- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-462-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14714-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis, Tatjana Benetė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 8 d., 9.50 val., iki 2019 m. spalio 9 d., 12.46 val. (2 dienos). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 14 743,89 eurų turtinės žalos atlyginimo. V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. nukentėjusiojo V. Ž. naudai priteista 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Paliktas nenagrinėtu civilinio ieškinio reikalavimas priteisti valstybei išlaidas, patirtas už nukentėjusiajam parinkto advokato paslaugas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 10 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiuoju V. Ž. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, kaklą, krūtinę, pilvą, tuo padarydamas V. Ž. daugybines poodines kraujosruvas veide, kakle, su ūmiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu smegenų kairiojo pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuose ir ypač plačias poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir pilvo šonuose su daugybiniais šonkaulių (X ir XI dešinės pusės bei VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII kairės pusės) lūžiais, nuo ko galvos ir krūtinės ląstos sužalojimai komplikavosi neuroreguliacinių galvos smegenų ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu su ūmiu kvėpavimo nepakankumu ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti kaltinimą iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį; atnaujinti įrodymų tyrimą ir siekiant nustatyti, ar nukentėjusysis sirgo epilepsija ar kitomis sunkiomis galvos ligomis, išreikalauti visus nukentėjusiojo V. Ž. medicininius dokumentus; pakartotinai iškviesti specialistą. Jei teismas netenkintų minėtų prašymų, prašo bausmę sumažinti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1 Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2.2. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas netinkamai kvalifikavo veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o tokį veikos kvalifikavimą lėmė specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikslaus sužalojimų padarymo laiko pagal esamus dokumentus nustatyti negalima, specialisto paaiškinimai teisme, taip pat deklaratyvūs nukentėjusiojo atstovės paaiškinimai, kuri iš esmės nieko paaiškinti apie nukentėjusiojo būklę negalėjo, nes kartu negyvena, nukentėjusįjį paliko globos namuose prižiūrėti kitiems asmenims.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam galvos traumos galimai padarytos ne nuteistojo, o jeigu nuteistojo veiksmais, tai jie neturėjo esminės reikšmės, kadangi nukentėjusysis sirgo sunkia nepagydoma liga, kuri ir toliau progresuoja, tačiau ne dėl nuteistojo sumušimo, o dėl iki įvykio jau susiformavusios ligos, asocialaus gyvenimo būdo, alkoholio ar alkoholio turinčių įvairių pramoninių skysčių ir/ar narkotinių medžiagų vartojimo. Pasak nuteistojo, tai, kad nukentėjusysis V. Ž. galimai sirgo epilepsija, patvirtina liudytojai J. B., D. G., A. M..
2.4. Pabrėžiama, kad teismas nesiaiškino aplinkybių dėl nukentėjusiojo ligos (epilepsijos), nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kokia yra dabartinė nukentėjusiojo būklė, tai yra, nebuvo užklausti globos namai, nebuvo išreikalauti medicininiai dokumentai. Apelianto teigimu, šios aplinkybės turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl yra tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą ir išreikalauti visus nukentėjusiojo V. Ž. medicininius dokumentus, siekiant nustatyti, ar nukentėjusysis sirgo epilepsija, ar kitomis sunkiomis galvos ligomis. Išreikalavus dokumentus, apelianto manymu, tikslinga pakartotinai kviesti specialistą, kuris susipažinęs su medicininiais dokumentais paaiškintų, ar nustatyti kūno pažeidimai galėjo būti atsiradę iki minėto įvykio, paūmėjus epilepsijos priepuoliams, ar kitomis aplinkybėmis, dėl kito pobūdžio smurto, ar kaltės forma sunki, lengva. Jeigu iki minėto įvykio buvo nustatyti veido sumušimai, tuo pačiu ir lūpų, ar tai turėjo įtakos vėlesniam kraujo išsiliejimui po galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius.
2.5. Akcentuojama, kad įvykis buvo 2019 m. balandžio 10 d., o nukentėjusysis į ligoninę buvo pristatytas tik po dviejų parų, o ne kitą rytą, kaip nurodo bylos dalyviai. Nuteistojo teigimu, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tiek galvos, tiek krūtinės ląstos sužalojimai kartu ir atskirai sukėlė galvos smegenų neuroreguliacinių ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus, kurie nesuteikus laiku tinkamos kvalifikuotos ir specializuotos medicininės pagalbos galėjo baigtis mirtimi, prieštarauja faktams, kad nukentėjusysis nuvyko pas medikus tik po poros parų. Kelia klausimą, koks laikotarpis yra „laiku nesuteikus medicininės pagalbos“, teigia, kad šių abejonių pirmosios instancijos teismas nepašalino, apsiribojo kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu ir bylą nagrinėjo supaprastinta tvarka. Apelianto manymu, buvo pažeisti jo teisėti interesai, teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.
2.6. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymima, teismas neatsižvelgė, jog nuteistojo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo šlapinimasis ant lovos, kur paprastai miegojo apeliantas, be to, nukentėjusysis keikėsi. Apelianto tvirtinimu, jis neturėjo nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, o nusikalsti paskatino paties nukentėjusiojo elgesys, tai yra, apelianto nusikalstami veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo rizikingus veiksmus. Tuo pačiu, nuteistasis V. K. atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis šeimos buvo paliktas globos namuose, galimai dėl to, kad vedė asocialų, agresyvų gyvenimo būdą.
2.7. Nuteistasis V. K. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokį prašymą nuteistasis grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliuoja į tai, kad turi neįgalų sūnų, kuriam reikalinga eilinė širdies operacija, abiejų tėvų priežiūra, jog vienas galėtų dirbti, o kitas prižiūrėtų sergantį vaiką. Pabrėžiama, jog nuteistasis intensyviai ieško darbo, kad galėtų dirbdamas išlaikyti šeimą bei atlyginti žalą, kurią pripažino ir sutiko padengti. Be to, apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
2.8. Nuteistasis, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl ko paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, teigia, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai taikyto įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo peržiūrėti bylos medžiagą bei skirti nusikaltimą atitinkančią bausmę. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kaltinimą pagal BK 135 straipsnio l dalį, o tokio kaltinimo kvalifikavimą lėmė specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikslaus sužalojimų padarymo laiko nustatyti negalima. Atkreipiamas dėmesys, jog laikas, kuomet galėjo būti padaryti sužalojimai, yra nuo keleto valandų iki keleto dienų prieš kreipiantis medicinos pagalbos, o tai sutampa su liudytojų parodymais. Nors apeliaciniame skunde bandoma kelti versiją, kad V. Ž. galėjo nukentėti epilepsijos priepuolio metu, tačiau niekas iš liudytojų savo parodymuose nemini įvykusio priepuolio, tik kalba, kad apie jį girdėjo. Pažymima, kad nukentėjusio sveikatos būklė apibūdinama specialisto išvadose, medicinos dokumentų išraše, civiliniame ieškinyje bei V. Ž. apklausų protokoluose. Pabrėžiama, kad nukentėjusiojo sesuo jį nuolat lankė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, (duomenys neskelbtini) slaugos bei psichiatrinėje ligoninėje, taip pat (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ bei (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ socialinės globos namuose, nepajėgtų rūpintis broliu ne tik dėl darbo, bet ir todėl, kad tenka rūpintis savo sergančiais tėvais, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusysis dėl asocialaus būdo buvo paliktas valstybei, yra įžeidžiantis. Nesutinka su teiginiais apeliaciniame skunde, kad epilepsija turi esminės reikšmės perkvalifikavimui iš BK 135 straipsnio l dalies į BK 140 straipsnio l dalį, nes specialistas M. J. P. savo išvadoje aiškiai nurodė, jog V. Ž. sužalojimai tiek visumoje, tiek imant atskirai galvos ir krūtinės ląstos sužalojimus atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Nesutinkama, kad teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nusikalstamos veiklos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio elgesys. Taip pat nesutinkama su nuteistojo prašymu sumažinti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. atsisakė dalies apeliacinio skundo, prašė neatlikti įrodymų tyrimo, nagrinėti apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės ir skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodė, jog labai gailisi dėl nusikaltimo, nori visų atsiprašyti, atlyginti žalą. Nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo prašymą dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti nuosprendį nepakeistą. Prokuroras pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, nes bausmė ir taip yra sumažinta, be to, dėl nuteistojo šeimos padėties, ji sumažino civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė apeliacinį skundą atmesti, išspręsti teisinės pagalbos išlaidų klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas, jo dalį palikus nenagrinėtą, netenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašė perkvalifikuoti veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti nukentėjusiojo V. Ž. medicininius dokumentus, pakartotinai iškviesti specialistą. Taip pat pateikė prašymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmę sumažinti, be to, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. nurodė, kad atsisako apeliacinio skundo dalies, kuria buvo prašoma perkvalifikuoti veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, neprašo atlikti įrodymų tyrimo. Prašė nagrinėti apeliacinio skundo dalį dėl bausmės. Nuteistajam atsisakius apeliacinio skundo dalies dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią skundo dalį palieka nenagrinėtą, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakys.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nuteistasis nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę V. K. pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuteistasis V. K. prašo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, jog tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo šlapinimasis ant lovos, kur paprastai miegojo apeliantas, be to, nukentėjusysis keikėsi. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
8. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).
9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiojo V. Ž. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu konflikte dalyvavę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas. Tiek pats nuteistasis V. K., tiek liudytojai J. B., A. M. parodė, kad iki smurto panaudojimo nukentėjusysis miegojo kambaryje. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų apeliantą įžeidinėjęs, smurtavęs, prieš jį atlikęs kitokius tyčinius veiksmus ar skatinęs pradėti nusikalstamą veiką. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis šlapinosi ant savo lovos, keikėsi, be jo parodymų, kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, byloje nebuvo nustatyta. Vis tik tokie nurodomi netinkami nukentėjusiojo veiksmai negali būti laikomi provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu nuteistojo V. K. smurtinius veiksmus. Pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis smurtavo itin intensyviai, padarydamas V. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai.
Dėl paskirtos bausmės
10. Nuteistasis V. K. prašo taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sumažinti bausmę ir skirti ją nesusijusią su laisvės atėmimu. Prašymas netenkinamas.
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
12. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą (pagal BK 135 straipsnio 1 dalį), už kurio padarymą įstatymo leidėjas numato tik realią laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam V. Ž. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos veide, kakle su muštinėmis žaizdomis lūpose, su ūmiu kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu smegenų kairiojo pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių paviršiuose ir ypač plačios poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos ir pilvo šonuose su daugybiniais šonkaulių (X ir XI dešinės pusės bei VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII kairės pusės) lūžiais, o galvos ir krūtinės ląstos sužalojimai komplikavosi neuroreguliacinių galvos smegenų ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu su ūmiu kvėpavimo nepakankumu, V. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 40 – 42). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sužalojimų pobūdį, lokalizaciją (galvos srityje, krūtinės ląstos, pilvo srityje), sukeltas sunkias pasekmes, sužalojimų kiekį ir mastą, darė išvadą, kad V. K. veikė tyčine kaltės forma, t. y. suprasdamas, kad savo intensyviais, stipriais ir nevienkartiniais smūgiais į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno sritis sunkiai sužalos nukentėjusįjį ir to siekdamas. Apylinkės teismas konstatavo, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė – dėl to apeliacinio skundo nepaduota, todėl teisėjų kolegija šios aplinkybės išsamiau neanalizuoja. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino V. K. asmenybę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. K. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 9 kartus (t. 1, b. l. 136 – 147), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 166 – 170), vedęs, turi mažametį, neįgalų vaiką, Sodros išrašo duomenimis, nedirbantis (t. 1, b. l. 189), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 188), jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 1, b. l. 179), Respublikinio Vilniaus priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo duomenimis, 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2016 m. kovo 26 d. buvo vartojęs narkotines medžiagas (t. 1, b l. 173). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, įvertinęs kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, į tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, bausmės dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nusikalstamos veikos aplinkybes, sukeltas sunkias ir nepataisomas pasekmes, nuteistąjį V. K. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, nuteistajam pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis, nustatytas ne per didelis bausmės dydis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.
13. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio, numatančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatytos. Nuteistasis apeliuoja į tai, kad turi neįgalų sūnų, kuriam reikalinga eilinė širdies operacija, abiejų tėvų priežiūra, ieškosi darbo, nori atlyginti žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes, jog apeliantas yra vedęs, turi mažametį, neįgalų vaiką, yra nedirbantis, įvertino, nukentėjusiojo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija neįžvelgia galimybės dėl šių aplinkybių apeliantui ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Kaip nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, neįgalų sūnų prižiūri ir nuteistojo sutuoktinė, todėl darytina išvada, kad jis nėra asmuo, išlaikantis asmenį, kuris yra neįgalus ir nėra kam jį prižiūrėti, ir nėra asmuo, kuris išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), taip pat, yra nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neatlyginta turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
14. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistajam V. K. paskirta bausmė neprieštarauja ir teisingumo principui. Pažymėtina, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas šių nuostatų laikėsi. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteisto asmens šeiminėms aplinkybėms, jo lūkesčiams dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio negalima suteikti viršenybės prieš visuomenės ir konkretaus nukentėjusiojo interesą, kad kaltininkas būtų teisingai nubaustas už savo padarytą nusikalstamą veiką. Kaip jau anksčiau buvo minėta, nusikalstama veika V. K. sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, buvo kilusi grėsmė ir jo gyvybei, kaip matyti iš ankstesnių apelianto teistumų, jis buvo teistas ir už veikas, susijusias su smurtu, išvadų iš buvusių teistumų ir bausmių nepadarė, todėl jam paskirta bausmė yra dėsninga jo paties elgesio pasekmė, teisingumo principui neprieštarauja, ją keisti ar švelninti nėra teisinio pagrindo. V. K. atžvilgiu nėra galimybės taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi jo padaryta veika yra BK XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“, už kuriuos bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies įstatymas nenumato ( BK 75 straipsnio 3 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, nuo 2020 m. liepos 1 d.)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiojo V. Ž. įgaliotoji atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė išspręsti teisinės pagalbos išlaidų klausimą, Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl advokato užmokesčio sudaro 101,28 Eur (t. 3, b. l. 14 – 15), 2020 m. rugsėjo 23 d. gauta patikslinta pažyma dėl 142,72 Eur išlaidų priteisimo (t. 3, b. l. 22).
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2020, teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.).
16. Nukentėjusysis V. Ž. dėl ligos negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nukentėjusiajam paskirta įgaliotoji atstovė advokatė Tatjana Benetė. Teismo posėdyje nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė prašė išspręsti išlaidų dėl advokato užmokesčio klausimą. Bylos duomenimis, nuteistasis V. K. nedirba (t. 1, b. l. 189), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 188), turi mažametį neįgalų vaiką. Byla nagrinėta tik pagal nuteistojo skundą, atsiliepimo nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė nepateikė, pagal procesą jis ir nėra privalomas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kurių trukmė nebuvo ilga. Atsižvelgus į aplinkybę, kad išlaidų dėl atstovavimo nukentėjusysis asmeniškai nepatyrė, į skundo nagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, nuteistajam atsisakius dalies apeliacinio skundo, į apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina teisinga, todėl nepriteistina.
17. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo gauta VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, 2020 m. spalio 21 d. buvo gauta patikslinta VGTPT pažyma, kuriose nurodoma, kad iš V. K. valstybės naudai priteistinos atitinkamai, 64,00 Eur ir 106,22 Eur, dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Rimanto Prėskienio užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija anksčiau nurodytais motyvais dėl nuteistojo turtinės, šeiminės padėties, atsižvelgdama į apelianto mažamečio vaiko interesus, prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 322 straipsnio 1 dalis) netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti V. K. apeliacinį skundą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės advokatės Tatjanos Benetės užmokesčio.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo gynėjo advokato Rimanto Prėskienio užmokesčio.