Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas E. D. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2 dalimi paskirta E. D. baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti 65 Eur (šešiasdešimt penki eurai) valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B. ieškinys tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės UAB „B.“ naudai priteistas iš E. D. 330 Eur (trijų šimtų trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Nepriteista iš E. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidų byloje – 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt) eurų advokato užmokesčio valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 12.15 val., būdamas UAB „B.“ parduotuvėje Nr. 14, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš įrankių skyriaus slapta pagrobė 175 Eur vertės suvirinimo aparatą (duomenys neskelbtini) CE, Proline. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 16:00 val., grįžęs į UAB „B.“ parduotuvę Nr. 14, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš įrankių skyriaus pagrobė 155 Eur vertės suvirinimo inverterį 20-280A, 230v. Šiais savo nusikalstamais veiksmais UAB „B.“ padarė 330 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir paskirti jam mažesnę bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors E. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

2.2. Apeliantas vertina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę suteikė pernelyg didelę reikšmę jo ankstesniems teistumams.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintas Vaičiūnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2 dalimi paskirta E. D. baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti 65 Eur valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 68 straipsnis nereglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, nors E. D. pardavė pagrobtus daiktus bei, jo paties parodymais, gavo už tai 65 Eur, tačiau byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris nuosprendžiu yra priteistas atlyginti iš nuteistojo. Priteista civilinio ieškinio suma – 300 Eur – yra didesnė nei E. D. iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda – 65 Eur. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iškreipdamas turto konfiskavimo prasmę, nutarė iš nuteistojo papildomai konfiskuoti pinigų sumą, gautą pardavus jo pagrobtus daiktus.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas

5. Šioje byloje apeliaciniais skundais ginčijami tik E. D. paskirtos galutinės bausmės dydis ir turto konfiskavimas. Atsižvelgdama į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl E. D. paskirtos bausmės dydžio

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam E. D. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

10. E. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. E. D. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.

11. Aptariamas nusikaltimas savo pobūdžiu yra pavojingas, kadangi E. D. pagrobė du įrenginius – suvirinimo inverterį ir inverterinį suvirinimo aparatą, panašios vertės (atitinkamai 175 Eur ir 155 Eur), svetimą turtą pagrobė tą pačią dieną, du kartus skirtingu laiku atėjęs į tą pačią parduotuvę. Įrenginiai pagrobti viešoje vietoje paimant juos savitarnos skyriuje, nuo paletės, prekybos salę filmuojant vaizdo kameroms (b. l. 6, 22, 70), slepiant įsidėtus daiktus rankinėje (b. l. 41, 70). Pagrobęs svetimą turtą E. D. siekė kuo greičiau pasišalinti iš parduotuvės (b. l. 4).

12. Šią nusikalstamą veiką E. D. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką E. D. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti.

13. E. D. vagystės motyvas ir tikslas buvo parduoti pavogtas prekes. E. D. parodė, kad sumanymas pavogti prekę pirmąjį atėjimo į parduotuvę kartą jam kilo netikėtai, kadangi į parduotuvę jis ėjo pasižiūrėti batų kainų. Teigė, kad į prekės kainą nežiūrėjo. Antrąjį kartą atėjo į parduotuvę tikslu pavogti kitą aparatą. Suvirinimo aparatus E. D. pardavė nenustatytiems asmenims skirtinguose miestuose (Ukmergėje ir Jonavoje) už atitinkamai 35 Eur ir 30 Eur (b. l. 51, 70–71, 160). E. D. padaryta veika yra baigta.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį E. D..

15. E. D. Lietuvos Respublikoje teistas iš viso 12 kartų. Per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo – teistas pagal 4 nuosprendžius už padarytas nusikalstamas veikas. Iš jų E. D. teistas vieną kartą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tris kartus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vieną kartą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (b. l. 86–99).

16. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. nuteistas tryliktąjį kartą, už to paties pobūdžio nusikaltimą nuosavybei. Nagrinėjamą nusikaltimą E. D. padarė per kiek mažiau nei mėnesį po paskutiniojo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžio, priėmimo, esant apskųstam šiam nuosprendžiui (b. l. 98). Taigi nuteistasis sistemingai daro įvairaus, daugiausiai turtinio, pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams E. D. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

17. Iki šios veikos padarymo E. D. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės, tačiau per pastaruosius penkerius metus jam buvo skirtos arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažinus jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 60 parų arešto bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalyje, paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad nei laisvės atėmimo bausmės rūšis, nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio E. D. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

18. Pažymima ir tai, kad iš viso E. D. administracine tvarka nuo 2010 metų buvo baustas 101 kartą, daugiausiai pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (buvusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį) (b. l. 76–77). Administracinių nusižengimų registro 2020 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka E. D. baustas 27 kartus, daugiausiai pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 116–137), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

19. E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikaltimą apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20. E. D. turi 7 klasių išsilavinimą (b. l. 159). E. D. nedirba jau daugiau nei šešerius metus (b. l. 85). Jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi nustatytu laiku neatvyko (paskutinį kartą registravosi 2019 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 80), pabaiga nurodoma 2019 m. lapkričio 14 d. (b. l. 84). E. D. dirba pavienius darbus. Teigia, kad, kadangi pinigų neturi, negali atlyginti įmonei padarytos turtinės žalos (b. l. 70–71).

21. E. D. pagrobto turto bendra vertė yra 330 Eur (155 Eur + 175 Eur) (b. l. 26, 34, 35). Neginčijama, kad pagrobtas turtas nebuvo grąžintas UAB „B.“. Taigi ši įmonė patyrė 330 Eur dydžio turtinę žalą. UAB „B.“ pareiškė civilinį ieškinį 330 Eur sumai (b. l. 4, 38). Teisiamajame posėdyje E. D. sutiko su civiliniu ieškiniu iš dalies nurodydamas, kad aparatai buvo nepilnos komplektacijos (b. l. 160). Įtariamojo apklausos protokole nurodoma, kad pirmąjį aparatą jis pagrobė be laidų. Taip pat parodė, kad aparatai buvo be virinimo laidų (b. l. 71). Vis dėlto tokie jo parodymai prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis ieškinys yra pagrįstas civilinės ieškovės pateiktais dokumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatydamas apelianto nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kiek jis matė iš vaizdo įrašo, pirmąjį aparatą E. D. paėmė su laidais, tačiau negali pasakyti, ar su visais laidais. Antrojo aparato maitinimo kabelis bei „gnybtai“ elektrodams laikyti tikrai buvo dėžėje. Pakuotės laikomos atskirai sandėlyje. Aparatai buvo sukomplektuoti (b. l. 22–23). Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad pirmojo atėjimo metu (vaizdo įrašo laikas 12 val. 16 min.) E. D. pasilenkė ir paėmė daiktus (galimai laidus), gulinčius už suvirinimo aparatų. Įraše matomi rankoje turimi laidai, kurie supakuoti į plastikinį skaidrios spalvos maišelį. Antrojo atėjimo metu (vaizdo įrašo laikas 16 val. 05 min.) E. D. pasilenkė ir paėmė savo dešine ranka susuktą juodos spalvos laidą, gulintį už suvirinimo aparato geltonos spalvos (b. l. 41, 47). Atsižvelgiant į tai teismas visiškai pagrįstai iš E. D. UAB „B.“ naudai priteisė 330 eurų turtinei žalai atlyginti.

22. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta E. D. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju E. D. teisiamas jau tryliktąjį kartą.

23. Pažymima, jog E. D. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusios bausmės vidurkį. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas E. D. paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę už vidurkį, kurią dar ir sumažino vienu trečdaliu iki šešių mėnesių.

24. Nustatytos E. D. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant bausmę, mažesnę už vidurkį, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę už vidurkį bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama E. D. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo netgi pakankamai mažas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog E. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

26. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta E. D. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad BK 50 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., neteko teisinės galios iš rezoliucinės nuosprendžio dalies pašalina teiginį „<...>, bausmę atliekant pataisos namuose“.

Dėl turto konfiskavimo

27. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas kaip nusikalstamos veikos rezultatą iš E. D. konfiskavo 65 eurus. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog E. D. paaiškino, kad pavogtus aparatus pardavė už 30 Eur ir 35 Eur už vienetą. Šiuos pinigus pirmosios instancijos teismas pripažino nusikalstamos veikos rezultatu, todėl nurodytą sumą nutarė konfiskuoti iš nuteistojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfiskuodamas 65 eurus pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

28. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. užkirsti kelią pasipelnymui iš jos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, neleisti toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Iš to seka, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ir nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-32-719/2020). Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis E. D. ir pardavė pagrobtus daiktus bei, jo paties parodymais, gavo už tai tam tikrą pinigų sumą, tačiau byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra priteistas atlyginti iš nuteistojo. Priteista atlyginti ieškinio suma yra didesnė nei E. D. iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir atitinka nuteistojo pagrobtų daiktų vertę. Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iškreipdamas turto konfiskavimo prasmę, nutarė iš apelianto papildomai konfiskuoti pinigų sumą, jo gautą už parduotus pagrobtus daiktus. Dėl šių motyvų nuosprendžio dalis dėl 65 eurų konfiskavimo iš E. D. naikinama.

Dėl proceso išlaidų

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad E. D. šioje baudžiamojoje byloje advokatas Aldevinas Švedas teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties iš E. D. valstybės naudai priteistinos 45,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas civilinis ieškinys ir iš E. D. yra priteista pakankamai didelė (palyginus su jo turtine padėtimi) suma turtinei žalai atlyginti (viso 330 Eur), nuteistasis niekur nedirba, o skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus E. D. turtinę padėtį, jam priteistą turtinę prievolę civilinei ieškovei laikoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka. Todėl šis klausimas rašytinio teismo posėdžio metu nagrinėtas nebuvo, proceso dalyviai prieš teismo posėdį neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo negali būti priteistos.

31. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš E. D. konfiskuoti 65 eurai, ir pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies teiginį „<...>, bausmę atliekant pataisos namuose“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi iš E. D. konfiskuoti 65 (šešiasdešimt penki) eurai.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti teiginį „<...>, bausmę atliekant pataisos namuose“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti iš E. D. 45,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.