- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-2228-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11678-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- AB Citadele bankas, AB Swedbank. Teisėjų kolegija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui T. K. (T. K.) ir pagal atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei O. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys– AB Citadele bankas, AB Swedbank.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnametės dukters M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. K. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką iki dukrai sukaks šešeri metai amžiaus: atsakovas bendrauja su dukra paskutinį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 18 val. dalyvaujant ieškovei; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 629 Eur kas mokamomis mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d. – 4 759 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda. Ieškovės teigimu, santykiai su atsakovu pasikeitė 2019 m. rugpjūčio 30 d., kai jos iniciatyva notarų biure šalys sudarė vedybų sutartį. Pagal šios sutarties sąlygas visas jų asmeniškai turimas ir ateityje įgyjamas turtas liktų asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Sudarius vedybų sutartį, pasikeitė atsakovo bendravimo tonas, dingo pagarba, jos nuomonė šeimoje nieko nereiškė, jis demonstravo fizinę jėgą, ieškovę apstumdydavo, apkumščiuodavo. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 7 d. prieš ieškovę pavartojo smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Ieškovė iki šiol bijo atsakovo, jo vengia. Nurodė, kad ieškovė yra priversta dukrą leisti į privatų vaikų lopšelį – (duomenys neskelbtini), kuriai už dukters priežiūrą reikia kas mėnesį mokėti vidutiniškai 367 Eur. Už papildomus užsiėmimus reikia mokėti po 6 Eur į valandą; papildomai mokama po 5,70 Eur dienai už maitinimą. Tokiu būdu minimalios išlaidos dukters lopšeliui sudaro mažiausiai 400 Eur per mėnesį. Abiems vaikams išlaikyti ir jų poreikiams tenkinti būtini maistas, drabužiai, higienos priemonės ir vaistai, ugdymo priemonės, išlaidos pramogoms ir poilsiui. Tai sudaro ne mažiau 8528 Eur per metus arba vidutiniškai 711 mėnesiui (pagal faktą). Būsto išlaikymui šildymo sezono metu reikia skirti apie 216 Eur. Ieškovė turi buhalterės aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) studijuoja ekonomiką, todėl veda kruopščią šeimos pajamų bei išlaidų sąmatą. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, o ypatingai – dėl būtinumo leisti dukrą M. į privatų lopšelį-darželį, dukters M. išlaikymui tikrai nepakanka lėšų, siekiančių minimalią mėnesinę algą. Ieškovės objektyviais paskaičiavimais nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį būtinos lėšos, kurių dydį galima apibrėžti kaip 1,4 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), t. y. 898,80 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirba statybų bendrovėje. Ieškovė mano, kad teisinga būtų paskirstyti jos ir atsakovo turtinę pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą M. lygiomis dalimis iki 2020 m. gruodžio mėn., o nuo 2020 m. gruodžio mėn. atsakovą įpareigoti mokėti 70 proc. lėšų, būtinų dukters M. išlaikymui, t. y. po 629 Eur kas mėnesį. Nustačius, kad dukters M. išlaikymui kas mėnesį būtina 1,4 MMA, o 2019 metais MMA dydžiui esant 555 Eur, atsakovas dukters išlaikymui 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais turėjo skirti 1 165 Eur (555 Eur x 1,4 / 2 x 3 mėn.). Atsakovas per minėtus 3 mėn. sumokėjo 470 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas sudaro 695 Eur. 2020 m. sausio – lapkričio mėn., MMA esant 607 Eur, atsakovas kas mėnesį turėjo skirti po 425 Eur dukters išlaikymui (607 Eur x 1,4 / 2), per 11 mėn. – 4 675 Eur. Per minėtą laikotarpį atsakovas dukters išlaikymui sumokėjo iš viso 1 954 Eur, todėl įsiskolinimas sudaro 2 721 Eur. Pripažinus atsakovo prievolę mokėti 70 proc. dukters išlaikymui būtinų lėšų nuo 2020 m. gruodžio mėn., atsakovas 2020 m. gruodžio mėn. turėjo skirti 595 Eur (607 Eur x 1,4 x 70 proc.), tačiau sumokėjo tik 170 Eur, todėl įsiskolinimas 2020 m. gruodžio mėn. sudaro 425 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA esant 642 Eur, atsakovas kas mėnesį dukters M. išlaikymui turėtų mokėti po 629 Eur (642 Eur x 1,4 x 70 proc.), tačiau sumokėjo tik po 170 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas už 2021 m. sausio – vasario mėnesius sudaro 918 Eur. Visas atsakovo įsiskolinimas nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d. sudaro 4 759 Eur. Šalys santuokoje su atsakovu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas. Ieškovė savo patirtą moralinę žalą vertina 3000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
3. Atsakovas T. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmesti ir pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą; 3) patenkinti iš dalies ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo T. K. išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., priteisiant po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomi; 4) ieškinį dalyje dėl vaiko – M. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tenkinti; 5) nustatyti nurodytą T. K. bendravimo su dukra tvarką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad santuokos nutraukimą lėmė būtent ieškovės elgesys šeimoje. Atsakovas santuoką su ieškove sudarė iš meilės, o ne dėl ieškovės turimo nekilnojamojo turto. Atsakovo meilę ieškovės šeimai įrodo ir tas faktas, kad ieškovės tėvui susirgus vėžiu ir pablogėjus jo sveikatai, atsakovas pasiūlė jam persikelti gyventi pas juos į nuomojamą būstą, kad ieškovė galėtų juo nuolat rūpintis. Tuo tarpu ieškovė, kai sužinodavo, kad pas juos atvyksta atsakovo artimi giminaičiai – motina ir sesuo iš Baltarusijos ir norėdavo pernakvoti jų būste, nuolat rodydavo atsakovui ir jo šeimai nepasitenkinimą ir pyktį, reikalavo atsakovo, kad jie čia daugiau nesilankytų. Toks įvykis įvyko ir prieš ieškovės minimą 2019 m. rugsėjo 7 d. neva tai smurtą prieš ją, t. y. ieškovė, minėtą dieną sužinojusi, kad pas juos atvyks su nakvyne atsakovo sesuo M. K., sukėlė konfliktą rėkdama ir reikšdama pretenzijas atsakovui, kad vėl atvyksta jo giminaičiai be jos leidimo. Konflikto metu besiaiškinant santykius ir atsakovui išsakant savo nuomonę, ieškovė demonstratyviai nuo jo nusisuko, neva tai jo nuomonė jai nesvarbi, tuo tarpu atsakovas ją paėmė už rankos ir atsuko prieš save, kad galėtų jai išsakyti savo mintis. Kadangi ieškovės oda yra jautri, nuo atsakovo paėmimo už rankos, jai liko nežymi mėlynė. Po šio veiksmo, ieškovė pradėjo šaukti, isterikuoti ir iškvietė policiją. Kadangi ieškovei ant rankos buvo užfiksuota mėlynė, todėl niekas - nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei teismas nesistengė išsiaiškinti konflikto esmės ir faktinių aplinkybių, nors konfliktą rodydama savo nepagarbą atsakovo artimiausiems giminaičiams šiuo atveju išprovokavo pati ieškovė. Be to, ieškovė visą santuokos laikotarpį atsakovui priekaištavo, kad jis mažai uždirba ir yra nevykėlis, kas labai žeidė atsakovą. Pažymėtina ir tai, kad visus konfliktus šeimoje, sukeldavo pati ieškovė, tuo tarpu atsakovas, visą laiką ją labai mylėjo, gerbė ir rūpinosi jų dukra, su kuria ieškovė jau daugiau kaip metus atsakovui neleidžia matytis, ir gerbė ieškovės artimus giminaičius. Jokio smurto prieš ieškovę niekada nenaudojo ir jokių problemų iki minėto įvykio 2019 m. rugsėjo 7 d. su teisėsaugos institucijomis neturėjo. Tai, kad pati ieškovė rengėsi santuokos nutraukimui iš anksto ir koks buvo jos požiūris į atsakovą, įrodo ir tas faktas, kad jos iniciatyva 2019 m. rugpjūčio 30 d. notarų biure buvo sudaryta povedybinė sutartis, kam atsakovas neprieštaravo. Taigi, atsižvelgiant į minėtą, atsakovas mano, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir pati ieškovė, kadangi buvo nelojali sutuoktiniui, jo negerbė, žemino jį ir nerėmė moraliai, nekentė jo artimų giminaičių. Atsakovas nurodė, kad turi reguliarias pajamas – darbo užmokestį (atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), kurio dydis ne prastovos laikotarpiu siekia minimalią mėnesinę algą, kuri šiais metais siekia 470 Eur. Atsižvelgiant į pandemijos ir karantino laikotarpį, atsakovas šiuo metu yra priverstinėje prastovoje ir gauna į rankas vidutiniškai 219 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovo pajamos yra minimalios, ieškovė negali prašyti teismo priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą remiantis anot jos paskaičiavimais pagal gaunamas MMA pajamas popieriuje (neatskaičius mokesčių), nes tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų materialinės padėties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas negali vaikui mokėti daugiau, nei pats uždirba, todėl ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo vaikui dydžio – po 629 Eur kas mėnesį iš atsakovo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo, sumoje 4759 Eur priteisimo, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti, nemotyvuoti ir prieštaraujantys įstatymo normoms ir suformuotai teismų praktikai. Be to, atsakovas už 150,00 Eur priverstas nuomotis būstą ir susimokėti apie 30,00 Eur būsto komunalinius mokesčius. Be minėtų būtinų išlaidų, atsakovas privalo skirti bent minimalią užmokesčio dalį ir savo maistui bei aprangai. Todėl, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, atsakovas negalėjo skirti daugiau kaip 170,00 Eur per mėnesį dukros išlaikymui, ką kas mėnesį darė ir iki šiol, t. y. atsakovas nuo pat pirmo mėnesio, kai buvo priverstas palikti namus, dukros išlaikymui kas mėnesį skyrė po 170,00 Eur. Atsižvelgiant į savo materialinę padėtį, atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu ir sutinka toliau mokėti dukros išlaikymui po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti neturtine žala, kadangi dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė. Ieškovė taip pat neparodė jokios iniciatyvos išsaugoti santuoką, dėl ko taip pat yra kalta dėl santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė O. J. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu ir jame keliamais reikalavimais sutinka iš dalies, kiek šie reikalavimai neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Ieškovė nesutinka, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir pati ieškovė. Ieškovė teigė, kad stengėsi kalbėtis ir ieškoti išeičių iš atsakovo sukeltų daugkartinių konfliktinių situacijų, kurios jai, nemačiusiai tokio destrukcinio pobūdžio santykių pavyzdžio šeimoje, tikrai nebuvo priimtinos. Ieškovė pareiškė, kad niekada nebuvo neigiamai nusistačiusi prieš atsakovo artimuosius, todėl jo nurodomos aplinkybės, susietos su ieškovės nusistatymu prieš atsakovo motinos ir sesers apsilankymą, yra išsigalvotos ir jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstos. Atsiliepime nurodė, kad vaiko tėvas yra jauno, darbingo amžiaus žmogus, dirbantis statybų sektoriuje, neturintis kitų išlaikytinių. Šiuo metu statybos Lietuvoje klesti, poreikis darbuotojų, tarp jų netgi nekvalifikuotų yra didelis, o gaunamos pajamos tikrai nėra minimalios. Atsakovas yra kvalifikuotas statybos darbų specialistas, todėl privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad užsidirbti piniginių lėšų ne tik minimalių savo mažametės dukters poreikių patenkinimui. Valstybės ar savivaldybės ugdymo įstaigos nepriima vaikų, kurie nėra sulaukę 1,5 metų amžiaus, taip pat ieškovė neturi jokių galimybių leisti mergaitę į valstybės finansuojamą ugdymo įstaigą, kadangi atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Tokiu būdu vaiko tėvas privalo prisiimti visas išlaidas, susijusias su dukters lankoma privačia ugdymo įstaiga. Ieškovei buvo paaiškinta, jeigu vaiko tėvas būtų deklaruotas Vilniuje, mergaitės registracija būtų pakilusi į 30 vietą prieš paskirstymą, todėl vaikas gautų vietą valstybiniame darželyje. Tokiu būdu minimalios išlaidos vien dukters lankomai ugdymo įstaigai sudaro mažiausiai 400 Eur per mėnesį.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis galimai pakankamas tenkinti vaiko poreikius, priešieškinyje nurodomas išlaikymo dydis galimai nėra pakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo pareikštas vaiko interesais.
7. Liudytoja H. L. – ieškovės motina, teismo posėdžio metu paaiškino, kad smurto vakarą ji buvo pas ieškovę, pusė 12 nakties atvažiavo atsakovo sesuo, su kuria atsakovas sėdėjo iki 2 val. Močiutė su anūku miegojo šalia esančiame kambaryje ir girdėjo, kai atsakovas vaikščiojo po kambarį, grasino sumušti. Po kurio laiko ieškovė paprašė liudytojos, kad ateitų pas ją į kambarį, teigdama, kad atsakovas griebė ją už gerklės ir iškvietė policiją. Atsakovas dar ilgai buvo pasipiktinęs, rėkė, negalėjo nusiraminti. Atsakovas liudytoją papurtė, nes ji prašė jo nusiraminti, kadangi šalia esančiame kambaryje miega vaikas. Vėliau atvažiavo policija, ieškovei ant rankų matėsi pirštų žymės, kitą dieną pasirodė žymės ant smakro. Anksčiau pastebėdavo, kad atsakovui pasireikšdavo agresyvus elgesys, kai kažkas vyko ne taip kaip atsakovui norisi. Jis išeidavo iš miegamojo, pasipiktinęs, mušė kumščiu sienas. Atsakovas pats sakė, kai ieškovė pagimdys, ji darys taip kaip jis pasakys. Vaikams irgi sako, kad jie darys taip, kaip atsakovas pasakys. Tai buvo pirmas smurto atvejis prieš du metus rudenį.
8. Liudytoja M. K. – atsakovo sesuo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad per visą laikotarpį, kol ieškovė su atsakovu gyveno kartu, liudytoja pas juos lankėsi 5 kartus, įskaitant vedybų dieną ir M. gimimą, atvažiuodavo vakare, o kitą dieną vakare išvažiuodavo. Netiesa, kad ji lankėsi kiekvieną savaitgalį. Matėsi, kad ieškovė buvo nepatenkinta jų vizitais, per vestuves buvo nedidelis nesusipratimas, po kurio motina pasakė daugiau nevažiuos pas ieškovę. Ieškovė visaip demonstravo, kad jai nepatinka jų atvykimai. Mano, kad konfliktas tą dieną, kai buvo iškviesta policija, kilo dėl liudytojos vizito. Liudytoja su atsakovu kalbėjosi iki 2 nakties, nes laukė, kada M. pabus ir atsakovas liudytojai galės ją parodyti, nesulaukus, jie išsiskirstė po kambarius. Vėliau atsakovas išėjo iš kambario, pasakęs, kad iškvietė policiją, kuri atvykusi išvežė atsakovą. Per visą tą laiką liudytoja matė M. vieną kartą, kažkada liudytoja buvo atvykus į Vilnių, parašius ieškovei, kad nori pasimatyti su M., ieškovė neleido. Kažkada atsakovas kalbėjo per vaizdo ryšį su M., atsakovas pakvietė liudytoją, kad ji pasimatytų su M., išgirdusi tai, ieškovė iškart nutraukė ryšį. Per visą laiką jų motina matė M. 2 kartus, o tėvas 1 kartą. Ieškovė liudytojai parašė pranešimą, kad dėl visko kalta liudytoja, tai ne jos reikalas ir jokių susitikimų nebus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė O. J. ir T. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo O. J. paliko pavardę – J., o T. K. – K. Nustatė nepilnametės M. K. gyvenamąją vietą su motina O. J. Priteisė iš atsakovo T. K. išlaikymą dukrai M. K. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 252 Eur iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo T. K. dukrai M. K. papildomas jos išlaikymo išlaidas privačiai ugdymo įstaigai po 200 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ji lankys privačią ugdymo įstaigą. Priteisė iš atsakovo T. K. dukrai M. K. 574,53 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nepilnametės dukters M. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė T. K. su dukra M. K. bendravimo tvarką. Ieškovės O. J. turimas prievoles kreditoriams AB Swedbank ir AB Citadele bankas paliko asmeninėmis jos prievolėmis. Priteisė ieškovei O. J. iš atsakovo T. K. 652,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo T. K. valstybei 141 Eur žyminio mokesčio.
10. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1162-1034/2020 atsakovas T. K. pripažintas katu ir nuteistas už panaudotą fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę O. J. Nors atsakovas neigė ir neigia, naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, pirmiau paminėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-1121/2021. Iš šalių ir liudytojos H. L. paaiškinimų matyti, kad toks atsakovo elgesys pasireiškė pirmą kartą, anksčiau to nėra buvę.
11. Pažymėjo, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), dukra jiems gimė (duomenys neskelbtini), o skyrium jie pradėjo gyventi jau nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. Taigi šalys kartu šeimoje neišgyveno net vienerių metų. Liudytoja M. K. patvirtino, kad tarp šalių buvo jaučiama įtampa, kad ieškovė parodė nepagarbą atsakovo motinai, dėl ko ši atsisakė lankytis sutuoktinių namuose, kad ieškovė reiškė savo nepasitenkinimą dėl atsakovo artimųjų apsilankymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad tarp jų buvo nesutarimų dėl bendro gyvenimo, pareigų šeimoje, dėl šeimos biudžeto planavimo. Duomenų, kad jie abu būtų ėmėsi kažkokių konkrečių veiksmų savo santuokai išsaugoti teismui nepateikta. Priešingai, iš šalių paaiškinimų galima spręsti, kad sutuoktiniai abu principingai laikėsi savo nuomonių, buvo vienas kitam neatlaidūs, nepakantūs ir nelankstūs. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji reiškė savo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu nuo pat pirmos santuokos sudarymo dienos, tvirtindama, kad jo santuokos tikslas yra atsakovo materialinė gerovė, siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje. Teismui pateiktas medicininis išrašas 2021 m. gruodžio 16 d. patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. buvo suteiktos 6 psichologo konsultacijos dėl nutrūkusių santykių su sutuoktine, buvusio smurto prieš ją. Ieškovės pateiktas 2020 m. sausio 21 d. medicininis išrašas, kuriame O. J. diagnozuotas išsekimas dėl per didelės įtampos yra tuomet, kai šalys kartu nebegyveno ir tarp šalių jau prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, kas neabejotinai turi įtakos bendrai abiejų šalių psichinei sveikatai.
12. Teismas sutiko ir pripažino, kad atsakovo elgesys, sukeliant savo sutuoktinei fizinį skausmą yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju tai nėra vienintelė ir esminė santuokos nutrūkimo priežastis, vertinant tiek bendro šalių gyvenimo trukmę, tiek ieškovės reiškiamą ir išreikštą požiūrį į atsakovą, nepasitikėjimą juo nuo pat pirmos santuokos sudarymo dienos. Be to, pati ieškovė yra nurodžiusi, kad psichologinio smurto apraiškos buvo ir iki santuokos sudarymo, tačiau, nepaisant savo pastebėjimų, ji visgi santuoką su atsakovu sudarė, ketino su būtent tokiu pasirinktu asmeniu kurti savo šeimą. Taigi iš esmės pagal ieškovės nurodomas aplinkybes 2020 m. birželio 1 d. pažymoje apie Vilniaus miesto specializuotos kompleksinės pagalbos centrui žinomus smurto prieš O. J. faktus galima spręsti, kad atsakovo elgesys su ieškove ir iki santuokos sudarymo buvo toks, kokį nurodo ieškovė grįsdama atsakovo kaltę dėl jų santuokos iširimo.
13. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo atveju yra didesnė dėl jo neteisėtų, priešingai teisei ir moralei veiksmų, teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, pareigas šeimoje, dėl jų tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialinės paramos abipusio trūkumo, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Netenkinus ieškovės reikalavimo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą dėl santuokos iširimo.
14. Nurodė, kad ieškovė pateikė savo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., tačiau šio išrašo nedetalizavo, nenurodė, kurios konkrečios išlaidos buvo skirtos individualiems šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, kokie poreikiai buvo patenkinti atitinkama patirtų išlaidų suma. Šiuo atveju toks banko išrašas parodo bendras ieškovės ir kartu su ja gyvenančių asmenų išlaidas, o ne konkrečiai vaiko poreikių tenkinimui skiriamas pinigines sumas.
15. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus 2021 m. balandžio mėnesio rašto turinys neleidžia daryti išvados, kad šalių nepilnametė dukra negavo vietos valstybinėje ugdymo įstaigoje dėl to, kad atsakovas yra užsienietis ar dėl to, kad atsakovas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Iš šio rašto turinio matyti, kad ieškovei buvo išaiškinta, kad ji nepatenka į asmenų, turinčių prioritetą priėmimui į ugdymo įstaigą, vienišos motinos statusu. Ieškovei buvo nurodyta informacija apie atsilaisvinančias ir laisvas vietas ugdymo įstaigose, nurodyta galimybė dalyvauti papildomame priėmime. Teismui nepateikti duomenys, kad ieškovė išnaudojo visas šias galimybes. Pažymėjo, kad ieškovė žinojo ir suvokė, kad santuoką sudaro su užsienio piliečiu, nemokančiu lietuvių kalbos, kas neabejotinai objektyviai apsunkina jo galimybes lygiavertiškai su ieškove dalyvauti šalių nepilnametės dukters valstybinės ugdymo įstaigos paieškos procese.
16. Pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad šiuo metu nedirba, studijuoja, teismas neturi pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra prasta. Atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, net ir nedirbdamas, geba teikti vaikui išlaikymą, turi specialų profesinį išsilavinimą, yra įgijęs tekintojo, frezuotojo specialybę, studijuoja elektros inžineriją, anksčiau dirbo statybų sektoriuje, kuris, visiems žinoma aplinkybė, kad šiuo metu yra itin paklausus dėl jame dirbančiųjų darbuotojų užimtumo ir trūkumo bei gerai apmokamas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki, dėl ko didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti ieškovei.
17. Vertindamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizaciją, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos vienkartinės išlaidos vaiko poreikiams tenkinti sietinos su ateityje galimai įvyksiančiomis arba neįvyksiančiomis aplinkybėmis (būsimais vienkartiniais didesnės vertės pirkiniais), kurių kaina jų pirkimo metu gali neatitikti ieškovės nurodomos, dėl to šios išlaidos negali būti įtrauktos į išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis ir turi būti atlyginamos faktiškai jas patyrus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bendra nurodoma būtina vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo suma sudaro per mėnesį 503 Eur arba po 252 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
18. Teismo vertinimu, išlaidos vaiko privačiai ugdymo įstaigai yra laikino pobūdžio, todėl laikytinos papildomomis išlaidomis, atlygintinomis pagal faktą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nepateko į valstybinę ugdymo įstaigą, ieškovė turėjo grįžti dirbti, kad galėtų išlaikyti save ir savo du nepilnamečius vaikus, dėl to akivaizdu, kad vaiko priežiūra dienos metu buvo būtina. Pastebėjo, kad atsakovas iki 2021 m. gruodžio mėnesio dengė pusę kainos, mokamos už privačią ugdymo įstaigą. Nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad šios išlaidos buvo būtinos, neišvengiamos, o atsakovas su jomis sutiko, dengdamas pusę mokėtinos sumos. Iš ieškovės nurodomų aplinkybių matyti, kad ji siekė ir tebesiekia patekti į valstybinę ugdymo įstaigą, dėl to teismas šias išlaidas vertina kaip papildomas, priteisiant iš atsakovo pusę ugdymo įstaigos kainos iki vaikas pradės lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, t. y. po 200 Eur per mėnesį. Ši suma priteistina nuo 2022 m. sausio 1 d., nes pagal ieškovės pateiktus duomenis ir nurodomas aplinkybes atsakovas iki 2021 m. gruodžio mėnesio dengė pusę vaiko ugdymo įstaigos išlaidų.
19. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad ieškovė nepagrįstai minimalią mėnesinę algą nurodo neatskaičius mokesčių, nes realiai tokios sumos dirbantis ir minimalias pajamas gaunantis asmuo faktiškai negauna. Be to, iš ieškovės nurodomų aplinkybių nėra aišku, kokiu pagrindu vaiko poreikius ji sieja su 1,4 dydžio MMA. Tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, vadovaujasi teismų praktikoje vyraujančiu orientaciniu minimalios algos dydžiu reikalingu vaiko išlaikymui būtinųjų jo poreikių patenkinimui, kartu įvertindamas, kad vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos. Taigi dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2021 m. kovo 1 d. Minimali mėnesinė alga 2019 m. buvo 555 Eur (atskaičius mokesčius apie 443,77 Eur), išmoka vaikui 50 Eur, tokiu atveju minimali vaiko poreikių suma 393,77 Eur arba po 196,89 Eur iš kiekvieno iš tėvų, 2020 m. – 607 Eur (atskaičius mokesčius apie 475,23 Eur), išmoka vaikui 60 Eur – minimali vaiko poreikių suma 415,23 Eur arba po 207,62 Eur iš kiekvieno iš tėvų; 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 496,41 Eur), išmoka vaikui 70 Eur – minimali vaiko poreikių suma 426,41 Eur arba po 213,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atsakovas 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais sumokėjo 470 Eur, o minimaliems vaiko poreikiams tenkinti turėjo skirti 590,67 Eur (196,89 Eur*3), skola už šį laikotarpį sudaro 120,67 Eur. 2020 m. sausio – gruodžio mėn. atsakovas sumokėjo išlaikymui iš viso 2124 Eur, minimaliems vaiko poreikiams tenkinti turėjo skirti (207,62 Eur*12) 2491,44 Eur, skola 367,44 Eur (2491,44-2124). Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas mokėjo po 170 Eur per mėnesį, turėjo skirti po 213,21 Eur, skola už 2021 m. sausio -vasario mėnesius sudaro 86,42 Eur. Iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 574,53 Eur (120,67+367,44+86,42).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė O. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnametės dukters M. K. išlaikymo iš atsakovo priteisimo ir dukters M. K. išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, ir dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
21. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
21.1. Nurodė, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir šie įrodymai neprieštaravo vieni kitiems, o vienas kitą papildė, jų visuma leido daryti pagrįstą išvadą apie ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės, taip pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime teismas sutikdamas ir pripažindamas faktą, kad atsakovo elgesys, sukeliant savo sutuoktinei fizinį skausmą yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų, ir esant įrodymams apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1162-1034/2020 atsakovas pripažintas katu, ir nuteistas už panaudotą fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, padarė priešingą išvadą, konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui ir teisės normoms.
21.2. Nurodė, kad teismas nesivadovavo CK 3.60 straipsnio nuostatomis, kuriomis vadovaujantis, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškinyje ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė netgi oficialiais įrodymais, kurie turi aukščiausią įrodomąją galią byloje – ieškovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. atsakovas jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. ieškovės atžvilgiu įvykdymo. Ieškovė neturi jokių blogų įpročių, nėra bausta ir teista, todėl nesuprantami teismo argumentai, jog santuoka pripažintina iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skundžiamame sprendime teismas sutikdamas ir pripažindamas faktą, kad atsakovo elgesys, sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą, atsakovo elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, įrodytu, nukrypo nuo teisės normų, nes tokį faktą pripažįstant, turėjo būti remiamasi CK 3.27 straipsniu, CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
21.3. Teismas neteisingai įvertino liudytojos H. L. paaiškinimus, nes liudytoja paaiškino, kad toks atsakovo elgesys buvo nevienkartinis atvejis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir iš pačios ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu seka priešinga išvada, patvirtinanti faktą, kad atsakovo naudojamas psichologinis smurtas prieš ieškovę buvo ne vienkartinis atvejis, o nuolatinis procesas.
21.4. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, jo neprisidėjimo prie materialinių šeimos poreikių, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tekėdama už atsakovo ieškovė kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose nurodė, tą patvirtino ir ieškovės motina, kuri buvo kviesta liudytoja, kad stengėsi kalbėtis ir ieškoti išeičių iš atsakovo sukeltų daugkartinių konfliktinių situacijų, kurios jai, nemačiusiai tokio destrukcinio pobūdžio santykių pavyzdžio šeimoje, tikrai nebuvo priimtinos. Ieškovė niekada nebuvo neigiamai nusistačiusi prieš atsakovo artimuosius, todėl jo nurodomos aplinkybės, susietos su ieškovės nusistatymu prieš atsakovo motinos ir sesers apsilankymą, yra išsigalvotos ir jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo dėl psichologinio, žodinio, fizinio smurto, dėl finansinio išnaudojimo. Atsakovas santuokos metu ieškodavo priežasčių pyktis, aiškintis, įžeidinėti, buvo spaudimas kasdien turėti seksualinius santykius, nėštumo metu atsakovas ne kartą ją yra užkrėtęs grybeline infekcija, nenorėjo nieko derinti šeimoje, reikalaudavo, kad būtų pagamintas maistas, vengė prisidėti prie šeimos finansų, už būsto nuomą sutiko mokėti tik per pusę, nuolatos vėluodavo duoti pinigus. Maistas buvo perkamas iš ieškovės lėšų, atsakovas niekada neprisidėjo prie automobilio priežiūros ar kuro pirkimo, o važinėdavo kartu. Atsakovas veždavo pinigus savo sesei į Baltarusiją, kad ji juos atidėtų, bet nedėdavo jų į bendrą biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
21.5. Teismas klaidingai vertino atrodo savaime suprantamą faktą, kad po atsakovo fizinio smurto panaudojimo, ilgalaikio psichologinio smurto, 2020 m. sausio 21 d. medicininis išrašas, kuriame O. J. diagnozuotas išsekimas dėl per didelės įtampos, neturi įrodomosios vertės, ieškovei įrodinėjant atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes, anot teismo, tai įvyko tuomet kai šalys kartu nebegyveno ir tarp šalių jau prasidėjo santuokos nutraukimo procesas. Susidaro įspūdis, kad fizinio smurto naudojimas nėra priežastis gyventi skyrium, kad atsakovo nusikalstami veiksmai nieko bendra neturi su jo kalte dėl santuokos iširimo, neva tokie atsakovo veiksmai pateisinami jam nuėjus pas psichologą. Ieškovė patirtą moralinę žalą vertino 3000 Eur, kurią teismas ir turėjo priteisti, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir pripažindamas atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.
21.6. Pažymėjo, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Tačiau tokio dydžio, šiuo atveju netgi mažesnis už MMA išlaikymas, kurį teismas priteisė iš atsakovo, nepatenkintų šalių dukros realių poreikių.
21.7. Pažymėjo, kad ieškovė leidžia dukrą į privatų darželį. Ieškovės į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus 2021 m. balandžio mėnesio raštas patvirtina faktą, kad šalių nepilnametė dukra negavo vietos valstybinėje ugdymo įstaigoje, dėl to, kad tėvas neregistruotas Vilniaus mieste, kas tiesiogiai prisideda prie jo kaltės negaunant valstybinio darželio, todėl ieškovei teko dukrą vesti į privačią ugdymo įstaigą. Dukra lankė privačią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kuriame už lankymą ir maitinimą ieškovė 2020 metų rugsėjo pradžios, mokėjo 393 Eur. Nuo 2022 sausio mėnesio ieškovė moka 450 Eur/mėn. Šalių dukra dabar lanko darželį (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktą ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę, dukros poreikių tenkinimui per mėnesį ieškovė išleidžia 1225 Eur sumą (ieškovė pateikė ir savo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.).
Žemesnės instancijos teismas
21.8. Teismas be pagrindo ignoravo ieškovės poreikių lentelėje įvardintas išlaidas dukros poreikiams, anot teismo, kaip užaukštintas arba nereikalingas. Tačiau ieškovė jas patiria ir jos yra reikalingos dukros poreikių tenkinimui. Teismas ženkliai sumažindamas ieškovės patiriamas išlaidas dukros išlaikymui ir poreikių tenkinimui, nukrypo nuo realios situacijos, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra nepagrįstas, ir neteisingas. Tie patys argumentai taikytini ir dėl teismo nepagrįstai sumažinto dukros išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo lėšų nepilnametės dukters išlaikymui įsiskolinimą nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d. – 4 759 Eur.
21.9. Pažymėjo, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus žmogus, dirbantis statybų sektoriuje, neturintis kitų išlaikytinių. Šiuo metu statybos Lietuvoje klesti, poreikis darbuotojų, tarp jų netgi nekvalifikuotų yra didelis, o gaunamos pajamos tikrai yra didelės, byloje yra pateikta įrodymų apie tokių profesijų atstovų gaunamas pajamas, nuo 2500 iki 3500 Eur ir daugiau. Atsakovas dirbo gipso kartono montuotoju, yra kvalifikuotas statybos darbų specialistas, todėl privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad užsidirbtų piniginių lėšų ne tik minimalių savo mažametės dukters poreikių patenkinimui. Tai, kad atsakovas nenori, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas sąmoningai slepia savo realiai gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą ir vengė teismui pateikti savo turtinę padėtį įrodančius dokumentus bei apie turtą kitose valstybėse, dažnai keliauja į Baltarusiją ir atgal, leidžia sau tiek, lyg neturėtų finansinių sunkumų. Minėta, kad pagal išsilavinimą ir įgytą profesiją, atsakovas gali gauti dideles pajamas. Tikėtina tiek ir gauna, tik slepia savo realias pajamas, o tai, kas yra labiau tikėtina, laikoma įrodytu. Iš į bylą pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad į jo sąskaitą atsakovo sesuo ir jo motina yra pervedusios nemažas sumas pinigų, neva kaip skolą. Tikėtina, kad atsakovas savo gaunamas pajamas grynais pinigais perduoda savo sesei ir motinai, kurios įneša į jo sąskaitą pavedimo paskirtyje įvardinant kaip paskolą. Iš atsakovo pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui 2021 m. liepos 14 d. atsakovo motina pervedė 4000 Eur. 2020 m. liepos 20 d. atsakovo sesuo M. K. atsakovui pervedė net 14 000 Eur, atsakovui paskolino 20 000 Eur. Atsakovas gali teikti kur kas didesnio dydžio išlaikymą, todėl teismas neteisingai paskirstė šalims šalių dukros išlaikymo naštą ir be pagrindo ženkliai sumažino susidariusio įsiskolinimo dydį.
Atsiliepimas
22. Atsakovas T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
23.1. Pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, povedybinė sutartis) įrodo, kad ieškovei gyvenant santuokoje rūpėjo tik materialinė gerovė, dėl ko nuolat buvo priekaištaujama atsakovui. Be to, ieškovė nuolat būdavo nepatenkinta, kai pas atsakovą į svečius keletą kartų buvo atvykusi jo sesuo – M. K., o atsakovo motina, dėl ieškovės požiūrio į atsakovo artimus giminaičius iš viso nėra pas juos apsilankiusi santuokos metu, kas įrodo ieškovės nelojalumą ir pagarbos trūkumą atsakovo atžvilgiu. Minėtus faktus teisme patvirtino liudytoja M. K. ir pats atsakovas. Ieškovės priešišką nusiteikimą prieš atsakovo artimus giminaičius įrodo ir tas faktas, kad per trejus ieškovės ir atsakovo dukters M. K. gyvenimo metus, ieškovė vos porą kartų trumpam leido atsakovo mamai ir seseriai pamatyti atsakovo dukrą. Nepagarbus ir priešiškas ieškovės požiūris į atsakovo artimiausius giminaičius skaudino ir liūdino atsakovą visą santuokos laikotarpį. Ieškovė gyvendama santuokoje iš atsakovo reikalavo tik kuo daugiau pinigų ir nuolat dėl materialinių dalykų reiškė jam nepasitikėjimą ir pretenzijas. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir byloje esanti povedybinė sutartis, kurios sudarymą prieš pat santuokinio gyvenimo nutraukimą inicijavo pati ieškovė, taip išreikšdama nepasitikėjimą atsakovu.
23.2. Nurodė, kad atsakovas labai pergyveno dėl nutrūkusių šeimyninių santykių, nes tikrai mylėjo ir sutuoktinę ir savo dukrą, dėl ko jam prireikė psichologo pagalbos. Su psichologo pagalba jis bandė keisti savo elgesį, kritiškai vertino savo poelgį ir bandė susitaikyti su ieškove, tačiau ieškovė be jokių skrupulų nutraukė visus santuokinius ryšius su atsakovu. Ji nieko nepadarė tam, kad išsaugotų šeimą, priešingai nei atsakovas. Visos minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė.
23.3. Pažymėjo, kad ieškovė prašomą išlaikymo sumą skaičiuoja abiem savo vaikams, nurodydama, kad tiek sūnui E. (iš pirmos santuokos), tiek atsakovo dukrai M. išlaikyti ir jų poreikiams tenkinti per metus reikalinga suma sudaro 8528 Eur metams arba 711 Eur mėnesiui, todėl prašo iš atsakovo priteisti 70 proc. minėtų lėšų, kas sudarytų po 629 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo skaičiavimas abiem ieškovės vaikams yra absurdiškas ir teisiškai nepagrįstas. Visų pirma, atsakovas neturi pareigos išlaikyti ieškovės sūnaus E. Antra, ieškovės prašomas priteisti atsakovo dukters išlaikymo dydis yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, atsakovui gaunant mažas pajamas, o šiuo laikotarpiu likus iš viso be pajamų dėl ieškovės kaltės (jos skundo migracijos departamentui), prašomo išlaikymo dydžio – po 629 Eur per mėnesį priteisimas prieštarautų įstatymo normoms, teismų praktikai šiuo klausimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
23.4. Nurodė, kad atsakovui dėl ieškovės kaltės likus be pajamų šaltinio ir šiuo metu laikinai gyvenant užsienio valstybėje, slaugant mamą po sunkios ligos bei negalint susirasti darbo, atsakovas neturi galimybės mokėti daugiau kaip ½ minimalios mėnesinės algos vaiko išlaikymui, ką ir priteisė pirmos instancijos teismas. Atsakovas negali duoti vaikui daugiau nei pats turi. Pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti vaiko išlaikymo dydis yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Tai matyti iš atsakovės pateiktos vaiko išlaikymo išlaidų lentelės, kurioje nurodytos sumos niekuo nepagrįstos, dauguma iš jų prognozuojamos į ateitį, netikslios, užaukštintos, todėl nurodytos išlaikymo sumos neįrodo šiai dienai reikalingo vaiko išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
23.5. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra perteklinis, t. y. akivaizdžiai ir ženkliai viršija sumą, reikalingą būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Minėtoje lentelėje išvardintų poreikių į ateitį gali ir nebūti, arba jie gali būti patenkinti kitų asmenų, kaip pvz. kompiuterį ar planšetę vaikui gali nupirkti tėvas ar močiutė. Be to, kainos už galbūt ateityje prireiksiančius daiktus nurodytos maksimalios, o ne vidutinės (kaip pvz. –kompiuteris 1000 Eur, kai galima laisvai nupirkti vidutinių parametrų nešiojamą kompiuterį už 500 Eur). Be to, yra priskaičiuota perteklinių ar prabangos dalykų (pvz. kasko draudimas, vaiko gyvybės draudimas, dovanos vaikui ir kt.), kurių atsakovas neprivalo apmokėti. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė iš išlaikymui reikalingos sumos pamiršo išminusuoti valstybės mokamus vaiko pinigus, sumoje 73 Eur.
23.6. Pažymėjo, jog nors ieškovė nurodo, kad T. K., kaip gipso - kartono montuotojas gali uždirbti iki 3000 Eur ir turi galimybę jai mokėti vaiko išlaikymui kiek ji prašo priteisti, tačiau tai tik ieškovės deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai. Tokie pat niekuo nepagrįsti, paremti jos spėlionėmis ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog atsakovas visus pinigus siųsdavo savo seseriai, kad ji juos padėtų į savo sąskaitą, taip slėpdamas nuo ieškovės pajamas.
23.7. Nurodė, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį nepagrįstai skaičiuoja nuo minimalios mėnesinės algos neatskaičius mokesčių. Ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d. atsakovas dėl paskelbtos šalyje pandemijos, o ne dėl savo kaltės buvo prastovose ir jo pajamos tuo laikotarpiu buvo labai mažos, siekė vidutiniškai apie 219 Eur per mėnesį (tai įrodo teismui pateikta pažyma apie jo darbo pajamas), todėl jo stabiliai mokėtas 170 Eur išlaikymas vaikui buvo teisingas bei pakankamas, nes vaikas tuo laiku buvo dar kūdikis ir jo poreikiai buvo maži. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti po 215 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d., didėjant MMA (nuo 555 Eur iki 607 Eur), orientacinė būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma būtų 447 Eur atskaičius mokesčius, atitinkamai pusė šio dydžio sudarytų 224 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. 642,00 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470,00 Eur atskaičius mokesčius. Pusė šio dydžio sudarytų 235,00 Eur. Atėmus per minėtą laikotarpį atsakovo sumokėtas vaiko išlaikymui skirtas sumas, pirmos instancijos teismas teisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį sumoje 574,53 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieškovės O. J. ir atsakovo T. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
27. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo nesutinkanti su šia teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir šie įrodymai neprieštaravo vieni kitiems, o vienas kitą papildė, jų visuma leido daryti pagrįstą išvadą apie ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. ieškovės atžvilgiu įvykdymo. Ieškovė neturi jokių blogų įpročių, nėra bausta ir teista, todėl nesuprantami teismo argumentai, jog santuoka pripažintina iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
28. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
31. Pažymėtina, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1162-1034/2020 nustatyta, kad atsakovas T. K. pripažintas katu ir nuteistas už panaudotą fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę O. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-1121/2021. Esant nustatytam atsakovo smurto prieš ieškovę faktui, kuris baudžiamojoje byloje pripažintas kaip veikimas tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama nurodytą aplinkybę, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, pažymi, kad neabejoja ieškovės patirtais bei atsakovo smurto sukeltais dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimu, tačiau kartu akcentuoja, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio, įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors dėl santuokos iširimo didesnė yra atsakovo kaltė, kadangi smurtiniai veiksmai yra absoliučiai nesuderinamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu, elgesys, dėl kurio, be kita ko, negalima kaltinti ieškovės, tačiau, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių tarpusavio santykių nuo pat santuokos pradžios iki kreipimosi į teismą dėl jos nutraukimo, matyti akivaizdūs šalių nesutarimai, konfliktai, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas.
32. Kaip pagrįstai, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys kartu šeimoje neišgyveno nei vienerių metų, t. y. šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o skyrium jie pradėjo gyventi jau nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. Liudytoja M. K. patvirtino, kad tarp šalių buvo jaučiama įtampa, kad ieškovė parodė nepagarbą atsakovo motinai, dėl ko ši atsisakė lankytis sutuoktinių namuose, kad ieškovė reiškė savo nepasitenkinimą dėl atsakovo artimųjų apsilankymo. Liudytoja H. L. (ieškovės motina) apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo smurtiniai veiksmai, dėl kurių atsakovas buvo nuteistas, pasireiškė pirmą kartą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad tarp jų buvo nesutarimų dėl bendro gyvenimo, pareigų šeimoje, dėl šeimos biudžeto planavimo. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji reiškė savo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu, tvirtindama, kad jo santuokos tikslas yra atsakovo materialinė gerovė, siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje.
33. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų dėję pastangas šeimai išsaugoti, iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, šie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos. Pažymėtina, jog sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniams stokojant abipusės pagarbos kildavo nesusipratimų, o šalims nesugebant rasti kompromiso ir išeities iš konfliktinių situacijų, šeimoje įsivyravo nesantarvė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl abiejų sutuoktinių kaltės pripažinimo paliktina nepakeista.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
34. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
35. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
36. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo T. K. išlaikymą dukrai M. K. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 252 Eur iki vaiko pilnametystės, taip pat papildomas dukros M. K. išlaikymo išlaidas privačiai ugdymo įstaigai po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ji lankys privačią ugdymo įstaigą.
37. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnametės dukters M. K. išlaikymo tenkinti pilna apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. po 629 Eur kas mokamomis mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
38. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
39. Nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė nepilnametės dukters poreikių detalizaciją, pagal kurią išlaidos per mėnesį maistui, sultims, vaisiams, skanėstams ir kitam vidutiniškai sudaro po (30 d.x10 Eur=300 Eur) 300 Eur; darželis – 400 Eur; (duomenys neskelbtini) muzikos mokykla 40 Eur; kirpėjo paslaugos (kartą į 3 mėn. 10 Eur/3) 4 Eur per mėnesį; išlaidos vaiko gyvybės ir traumų draudimui 50 Eur; kuro išlaidos nuvežimui į ugdymo, gydymo įstaigas, būrelius, pažintines keliones 30 Eur; automobilio civilinės atsakomybės ir „KASKO“ draudimas, mašinos remontas 36 Eur per mėnesį; higienos priemonės, rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta ir šepetėlis, patalynė ir kt. 18 Eur per mėnesį; teatras, kino teatras, įvairių renginių lankymas, kitų vaikų (klasiokų) gimtadienių šventimas (dovanos) 5 Eur mėnesiui; būsto išlaikymo išlaidos tenkančios vaiko daliai 87 Eur mėnesiui. Viso skiriamos išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro: 984 Eur. Metinės išlaidos vaikui: drabužiai, avalynė ir kt. 840 Eur; žaislai ir kitas sporto ir laisvalaikio praleidimo inventorius (dviračiai, riedučiai, paspirtukai, rogės slidinėjimo inventorius ir kt.) 220 Eur; Kalėdinėms, Naujametinėms, gimtadienio dovanoms ir vaišėms 150 Eur; atostogos, kelionės, išvykos (ne mokslo laiku) 500 Eur; vaistai, tyrimai, vitaminai 240 Eur; išlaidos už darželio aprangą/mokyklinę uniformą, sportinę aprangą (baseino ir mokyklos) 180 Eur. Viso metinės išlaidos sudaro: 2130 Eur, mėnesiui 177,50 Eur. Vienkartiniai vaiko poreikiai iki pilnametystės: kompiuteris (ausinės, klaviatūra, kamera) 1000 Eur vertės; planšetė 520 Eur; baldai 400 Eur; nenumatytos išlaidos [(už auklės paslaugas pusei dienos iki dukrai M. sukaks 14 metų, nuo gegužės mėnesio. 2022 m 135 mėn.) – 3 kartus per mėn. po 4 val. (1 val. 6 Eur) =3x24 Eur=72 Eur per mėn. x 135 mėn.]= 9720 Eur. Viso vienkartinės išlaidos dukrai sudaro: 11 640 Eur, mėnesiui tenka 63,61 Eur. Viso ieškovės nurodoma dukros poreikiams skirtina suma per mėnesį sudaro 1 225 Eur.
40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendra būtina vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo suma per mėnesį sudaro 503 Eur, t. y. po 252 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodomos vienkartinės išlaidos vaiko poreikiams tenkinti sietinos su ateityje galimai įvyksiančiomis arba neįvyksiančiomis aplinkybėmis (būsimais vienkartiniais didesnės vertės pirkiniais), kurių kaina jų pirkimo metu gali neatitikti ieškovės nurodomos, dėl to šios išlaidos negali būti įtrauktos į išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis ir turi būti atlyginamos faktiškai jas patyrus. Nurodė, kad vaiko išlaidos atostogoms, Kalėdinėms, Naujametinėms, gimtadienio dovanoms ir vaišėms priskirtinos išlaidoms, kurias kiekvienas iš tėvų tenkina pagal savo galimybes, savo bendravimo su dukra metu. Sutiko, kad trejų metų vaiko poreikius ugdymui sudaro lavinamieji žaislai, lavinamosios knygutės, kuriems turėtų būti skiriama 15 Eur per mėnesį. Laikė nepagrįstomis ieškovės nurodomas išlaidas vaiko darželio aprangai, uniformai, sportinei aprangai. Šiuo metu vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kuriai specialios, išskirtinės aprangos poreikio nėra, mokyklinės uniformos poreikio šiai dienai nėra. Teismas skyrė 50 Eur mėnesiui, užtikrinti vaiko aprangą, avalynę, sportinę aprangą tiek jos ugdymo metu, tiek papildomų užsiėmimų (pvz. baseinui) metu, tiek ir kasdienai. Pažymėjo, kad išlaidos vaiko gyvybės draudimui yra prisiimtos ieškovės vienasmeniškai. Išlaidos automobilio išlaikymui, draudimui, remontui taip pat nėra priskirtinos prie periodinių vaiko išlaikymo išlaidų. Sutiko, kad ieškovė patiria išlaidas vaiko vežiojimui į ugdymo įstaigą, medikus ar būrelius, dėl to tikėtina, kad ji patiria transporto išlaidas apie 30 Eur per mėnesį vaikio poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu nepagrįstai užaukštinta yra trejų metų vaiko išlaidos maistui per mėnesį. Juolab, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą, kurioje yra maitinimas ir kurioje tam yra skiriama apie 5,75 Eur per dieną ir ši kaina yra įskaičiuota į ieškovės pateiktas išlaidas vaiko privačiai ugdymo įstaigai.
41. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais bei priteista 252 Eur periodine išlaikymo suma nepilnametei šalių dukrai. Pažymėtina, kad išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės į bylą pateikta nepilnametės dukters poreikių detalizacija neatitinka realių šalių nepilnametės dukros, kuri yra vos trejų metų amžiaus, poreikių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodytas poreikis kompiuteriui ar kitiems technikos įrenginiams, mokyklinei uniformai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šiai dienai yra neįrodytas. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui, taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikui drabužius, batus. Teisėjų kolegija pritaria, jog nepilnametis vaikas turi teisę į pramogas ir laisvalaikį, tačiau išlaidos pramogoms turi būti protingos. Pritartina skundžiamame sprendime nurodytam, kad ieškovė išlaidas kalėdinėms, naujametinėms, gimtadienio dovanoms, vaišėms, vaiko gyvybės draudimui, automobilio išlaikymui, draudimui, remontui, į vaiko poreikių detalizaciją įtraukė nepagrįstai.
42. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, ieškovės į bylą pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai vaiko poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės byloje pateiktas išrašas gali įrodyti bendras ieškovės ir kartu su ja gyvenančių asmenų išlaidas, tačiau ne konkretaus vaiko (nagrinėjamu atveju – šalių dukros) poreikius.
43. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, be nurodyto 252 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai, iš atsakovo priteisė papildomas dukros M. K. išlaikymo išlaidas privačiai ugdymo įstaigai po 200 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ji lankys privačią ugdymo įstaigą. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 252 Eur išlaikymo suma ir papildoma 200 Eur suma privačiai ugdymo įstaigai, yra visiškai pagrįsta ir pakankama. Tokia išlaikymo suma, kolegijos nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaiko poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama dukters išlaikymui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
44. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo iš atsakovo priteista išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnametei dukrai suma. Prašo šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. iš atsakovo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui įsiskolinimą nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d. – 4 759 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 4 759 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra nepagrįstas.
45. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepagrįstai minimalią mėnesinę algą nurodė neatskaičius mokesčių, taip pat nėra aišku ir ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu ji vaiko poreikius sieja su 1,4 dydžio MMA.
46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minimali mėnesinė alga 2019 m. buvo 555 Eur (atskaičius mokesčius apie 443,77 Eur), išmoka vaikui 50 Eur, tokiu atveju minimali vaiko poreikių suma 393,77 Eur arba po 196,89 Eur iš kiekvieno iš tėvų, 2020 m. – 607 Eur (atskaičius mokesčius apie 475,23 Eur), išmoka vaikui 60 Eur – minimali vaiko poreikių suma 415,23 Eur arba po 207,62 Eur iš kiekvieno iš tėvų; 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 496,41 Eur), išmoka vaikui 70 Eur – minimali vaiko poreikių suma 426,41 Eur arba po 213,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atsakovas 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais sumokėjo 470 Eur, o minimaliems vaiko poreikiams tenkinti turėjo skirti 590,67 Eur (196,89 Eur*3), skola už šį laikotarpį sudaro 120,67 Eur. 2020 m. sausio – gruodžio mėn. atsakovas sumokėjo išlaikymui iš viso 2124 Eur, minimaliems vaiko poreikiams tenkinti turėjo skirti (207,62 Eur*12) 2491,44 Eur, skola 367,44 Eur (2491,44-2124). Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas mokėjo po 170 Eur per mėnesį, turėjo skirti po 213,21 Eur, skola už 2021 m. sausio -vasario mėnesius sudaro 86,42 Eur. Iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 574,53 Eur (120,67+367,44+86,42).
47. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 574,53 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nesudaro pagrindo šios sprendimo dalies panaikinti ar keisti.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Dėl kitų ieškovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė (apeliantė) neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
51. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 600 Eur teisines išlaidas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės O. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.