Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1939-580/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-12
Bylos Nr.
e2A-1939-580/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00206-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1939-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00206-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. B. prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 priimto 2016-12-23 sprendimo 3.3 punktą nurodant, kad „Nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti po 288,40 Eur dydžio siekiančias periodines išmokas nepilnamečiam vaikui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaikas sulauks pilnametystės. Šią sumą Nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja pervesti į Nepilnamečio vaiko motinos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, už kiekvieną einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos dienos.“ Nurodė, kad išlaikymas vaikui turi būti nurodytas pinigine išraiška. Nuo 2023-01-01 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 633 Eur atskaičius mokesčius. Atėmus iš šios sumos 85,75 Eur (išmoką vaikui) ir padauginus gautą sumą (547,25 Eur) iš 0,527 MMA (teismo 2016-12-23 sprendimu priteisto išlaikymo dydžio) išlaikymo dydis vaikui sudaro 288,40 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėja nė vieno pagrindo, būtino vaikui priteisto išlaikymo sumažinimui. Nuo teismo sprendimo priėmimo D. B. poreikiai padidėjo, nes šiuo metu vaikui yra 12 metų. Be to, išlaikymo dydis neturi būti mažinamas išmokos vaikui suma. Šalių turtinė padėtis yra pakankama teikti vaikui sutarto dydžio išlaikymą. Ieškovas neteikia išlaikymo pilnametystės sulaukusiai dukrai A. B., kuri mokosi 12 klasėje ir jokių pajamų negauna.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo J. B. atsakovei D. B. 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės pajamas – 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad:

3.1. ieškovas siekia, kad sūnui D. B. būtų priteistas išlaikymas po 288,40 Eur periodinėmis išmokomis. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-12-23 sprendimu patvirtino šalių susitarimą, kad išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 0,527 MMA. Ieškiniu siekiama išlaikymo formos pakeitimo;

3.2. Vyriausybės 2022-10-07 nutarimu Nr. 1014 patvirtinta MMA yra 840 Eur. Pagal šalių susitarimą ieškovas kas mėnesį turi mokėti 333,59 Eur išlaikymo (633 Eur x 0,527). MMA nuo 2016-12-23 nuolat didėjo. Ieškovas siekia, kad iki vaiko pilnametystės (2028-04-16) jis turėtų pareigą mokėti 288,40 Eur išlaikymą. Ieškiniu siekiama išlaikymą sumažinti 45,19 Eur. Ieškovas turi įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Tokios aplinkybės ieškovas neįrodė. Teismas nenustatė, kad ieškovo turtinė padėtis objektyviai neleistų prie vienintelio nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti 333,59 Eur suma, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui skiria daugiau nei 400 Eur;

3.3. Išmokų vaikams įstatymas buvo priimtas ir išmokos vaikams buvo mokamos ir 2016-11-18, šalims susitariant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Valstybės teikiama parama tėvams savaime nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1. ieškinį sąlygojo nuo 2019-01-01 įvykusi mokestinė reforma, kurios metu į MMA dydį buvo įtraukta ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti, tačiau darbuotojo gaunamų faktinių pajamų nepadidinanti dalis. Teismui patvirtinus skyrybų sutartį, 0,527 MMA sudarė 200,26 Eur (380 Eur x 0,527 MMA), t. y. 25,99 proc. ieškovo darbo užmokesčio (770 Eur). 2023 m. 0,527 MMA sudaro 442,68 Eur (840 Eur x 0,527 MMA), t. y. 53,72 proc. ieškovo darbo užmokesčio (442,68 MMA / 824,02 Eur darbo užmokestis). Skaičiuojant pinigine išraiška nuo 2016-12-23 iki 2023 m. išlaikymas padidėjo 2,03 karto, išlaikymas padidėjo 121,05 proc. (nuo 200 Eur iki 442,68 Eur);

4.2. iki 2019-01-01 teismai konstatuodavo, jog kiekvienas iš tėvų išlaikymui turi skirti pusę MMA. Nuo 2019-01-01 atlyginimas dėl mokesčių padidėjo 1,289 karto, MMA kilo nuo 400 Eur iki 555 Eur. Susiklostė nesąžininga situacija, kuomet išlaikymo prievolę privalantis vykdyti tėvas papildomai turėjo mokėti ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkančią dalį. Naujausioje teismų praktikoje dėl orientacinio vaiko išlaikymo dydžio nurodoma, kad orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis Nr. e3K-3-495-1075/2020). Neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų išlaikymo dydį skaičiuoti nuo pajamų, kurių asmuo realiai negauna. Vertinant tėvų turtinę padėtį vertinamas jų gaunamas (į rankas) darbo užmokestis. MMA, atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, nuo 2019-01-01 iki 2023 m. didėjo 233 Eur, nuo 400 Eur iki 633 Eur, išlaikymui skirtina suma sudarytų po 316,50 Eur;

4.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-164-687/2020 padarė išvadą, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamos išmokos dydžiu mažintinos išlaikymo dalys. Priteistas išlaikymo dydis pinigine išraiška vaikui sudarytų 288,40 Eur (633 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 85,75 Eur (išmoka vaikui) = 547,25 Eur x 0,527 MMA. Teismas klaidingai apskaičiavo šiuo metu mokamo išlaikymo dydį, konstatuodamas, kad ieškovas turi prisidėti 333,59 Eur suma. Toks išlaikymo dydžio apskaičiavimas teismo sprendime nenumatytas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2022-04-06 nutartimi civilinėje byloje išaiškino, kad ieškovas turi mokėti 387,41 Eur išlaikymą (0,527 x iš MMA (nustatomo valstybės), kuris buvo 730 Eur. Šiuo metu teiktinas išlaikymas yra 442,68 Eur. Nuo 2024 m. MMA padidinus iki 924 Eur, ieškovas turės mokėti 486,94 Eur;

4.4. nepagrįsti argumentai, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Ieškiniu buvo prašoma ne sumažinti priteisto išlaikymo dydį po 0,527 MMA, o tik nustatyti jį pinigine išraiška, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką. Teismui buvo nurodytos priežastys, sąlygojusios mano turtinę padėtį su neproporcingai didėjančiu teiktinu išlaikymu, skaičiuojamu nuo MMA;

4.5. vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai. Siekiant įvertinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį, buvo pateiktas prašymas įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie išleidžiamas pinigines lėšas, tačiau teismas prašymo netenkino. Teismas nenagrinėjęs vaiko poreikių ir išlaidų, konstatavo, jog prašoma priteisti 0,527 MMA suma, apskaičiuota pinigine išraiška (288,40 Eur) nepatenkins minimalių vaiko poreikių. Teismas nevertino, jog analogiškai turėtų prisidėti ir atsakovė. Teismas turėjo vertinti ir lėšas, skiriamas valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą (85,75 Eur). Ieškiniu prašoma priteisti suma 0,527 MMA (288,40 Eur) + 0,473 MMA (258,85 Eur) atsakovės skirtinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui + 85,75 Eur (išmoka), iš viso 633 Eur, negali būti laikoma minimalių vaiko poreikių nepatenkinančia suma. VSDFV duomenys patvirtina, kad atsakovės darbo užmokestis kelis kartus didesnis už ieškovo. Laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-02-15 atsakovė gavo 20 600,01 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (vidutiniškai per mėnesį po 6 866,67 Eur, neatskaičius mokesčių), o ieškovas – 3 919,86 Eur (vidutiniškai per mėnesį po 1 306,62 Eur, neatskaičius mokesčių). Teismas nevertino, kad ieškovo pajamos sudaro tik 824,02 Eur į rankas;

4.6. ieškiniu buvo prašoma tik pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu priteisto išlaikymo dydžio po 0,527 MMA periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės apskaičiavimo tvarką, išmokas nurodant pinigine išraiška bei jas apskaičiuojant atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.

Atsiliepimas

5. Atsakovė D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. įvertinus teisines pasekmes, kurių siekia ieškovas, akivaizdu, kad ieškovas siekia sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį: 1) siekia nustatyti, kad išlaikymo dydis būtų paskaičiuotas remiantis MMA po mokesčių, o ne iki mokesčių; 2) siekia nustatyti, kad išlaikymo mokėtino išlaikymo dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į gaunamas išmokas vaikui; 3) siekia nustatyti, kad išlaikymo dydis būtų užfiksuotas konkrečia pinigų suma. Tenkinus ieškinį išlaikymas nuo šiuo metu mokamo 442,68 Eur sumažėtų iki 288,4 Eur, t. y. 154,28 Eur suma;

5.2. šalys nebuvo susitarę dėl minimalaus išlaikymo, grindžiamo MMA dydžiu po mokesčių. Susitarimo esmė, kad išlaikymo dydis būtų grindžiamas MMA dydžiu iki mokesčių, taip nustatant didesnį, nei minimalūs poreikiai, vaiko išlaikymo dydį. Ieškovas mokėjo išlaikymą kiekvienam vaikui po 0,527 MMA kas mėnesį, kas atitiko po 200 Eur ir beveik 6 metus nekėlė klausimo dėl priteisto išlaikymo dydžio;

5.3. išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės. Ieškovas neįrodinėjo nė vieno pagrindo, būtino priteisto išlaikymo sumažinimui. Preziumuojama, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimo priėmimo dienai nustatytas išlaikymo dydis atitiko buvusius realius nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Bendra prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumažėjo, nes A. B. sulaukė pilnametystės ir ieškovas išlaikymo neteikia. Sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 6 metai. Šiuo metu sūnui yra 12 metų, akivaizdu, kad sūnaus poreikiai padidėjo;

5.4. nesutiko, kad nustatyto išlaikymo dydis imperatyviai turi būti mažinamas išmokomis vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti išlaikymą, ir nustatyti išlaikymo dydį konkrečia pinigų suma, nereiškė reikalavimo dėl priteisto išlaikymo indeksavimo, kai CK 3.208 straipsnis imperatyviai nustato. Argumentai, susiję su turtinės padėties pablogėjimu, ar negalėjimu teikti teismo sprendime nustatyto išlaikymo, yra deklaratyvūs;

5.5. šalių turtinė padėtis yra pakankama teikti nepilnamečiam vaikui sutarto dydžio išlaikymą. Abi šalys asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą. Atsakovės bazinis atlyginimas iki mokesčių nuo 2023-02-01 yra 3 720 Eur arba 2 139 Eur „į rankas“. Ieškovo pajamos iki mokesčių yra 1 306,62 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jis yra bendrovių vadovas. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovė per 2021 m. gavo 59 435 Eur grynojo pelno (mėnesiui tenkanti suma yra 4 952,92 Eur); už 2020 m. bendrovė gavo 166 217 Eur grynojo pelno (mėnesiui tenkanti suma yra 13 851,42 Eur). Bendrovės pardavimo pajamos 2021 m. siekė 1 094 856 Eur, 2020 m. – 1 659 465 Eur. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansu 2021 m. bendrovės nuosavas kapitalas arba buhalterinė akcijų vertė (balanse apskaityta turto vertė atėmus įsipareigojimus kreditoriams) sudaro 548 921 Eur; bendrovės sąskaitoje 2021 m. pabaigoje buvo 358 066 Eur. Bendrovės uždirbtas balanse apskaitytas nepaskirstytas pelnas, kuris ieškovui, kaip vieninteliam akcininkui gali būti išmokėtas dividendų forma yra 545 735 Eur. Aplinkybė, kad ieškovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, kas mėnesį išsimoka tik 1 306,62 Eur atlyginimą, neatspindi realios ieškovo turtinės padėties. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovė veiklos nevykdo, tačiau balanse apskaitytas bendrovės nuosavas kapitalas arba buhalterinė akcijų vertė (balanse apskaityta turto vertė atėmus įsipareigojimus kreditoriams) sudaro 34 531 Eur, t. y. pinigų suma, kurią ieškovas gautų likvidavus įmonę;

Šalies argumentai

5.6. ieškovo kaip skolininko teisė, ieškovo turtinių interesų gynimo prasme, nepatenka į viešojo intereso, kuomet teismas turi būti aktyvus, turinį. Pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, turi ieškovas ir šios pareigos negali perkelti kitiems proceso dalyviams;

5.7. A. B. yra 18 metų, ji mokosi mokykloje 12 klasėje, pajamų neturi. Dukrai sulaukus pilnametystės ieškovas išlaikymo teikimą nutraukė. Dukra būdama labai jautraus būdo ir bijodama tėvo, nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo, todėl pilnametės dukros išlaikymo našta tenka atsakovei D. B.. Dėl nurodytų aplinkybių D. B. turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovas per 6 metus nuo santuokos nutraukimo su vaikais atostogavo tik vieną kartą, su vaikais bendrauja itin retai ir nereguliariai. Tai reiškia, kad visa vaiko išlaikymo našta, įskaitant ir išlaidas, kurias paprastai skyrium gyvenantis tėvas patiria bendraudamas su vaiku (atostogų su vaikais išlaidos, kelionių išlaidos, laisvalaikio kartu išlaidos ir pan.) tenka atsakovei. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas neišvengiamai tenka didesnė dalis aprūpinti nepilnametį vaiką, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl procentine išraiška nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo pinigine išraiška.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 2016-12-23 sprendimu nutraukė J. B. ir D. B. santuoką bendru šalių sutarimu ir patvirtino šalių 2016-11-18 sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, tarp šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių nekilo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis bei jo skaičiavimo tvarka nustatyti bendru susitarimu. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta kartu su nepilnamečių vaikų motina (3.2 punktas), o nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigojo po santuokos nutraukimo kiekvieną mėnesį mokėti po 0,527 MMA dydžio siekiančias periodines išmokas kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jie sulauks pilnametystės (3.3 punktas). Duktė A. B. pilnametystės sulaukė 2022 (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalys taip pat susitarė, kad šios išmokos neindeksuojamos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-01-23.

Dėl ginčo pobūdžio ir taikytinos teisės

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas nustatyti konkretų periodinių išmokų dydį laikytinas reikalavimu pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir ginčą išnagrinėjo, taikydamas CK 3.201 straipsnio, kuriuo reglamentuojami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimai, nuostatas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad ieškiniu buvo prašoma ne sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nustatytą po 0,527 MMA, o tik išlaikymo dydį nustatyti pinigine išraiška, t. y. pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu priteisto išlaikymo dydžio po 0,527 MMA periodinėmis išmokomis apskaičiavimo tvarką, išmokas nurodant pinigine išraiška bei jas apskaičiuojant atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką.

11. Palaikydamas poziciją dėl ginčo pobūdžio, kad siekia priteisto išlaikymo dydį nustatyti pinigine išraiška, atsižvelgiant į teismų praktiką, apeliantas teigia, kad išlaikymo dydis turi atitikti pasikeitusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, kiek tai susiję su mokestine reforma dėl darbdavio mokėtinų mokesčių įskaičiavimo į MMA ir vaiko išmokos atėmimu iš vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos. Šiais argumentais ieškovas iš esmės ginčija šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas sutarties netvirtina tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra pagrįsta, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeistų sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sudarant susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo teisės aktai ar teisės principai nenumato draudimo išlaikymo dydį nustatyti procentine MMA išraiška, nedraudžia susitarti dėl mokėtinų mokesčių įskaičiavimo ar neįskaičiavimo į mokėtiną sumą, o taip pat ir dėl išmokos vaikui įskaitymo ar neįskaitymo. Taigi, Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo metu nebuvo jokių sąlygų, dėl ko būtų galima spręsti, kad bylos šalių teismui pateikta sutartis gali būti netvirtinama.

12. Nuo 2023-01-01 įsigaliojusi norma – CK 3.54-4 straipsnis, nustato, jog vieno iš buvusių sutuoktinių reikalavimu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pakeista teismo sprendimu iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ar kt.). Buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu ji iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš jų yra labai nepalanki, taip pat šio kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, reikalavimas pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.

13. Ieškovo nurodytos aplinkybės – mokestinio reguliavimo pasikeitimas bei vaiko išmokos mokėjimas, nėra aplinkybės, kurios rodytų esminį susitariančiųjų asmenų padėties pasikeitimą ir to sąlygotą esminį buvusio sutuoktinio lygiateisiškumo pažeidimą ar didelį nepalankumą ieškovui. Pažymėtina, kad Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo nustatytos išmokos vaikams, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, įsigaliojo 2018-01-01, t. y. 5 metai iki ieškinio padavimo. Mokestinis reguliavimas, kai į MMA dydį buvo įtraukta darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti dalis, pakeistas nuo 2019-01-01, t. y. 4 metai iki ieškinio padavimo. Nė vienas iš ieškovo nurodytų faktų neatitinka CK 3.54-4 straipsnio sąlygų, kurioms esant atsiranda pagrindas pakeisti šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nei mokestinio reguliavimo pasikeitimas, nei išmokos vaikui skyrimas ar teismų praktikos pasikeitimas MMA taikymo ar išmokos vaikui vertinimo išlaikymo bylose klausimu, savaime neturi teisinės reikšmės, vertinant šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismų praktikos pasikeitimas nėra aplinkybė, kuri privalomai turėtų įtakoti susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio turinį.

14. Svarbu ir tai, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalis pabrėžia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pastebėtina ir tai, kad bendros visoms sutartims taikomos teisės normos numato griežtas sąlygas, kurioms esant yra galimas sutarties pakeitimas teismo tvarka. CK 6.223 straipsnio 2 dalis nurodo, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Nė viena iš CK 6.223 straipsnyje nurodytų sąlygų nėra įrodinėjama nagrinėjamoje civilinėje byloje.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kilęs ginčas turi būti kvalifikuojamas, kaip ginčas dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Toks vertinimas yra pagrįstas nagrinėjamo ginčo pasekmėmis bei ieškinio pateikimu keliamu tikslu. Ieškovas ieškiniu siekia, kad iš jo teikiamo išlaikymo sumos būtų išskaičiuoti mokėtini mokesčiai bei išmoka vaikui ir šiais dydžiais sumažintas mokėtino išlaikymo dydis. Ieškinio tenkinimo atveju, šalių susitarimu nustatytas mokėtino išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas MMA taikoma mokesčių suma bei išmokos vaikui suma, tokiu būdu išlaikymo dydis sumažėja. Sprendžiama, jog toks ginčas turi būti nagrinėjamas kaip ginčas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis ir nustatant šio pobūdžio ginčui reikšmingas teisines aplinkybes.

16. Išlaikymo formas numato CK 3.196 straipsnio 1 dalis, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškiniu siekiama toliau mokėti išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, t. y. tokia pat forma, kaip numatyta CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ginčas kilęs dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų

17. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, remiamasi CK 3.201 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Šiuo metu išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. B. yra nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalys susitarė, kad ieškovas J. B. kiekvieną mėnesį mokės po 0,527 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio siekiančias periodines išmokas iki pilnametystės. Taip pat šalys susitarė, jog išmokos nebus indeksuojamos. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovo mokamo išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas išlaikymo dydį pagal MMA, atskaičius mokesčius (633 Eur MMA x 0,527) ir nustatydamas, jog ieškovo mokamas išlaikymas sudaro 333,59 Eur, neatsižvelgė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2022-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 buvo išaiškinta, kad ieškovas turi mokėti po 384,71 Eur, t. y. 0,527 nuo MMA, neatskaičius mokesčių (procesinio sprendimo priėmimo metu MMA buvo lygus 730 Eur). Taigi, šiuo metu ieškovas turi mokėti 422,68 Eur (840 Eur MMA x 0,527) išlaikymą (Vyriausybės 2022-10-07 nutarimu Nr. 1014 patvirtinta MMA yra 840 Eur).

20. Esmine aplinkybe, kurią nustačius atsiranda pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, yra esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovas savo turtinės padėties pasikeitimą įrodinėjo argumentais, kad pakilo išlaikymo procentinė išraiška nuo ieškovo gaunamų pajamų, t. y. kad teismui patvirtinus skyrybų sutartį, išlaikymas sudarė 200,26 Eur (380 Eur x 0,527), t. y. 25,99 proc. ieškovo darbo užmokesčio (770 Eur), o 2023 m. sudaro 442,68 Eur (840 Eur x 0,527), t. y. 53,72 proc. ieškovo darbo užmokesčio (824,02 Eur darbo užmokestis). Skaičiuojant pinigine išraiška nuo 2016-12-23 iki 2023 m. išlaikymas padidėjo 2,03 karto, išlaikymas padidėjo 121,05 proc. (nuo 200 Eur iki 442,68 Eur).

21. Ieškovas teikė 2023-04-03 pažymą, jog jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius 2022-2023 m. sudaro nuo 824,02 Eur iki 837,11 Eur. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovas yra bendrovių vadovas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2021 m. gavo 59 435 Eur grynojo pelno; 2020 m. gavo 166 217 Eur grynojo pelno. Bendrovės pardavimo pajamos 2021 m. siekė 1 094 856 Eur, 2020 m. – 1 659 465 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. nuosavas kapitalas arba buhalterinė akcijų vertė (balanse apskaityta turto vertė atėmus įsipareigojimus kreditoriams) sudaro 548 921 Eur. Sąskaitoje 2021 m. pabaigoje buvo 358 066 Eur, balanse apskaitytas nepaskirstytas pelnas, kuris ieškovui, kaip vieninteliam akcininkui gali būti išmokėtas dividendų forma, yra 545 735 Eur. Atsakovas pateiktų duomenų įrodymais nepaneigė, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, nei jo paties kaip vienintelio akcininko vadovui nustatytas darbo užmokestis, ir yra pajėgus teikti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Kadangi ieškovas turi ir kitų pajamų, tai jo kaip akcininko ir direktoriaus nustatytas darbo užmokestis negali būti laikomas kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl nustatyto išlaikymo dydžio atitikimo ieškovo pajamoms. Ieškovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, kurios būtų daugiau nei pakankamos mokėti 422,68 Eur išlaikymą.

22. Ieškovas neneigė, jog jis neteikia išlaikymo pilnametei dukrai A. B., kuriai suėjo 18 metų ir ji mokosi mokykloje 12 klasėje, jokių pajamų neturi. Kaip pažymi atsakovė, visa pilnametės dukros išlaikymo našta tenka atsakovei D. B.. Sutiktina, kad dėl nurodytų aplinkybių D. B. turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovui neįrodžius jo pajamų sumažėjimo ir neteikiant duomenų apie realias pajamas (duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį teikė tik atsakovė), apeliacinės instancijos teismas nelaiko teisiškai reikšmingu analizuoti abiejų tėvų turtinę padėtį.

23. Apeliantas pažymi, jog teismas netyrė ir nepasisakė dėl vaiko poreikių bei atmetė ieškovo prašymą, kuriuo teismo buvo prašoma įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie nepilnamečiam vaikui D. B. išleidžiamas pinigines lėšas (nurodant kur ir kokios sumos išleidžiamos kas mėnesį). Laiko, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškiniu prašoma priteisti suma, apskaičiuota pinigine išraiška 288,40 Eur nepatenkins minimalių vaiko poreikių. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad analogiško dydžio išlaikymą turi teikti ir nepilnamečio vaiko motina, o perskaičiavus išlaikymą ieškinyje nurodytu būdu ir sudėjus abiejų tėvų teikiamą išlaikymą bei pridėjus išmoką vaikui (85,75 Eur), gaunama 633 Eur suma (288,40 Eur + 85,75 Eur + 258,85 Eur).

24. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Sutiktina su atsakove, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu šalių sutartas mokėti išlaikymo dydis atitiko nepilnamečio vaiko D. B. poreikius. Įvertinus tai, kad išlaikymas nustatytas prieš 6 metus, per tą laiką vaikas augo bei keitėsi ekonominė situacija šalyje, didėjo infliacija, kas atsispindi ir MMA padidėjime, spręstina, jog vaiko poreikių tenkinimui išleidžiama pinigų suma ne mažėjo, o tik didėjo. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir net neteigė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai yra sumažėję. Ieškovui aiškiai nenurodžius, jog jis siekia įrodyti nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo, kaip išlaikymo dydžio sumažinimą sąlygojančios faktinės aplinkybės, bei procesiniuose dokumentuose neišdėsčius savo pozicijos dėl vaiko poreikių apimties, kas ieškovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, iš esmės turi būti žinoma, vertinant, jog ieškovas žino, kokią mokyklą ir būrelius lanko vaikas, kaip organizuojamas ir kainuoja vaiko maitinimas, žino vaiko poreikius rūbams, avalynei, atostogoms bei kitiems daiktams, teismui nebuvo pagrindo užimti aktyvią poziciją ir ginti ieškovo interesus bei rinkti išsamius įrodymus dėl vaiko poreikių apimties. Pastebėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, t. y. ieškovui žinant, kokios išlaidos yra reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, ir nenumatant jokio papildomo atsiskaitymo. Sutiktina su atsakove, jog pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, turi ieškovas ir šios pareigos negali perkelti kitiems proceso dalyviams.

25. Kita vertus, turi būti pažymėta, kad remiantis CK 3.210 straipsnio dėstymu, išlaikymo sumažinimui būtina aplinkybė yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Taigi, ieškovui neįrodžius jo turtinės padėties pablogėjimo, nėra pagrindo ir spręsti dėl vaiko poreikių vertinimo.

26. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino ir tėvų turtinės padėties proporcingumo, gaunamų pajamų ir galimybės užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi teismui pateikti ir nepaneigti duomenys apie ieškovo kaip akcininko galimas savo sprendimu išsimokėti pajamas rodo, jog šiuo metu nustatytas išlaikymas yra proporcingas ieškovo pajamoms.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį nei priteistas išlaikymą, turėjo įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Kadangi ieškovo turtinė padėtis yra labai gera, jo turtinės padėties pablogėjimas nenustatytas, tai CK 3.210 straipsnio tvarka priteistas išlaikymas negali būti sumažinamas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo prašomos už apeliacinio skundo surašymą turėtos 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovės turėtos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. B. naudai iš J. B. 907,50 Eur (devyni šimtai septyni eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėRūta Veniulytė-Jankūnienė