Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.44 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iš kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burną, kita ranka suspaudė jai kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žando ir dešinio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad T. K. yra jos brolis. Ji atvažiavo į svečius pas brolį 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 23.30 val. Buto duris jai atidarė brolis. Jo žmona O. sėdėjo svetainėje ant sofos, gėrė vyną. Ji bendravo su broliu, o O. žiūrėjo televizorių. T. pasakė, kad greitai maitins kūdikį ir tada mergaitę jai parodys. O. nuėjo į vonią, o po to į miegamąjį. T. nuėjo į miegamąjį, kuriame jau buvo O. ir miegojo jų bendras vaikas – dukra Margarita. Jokio triukšmo iš jų kambario ji negirdėjo, bet kartais girdėjo šnabždesį jų kambaryje. Maždaug po 5 minučių brolis grįžo pas ją į svetainę ir pasakė „vėl O. pradeda“. Ji suprato, kad O. nepatenkinta, kad ji atvažiavo. Jis jos kambaryje buvo apie valandą. Po to jis vėl grįžo į savo kambarį. Jokio triukšmo jų kambaryje nebuvo. Maždaug po poros minučių jis išėjo iš kambario ir pasakė, kad O. iškvietė policiją. Ji paklausė jo kas atsitiko, pradėjo klausinėti, jis nieko neatsakė. Tuo metu iš kambario išėjo O. ir nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo jos sūnus E. ir jos mama. O. neverkė, smurto žymių ant jos kūno ji nematė, ji jai nieko nepasakė, tik praėjo šalia į kitą kambarį. Atvažiavo pareigūnai, jie pildė dokumentus, jos paklausė, kas ji tokia. Jų pokalbio metu, O. jai nesakė, kad T. ją mušė, tik sakė kad jie susipyko. Kai jos bendravo, ant jos kūno, veido ar kaklo jokių smurto žymių nematė (1 t., b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. L. parodė, kad O. J. yra jos dukra, o T. K. jos vyras, jos žentas. 2019 m. rugsėjo 6 d. pas dukrą ir jos vyrą turėjo atvažiuoti T. sesuo į svečius. Ji atvažiavo apie 23.30 val. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje kitame kambaryje, kuriame miegojo jos anūkas E. Svetainėje buvo ramu, tylu. Apie 2 val. nakties ji išgirdo T. balsą, kuris garsiai ir piktai pasakė necenzūrinius žodžius. Po šių žodžių O. atidarė jos kambario duris ir paprašė, kad ji pabūtų su anūke M., kuri miegojo jų miegamajame. Tada ji atsikėlė ir nuėjo į O. miegamąjį, anūkė miegojo. O. jai pasakė, kad T. prieš ją smurtavo, ją smaugė, kad ji iškvietė policiją. O. buvo susijaudinusi, verkė, visa drebėjo. Tuo metu ji ant jos veido jokių smurto žymių nematė. O. jai pasakė, kad jai skauda dešinę ranką. Ant jos dešinės rankos žasto matė paraudimą nuo keturių pirštų atspaudų. T. bandė užeiti į miegamąjį, garsiai sakė, kad O. norėjo skyrybų, ji gaus skyrybas. Ji bandė jį raminti, sakė išeiti jam iš kambario. Jis išėjo iš kambario, girdėjo, kaip garsiai kalbėjo su savo sese. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Ryte, kai kalbėjo su O., ji jai pasakė, kad jai skauda apatinį žandikaulį, tačiau ji asmeniškai jokių smurto žymių nematė. Ant dešinės rankos žasto matė mėlynes. Vaikai miegojo ir smurto nematė. 2019 m. rugsėjo 8 d. ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36).

Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta: „Operatorius: vienas vienas du. Moters balsas: Sveiki. Operatorius: Labas rytas. Moters balsas: Norėčiau iškviesti policiją. Operatorius: Koks miestas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Gatvė? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini), taip? Moters balsas: Taip. Operatorius: Kelintas aukštas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Durų kodas yra laiptinėje? Moters balsas: Ne. Operatorius: Kas čia atsitiko? Moters balsas: Vyras man... (toliau nesuprantama) rankas. Operatorius: Vyras mušasi? Moters balsas: Aha. Operatorius: Neblaivus? Moters balsas: Blaivus. Operatorius: Blaivus, vardas pavardė vyro? Moters balsas: T. K.. Operatorius: Pavardę dar pakartokit. Moters balsas: (moteris kartoja paraidžiui). Operatorius: Sakykit, vaikų mažamečių yra namuose? Moters balsas: taip … (nesuprantamai) dienų. Operatorius: O jums greitosios reikia? Moters balsas: Ne, kol kas. Operatorius: Sakykit, jūsų vardas pavardė. Moters balsas: O. J.. Operatorius: Gerai, laukite pareigūnų. Moters balsas: Gerai, ačiū. Operatorius: Viso gero“. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 47-48).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Nustatyta, kad įjungus vaizdo įrašą matomos tik moters kojos. Moteriškas balsas klausia „kas atsitiko“. Kitas moteriškas balsas pradeda pasakoti, tačiau labai tyliai kalba, nieko nesigirdi, galima suprasti tik atskirus žodžius. Pasakodama moteris verkia. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3211/2019 (01) O. J. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žando ir dešinio žasto srityse, padarytos minėtas sritis paveikus kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi juos pasidarant nukentėjusiajai nukritus ar atsitrenkus į kietą daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 41).

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad specialistas O. P. pateikė paaiškinimus į užduodamus klausimus: 1) Ar nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką plokštumą? Atsakymas: Atsižvelgiat į tai, kad nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žando ir dešinio žasto srityse yra nedidelės, todėl labiausiai tikėtina padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais (pvz. rankų pirštais), todėl griuvimo ir atsitrenkimo į kietą buką plokštumą tikimybė yra mažai tikėtina. 2) Ar nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais? Atsakymas: Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos, suspaudžiant minėtas sritis rankų pirštais. 3) Dėl smaugimo iki 30 sek. ar turėjo atsirasti ant kaklo kažkokių žymių? Atsakymas: Priklausomai nuo smaugimo stiprumo ir laiko sužalojimai kakle gali ir nesusiformuoti. 4) Ar galėjo jausti fizinį skausmą nuo minėtu sužalojimų? Atsakymas: Patiriant minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 5) Ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti minėtomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku? Atsakymas: Nustatyti ir išvadoje išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 6) Kokia jėga buvo padaryti sužalojimai? Atsakymas: Teismo medicininio tyrimo metu sužalojimų padarymo jėga nėra nustatinėjama (1 t., b. l. 43-44).

Akistatos protokolu prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų nepašalinti (1 t., b. l. 92-94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas, kad tarp T. K. ir O. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas, tačiau kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę, nepripažino, kad nežymiai sutrikdė žmonai O. J. sveikatą, jo teigimu, jis nukentėjusiąją tik pasuko į save paėmęs už rankos, nesmaugė jos, tik pasuko su ranka už skruosto. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji vartoja geležį ir dėl geležies vartojimo lieka mėlynės nuo bet kokio prisilietimo. Teigė, kad žmona nori jį apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. paaiškino, kad sutuoktinė provokavo jį rimtesniam konfliktui. Konflikto metu jo žmona gulėjo lovoje, atsisukusi nugara į jį, todėl pastarąją paėmė už dešinės rankos žasto ir pasuko į save. Tuomet jis ranka paėmė sutuoktinę už veido ir pasuko į save po ko jis išėjo iš miegamojo, o jo sutuoktinė iškvietė policiją. Teisiamojo posėdžio metu T. K. laikėsi tokios pačios pozicijos, nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigė, jog kai O. J. buvo nuo jo nusisukusi, paėmė ją už veido, kad pasuktų į save, atkreiptų dėmesį. Taip pat parodė, kad pasuko žmoną paėmęs už rankos.

Nukentėjusioji O. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, analogiški duotiems teisiamajame posėdyje, juos taip pat patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų O. J. parodymų, 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), buto miegamajame, tarp jos ir jos sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas. Sutuoktinis supyko viena ranka griebė jai už burnos, bandydamas ją užčiaupti, kita ranka griebė už dešinės rankos ir ją suspaudė. Tada išėjo iš kambario ir pradėjo šaukti, tada vėl grįžo viena ranka uždengė jai burną, o kita pradėjo ją smaugti. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. apklausta nukentėjusiąja parodė, kad tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Tada vyras pasilenkė ir viena ranka suėmė už burnos ir stipriai suspaudė, o kita ranka suėmė už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, laikė suspaudęs. Ji jautė fizinį skausmą. Jis išėjo iš kambario, po minutės jis grįžo į kambarį, priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir vėl uždengė burną ranka, o kita ranka pradėjo smaugti. Minėtos aplinkybės parodo, kad nukentėjusioji O. J. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl jai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jos parodymai apie šį įvykį nuo pat pradžių buvo išsamūs ir nuoseklūs.

Nukentėjusiosios O. J. nurodytas aplinkybes, tai, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas įrodo ir teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos pareigūnės S. V. parodymai, jog nuvykus į įvykio vietą buvo fotografuojama nukentėjusiosios ranka, ant nukentėjusiosios dešinės rankos žasto buvo paraudimas bei rankos pirštų žymės. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kadangi ji nėra suinteresuota nurodyti klaidingus duomenis. Šiuos duomenis patvirtina ir liudytojos H. L. parodymai, nes ji paaiškino, jog atvažiavus policijai ant dukros rankos žasto matė įspaustus keturis raudonus pirštus. H. L. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. iš esmės nurodė aplinkybes kaip ir T. K., tačiau pažymėtina, kad juos sieja giminystės ryšys ir jos parodymai negali būti laikomi pakankamai objektyvūs. Be to, akcentuotina, kad jos duoti parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiosios O. J. ir jos motinos – liudytojos H. L. – parodymų, bet taip pat ir objektyvios bei nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos policijos pareigūnės S. V. parodymų toje dalyje, jog iškart po konflikto ant nukentėjusiosios dešinės rankos žasto buvo matomi paraudimai bei rankos pirštų žymės. Todėl teismas liudytojos M. K. parodymais nesivadovauja.

Sprendžiant, ar buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją atsižvelgtina į specialisto išvadą, kur konstatuota, kad O. J. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žando ir dešinio žasto srityse, išvardyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta, kad savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Specialisto išvada įrodo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti specialisto išvados objektyvumu. Be to specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žando ir dešinio žasto srityse yra nedidelės, todėl labiausiai tikėtina padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais (pvz. rankų pirštais), todėl griuvimo ir atsitrenkimo į kietą buką plokštumą tikimybė yra mažai tikėtina. Tikėtina, kad nustatytos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos, suspaudžiant minėtas sritis rankų pirštais. Patiriant minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Teismas įvertinęs nukentėjusiosios O. J., liudytojų H. L., S. V. parodymus, specialisto išvadą, policijos registro išrašą, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kitų objektų apžiūros protokolus, daro išvadą, kad šiuo atveju nekyla abejonių, kad T. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš O. J..

Teismo vertinimu surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis T. K. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 01.44 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iš kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burną, kita ranka suspaudė jai kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žando ir dešinio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas).

Teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad T. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad dėl T. K. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas (2 t., b. l. 69), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 70), dirbantis (2 t., b. l. 71), byloje nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam T. K. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jog jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. K. nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė šeimos nariui (žmonai), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, T. K. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 02.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 15.31 val. (1 t., b. l. 100, 101). T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 98-99).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji O. J. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur dydžio neturtinę žalą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, baimę. Iš liudytojų S. V., H. L. parodymų matyti, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė. Civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad O. J. didelę žalą sukėlė baimė ir stresas, kadangi užpuolimo metu T. K. prarado savikontrolę. Po įvykio nukentėjusiajai buvo skaudu ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad girdint artimiesiems žmonėms buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, dėl įvykio sutriko psichinė sveikata, kreipėsi į šeimos gydytoją, specialistus – psichologus (2 t., b. l. 8-10). Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, be to, tai, kad dėl T. K. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 700 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018).

Nukentėjusioji O. J. taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už advokato paslaugas sumokėtą 1150 Eur sumą, kurią sudaro susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisinės konsultacijos, atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, atstovavimas teisminio nagrinėjimo metu. Teismo nuomone, atsižvelgus į T. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad O. J. advokatui už teisinę pagalbą sumokėta suma atitinka proporcingumo kriterijus. Patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga (2 t., b. l. 14-19). Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes teismas sprendžia, kad O. J. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš T. K. O. J. naudai priteistina 1150 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d., 02.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 15.31 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios O. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. K. priteisti nukentėjusiosios O. J. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. K. 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajai O. J. advokato paslaugoms apmokėti.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.