- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-146-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38414-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- O. J.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Liudmila Karvelienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, T. K. paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios O. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. K. priteista jos naudai 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš T. K. 1 150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajai O. J. advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. K. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.44 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iš kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burną, kita ranka suspaudė jai kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žando ir dešinio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti; 2) panaikinti jam skirtus įpareigojimus, poveikio priemones ir apribojimus; 3) atmesti byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 150 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
3. Pasak nuteistojo T. K., skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo kaltė įrodyta visiškai. Išvada dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl T. K. turi būti išteisintas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas vienus, nuteistąjį teisinančius įrodymus, ignoravo, o kitus – atmetė, kritiškai nevertino nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nors tam buvo pagrindas. Dėl nesuprantamos priežasties visai nepasisakyta dėl nuteistojo darbovietės pateiktos charakteristikos apie jį, kuri parengta remiantis objektyviais duomenimis.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) atliko jam pavestą užduotį ir išvadą apie nukentėjusiajai padarytą sužalojimą parengė vadovaudamasis ne tik sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kitais norminiais aktais, bet ir remdamasis subjektyviais nukentėjusiosios pojūčiais apie tariamai patirtą fizinį skausmą. Nors sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, kuriomis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, šio fakto negalima patvirtinti, vertinant (duomenys neskelbtini) išvados tik tam tikras dalis, nukentėjusiosios reakciją ir situacijos aiškinimą bei įvykio nemačiusių liudytojų paaiškinimais, nesant objektyvios galimybės įvertinti, ar smurtinių veiksmų pobūdis iš tiesų galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Fizinis skausmas negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog įvykis įvyko tarp giminystės ryšiu susijusių asmenų, todėl neaišku, kiek tikslūs ir teisingi yra nukentėjusiosios bei įvykio nemačiusių liudytojų paaiškinimai. Dėl įtemptų santykių tarp konflikto šalių 2019 m. rugsėjo 7 d. tariamai įvykusį įvykį nukentėjusioji galėjo traktuoti perdėtai ir sureikšminti galbūt patirtą skausmą. Tai, kaip nukentėjusioji suprato prieš ją nukreiptus veiksmus, yra svarbi aplinkybė, tačiau pagrindiniu kriterijumi to laikyti nereikėtų. Be to, skunde akcentuojama, kad tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos H. L. paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Lieka neaišku, kokiais kriterijais pirmosios instancijos teismas rėmėsi darydamas išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojos (dukros bei jos mamos) paaiškinimai buvo nuoseklūs ir analogiški bei kokie byloje esantys duomenys juos patvirtina, todėl šių proceso dalyvių paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Nukentėjusioji apkalba nuteistąjį, t. y. ji teigia, kad nuteistasis griebė ranka jai už kaklo ir stipriai suspaudęs iki minutės smaugė, tačiau to nepatvirtino (duomenys neskelbtini).
6. Pasak nuteistojo, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios paklausus, kodėl ji nesikreipė į policiją, jeigu nuteistasis smurtauja ne pirmą kartą, ji atsakė, jog nesikreipė dėl to, kad nori palaukti, kol gims jų bendras vaikas. Nuteistojo teigimu, jis nukentėjusiajai buvo reikalingas tik dėl pinigų. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šiol (past. – 2020 m. rugpjūčio 31 d., apeliacinio skundo surašymo dienos) nukentėjusioji neleidžia nuteistajam matytis su dukra, sakydama ir rašydama SMS žinutes, kad leis matytis tik tenkinus jos piniginį reikalavimą, sąrašą ji atsiuntė SMS žinute. Nukentėjusioji manipuliuoja dukra, kad iš nuteistojo gautų tai, ko nori. Skunde akcentuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas konfliktas buvo išprovokuotas tyčia. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymą prijungti prie šios baudžiamosios bylos jo ir nukentėjusiosios susirašinėjimą SMS žinutėmis, kuris patvirtina, jog jis yra apkalbamas nukentėjusiosios.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojos M. K. parodymų objektyvumą ir nustatė, jog jos parodymai nepatikimi, nes ją su nuteistuoju sieja giminystės ryšys ir ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Manytina, kad tai akivaizdus teismo šališkumas. Liudytoją H. L. su nukentėjusiąja sieja artimesnis giminystės ryšys (mama ir dukra), nei liudytoją M. K. ir nuteistąjį (sesuo ir brolis).
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito asmens kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Jokių liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra, todėl nesant kitų įrodymų, kyla abejonių ir dėl paties tariamo fizinio smurto fakto. Be to, nėra ir objektyvių duomenų, kurie įrodytų fizinio skausmo sukėlimą. Nukentėjusioji, iškart po tariamai prieš ją panaudoto fizinio smurto, į ligoninę ar kitą gydymo įstaigą dėl jai sukelto skausmo nesikreipė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiosios O. J. atstovas advokatas Gintaras Petukauskas prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
10. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino bei padarė pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nuosprendžio naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Didžioji dalis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių yra nekonkretūs bei deklaratyvūs, nes T. K. jokiomis priemonėmis ir būdais nekonkretizuoja savo reiškiamų pretenzijų.
11. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios šalintų T. K. kaltę ar bent keltų abejonę dėl jos. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė nukentėjusiosios atžvilgiu naudojęs smurtinius veiksmus. Visos jo gynybinės versijos yra faktų neigimas, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai nusiuntus nuteistajam foto nuotraukas su jose užfiksuotais sužalojimais, nuteistasis SMS žinute atsakė, kad „taip, negerai išėjo“, t. y. po įvykio savo kaltę pripažino ir tik vėliau pradėjo teikti jį pateisinančius paaiškinimus.
12. Pasak atstovo advokato, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė vienodus ir nuoseklius paaiškinimus apie tas aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su nuteistajam pareikštu kaltinimu. Tai, kad nukentėjusioji atskirų apklausų metu nurodė kitas mažareikšmes aplinkybes, patikslinančias, detalizuojančias ar iliustruojančias esminius, turinčius esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, faktus, nelaikytina paaiškinimų nenuoseklumu ar prieštaringumu.
13. Atsiliepime akcentuojama, kad nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo tyrimas buvo inicijuotas ne jos pačios, o ikiteisminio tyrimo pareigūno. (duomenys neskelbtini) išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai yra tie patys, kurie nurodyti ir (duomenys neskelbtini) išvados tiriamojoje dalyje, t. y. objektyviai nustatyti sužalojimai, kurių (ne)buvimas nepriklauso nuo nukentėjusiosios paaiškinimų, o (duomenys neskelbtini) išvadoje nėra nurodytos jokios aplinkybės ar faktai, kurie leistų paneigti nuteistojo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojos M. K. paaiškinimus, atkreipė dėmesį į tai, kad jie prieštarauja ne tik nukentėjusiosios, tačiau ir nešališkos liudytojos – (duomenys neskelbtini) S. V. paaiškinimams bei faktui, kad iš karto po įvykio nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (dešinės rankos žasto paraudimai ir rankos pirštų žymės) buvo akivaizdžiai matomi.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti ir T. K. išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. K. apeliacinis skundas atmestinas
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to proceso dalyvio, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas apeliacinis skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
16. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, įvertinusi bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė byloje esančių ir ištirtų įrodymų vertinimo klaidos, nustatė teisingas ir tikslias bylos faktines aplinkybes bei pagrįstai T. K. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistąjį išteisinti.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies
18. T. K. iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, t. y. nepagrįstai vienais iš jų vadovavosi, o kitus atmetė, rėmėsi nenuosekliais ir galimai subjektyviais nukentėjusiosios O. J. ir liudytojos H. L. (dukros bei mamos) paaiškinimais. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji galėjo sąmoningai klaidingai nurodyti, kad jautė fizinį skausmą, nors šios aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai.
19. Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad T. K., 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.44 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su O. J. metu, pastarajai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido bei išėjo iš kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burną, kita – suspaudė O. J. kaklą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žando ir dešinio žasto srityse, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta O. J. sveikata (2 t., b. l. 63).
21. Nukentėjusioji po įvykusio konflikto su nuteistuoju iš karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie smurtą prieš ją. Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad O. J. pranešimas buvo įregistruotas 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.44 val. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti ir tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.45 val., į įvykio vietą atvyko 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.55 val. (1 t., b. l. 5). Svarbu ir tai, kad nuteistasis T. K. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100, 101), t. y. (duomenys neskelbtini) operatyviai sureagavo į nukentėjusiosios pranešimą ir greitai atvyko į įvykio vietą. Minėtuose BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse taip pat užfiksuota, kad faktas apie praneštą smurtą pasitvirtino – tarp O. J. ir T. K. kilusio žodinio konflikto metu, pastarasis viena ranka griebė pranešėjai už rankos, kita užčiaupė, vėliau pradėjo ją smaugti (1 t., b. l. 5). 2019 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (1 t., b. l. 46), kuriame girdėti, jog paskambinusi O. J. operatoriui pranešė, kad T. K. prieš ją smurtauja (1 t., b. l. 47).
22. Vertinant šiuos duomenis tarpusavyje, darytina išvada, kad nukentėjusioji neapkalba nuteistojo, neišgalvoja įvykusio konflikto (past. – žodinio konflikto neneigia ir pats T. K.), nenurodo akivaizdžiai netikrų aplinkybių ir, teisėjų kolegijos vertinimu, prieš ją iš tiesų buvo smurtauta, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą bei jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Akcentuotina ir tai, kad O. J. nedelsdama pranešė apie smurtą prieš ją. Kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) S. V. nurodė, jog gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė pranešėja (past. – O. J.), kuri buvo susijaudinusi ir verkė (1 t., b. l. 26). Šias aplinkybes liudytoja patvirtino ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 45-46). Analogiškus paaiškinimus dalyje dėl nukentėjusiosios emocinės būklės iš karto po įvykusio įvykio nurodė ir liudytojas (duomenys neskelbtini) M. M. (1 t., b. l. 29). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (past. – be nuteistojo nurodomų prielaidų), kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji iš anksto rengėsi sukelti konfliktą su nuteistuoju, jį siekė išprovokuoti ir po to iškviesti (duomenys neskelbtini) bei nepagrįstai T. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad O. J. paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl jais vadovautasi pagrįstai. Nukentėjusioji apklausiama 2019 m. rugsėjo 7 d. nuo 2.24 val. iki 2.45 val. (past. – praėjus kiek daugiau nei 30 minučių po įvykio) nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame tarp jos ir T. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis labai supyko ir susinervino bei viena ranka griebė jai už burnos, bandydamas ją užčiaupti, ir kita ranka griebė už dešinės rankos bei ją suspaudė. Tada T. K. išėjo iš kambario ir pradėjo šaukti „Aš tave užmušiu“. Po to vėl grįžo į kambarį ir liepė nusiimti žiedą bei šaukdamas viena ranka uždengė nukentėjusiajai burną, o kita pradėjo smaugti, po ko nutraukė savo veiksmus ir išėjo iš kambario, o ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 13). Nors 2019 m. rugsėjo 7 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog ant O. J. kairės rankos žasto matosi paraudimas (1 t., b. l. 14), t. y. ne dešinės rankos, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, tačiau tai laikytina elementaria technine apsirikimo klaida. Minėtą protokolą pildžiusi (duomenys neskelbtini) S. V. (1 t., b. l. 15), kaip jau minėta šioje nutartyje, apklausta liudytoja, aiškiai nurodė, jog paraudimą matė ne ant nukentėjusiosios kairės, tačiau ant dešinės rankos žasto. Šios liudytojos paaiškinimais netikėti pagrindo nėra, nes ji yra nesuinteresuota bylos baigtimi, be to, liudytojos paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl padarytas netikslumas protokole negali būti laikomas nukentėjusiosios duotų paaiškinimų nenuoseklumu.
24. Esmines bylai faktines aplinkybes (past. – T. K., atėjęs į kambarį ir kilus žodiniam konfliktui, viena ranka griebė nukentėjusiajai už burnos, kita – už dešinės rankos bei ją suspaudė, po ko išėjo iš kambario ir grįžęs viena ranka uždengė O. J. burną, o kita pradėjo smaugti) O. J. nurodė 2019 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (1 t., b. l. 23), 2020 m. sausio 16 d. atliktoje jos ir T. K. akistatoje (1 t., b. l. 92-93) bei 2020 m. birželio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 24-26), t. y. viso proceso metu nuosekliai, nekeisdama prieš tai nurodytų aplinkybių, aiškiai ir konkrečiai nurodė kokiais būtent veiksmais prieš ją smurtavo T. K.. Nukentėjusioji, kas kartą naujai apklausiama, nenurodė naujų nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų ar savo kūno vietų, į kurias buvo nukreipti T. K. smurtiniai veiksmai. Nors iš tiesų nukentėjusiosios paaiškinimai kas kartą buvo papildomi naujomis detalėmis (O. J. tiksli buvimo kambaryje vieta, kai prieš ją buvo smurtaujama, vykusio žodinio konflikto detalės), tačiau tai negali būti laikoma nenuosekliais paaiškinimais, nes, kaip jau minėta, esminės aplinkybės, kurios susijusios su smurto panaudojimu, buvo nurodomos nuosekliai, užtikrintai ir jų nekeičiant, kas nesuteikia pagrindo netikėti nukentėjusiąja.
25. Be to, fakto, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo fizinis sąlytis, neginčija ir nuteistasis T. K., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kai O. J. buvo nuo jo nusisukusi, jis paėmė ją už veido, jog pasuktų į save ir atkreiptų dėmesį, taip pat pasuko nukentėjusiąją už rankos. Nors nuteistasis neigia, kad šiais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją ir jai nesukėlė fizinio skausmo, tačiau teisėjų kolegija tai vertina kaip siekį sumenkinti savo veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl T. K. paaiškinimai vertinami kritiškai.
26. Byloje esantis ir abejonių nekeliantis įrodymas – (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad O. J. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žando ir dešinio žasto srityse, kurios padarytos, atitinkamas sritis paveikus kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais; savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina; patirti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41). Šiame kontekste pastebėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusiąją apžiūrėjusi liudytoja S. V. patvirtino, jog matė ant nukentėjusiosios dešinės rankos žasto paraudimus bei rankos pirštų žymes ant žasto (1 t., b. l. 26). Svarbu ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie liudytojos pastebėti ar specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti sužalojimai būtų padaryti dar iki 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.44 val., t. y. konflikto su nuteistuoju. Liudytoja apklausta H. L. nenurodė, kad iki įvykio būtų pastebėjusi ant nukentėjusiosios bet kokio smurto žymių, o tai pastebėjo tik po 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.44 val. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje esančių duomenų bei įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog T. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
27. BK 140 straipsnio 2 dalies nukreipiančiojoje dispozicijoje nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas) yra alternatyvūs požymiai, vadinasi, pakanka bent vieno iš jų konstatavimo, siekiant inkriminuoti atitinkamą nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, akcentuotina, kad bet koks kūno sužalojimas (past. – kas yra konstatuota šioje byloje) nukentėjusiajam sukelia didesnį ar mažesnį skausmą. Fizinio skausmo pojūtis yra subjektyvi savybė, priklausanti nuo nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusioji melagingai nurodė, jog jautė fizinį skausmą, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama liudytojų H. L. ir M. K. paaiškinimų vertinimui. Pažymėtina, kad šios liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, todėl negali patvirtinti nuteistojo pozicijos, jog jis nepadarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Šioje byloje įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę, surinkta užtektinai, todėl liudytojų paaiškinimų vertinimas neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą. Be to, išsamią ir pagrįstą liudytojų paaiškinimų analizę atliko pirmosios instancijos teismas, su kurios išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl šioje nutartyje tai dar kartą daroma nebus, nes tai neturi esminės reikšmės, sprendžiant T. K. kaltės klausimą.
29. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo ir jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų. Kadangi apeliaciniame skunde T. K. nepateikė jokių argumentų dėl šių klausimų, todėl teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nenustačiusi esminių pažeidimų ar to, kad nepagrįstai per daug buvo priteista civilinio ieškinio, šiuos reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl nukentėjusiosios atstovo advokato prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
30. Nukentėjusiosios atstovas advokatas atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo ne tik jį atmesti, tačiau ir priteisti bylinėjimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriame užfiksuota, jog O. J. sumokėjo 300 Eur atstovui advokatui Gintarui Petukauskui.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).
32. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios proceso išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas. Byla išnagrinėta nukentėjusiajai ir jos atstovui advokatui nedalyvaujant, baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma – 300 Eur, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, laikytina proporcinga, todėl priteistina.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
33. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 90 Eur už T. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
34. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius T. K. parinko gynėją advokatę Liudmilą Karvelienę.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam T. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo T. K. nukentėjusiajai O. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.