Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-445-251/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-31Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
e2-445-251/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03185-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
L. M.
Advokatai
Inga Mekienė, Daiva Rusakienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-95-251/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03185-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.3.8; 3.2.6.1.(S)(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovui L. M., atsakovo atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, Eglei Bikinienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. K. prašė priteisti iš atsakovo L. M. dukters S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2021-01-14 iki dukters S. M. pilnametystės; priteisti visas ieškovės A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-02 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 priteisė (pakeitė ankstesnį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-175-124/2007) išlaikymą nepilnametei šalių dukrai S. M. iš atsakovo L. M., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas L. M. savo pareigos nepilnametei dukrai nevykdė, todėl 2012-04-02 dienos Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu civilinėje byloje Nr. 1-329-898/2012 buvo nuteistas už vengimą išlaikyti savo vaiką. Šiuo metu 115,84 Eur suma visiškai netenkina dukters S. M. poreikių. Ieškovei A. K. vienai yra sunku išlaikyti dukrą, be to, ji išlaiko dar vieną savo dukrą S. K.. Ieškinio pateikimo dienai yra pasikeitusi faktinė padėtis, yra iš esmės pasikeitę nepilnamečio vaiko poreikiai bei pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis. 2012 metais, kai atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl išlaikymo nemokėjimo, jis buvo bedarbis, neturėjo pajamų. Šiuo metu, nors atsakovas nei su ieškove, nei su savo dukra S. M. nebendrauja, tačiau iš interneto paieškos sistemos matyti, kad jis turi įmonę (duomenys neskelbtini), gali leisti laisvalaikį su draugais restoranuose, per karantiną atostogavo Emyratuose, Trakuose Tony Resort, iki karantino taip pat neprastai leido laiką. Atsakovas jokiais kitais būdais neprisideda prie mergaitės poreikių tenkinimo, ieškovei vienai atitenka dukters auginimo našta. S. M. išlaikymo išlaidas sudaro: maistas - 300,00 Eur; rūbai ir avalynė - 200,00 Eur; kanceliarinės prekės - 50,00 Eur; užklasinė veikla, dienpinigiai, telefonai, internetai - 100,00 Eur; vaistai ir vitaminai - 50,00 Eur; laisvalaikio išlaidos (kinas, susitikimai su draugais, kelionės, knygos, gimtadieniai ir kt., - 100,00 Eur (įskaitant ir su užklasine veikla keliones, susitikimus su draugais); higienos prekės - 100,00 Eur (mergaitė didelė ir jai higiena ypatingai svarbi); kirpykla apie 40 Eur per mėn.; būsto ir būtino mergaitės vežiojimui automobilio išlaikymo išlaidos per mėnesį - 100,00 Eur. Bendra išlaidų, skirtų nepilnametės S. M. išlaikymui, suma per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 1000,00 Eur. Tai minimalios ir protingos mergaitės išlaikymo išlaidos. Esant tokiems nepilnametės dukters poreikiams, kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo vidutiniškai po 450,00 Eur kas mėnesį. Padidinus išlaikymą iš atsakovo, bus tenkinami visi šalių dukters S. M. poreikiai. Be to, šiuo metu didelės išlaidos yra S. M. dantukų tiesinimui, dėl ko mergaitė anksčiau kompleksavo. Nuo 2019-11-21 iki šiol už dantukų tiesinimą jau yra sumokėta 1324 Eur (yra išlikę kai kurie čekiai), šios procedūros bus reikalingos dar tris metus. Be to, jai reikalingas irigatorius, kuris kainuoja 79,00 Eur, ir kitos priemonės. Taip pat S. M. mėgsta socialinį gyvenimą, yra kūrybinga asmenybė, užsiima menu, mėgsta stovyklas. 2019 metai už stovyklą ieškovė sumokėjo 150,00 Eur. Šiemet mergaitė taip pat norės stovyklauti, tačiau ieškovė nežino, kokios bus stovyklų kainos. Mergaitė nešioja akinukus, kas taip pat paauglei mergaitei yra papildomos išlaidos. Nuo mažens S. M. yra jautri mergaitė, ją dažnai kamuoja skrandžio, galvos skausmai, nuolat lankosi pas endokrinologą. Išlaikymą po 450,00 Eur prašo priteisti nuo 2021-01-14 dienos, kai buvo pateiktas įstatymo nustatytas prašymas dėl privalomos mediacijos.

Ieškovė A. K. ir jos atstovė advokatė Inga Mekienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti ieškinį visiškai. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsiliepime nurodytais motyvais, kad dėl dantų tiesinimo išlaidų turi tartis su atsakovu. Nebuvo su kuo tartis, nes nebendrauja su atsakovu dešimt metų. Daug čekių neturėjo galimybių susirinkti, nes daug dalykų apmokama grynais. Sąskaitų už papildomas pamokas pas mokytojus niekas neišrašo. Išlaidos dėl reikmių higienai yra pagrįstos, mergaitė auga. Be kita ko, namie laiko šunį ir katę, būtina rūpintis ir jų higiena, šunį periodiškai kirpti. Išlaidos degalams pagrįstos, susijusios su mergaitės vežiojimu, ieškovė savo reikmėms kurui išleidžia daugiau. Mergaitė įpratusi būti vežama, taip jaučiasi saugi, ją veža ten, kur būtina – į mokyklą, pas draugus, gydytojus, neformalų švietimą, papildomas veiklas. Pėsčiomis nueiti nebūtų įmanoma, o viešuoju transportu visur nespėtų, be to, ne visur jis važiuoja. Minimaliai vykstama ir viešuoju transportu, yra pateikę ir tokius duomenis. Mergaitė puoselėja savo kūną, puikios išvaizdos, todėl kartais tamsiuoju metu vykti vienai viešuoju transportu yra nesaugu. Vaikas ketina sieti savo ateitį su sportu, ieškovė tam išleidžia apie 120 Eur per mėnesį, o dar reikia nuvežti, parvežti, atitinkamai aprengti, yra kitos išlaidos. Mergaitei nustatytas astigmatizmas, nešioja akinius, tam reikia papildomų išlaidų. Atsakovas daugiau nei 10 m. nusišalinęs nuo vaiko auginimo, nerodė noro bendrauti su vaiku, nedovanojo jokių dovanų. Prašo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į privalomąją mediaciją dienos, nes mediaciją vykdantis asmuo su atsakovu susisiekė, davė jam terminą reaguoti, teikti atsiliepimą, tačiau atsakovas to nedarė, ignoravo, per tą laiką ieškojo būdų išvengti išlaikymo lėšų padidinimo. Atsakovas sukčiauja, bando teismui pasirodyti vargšu. Jis buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašo vienintelio akcininko atstovas, po to direktore priimta atsakovo sutuoktinė. Tai – ta pati kišenė. Atsakovas ir toliau vykdo savo kaip automobilių perpardavinėtojo karjerą, apie tai pateikti įrodymai. Atsakovas moka nereguliariai, būna, kad susidaro įsiskolinimas, būna, kad sumoka už kelis mėnesius į priekį. Šiandien išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė dirba pusantro etato dviejose gimnazijose mokytoja, dizaino studijos vadove. Jos darbo užmokestis yra ant popieriaus 3000 Eur, į rankas maždaug 1500 Eur. Augina dvi mergaites, 7 ir 15 m. Ieškovė bendraudavo su atsakovo tėvais ir iki santuokos, ir būnant santuokoje. Atsakovas yra iš nepasiturinčios šeimos, jo mama, jei dirbdavo, uždirbdavo daugiausiai minimumą. Duomenys apie sandorius, kuriais atsakovo mama dovanojo jam namą, o jis labai greitai namą pardavė, ieškovės nuomone įrodo machinaciją. Atsakovo mama per visą gyvenimą negalėtų užsidirbti tokios sumos. Ieškovės šeima gyvena Šiaulių mieste, dukters mokykla, būreliai yra Šiauliuose. Šiaulių priemiestyje Kairiuose lankosi, nes važiuoja į sodybą, pasimėgauti gamta, mergaitė bendruomenei nemokamai su ieškove veda edukacijas. Mergaitė užsiima kūryba, įvairiomis gražiomis veiklomis. Degalinės čekiuose matyti apmokant panaudotos skirtingos nuolaidų kortelės, nes degalinės darbuotojai panaudoja savo nuolaidų korteles. Kiekvienas šeimos narys turi „Maxima“ ir kitų prekybos tinklų nuolaidų korteles. Įskaitant 7 metų dukrą. Tai skatina vaiką mokytis pirkti. Kas vaiką veža, tas ir perka. Gali panaudoti savo kortelę sutuoktinis, ieškovės mama, sutuoktinio sūnus, kai veža vaiką. Ieškovė turi kelias „Maxima“ korteles. Nesvarbu, kas pirko ir panaudojo korteles, nes naudojami ieškovės pinigai. Čekiuose fiksuoti apmokėjimai buvo ne banko kortelėmis. Ne visos prekės čekiuose skirtos S. M. poreikiams, pvz. šampanas viename iš čekių. Ieškovė skaičiavo išlaidas tik toms čekiuose nurodytoms prekėms, kurios skirtos dukters poreikiams tenkinti. Čekis iš parduotuvės „Drogas“, kuriame fiksuota, kad pirkta vyriška skutimosi želė, putos po skutimosi ir skutimosi peiliukas „Fusion“, susijęs su mergaitės poreikiais, mergaitė pati šias prekes ir pirko, jai reikėjo. Vyrišku skustuvu ji kartais depiliuoja kojas. Mergaitė daug išleidžia kosmetikai, yra labai susirūpinusi savo išvaizda. Būna, kad mergaitė perka vyriškus pažastukus. Jei atsakovo advokatė pageidauja, įdės į bylą čekių, įrodančių 200 Eur per mėnesį rūbų, avalynės pirkimo išlaidas. Dukra eina pas geriausius trenerius, nori su tuo sieti savo ateitį, turi didžiulius pasiekimus savo kūno dizaine. Įvyko didžiuliai pokyčiai jos sveikatoje, ji valgo daug, o atrodo labai liekna. Mergaitė jautė nuolatines patyčias dėl išvaizdos mokykloje, todėl kardinaliai pakeitė savo išvaizdą. Dabar mokosi (duomenys neskelbtini), ten mergaitės kuratorė yra garsus modelis. Negalima atsilikti nuo savo kuratorės. Eina sportuoti pas garsius trenerius, kurie užima pirmas vietas. Reikia visur būti ne prastesniam. Čia yra psichologinis momentas. Geriau mergaitė skirs dėmesį savo išvaizdai, sportui, o ne alkoholiui, rūkalams. Būti geriausiu ir siekti būti tarp geriausių yra gerai. Jei sumažins poreikius, mergaitė nebepateks tarp tų žmonių, nebeįsipaišys į tą kolektyvą ir tą kontingentą, kuriame ji yra. Ji tuoj pateks kažkur į patvorį. Tokią galimybę mergaitei reikia duoti ir ieškovė ją duoda. Antroji dukra gauna 600 Eur kas mėnesį išlaikymo lėšų. Valstybės skiriami vaiko pinigai negali būti įskaityti sumažinant išlaikymą iš atsakovo. Tai nėra dideli pinigai. Atsakovas turi daug pinigų, piktnaudžiauja. Nereikia smulkintis. Išlaikymo skolos nėra, bet gali mokėti daugiau.

Atsakovas L. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo L. M. nepilnametės dukters S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės; kitą dalį ieškinio atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovo L. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad sutinka su tuo, kad nuo to laiko, kuomet iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, išsaugo nepilnametės dukters poreikiai, tačiau nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma. Didžioji dalis ieškinyje nurodomų išlaidų yra nepagrįstos įrodymais, deklaratyvios. Skirtingai nei nurodo ieškovė, atsakovas L. M. niekuomet neturėjo įmonės (duomenys neskelbtini), o buvo tik samdomas darbuotojas. Tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. šioje įmonėje nebedirba. Atsakovas bandė ieškotis darbo savarankiškai, tačiau turi įgijęs tik spec. vidurinį išsilavinimą, darbinės patirties pagal išsilavinimą neturi, yra neseniai grįžęs gyventi iš užsienio, todėl įsidarbinti savarankiškai nepavyko. Nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovas yra registruotas užimtumo tarnyboje, deda visas aktyvias pastangas, kad susirasti darbą. Ieškovė savo ieškinyje pateikė šalių nepilnametės dukters S. M. išlaikymo išlaidų detalizaciją, nurodė, kad per mėnesį reikalinga vidutiniškai 1000 Eur suma, tačiau atsakovas su tokia suma nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta bei neproporcingai didelė. Ieškovė nurodo, kad dukters S. M. maistui per mėnesį skiriama 300 Eur. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai siekia 3,30 Eur per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Be to, kaip nurodo ieškinyje pati ieškovė, dienpinigiams taip pat skiriama atskira pinigų suma. Atsakovo vertinimu, 300 Eur išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė, dažnai tokia suma yra skiriama visos šeimos maisto poreikių patenkinimui. Atsakovas L. M. mano, kad 150 Eur suma yra pakankama patenkinti S. M. poreikius maistui. Atsakovas L. M. abejoja ir tuo, kad mergaitės rūbams ir avalynei išleidžiama po 200 Eur. Natūralu, kad tokie dalykai kaip striukės ir batai nėra perkami kiekvieną mėnesį. Atsakovo L. M. vertinimui per mėnesį šių poreikių patenkinimui pilnai pakanka 50-70 Eur. Tiek maistą, tiek aprangą galima įsigyti su nuolaidomis, akcijomis. Tai, kad vaikui nebus nupirktas vardinis rūbas, nereiškia, kad nukentės jo orumas ar vaikas negalės augti visapusiška ar harmoninga asmenybe. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Ieškinyje nurodoma, kad kanceliarinėms priemonėms kas mėnesį reikia skirti 50 Eur. Parkeris, liniuotės, skriestuvai ir pan. nesusidėvi kas mėnesį, todėl manytina, kad 30 Eur kas mėnesį pilnai pakanka įsigyti kanceliarinėms priemonėms. Taip pat nurodoma, kad užklasinei veiklai, dienpinigiams, telefonams ir internetams skiriama 100 Eur per mėnesį. Iš ieškinio ir pateiktų priedų lieka neaišku, ar šalių nepilnametei dukrai yra reikalingi net keli telefonai, nes pateikti mokėjimai už paslaugas skirtingiems operatoriams bei papildomai papildymo kortelės. Ieškovė taip pat nurodo, kad per mėnesį skiria po 50 Eur dukters vaistams ar vitaminams, tačiau įrodymų apie mergaitės specialius poreikius, duomenų apie tai, kad ji dažnai serga, byloje pateikta nėra. Be to, neaišku, kodėl negali būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra. Ieškinyje akcentuojama tai, kad už mergaitės dantukų tiesinimą šiai dienai yra sumokėta 1324 Eur. Pažymėtina, kad ši procedūra yra ne nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Tokios išlaidos nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, jos priskirtinos papildomoms vaiko išlaidoms. Dėl jų pasidalijimo tėvai (šalys) turėtų susitarti tarpusavyje. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų. Kartu pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams gydymo paslaugos yra nemokamos, todėl manytina, kad dantų teisinimas nėra būtinas dalykas, o labiau estetinis dalykas, dėl kurio sprendimą turėtų priimti tėvai, įvertinę savo turtines galimybes. Kritiškai vertintinos ir laisvalaikio išlaidos (įskaitant ir užklasinę veiklą), kurios siekia net 100 Eur per mėnesį, juolab, kad detalizacijos 4 punkte taip pat nurodyta užklasinė veikla. Atsakovas mano, kad 50 Eur suma per mėnesį yra pakankama, juolab kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnes išlaidas. Atsakovas mano, kad ypatingai yra užaukštintos išlaidos S. M. higienos prekėms – net 100 Eur per mėnesį. Higienos prekės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį. Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovė papildomai skaičiuoja ir išlaidas kirpyklai po 40 Eur per mėnėsį. Šios išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais ir aiškiai per didelės ir perteklinės. Kalbant apie būsto ir būtino mergaitės vežiojimui išlaikymo išlaidas, akcentuotina tai, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Juo labiau, šalių nepilnametė dukra nėra atsakinga už lizingo įmokų mokėjimą ieškovės automobiliui. Ieškovė ieškinyje nepagrindė ir nenurodė, kur mergaitė yra vežiojama, kodėl nesinaudojama viešuoju transportu ir pan. Pateikti kvitai iš degalinių besąlygiškai neįrodo, kad visos patiriamos išlaidos kurui yra skiriamos S. M. poreikių tenkinimui. Ieškovė neužsimena apie mokamus 70 Eur vaiko pinigus ir minėta suma prašomo priteisti išlaikymo iš atsakovo nemažina. Nuo 2021 m. sausio mėnesio MMA atskaičius mokesčius siekia apie 468 Eur, todėl būtent šis orientacinis kriterijus turėtų būti vertinamas, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė neįrodė, kad yra išleidžiama didesnė suma. Ieškovė savo ieškiniu prašo priteisti padidintą išlaikymą nuo 2021 m. sausio 14 d., t. y. nuo tada, kai buvo pateiktas įstatymo nustatymas prašymas dėl privalomos mediacijos. Atsakovas mano, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi bendrąja taisykle, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos. Svarbu ir tai, kad šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja. Be to, laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2012-09-30 ieškovė išlaikymą nepilnametei dukrai gavo tiek iš Sodros, tiek atsakovo L. M., susidarė išlaikymo permoka.

Atsakovas L. M. ir jo atstovė advokatė Daiva Rusakienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo L. M. nepilnametės dukters S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė tokio pobūdžio byloje turi pagrįsti vaiko išlaikymo išlaidas, viršijančias minimalaus atlyginimo dydį. Nepasvertas, neapgalvotas ieškovės išlaidavimas, nepasitarus su atsakovu, negali būti pagrindu perkelti nepagrįstą finansinę naštą atsakovui. Šalių vaikui nenustatytas neįgalumas, nėra būtina nuolatinė medikų priežiūra, medikamentai. Išlaidos susidaro ne dėl poreikio, o dėl to, kad norima būti tobuliausia, pirkti geriausią kosmetiką ir panašiai. Ieškovė pati piktnaudžiauja. Iš ieškovės paaiškinimų teisme akivaizdu, kad ne visi pateikti kvitai susiję išimtinai su S. M. poreikiais. Parduotuvėse skirtingose miesto pusėse 3 minučių skirtumu neapsipirkinėjama. Ledai Kuršėnuose pagal čekius pirkti 10 minučių skirtumu su skirtingomis nuolaidų kortelėmis. Čekiai tiesiog surinkti, kad būtų byloje ir abejotina, kad jie tikrai pagrindžia S. M. poreikius. Už lizingo įmokų mokėjimą pagal teismų praktiką atsakingas būsimas turto savininkas, jos nepriskiriamos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidoms. Valstybės mokama vaiko išmoka turi būti įskaitoma skaičiuojant vaikui reikiamo išlaikymo dydį. Atsakovas nevengia išlaikyti vaiko, neturi įsiskolinimo, sutinka, kad išlaikymą reikia padidinti. Vaiko poreikiams tenkinti pakaktų 200 Eur išlaikymo iš tėvo sumos, atsižvelgiant į valstybės teikiamą išmoką. Atsakovas turi spec. vidurinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą. Atsakovas išėjo iš darbo, nes buvo tik kelios valandos darbo per mėnesį, pajamos nepakankamos išlaikyti save ar šeimą, ieško kito darbo. Išlaidos dantų tiesinimo procedūroms turėtų būti derinamos su tėvu, jei tai yra estetinės paskirties procedūros, nėra medicininio poreikio. Mergaitė pakankamai didelė, gyvena miesto ribose, nepaneigta, kad ji gali naudotis viešuoju transportu. Kelia abejonių ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas kurui, kad jos susijusios išimtinai su vaiko poreikiais. Buvo, kad 4 kartus per dieną pirktas kuras. Atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą, iš tų lėšų pirko kitą nekilnojamąjį turtą. Sprendimai pirkti ir parduoti turtą buvo priimti ne dėl bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nebuvo jokios machinacijos. Atsakovas turi tinkuotojo išsilavinimą, bet baigęs mokyklą nedirbo tinkuotoju ir nemoka šios specialybės. Yra dirbęs įvairius darbus – statybose, atsitiktinius darbus, vairuotoju. Vairavo CE kategorijos transporto priemones. Galėtų vežioti krovinius. Jis bandė tokį darbą dirbti, bet tai – ne jam, toks darbas jam buvo nepakeliamas psichologiškai. Neturi medikų išvados, kad tokio darbo negali dirbti, nesikreipė į medikus. Jo pajamos šiuo metu yra 300 Eur bedarbio išmoka. Lankosi viešose maitinimo įstaigose iš santaupų. Santaupos jo banko sąskaitoje yra gautos už dovanotą nekilnojamąjį turtą, kurį jis pardavė. Todėl turi pinigų ir gali leisti sau nueiti į parduotuvę, nusipirkti maisto. „Revolut“ sąskaitos išrašas yra nuo tos datos, kada ji atidaryta. Atidarė tą sąskaitą, kad į ją pervestų dalį pinigų – 10 000 Eur, gautų pardavus turtą. Mokėjimai fiziniams asmenims, matomi sąskaitose, buvo įvairių skolų grąžinimai. Savo reikmėms važinėjasi automobiliu. Neturi galimybės mokėti ieškovės prašomos sumos. Atsakovo nuomone, 400 Eur per mėnesį vienam vaikui pakanka visiems poreikiams tenkinti.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021-10-26 išvadą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo Nr. 6SD-8192, kurioje nurodė, kad skyriaus vyr. specialistė Eglė Bikinienė 2021-10-25 lankėsi vaiko S. M. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). A. K. augina du nepilnamečius vaikus. Šeima gyvena apie 250 kv.m. ploto name. Gyvenamosios patalpos tvarkingos, švarios apstatytos reikiamais baldais. Name yra vanduo iš gręžinio, vietinė kanalizacija, galimas šildymas elektra, dujomis arba kietu kuru. S. yra skirtas atskiras kambarys apie 16 kv.m. ploto, kuris įrengtas pagal vaiko amžių ir poreikius. S. sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, mokytis, ugdytis, leisti laisvalaikį. Lankymosi metu A. K. paaiškino, jog dukra turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui reikalingos papildomos lėšos: reikalingas ir teikiamas ortodontinis gydymas, mergaitė yra alergiška, gydomas randas. Pasak A. K., mergaitė yra gabi menui, tapo, daro įvairius rankdarbius, dalyvauja konkursuose, kuriuose jai gerai sekasi. Ugdyti meninius gabumus padeda mama, tačiau priemonėms reikalingos papildomos išlaidos. A. K. paaiškino, kad tėvas dukters nėra matęs apie 10 metų, su ja nebendrauja, papildomai prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, vaiko gimimo dienos ar kalendorinių švenčių proga nesveikina. A. K. šeimai atvejo vadyba nėra taikoma, vaiko teisių pažeidimų nėra registruota. Skyrius neturi pagrindo abejoti A. K. pateiktais duomenimis apie būtiną išlaikymą S. M., todėl mano, jog išlaikymo priteisimas vaikui iš tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur atitinka vaiko interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovės teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą, siūlė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad poreikiai vaiko išlaikymui nuo 2009 m. pasikeitė iš esmės. Mergaitė yra užaugusi, jau 16 m., mokosi, sportuoja, reikalingos išlaidos sveikatai, yra gabi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, užsiima menine veikla. Institucija neturi pagrindo abejoti vaiko motinos pateiktais duomenimis, nes vaiko poreikiai geriausiai žinomi tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Abu tėvai turi tenkinti vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė duomenų, kad apribotos jo galimybės dirbti dėl sveikatos. Jis yra darbingo amžiaus. Jei yra poreikis, gali įsigyti tinkamą profesiją, kad galėtų teikti išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra S. M., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė (1 t., b. l. 51-52). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 priteisė iš atsakovo L. M. išlaikymą vaikui S. M. po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 53-54, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Šioje byloje ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, reikalavimą motyvuodama padidėjusiais vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi, pasikeitusia šalies ekonomine situacija, teismų praktika.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Visgi tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 priėmimo metu nepilnametė S. M. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, priimant šį sprendimą ji yra paauglė, daugiau kaip 16 metų amžiaus. Iš bylos rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad mergaitė mokosi, dalyvauja įvairiose visuomeninėse ir meninėse veiklose, sportuoja, skiria didelį dėmesį kūno tobulinimui, išvaizdai (1 t., b. l. 186-188; 2 t., b. l. 70-85, 99-102). Taigi mergaitės amžius, interesai, poreikiai ženkliai pasikeitė. Be to, per daugiau nei 12 metų ženkliai pasikeitė kainos, pragyvenimo lygis šalyje. Priteistas 115,85 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka mažiau nei ketvirtadalį minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Ginčo, kad vaiko poreikiai pasikeitė ir priteistas išlaikymo dydis nebėra pakankamas, byloje nėra, abi šalys su tuo sutinka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko yra pagrindas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Byloje ginčas kilo dėl papildomai priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė prašė priteisti vaikui iš tėvo 450 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1000 Eur suma, o būtent 300 Eur maistui, 200 Eur rūbams ir avalynei, 50 Eur kanceliarinėms prekėms, 100 Eur užklasinei veiklai, dienpinigiams, telefonams, internetui, 50 Eur vaistams ir vitaminams, 100 Eur laisvalaikio išlaidoms, 100 Eur higienos prekėms, 40 Eur kirpyklai, 100 Eur būstui ir automobiliui. Atsakovo vertinimu, mergaitės poreikiams - maistui pakaktų 150 Eur per mėnesį, rūbams ir avalynei – 50-70 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams – 50 Eur, laisvalaikio išlaidoms – 50 Eur, taip pat kvestionavo ir nurodytas išlaidas užklasinei veiklai, dienpinigiams, telefonams, internetui, higienai, kirpyklai.

Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Teismų praktikoje laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė byloje pateikė mokėjimo kvitų ir mokėjimo nurodymų kopijas apie patirtas išlaidas. Kaip bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir ieškovė, ne visos kvituose fiksuotos sumos, ne visi pirkiniai yra susiję išimtinai su nepilnametės S. M. poreikiais. Be to, ieškovė nurodė, kad pateikė ne visus kvitus, daug mokėjimų atlieka grynais ir neima kvitų. Ieškovė pripažino, kad pirkimai atlikti įvairių asmenų, naudojant skirtingas nuolaidų korteles. Daugumoje pateiktų dokumentų nefiksuota, kas ir už ką moka. Byloje nėra sistemiškų, išsamių duomenų apie šeimos patiriamas bendras išlaidas maistui, automobilio kurui ir kt. poreikiams, kurie leistų vertinti, koks ieškovės nurodytų išlaidų S. M. poreikiams santykis su bendru šeimos biudžetu ir bendromis išlaidomis maistui, kurui ir kitoms reikmėms. Pateikta ir kvitų, kurie susiję išimtinai su šalių dukters poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, įrodymai apie 2021-12-16 S. M. išlaidas 60 Eur „Kangoo Jumps“ treniruotėms ir 60 Eur asmeninėms treniruotėms; įrodymai apie 2021-11-08 S. M. išlaidas 60 Eur „Kangoo Jumps“ treniruotėms ir 60 Eur asmeninėms treniruotėms (1 t., b. l. 186-188; 2 t., b. l. 100, 102-103). Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad mergaitė yra socialiai aktyvi, dalyvauja įvairiose meninėse, visuomeninėse, sportinėse veiklose. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, jog ieškovės išlaidos nepilnametės dukters S. M. išlaikymui viršija minimalios mėnesinės algos dydį, tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, skiriamos lėšos užtikrinti vaiko visapusiškam vystymuisi, sudaromos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

Byloje nėra įrodymų apie nepilnametės S. M. neįgalumą, specialius poreikius, sveikatos problemas, kurios reikalautų nuolatinio medikų dėmesio, medikamentų, kurie nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis. Ieškovė nurodė, kad patiria išlaidas ortodonto paslaugoms vaikui - vaiko dantų tiesinimui, tačiau nepateikė įrodymų apie būsimų tokių išlaidų kainą, konkrečių suteiktų paslaugų turinį, jų būtinumą.

Atsakovas nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką (2 t., b. l. 52-53, 56). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie neįgalumą, sumažėjusį darbingumą, sveikatos problemas, kurios trukdytų dirbti ir gauti pajamas. Duomenų apie kitus atsakovo vaikus ar kitus išlaikytinius nepateikta. Bylos duomenimis šalių vaiką augina ieškovė, o tėvas vaiko auginimu nesirūpina ir neskiria laiko, neprisideda prie išlaikymo darbu, dovanomis ar papildomomis lėšomis, neskaitant priteisto išlaikymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turi turto. Atsakovo vardu atidarytoje AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje 2021-11-23 duomenimis buvo 119 775,75 Eur ( 2 t., b. l. 38-47). Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, taip pat iš atsakovo paaiškinimų, laikotarpiu nuo 2020-11-22 iki 2021-11-23 atsakovas gavo 125 145,15 Eur įplaukų į šią sąskaitą, iš jų 120 000 Eur už parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); 4250 Eur dviem pavedimais iš atsakovo motinos B. M. (2 t., b. l. 38-47). Be to, atsakovo „Revolut“ banko sąskaitos išrašas, nekilnojamojo turto registro išrašas atitinka atsakovo paaiškinimus, kad jis iš šio nekilnojamojo turto pirkėjų taip pat gavo 10 000 Eur mokėjimą į savo sąskaitą „Revolut“ (2 t., b. l. 19, 105-115). Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo 2021-10-27 dovanojimo sutartimi iš motinos B. M. (2 t., b. l. 31-37). Byloje gautais duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro, atsakovas 2021-11-24 pirkimo pardavimo sutartimis sutarė įsigyti sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/10 dalį žemės sklypo su inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6-20). Byloje nepateikta įrodymų apie šio turto įsigijimo kainą, ar tam buvo panaudotos lėšos, buvusios atsakovo banko sąskaitoje AB „Šiaulių bankas“, kiek piniginių lėšų sąskaitoje liko įvykdžius sandorį. Atsakovo vardu bylos duomenimis nėra registruotų transporto priemonių, taip pat nebuvo registruotų ir išregistruotų transporto priemonių laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-11-01 (2 t., b. l. 28).

Atsakovo „Revolut“ banko sąskaitos išrašas ir paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas neapsiriboja būtinomis išlaidomis maistui, laikotarpiu nuo 2021-10-04 iki 2021-12-20 ne kartą lankėsi įvairuose restoranuose, klubuose, picerijose, greito maisto užkandinėse ir kitose maitinimo įstaigose. Matyti, kad kai kuriais atvejais išleidžia pakankamai ženklias sumas. Pavyzdžiui apsilankymo metu naktiniame klube „Anna Mesha Butas“ 2021-11-20 – 2021-11-21 išleista iš viso 108 Eur (2 t., b. l. 19, 105-115). Atsakovas nors ir neturi savo vardu registruotų automobilių, tačiau patvirtino, kad savo reikmėms naudojasi automobiliu, tai matyti ir iš „Revolut“ banko sąskaitos išrašo, kuriame fiksuoti mokėjimai degalinėse.

Iš išdėstytų duomenų visumos matyti, kad nors atsakovas yra bedarbis, visgi jo turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia, jis turi turto, jo gyvenimo būdas, išlaidos neatitinka įprasto bedarbiui, gaunančiam mažiau nei minimalaus atlyginimo dydžio pajamas.

Ieškovė dirba dviejose ugdymo įstaigose pedagoge, pateikė Sodros pranešimų kopijas apie draudžiamąsias pajamas 2021 m. sausį – birželį, pagal kurias ieškovės pajamos šiuo laikotarpiu paprastai būdavo kiek daugiau nei 2000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2021 m. sausį – kiek daugiau nei 2800 Eur neatskaičius mokesčių (1 t., b. l. 39-50). Bylą nagrinėjant teisme ieškovė paaiškino, kad jos darbo atlyginimas siekia apie 3000 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė turi du išlaikytinius – vaikus S. M. ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 83-84). Nurodė, kad dukters S. K. išlaikymui gauna 600 Eur išlaikymo sumą. Duomenų apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą nepateikta. Nepateikta duomenų, kad būtų patiriamos būsto nuomos išlaidos. Šeima gyvena 250 kv. m. ploto name su patogumais, reikiamais baldais (1 t., b. l. 83-84). Byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos problemas, neįgalumą, sumažėjusį darbingumą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, tai, kad abi šalys yra darbingos, gali gauti pajamas, į vaiko amžių, būtinybę užtikrinti jo visapusišką vystymąsi, polinkius į socialinę, meninę, sportinę veiklą, tai, kad šalys pagal savo sveikatos būklę, amžių, finansines galimybes yra pajėgios užtikrinti daugiau nei būtiniausius vaiko poreikius, taip pat į valstybės mokamos vaikui išmokos dydį, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti pakankama laikytina ir tėvams paskirstytina didesnė nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma - 600 Eur, jau atsižvelgus ir atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką. Teismo nuomone, tokios sumos pakaktų protingiems nepilnametės būtiniesiems ir papildomiems, su jos gabumais, pomėgiais, vystymusi susijusiems poreikiams tenkinti. Duomenų apie specialius, išskirtinius nepilnametės poreikius ar išimtinai gerą tėvų finansinę padėtį, kuri pagrįstų ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui būtiną 1000 Eur išlaidų dydį, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai priteistino išlaikymo iš tėvo suma būtų 300 Eur, tokio tėvo teikiamo išlaikymo dydžio šiuo metu pakaktų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo 300 Eur sumą per mėnesį, atitinkamai pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 priteisto išlaikymo dydį (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Ieškovė prašo padidintą išlaikymą vaikui priteisti nuo 2021-01-14, nes tada buvo pateiktas įstatymo nustatymas prašymas dėl privalomos mediacijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-03-01 pažyma patvirtina (1 t., b. l. 55), kad ieškovė 2021 m. sausį kreipėsi į tarnybą dėl mediacijos vykdymo, siekiant padidinti L. M. mokamo išlaikymo vaikui dydį. Tarnyba raštu kreipėsi į L. M. su prašymu pateikti tarnybai sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, atsakovas sutikimo nepateikė. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi dėl mediacijos su atsakovu vykdymo, atliko pareigą informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes, didesnio išlaikymo poreikį, pasikeitusios aplinkybės ir vaiko teisė į didesnį išlaikymą jau egzistavo kreipimosi dėl mediacijos metu, todėl atsakovo pareiga mokėti didesnį išlaikymą vaikui atsiranda nuo 2021-01-14.

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškiniu buvo prašoma padidinti išlaikymo dydį nuo 400 Lt (115,85 Eur) iki 450 Eur, t. y. padidinti išlaikymą 334,15 Eur per mėnesį (450 Eur – 115,85 Eur). Ieškinio suma – 4009,80 Eur (12 x 334,15 Eur). Sprendimu išlaikymo dydis padidintas 184,15 Eur per mėnesį (300 Eur – 115,85 Eur) arba 2209,80 Eur per metus. Taigi ieškinys tenkintas 55,11 proc. (2209,80 Eur / 4009,80 Eur). Atitinkamai ieškovei atlygintina 55,11 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, atsakovui atlygintina 44,89 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 57-58; 2 t., b. l. 118-121) ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų 275,55 Eur (500 Eur * 55,11 proc.).

Atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 58-64, 122-125), šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento. Atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų 269,34 Eur (600 Eur * 44,89 proc.).

Įskaičius ieškovei ir atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei priteisiamas 6,21 Eur (275,55 Eur – 269,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas pagal reiškiamus reikalavimus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 12,52 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina 6,90 Eur šių išlaidų dalis (55,11 proc.), iš atsakovo – 5,62 Eur (44,89 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 95,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7428-207/2009 iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,21 Eur (šeši eurai 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 95,62 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,90 Eur (šeši eurai 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo (išlaikymo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Gema Janušienė