Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas J. B. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 priimto 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo 3.3 punktą nurodant, kad „Nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti po 288,40 Eur dydžio siekiančias periodines išmokas nepilnamečiam vaikui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaikas sulauks pilnametystės. Šią sumą Nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja pervesti į Nepilnamečio vaiko motinos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, už kiekvieną einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos dienos.“ Ieškinys priimtas teismo 2023 m. sausio 25 d. rezoliucija.

2. Ieškovas ieškinyje prašė, kad išlaikymas vaikui būtų nurodytas pinigine išraiška. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 633 Eur atskaičius mokesčius. Atėmus iš šios sumos 85,75 Eur (išmoką vaikui) ir padauginus gautą sumą (547,25 Eur) iš 0,527 MMA (teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio) išlaikymo dydis vaikui sudarytų 288,40 Eur.

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovas neįrodinėja nė vieno pagrindo, būtino vaikui priteisto išlaikymo sumažinimui. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo (2016 metais) D. B. poreikiai ne tik nesumažėjo, bet padidėjo, nes šiuo metu vaikui yra 12 metų. Atsakovė nurodė nesutinkanti, kad išlaikymo dydis imperatyviai turi būti mažinamas išmokos vaikui suma. Atsakovė pastebėjo, kad šalių turtinė padėtis yra pakankama teikti vaikui sutarto dydžio išlaikymą. Be to, ieškovas nebeteikia išlaikymo pilnametystės sulaukusiai dukrai (A. B.), kuri mokosi 12 klasėje ir jokių pajamų negauna.

4. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas pažymėjo, kad kreipėsi į teismą dėl staigaus MMA padidėjimo, taip pat pastebėjo, kad 1 000 Eur per mėnesį yra per didelė suma vaikui išlaikyti. Atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji išlaiko taip pat ir pilnametę dukrą, kuri mokosi, turi sveikatos problemų, o ieškovas išlaikymo teikimą jai nutraukė, nes ji sulaukė pilnametystės. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė J. B. ir D. B. santuoką bendru šalių sutarimu ir patvirtino šalių 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta kartu su nepilnamečių vaikų motina (3.2 punktas), o nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigojo po santuokos nutraukimo kiekvieną mėnesį mokėti po 0,527 MMA dydžio siekiančias periodines išmokas kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jie sulauks pilnametystės (3.3 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad šios išmokos neindeksuojamos. Minėtas teismo sprendimas, patvirtinęs šalių sutartį, įsiteisėjo 2017 m. sausio 23 d. Praėjus 6 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.3 punktą taip, jog tėvas įsipareigoja nepilnamečiui vaikui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 288,40 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė priteisimo išlaikymo pakeitimui būtinų sąlygų.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodyta, kad ieškovo prašomas teismo sprendimu nustatyto išlaikymo (0,527 MMA) sumažinimas iki 288,40 Eur negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko D. B. interesų ir jų užtikrinimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Išlaikymo formas numato CK 3.196 straipsnio 1 dalis, t. y. teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams šiais būdais: a) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; b) konkrečia pinigų suma; c) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

10. Kaip minėta, ieškovas siekia, kad jo sūnui D. B. iš jo būtų priteistas išlaikymas po 288,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu teismas patvirtino šalių susitarimą, kad išlaikymas bus mokamas periodinėmis (kas mėnesį mokamomis) išmokomis. Taigi, ieškovas nors ir prašo priteisti išlaikymą konkrečia pinigine išraiška, tačiau ieškinys šiuo atveju nėra dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtintas šalių susitarimas dėl periodinės išmokos nebuvo susietas su konkrečia kas mėnesį mokama pinigų suma, o buvo susitarta, kad išmokos dydis priklauso nuo kintamo MMA dydžio, ieškovo reiškiamas reikalavimas nustatyti konkretų periodinių išmokų dydį iš esmės laikytinas reikalavimu pakeisti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 1 punktu patvirtinta, kad MMA yra 840 Eur. Taigi, MMA – tai Vyriausybės nustatytas dydis, kuris apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys turi mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą, dirbant visą darbo etatą. Nuo šios sumos yra nuskaitomi mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, privalomasis sveikatos draudimas, kt.). Atskaičius mokesčius MMA (mažiausia darbdavio mokėtina suma darbuotojui už mėnesio darbą) šiuo metu yra 633 Eur. Atitinkamai, šiuo metu pagal šalių susitarimą, patvirtintą teismo, prie nepilnamečio D. B. išlaikymo ieškovas kas mėnesį turi prisidėti 333,59 Eur suma (633 Eur x 0,527).

12. MMA yra kintanti ir nuo 2016 m. gruodžio 23 d. nuolat didėjo. Ieškovas ieškiniu siekia, kad iki vaiko pilnametystės (t. y. iki 2028 m. balandžio 16 d.) jis turėtų pareigą mokėti išlaikymą vaikui po 288,40 Eur kas mėnesį. Taigi, ieškovas ieškiniu iš esmės siekia ne tik fiksuoti periodinės išmokos sumą, kad ji nebekistų (nebedidėtų) priklausomai nuo MMA, bet ir šią periodinės išmokos sumą sumažinti 45,19 Eur suma (nuo šiuo metu mokėtinų 333,59 Eur iki 288,40 Eur). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas mokėti mažesnį nei priteistas išlaikymą, turėjo įrodyti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės, kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į ieškinį, ieškovas byloje neįrodinėjo ir, atitinkamai, neįrodė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė, kad ieškovo turtinė padėtis objektyviai neleistų šiuo metu prie savo vienintelio nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti 333,59 Eur suma per mėnesį. Priešingai, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui skiria daugiau nei 400 Eur.

13. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekia sūnaus išlaikymui skirti po 288,40 Eur per mėnesį, atsižvelgdamas ir į tai, kad vaikui valstybė skiria 85,75 Eur dydžio išmoką. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas jau buvo priimtas ir išmokos vaikams buvo mokamos taip pat ir 2016 m. lapkričio 18 d., t. y. šalims susitariant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Minėtos išmokos naudojimo paskirtis – finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, tėvai galėtų leisti šias papildomas lėšas vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, valstybės teikiama parama tėvams (po 42,89 Eur per mėnesį kiekvienam iš tėvų) auginantiems nepilnametį vaiką, pati savaime nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Teismų praktika, pagal kurią išlaikymas paprastai yra priteisiamas konkrečia periodinių išmokų suma, ją kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, į kurią šalys neatsižvelgė pasirašydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat nėra pagrindas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sumažinti priteistą išlaikymo dydį (pakeičiant jo apskaičiavimo tvarką). Kaip minėta, išlaikymo sumažinimą pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį gali sąlygoti tik iš esmės pasikeitusi šalies turtinė padėtis (pvz., vienas iš tėvų prarado darbingumą ir dėl to reikšmingai sumažėjo gaunamos pajamos, o kito turto, be pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, nėra).

14. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas taip pat ir į byloje esančią Tarnybos išvadą, kurioje, kaip minėta, nurodyta, kad ieškovo siekiama nepilnamečiui vaikui mokėti suma (288,40 Eur) nepatenkins net minimalių vaiko poreikių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

15. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. vasario 13 d. sumokėjo 1 815 Eur Advokatės Vilijos Gražulytės profesinei bendrijai „Ratio Legis“ pagal 2023 m. vasario 10 d. išankstinę sąskaitą (teisinės paslaugos byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo). Byloje taip pat pateikta atsakovės atstovo advokato padėjėjo Sauliaus Saulėno 2023 m. gegužės 17 d. pažyma, kurioje detalizuotos atsakovei suteiktos teisinės paslaugos. Ieškovas bylos nagrinėjimu metu argumentų, susijusių su atsakovės prašymu priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, neteikė. Teismas taip pat nenustatė, kad minėtos atsakovės patirtos išlaidos būtų nepagrįstai didelės, neatitiktų advokato, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudų, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo J. B. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus