnaujinus veiklą. Taigi, aplinkybė, kad šios pandemijos ribojimai jau kuris laikas yra panaikinti, nereiškia, kad viskas automatiškai grįžo į savo vietas ir pelnas uždirbamas iš karto, nes tam reikia ženkliai daugiau laiko.
21.9. Nepagrįsti teismo argumentai, kad, atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą, po 230 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienai dukrai yra pagrįstas. Atskaičius vaikų išlaikymo sumą (460 Eur), tokiu atveju atsakovui lieka tik 58 Eur suma (518 Eur – 460 Eur), kuri akivaizdžiai yra nepakankama nei sumokėti šeimos būsto komunalinių mokesčių jam tenkančią dalį, nei patenkinti savo ir vaikų poreikius maistui per mėnesį, kai atsakovas, kaip tėvas, bendrauja su vaikais šalių sutartu laiku, nei automobilio kurui, nes reikia vaikus vežioti į darželį.
21.10. Teismas turėjo pareigą detalizuoti vaikų būtinuosius poreikius, kuriuos tėvai privalo užtikrinti, o ne formaliai priteisti iš atsakovo tokio dydžio išlaikymą dviem dukroms, kokio jis šiuo metu nėra pajėgus finansiškai mokėti (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
21.11. Atsakovo dukros yra labai mažo amžiaus (E. M., gim. (duomenys neskelbtini), o A. M., gim. (duomenys neskelbtini)), todėl tokio amžiaus vaikų poreikiai pramogoms bei lavinimui yra minimalūs, nes jos dar nelanko jokių specializuotų kursų ar būrelių. Todėl atsakovo prašymas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą niekaip nepažeidžia tokio amžiaus vaikų teisėtų interesų.
21.12. Tiek Tarnyba, tiek teismas net nebandė įvertinti vaikų tikrųjų poreikių dydžio, tiesiog rėmėsi ieškovės pageidavimu (230 Eur per mėnesį išlaikymo suma kiekvienai dukrai), išsakytu Tarnybos atstovei.
22. Ieškovė I. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė pateikė teismui tikrovės neatitinkančius ir išgalvotus argumentus apie tai, kad atsakovas slepia savo pajamas bei nuo 2021 m. vasario 1 d. neprisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo, tačiau atsakovas ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai prisideda prie dukrų išlaikymo bei kad prie išlaikymo prisideda atsakovo tėvai bei sesuo.
22.2. Teismas, laikydamasis suformuotos teismų praktikos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėdamas pareigos detaliai vertinti tėvų finansines galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, teisingai nustatė kas mėnesį mokamą periodinių išmokų dydį iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei teisingai priteisė laikiną išlaikymą.
22.3. Atsakovas klaidina teismą dėl tikrosios savo turtinės padėties, slepia savo tikrąsias gaunamas pajamas. Ieškovei visuomet buvo žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis buvo gera, kad atsakovas ne visas gaunamas pajamas deklaruoja.
22.4. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas nuo 2021 m. vasario 1 d. (ieškinio pateikimo dieną 9 mėnesius) bei visą šį laiką savo nepilnamečiams vaikams neteikė išlaikymo. Nuo minėtos datos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tapusi išimtinai ieškovės našta, kuri rūpinasi vaikais, jų maitinimu, laisvalaikiu, perka jiems rūbus, įvairias higienos priemones, lavinimo reikmenis ir pan. Tuo tarpu atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, dėl ko nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė neturi jokių galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti.
22.5. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atsakovas vengia pareigos mokėti vaikams išlaikymą. Nėra jokio apibrėžtumo, neaišku, kokią sumą atsakovas konkretų mėnesį skirs vaikų poreikiams ir ar iš viso ją skirs.
22.6. Atsakovas turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, tuo tarpu ieškovė neišvengiamai savo laiką turi skirti šalių nepilnamečių vaikų priežiūrai, dėl ko šiuo metu neturi tokių galimybių gauti didesnes pajamas, kurios leistų patenkinti bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsakovas tam turi visas galimybes ir jas išnaudoja.
22.7. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai, kad jo teikiamas išlaikymas nepilnametėms dukroms turėtų būti sumažintas nuo 230 Eur iki 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jog jis, būdamas odontologinės įmonės vieninteliu akcininku uždirba per mėnesį vidutiniškai po 470 Eur ir turi kitų finansinių įsipareigojimų, todėl neišgali mokėti išlaikymo savo vaikams, neatspindi tikrosios atsakovo finansinės būklės, atsakovo siekio maksimaliai išnaudoti galimybes užsidirbti bei neįrodo būtinybės sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Teismas teisingai pažymėjo, jog COVID-19 pandemijos ribojimai užsiimti medicinine veikla jau seniai yra panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
22.8. Teismas, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tuomet buvusį orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, bei teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).
22.9. Laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.
Žemesnės instancijos teismas
22.10. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
22.11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
22.12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikino išlaikymo dydžio
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos.
28. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas; CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
29. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
30. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir A. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį.
31. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. M. ir A. M. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Likusios prašymo dalies netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečių vaikų poreikius, nurodė, kad šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą. Pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą, todėl, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius sudarančios apie 468 Eur per mėnesį ir reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir sprendė, kad atsakovas turi teikti po 230 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms.
33. Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis atskiruoju skundu apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo.
34. Atsakovas 2022 m. sausio 25 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sumažinti iš jo nepilnametėms dukroms priteisto laikino išlaikymo dydį iki po 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo prašymo pakeisti 2021 m. gruodžio 16 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t.y. sumažinti iš atsakovo kiekvienai nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį nuo 230 Eur iki 160 Eur, netenkino.
36. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Savo atskirąjį skundžia iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su, pasak atsakovo, teismo netinkamai atliktu jo turtinės padėties vertinimu, taip pat tuo, kad teismas nenustatė ir nedetalizavo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių, kas pagrįstų teismo iš atsakovo priteisto 230 Eur laikino išlaikymo dydį kiekvienai dukrai. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo vadovavosi tik orientaciniu kriterijumi, neatsižvelgė į jo realias galimybes gauti didesnes pajamas, nenustatė tikrųjų vaikų poreikių, neįvertino to, kad atsakovas teikia išlaikymą ir kitu būdu (maistu, kt.) bei to, kad ieškovė gauna išmokas iš valstybės už kiekvieną vaiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovo teiginiams dėl žemiau nurodomų motyvų.
37. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ pakeitimo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
38. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad pasak jo, pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, atsakovo turtinės padėties (jo įmonės veiklos pelningumo, kt.), vaikų poreikių, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šioje teisminio proceso stadijoje teismas neturėjo pareigos to daryti bei pasisakyti dėl visų aplinkybių, kurios susijusios su ginčo esme ir dėl kurių bus pasisakyta galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą iš esmės.
40. Atsakovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kad iš teismo motyvų dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, galima spręsti ir apie bylos baigtį, nėra šios apeliacijos objektas ir šioje nutartyje nevertintini kaip nesusiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (jų masto) pakeitimo. Atsakovui kvestionuojant galimą teismo šališkumą, šiuos argumentus jis turės teisę pateikti apeliaciniame skunde, tuo atveju, jeigu nesutiktų su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu.
41. Atsakovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos yra tik 470 Eur per mėnesį, kad jis turi finansinių įsipareigojimų (turi mokėti būsto kreditą), todėl nėra pajėgus teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 230 Eur kiekvienai, t.y. iš viso 460 Eur per mėnesį, kadangi tokiu būdu būtų nepatenkinami ir jo paties poreikiai. Pažymi, kad jis, siekdamas plėtoti (duomenys neskelbtini) veiklą ir gauti didesnį pelną, šiuo metu neturi galimybės dirbti kito darbo, gauti didesnes pajamas ir teikti vaikams didesnį išlaikymą.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuo atsakovo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovo šiuo metu gaunamas darbo užmokestis yra 740 Eur neatskaičius mokesčių, t.y. iš esmės atitinka vienos minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur, dydį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jokių kitų pajamų atsakovas negauna (tokių duomenų į bylą pateikta nėra).
44. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir su tuo susijusias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus turi galimybę uždirbti didesnes nei 470 Eur pajamas. Šiuo atveju pastebėtina tai, kad atsakovo argumentai dėl jo gaunamo nepakankamo darbo užmokesčio vaikų ir jo paties poreikių patenkinimui, negali pateisinti atsakovo, kaip tėvo, pareigos prisidėti prie savo vaikų išlaikymo ta apimtimi, kuri užtikrintų jo nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kad to jis negalėtų padaryti dėl galimai blogos jo sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, kurios nebūtų nulemtos tik atsakovo valios (CPK 178 straipsnis).
45. Negalėjimą gauti didesnes pajamas atsakovas argumentuoja išimtinai tik tuo, kad jis visą savo laiką ir jėgas sutelkia į savo įmonės (duomenys neskelbtini) plėtrą, siekia gauti didesnį pelną, kt., todėl neturi galimybės dirbti kito darbo. Nors apeliacinės instancijos teismas neneigia atsakovo pareigų įmonės atžvilgiu, pozityvaus siekio plėtoti verslą, tačiau tuo pačiu pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, tuo gali remtis ir pateisinti savo galimai ribotas galimybes teikti vaikams reikiamo išlaikymo dydį. Atsakovo noras plėtoti verslą, į jį investuoti savo laiką ir jėgas, negali būti priešpastatomas jo nepilnamečių vaikų poreikiams ir turėti prioritetą prieš jų patenkinimą, t.y. nulemti, kad atsakovui, kaip tėvui, kuriam įstatymas numato ne tik teisę, bet ir pareigą materialiai rūpintis savo vaikais, būtų suteikiamos lengvatos jo nepilnamečių vaikų poreikių sąskaita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktas, jog atsakovas gauna tik 470 Eur darbo užmokestį, yra nulemtas ir paties atsakovo valios, t.y. iš esmės pats atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, priėmė sprendimą dėl savo gaunamo užmokesčio dydžio.
46. Nors sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negalėjimu susirasti darbą, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas atleisti tokį tėvą nuo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku ar mažinti išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs atsakovo amžių (beveik 36 metai), jo darbingumą, šiuo atveju sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovas deda maksimalias pastangas ir imasi visų priemonių gauti didesnes pajamas bei maksimaliai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
48. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jeigu jis, gaudamas 470 Eur pajamas, savo dviem nepilnamečiams vaikams teiktų išlaikymą po 230 Eur, t.y. 460 Eur per mėnesį, tas iš esmės nebūtų sąžininga dėl to, kad jis, be kita ko, turi mokėti ir būsto kreditą, be to, lėšų reikia ir jo paties poreikių tenkinimui.
49. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie konkrečią atsakovui per mėnesį pragyvenimui reikalingą lėšų sumą (įskaitant kreditą, mokėtinus komunalinius mokesčius, maistą, kt.), tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas, be abejo, turi tenkinti šiuos pagrindinius poreikius, vykdyti skolinius įsipareigojimus (atsakovas neteikė duomenų, kad kreditas nėra dengiamas ir jis turi įsiskolinimą), apeliacinės instancijos teismui šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai manyti, kad atsakovas galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Tokia išvada darytina dėl to, kadangi nepriklausomai nuo to, ar vaikams teiktino išlaikymo dydis būtų po 160 Eur (320 Eur) ar po 230 Eur (460 Eur), nuo atsakovo deklaruojamų pajamų liekama suma, apeliacinės instancijos vertinimu, abiem atvejais, įvertinus bendražmogiškuosius, taip pat individualius poreikius, pagrįstai tikėtina, nebūtų pakankama, o duomenų, kad atsakovas šiuo metu su turimomis pajamomis šių poreikių nepatenkintų, kad jo įmonė susidurtų su sunkumais ir pan., byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
50. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis.
52. Šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 533,65 Eur (730 Eur neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, pagrįstai vadovavosi orientaciniu kriterijumi. Teismo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydis (230 Eur) atitinka pusę minimalios mėnesinės algos, įvertinus ir valstybės vaikams teikiamą paramą (73,50 Eur), ją išminusavus (533,65 – 73,50 Eur) / 2), dydį.
53. Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingi maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus. Nors atsakovas nurodo, kad jo nepilnametės dukros yra mažo amžiaus ir jų poreikiams patenkinti nėra reikalinga didelė lėšų suma (dukros nelanko būrelių, kt.), tačiau šie atsakovo, kuris kas dieną kartu negyvena su nepilnametėmis dukromis (ginčo dėl to, kad šalių vaikai šiuo metu gyvena su ieškove nėra) ir objektyviai negali įvertinti realių vaikams patiriamų išlaidų dydžio, argumentai vertinti kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis).
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019), todėl, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, šie vaikų poreikiai negali būti ignoruojami. Vaikų ugdymas ir lavinimas nėra išimtinai susijęs tik su būrelių lankymu, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistas laikino išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienam vaikui jo poreikiams patenkinti tenkantis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir per didelis (CPK 185 straipsnis).
55. Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai prisideda prie dukrų išlaikymo ir kitu būdu (pvz. perkamu maistu) ar ketintų tą daryti ateityje, savaime nereiškia, kad tėvai negali teikti vaikui papildomo išlaikymo kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo procesiniu sprendimu iki bylos išnagrinėjimo priteisus iš atsakovo nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą, tokiu būdu nepilnamečių vaikų interesai privalomai užtikrinami kiekvieną mėnesį ir nepriklauso tik nuo atsakovo apsisprendimo tam tikrais etapais, epizodiškai prisidėti ar ne prie vaikų išlaikymo vienokia ar kitokia forma.
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo dviem nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymo dydis laikytinas protingo dydžio ir pakankamas, kad bylos nagrinėjimo eigoje būtų užtikrinti būtinieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Nenustatyta pagrindų, kuriems esant šioje stadijoje būtų pagrindas sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį nuo 230 Eur iki 160 Eur kiekvienam vaikui.
57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtiniausius vaikų poreikius, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 230 Eur (bendrai 460 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Detalus nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimas šioje stadijoje, kuomet sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimas, nėra atliekamas, kadangi dėl to bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nevertinami.
58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t.y. nustatyti kitokio dydžio nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
63. Atsižvelgiant į tai, kad šioje stadijoje buvo sprendžiamas tik procesinio pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo), bylai nesant išnagrinėtai iš esmės, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje galutinį teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.