Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-95-251/2022 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

21.4. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą tiek išlaikymo dydžio priteisimo momento, tiek bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dukrą S. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

23. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 nuspręsta pakeisti 2007-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-175-124/2007) dalį dėl išlaikymo nepilnametei S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydžio po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnametei S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

26. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai, mokėjimo nurodymų kopijos.

Dėl ginčo esmės

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš L. M. nepilnametei dukrai S. M. nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

28. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

29. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

30. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

32. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 nuspręsta pakeisti 2007-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-175-124/2007) dalį dėl išlaikymo nepilnametei S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydžio po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnametei S. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš L. M. nepilnametei dukrai S. M. nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

37. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga didesnė nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma – 600,00 Eur, ieškovė tokios vaiko poreikiams reikalingos sumos nepagrindė. Atsakovo vertinimu, teismo išvados deklaratyvios, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams. Teismas nenurodė, kurie vaiko poreikiai yra didesni, kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai tai patvirtina. Teismas tinkamai neįvertino, kad dalis ieškovės pateiktų paskaičiavimų apie patiriamas išlaidas dukrai yra menamo pobūdžio, deklaratyvūs, dukters poreikiai yra pertekliniai. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą, kuris žymiai viršija vaikui objektyviai reikalingą kasmėnesinį išlaikymą.

38. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

39. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

40. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

41. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos Sodros pranešimų kopijos apie draudžiamąsias pajamas 2021 m. sausį – birželį, iš kurių matyti, kad ieškovės pajamos šiuo laikotarpiu siekė kiek daugiau nei 2000,00 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, 2021 m. sausį – kiek daugiau nei 2800,00 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė turi du išlaikytinius – vaikus S. M. ir S. K., šeima gyvena 250 kv. m. ploto name su patogumais, reikiamais baldais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad dukters S. K. išlaikymui ji gauna 600,00 Eur išlaikymo sumą. Duomenų apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą byloje nėra, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą.

42. Byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką. Atsakovo vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje 2021-11-23 duomenimis buvo 119775,75 Eur; laikotarpiu nuo 2020-11-22 iki 2021-11-23 atsakovas gavo 125145,15 Eur įplaukų į šią sąskaitą, iš jų 120000,00 Eur už parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); 4250 Eur dviem pavedimais iš atsakovo motinos. Atsakovo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis iš nekilnojamojo turto pirkėjų gavo 10000,00 Eur mokėjimą į savo sąskaitą, patiria išlaidas automobilio degalams, kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, taip pat nebuvo laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-11-01. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą. Duomenų apie kitus atsakovo vaikus, išlaikytinius taip pat nepateikta.

43. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nors atsakovas ir yra bedarbis, jo turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia, jis turi turto, jo gyvenimo būdas, išlaidos neatitinka įprasto bedarbiui, gaunančiam mažiau nei minimalaus atlyginimo dydžio pajamas. Po išlaikymo dydžio nustatymo 2009-12-02 sprendimu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jis gavo ženklias pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, atsakovo galimybės gauti pajamas iš darbinės veiklos dėl sveikatos problemų nėra ribotos, duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo papildomomis lėšomis ar pan. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje galima spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, ir jis turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui.

44. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, būtina įvertinti ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 priėmimo metu nepilnametis vaikas buvo (duomenys neskelbtini), priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, ji yra paauglė, daugiau (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mergaitė mokosi, dalyvauja įvairiose visuomeninėse ir meninėse veiklose, sportuoja, skiria didelį dėmesį kūno tobulinimui, išvaizdai. Teismas akcentavo, kad mergaitės amžius, interesai, poreikiai ženkliai pasikeitė; be to, per daugiau nei 12 metų ženkliai pasikeitė kainos, pragyvenimo lygis šalyje; priteistas 115,85 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka mažiau nei ketvirtadalį minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl yra pagrindas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį.

46. Ginčo, kad vaiko poreikiai pasikeitė ir priteistas išlaikymo dydis nebėra pakankamas, byloje nėra, tiek ieškovė, tiek atsakovas su tuo sutinka.

48. Atsakovas nurodė, kad su tokia suma nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta bei neproporcingai didelė. Atsakovo vertinimu, 150,00 Eur suma yra pakankama patenkinti dukros maisto poreikius, rūbams bei avalynei per mėnesį pakaktų 50,00 –70,00 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 30,00 Eur, laisvalaikiui – 50,00 Eur. Atsakovo vertinimu, užklasinei veiklai, dienpinigiams, telefonams ir internetui nurodyta per didelė suma, kaip ir išlaidos dukters vaistams ar vitaminams, kadangi įrodymų apie mergaitės specialiuosius poreikius, duomenų apie tai, kad ji dažnai serga, į bylą nepateikta. Be to, dantų tiesinimo procedūra yra ne nuolatinio pobūdžio, todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Tokios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, o dėl jų pasidalijimo tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Atsakovas pažymėjo, jog išlaidos higienos prekėms yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais ir aiškiai per didelės; pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui; ieškovė taip pat nepagrindė ir nenurodė, kur mergaitė yra vežiojama, kodėl nesinaudojama viešuoju transportu ir pan. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė, kad kiekvieną mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui išleidžia po 900,00 Eur. Be to, neužsiminė apie mokamus 70,00 Eur vaiko pinigus. Atsakovas akcentavo, kad turi būti vertinamas orientacinis MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

50. Į nagrinėjamą bylą pateikti mokėjimo kvitai, mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti ieškovės patiriamos išlaidos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne visos kvituose fiksuotos sumos ir ne visi pirkiniai yra susiję išimtinai su nepilnamečio vaiko poreikiais; byloje nėra sistemiškų, išsamių duomenų apie šeimos patiriamas bendras išlaidas maistui, automobilio kurui ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė patiria išlaidas, susijusias ne tik su šalių dukters būtinųjų poreikių tenkinimu, bet taip pat ir išlaidas, skirtas vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui. Ieškovės skiriamomis lėšomis tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir užtikrinamas vaiko visapusiškas vystymasis, sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, darbingumo, vaiko amžių, turimus polinkius, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti pakankama laikytina ir tėvams paskirstytina didesnė nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma – 600 Eur (atsižvelgus ir atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką) ir iš atsakovo priteistą išlaikymą padidinti iki 300,00 Eur, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertino šalių gaunamas pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas. Teismas atsižvelgė į vaiko poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas sumas ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas protingas, pakankamas tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti bei sveikatai prižiūrėti. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.

54. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

56. Iš (duomenys neskelbtini) 2021-03-01 Pažymos dėl privalomosios mediacijos nustatyta, kad 2021-01-14 ieškovė pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, sprendžiant ginčą su kita šalimi. 2021-01-26 Tarnyba raštu kreipėsi į kitą ginčo šalį su prašymu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Kitos šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo nebuvo gautas, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes, didesnio išlaikymo poreikį, pasikeitusios aplinkybės ir vaiko teisė į didesnį išlaikymą jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą vaikui atsiranda nuo 2021-01-14.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies – 55,11 proc., todėl atitinkamai ieškovei atlygintina 55,11 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, atsakovui atlygintina 44,89 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

61. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

62. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 49,59 Eur žyminis mokestis.

63. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų valstybei dydį, tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

65. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei nurodant:

„Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,21 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.