Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paaiškino, kad įvyko nesusipratimas. 2019 metais jam paskambino mergina, pasidomėjo dėl angaro ir maniežo, pasakė, kad po kurio laiko su kaltinamuoju susisieks jos tėtis. Paaiškėjo, jog su kaltinamuoju susisiekė nukentėjusiojo dukra. Ji kaltinamąjį rado skelbimo portaluose arba Facebook‘e. Facebook‘e kaltinamasis skelbia apie savo veiklą grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Skelbimuose nurodoma, kad kaltinamasis griauna ir stato nuo 6 iki 26 metrų pločio pastatus. Kaltinamasis pats prisistato klientams, dirba pagal (duomenys neskelbtini), tokia veikla užsiima nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol. Už kelių dienų jam paskambino S. K. Susitikus su nukentėjusiuoju iš pradžių vyko apžiūrėti objektą (duomenys neskelbtini), bet šis objektas nukentėjusiajam netiko. Tuomet kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) metrų aukščio pastatas. Maždaug po savaitės nuvyko su nukentėjusiuoju apžiūrėti šio pastato ir jis tiko nukentėjusiajam. Buvo sutarta, už kiek kaltinamasis tą pastatą išrinks, perveš ir surinks. Tai buvo maždaug 120 000 Eur suma. Ši suma buvo už pastato išrinkimą, transportavimą, pastato surinkimą ir kaltinamojo darbą. Tada su nukentėjusiuoju buvo sudaryta sutartis, jis padavė grynais 24 000 Eur. Po avanso gavimo bei sutarties pasirašymo, kaltinamajam buvo parodytas sklypas ir vieta, kurioje turės būti pastatytas pastatas. Iš pradžių kaltinamasis pasisamdė techniką ir vienoje vietoje nuėmė sklypo paviršių, kur bus statybų aikštelė. Vėliau nukentėjusysis pasakė, kad pastatas bus kitoje vietoje, todėl aikštelę reikėjo padaryti kitoje vietoje. Iki to sklypo nebuvo privažiavimo, kaltinamasis paruošė keliuką ir privažiavimą. Taip pat su nukentėjusiuoju važiavo pas projektuotoją, jam buvo paaiškinta, kaip atrodys pastatas, iš kokių medžiagų jis bus sukonstruotas. Kaltinamasis surado projektuotoją R. V., kuris nukentėjusiajam darė konstrukcinę dalį. Vėliau nukentėjusiajam buvo pasiūlytas angaras (duomenys neskelbtini), kadangi ten buvo visiškai nenaudotas pastatas (konstrukcijos), tokiu atveju būtų nereikalinga ekspertizė, kuri brangiai kainuoja. Nukentėjusysis neprieštaravo dėl pirkinio iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nupirko šias konstrukcijas (duomenys neskelbtini) metų rudenį grynaisiais pinigais už 28 000 Eur. Pirkdamas panaudojo nukentėjusiojo avansą bei pridėjo savo pinigų. Turėjo šio pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentus, bet juos prarado: buvo padėjęs ant automobilio stogo segtuvą su dokumentais, pamiršo ir nuvažiuodamas pametė. Dokumentai buvo sudaryti vienu egzemplioriumi, po to prasidėjo pandemija. Kadangi (duomenys neskelbtini) pardavėjas buvo privatus žmogus, tyrėja pasakė, kad gali būti dokumentų klastojimas, jeigu dabar kaltinamasis su pardavėju surašys dokumentus iš naujo, todėl dokumentų nepateikė. Pabandys iki kito posėdžio pateikti dokumentus. Galės pateikti angaro (duomenys neskelbtini) fotografijas. S. K. tik (duomenys neskelbtini) metais gavo statybos leidimą, dėl to viskas užsitęsė. Pagal pasirašytą sutartį statybos turėjo būti pradėtos (duomenys neskelbtini) metais. Be statybų leidimo buvo baisu pradėti darbus, vėliau prasidėjo Covid pandemija ir nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugą. Avansas iš nukentėjusiojo buvo paimtas tam, kad nupirkti pastatą, kad nereikėtų savo pinigų investuoti. (duomenys neskelbtini) buvo du pastatai, jie buvo parduodami už 10 000 Eur. Šiuo metu kaltinamasis išpardavinėja konstrukcijas iš (duomenys neskelbtini) ir iš gautų pinigų atidavinėja skolą nukentėjusiajam. Įvyko nesusipratimas, būtų anksčiau grąžinęs pinigus nukentėjusiajam, tačiau dėl kardomųjų priemonių buvo apribotos jo bendravimo su nukentėjusiuoju galimybės, todėl anksčiau negalėjo to padaryti. Jau yra sumokėjęs nukentėjusiajam dalį pinigų, greitu metu sumokės likusią dalį. Nemanė, kad dėl įvykusio nesusipratimo viskas baigsis sprendžiant ginčą teisėsaugos institucijoms. Pasatas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo veikla yra tokia: jis suranda, kur žmogus parduoda pastatus, jeigu galutiniam pirkėjui pastatai tinka, už gautą avansą kaltinamasis nuperka pastatą. (duomenys neskelbtini) metais kaltinamasis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir susitarė, kad angarą (duomenys neskelbtini) rezervuos kaltinamajam; derybos truko (duomenys neskelbtini) metus. Apie tą sutarimą žinojo V. B., kuris „pakišo koją“ kaltinamajam, iš pradžių išnuomodamas tą angarą, o po to jį parduodamas S. K. už mažesnę sumą. Šio sklypo (duomenys neskelbtini) kaltinamasis neįsigijo, nes atsirado pastatas (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodytos tik gelžbetonio konstrukcijos, bet nebuvo nurodyta, kad jos bus iš konkrečios vietos. Taigi sudarytos sutarties keisti nereikėjo. Apie naujo angaro (duomenys neskelbtini) suradimą su nukentėjusiuoju buvo bendrauta arba telefonu, arba gyvai. Vekselis buvo išrašytas 24 000 Eur sumai, nors kaltinamasis dėl darbų atlikimo nukentėjusiajam patyrė maždaug 4 000 Eur išlaidas. Vekselis buvo išrašytas tam, kad jeigu kaltinamojo įmonė bankrutuotų, kaltinamasis būtų kaip garantas, kad grąžins pinigus. Su technika, kurie darė privažiavimą bei aikšteles, kaltinamasis atsiskaitė grynais pinigais, kurie žadėjo pateikti sąskaitas faktūras. Sąskaitų faktūrų kaltinamasis neturi. Turi susirašinėjimus telefone, bet telefonas yra atiduotas, kad atstatytų informaciją, iki kito posėdžio galės pateikti. Bendravimas su S. K. nutrūko, nes V. B. sužinojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susipyko ir V. B. pasiūlė S. K. už 15 000 Eur atlikti darbus, tarp jų buvo sudaryta sutartis. Tuomet kaltinamasis inicijavo sutarties su nukentėjusiuoju nutraukimą, elektroniniu paštu S. K. nusiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Jeigu S. K. nepasirašė sutarties nutraukimo, tai reiškia jis nesutiko su sutarties nutraukimu. Pagal sutartį kaltinamasis iki 2019 m. birželio 20 d. įsipareigojo atvežti nukentėjusiajam konstrukcijas, tačiau to nepadarė, nes S. K. sakė, kad stringa statybos leidimas. Iš (duomenys neskelbtini) angaras turėjo būti atvežtas, kai bus gautas statybų leidimas, nes tos statybinės medžiagos yra nieko vertos, jeigu neturima statybų leidimo. Vekselio pasirašymo metu nuomojo namą (duomenys neskelbtini). Vekselyje nurodė kitą savo adresą, nes suklydo. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajam iš viso yra atlyginęs (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) metais antstolis išieškojo jam priteistą žalą kitoje baudžiamojoje byloje. Dabar kaltinamojo finansinė situacija pagerėjusi. Jo šeimos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, kaltinamojo – apie (duomenys neskelbtini) Eur, atskaičius mokesčius, kitų finansinių įsipareigojimų, bylų pas antstolius kaltinamasis neturi (5 t., b. l. 25-30).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. K. nurodė, kad nukentėjusysis pagal skelbimą Facebook’e rado, jog asmuo užsiima gelžbetoninių konstrukcijų pardavimu ir montavimu, paskambino jam telefonu ir susitiko. Bendraudamas telefonu nukentėjusysis nesuprato, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, kai susitiko, tuomet tai suprato, yra dirbę vienoje darbovietėje. Kaltinamasis nukentėjusiajam daug apie save nepasakojo, nes jie buvo dirbę vienoje darbovietėje, pažinojo vienas kitą. Kaltinamasis telefonu nurodė, kad turi objektų Lietuvoje ir gali juos parodyti nukentėjusiajam. Pačią pirmą dieną su kaltinamuoju susitiko Vilniuje, prie Gariūnų, jie važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, tačiau objektas neatitiko nukentėjusiojo planuojamo objekto. Po to susitiko, kai kaltinamasis nukentėjusiajam aprodė objektą prie (duomenys neskelbtini), apie kurį eina kalba šioje byloje. Prie objekto (duomenys neskelbtini) važiavo dviese: nukentėjusysis ir kaltinamasis, vyko atskirais automobiliais, susitiko už (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis nukentėjusiajam rodė kelią iki neva kaltinamojo objekto (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis suprato, kad (duomenys neskelbtini) objekto savininkas yra kaltinamasis, nes jis aprodė objektą, nukentėjusiajam nekilo klausimų dėl objekto savininko, galvojo, kad kaltinamasis yra savininkas, kad jis plačiai išvystęs savo veiklą. Nuvykus į objektą, kaltinamasis pasakė, kad tai yra jo objektas ir jeigu nukentėjusysis sutinka, kaltinamasis jį išardys bei atveš į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur nukentėjusiojo šeima buvo numačiusi statyti (duomenys neskelbtini). Objekte buvo apžiūrėtos pastatytos konstrukcijos, nuspręsta, kad jos tinkamos antriniam naudojimui. Objekte su kaltinamuoju buvo sutarta, kad visas procesas: tiek demontavimas, tiek medžiagos, tiek konstrukcijos atvežimas į (duomenys neskelbtini) rajoną ir jo pastatymas kainuos apie 120 000 Eur, tiksli suma buvo nurodyta sutartyje. Kaltinamasis, kaip suprantantis statybas, turėjo organizuoti demontavimą, atvežimą ir konstrukcijos pastatymą. Išvykstant iš objekto buvo sutarta, kad kaltinamasis paruoš sutartį, o nukentėjusysis sumokės avansą pagal šią sutartį. Avansas buvo sumokėtas 2019 m. balandžio 16 d., o preliminari sutartis pasirašyta po dviejų dienų – 2019 m. balandžio 18 d. Kaltinamasis atvyko pas nukentėjusįjį į darbą (duomenys neskelbtini), ir pas jį darbo patalpose pasirašė sutartį, kitą kartą atvažiavęs paėmė pinigus ir padavė kvitą. Sutartį pasirašė nukentėjusysis. Sutartis buvo derinta elektroniniu paštu kelias dienas. Dukra apie tai buvo tik informuota, kadangi ji tuo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų. Pagal šią sutartį nukentėjusysis suprato, kad įsigyja angarą adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis netikrino, kam priklauso angaras, kai pasirašinėjo dokumentus, nes kaltinamasis gan įtikinamai kalbėjo ir nukentėjusiajam nekėlė abejonių. Sutartyje buvo numatyta, kad maždaug iki vasaros vidurio turėjo būti atvežtos visos medžiagos, o pastatyta turėjo būti iki rudens, maždaug rugsėjo mėnesio, tačiau kaltinamasis jokių darbų neatliko. Po avanso sumokėjimo iš pradžių dar vyko bendravimas, nukentėjusiajam pastoviai buvo sakomos priežastys, dėl ko kaltinamasis nepradeda darbų (tai jis serga, tai komandiruotėse, tai nėra gabaritinio transporto, krano ar kitos technikos), taip tęsėsi kelis mėnesius, kol nukentėjusysis pradėjo griežčiau reikalauti vykdyti sutartį, tada kaltinamasis pradėjo iš viso nekelti telefono ragelio. Kai palydavo, privažiavimas iki statybvietės tapdavo sudėtingesnis, tačiau kaltinamasis pasakė, kad tai ne problema, kad jis pasidarys privažiavimą. Tai buvo sutarta sutartyje, turėjo įeiti į tą pačią atvežimo kainą. Kaltinamasis neva darydamas privažiavimą turėjo atvežti skaldos, viskas baigėsi tuo, kad jis pripylė kažkokių statybinių šiukšlių (buvo tiesiog krūva šiukšlių išpilta) ir nukentėjusiajam teigiama, jog neva tai darbų pradžia. Paskui nukentėjusiajam tas šiukšles reikėjo pačiam išvežti, tai buvo papildomas darbas ir išlaidos. Statybų projekto darymas buvo nukentėjusiojo atsakomybė. Kaltinamajam neatliekant darbų, nukentėjusysis susirado kitą kompaniją, kuri nukentėjusiojo iniciatyva įrengė privažiavimą ir atliko visus statybos darbus. Vengti bendravimo kaltinamasis pradėjo tuomet, kai baigėsi pagal sutartį terminai, t. y. 2019 metų rugsėjo mėnesį. Nuo 2019 metų spalio mėnesio prasidėjo visiškas nukentėjusiojo ignoravimas. 2020 metų sausio mėnesi, kai nukentėjusysis pasakė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, kaltinamasis teikėsi atvažiuoti ir tada nukentėjusiojo darbe pasirašė vekselį. Kadangi sandoris su kaltinamuoju neįvyko, o statybų projektą nukentėjusysis jau turėjo, jis pradėjo ieškoti kitos atitinkamos organizacijos, per skelbimą papuolė ant žmogaus, kuris vėl parodė tą patį objektą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis papasakojo šitam asmeniui – V. (V.) B. savo istoriją, o jis paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, kad kaltinamasis tokiu būdu apgaudinėja. Po ko nukentėjusysis iš V. B. įsigijo minėtą angarą ir maniežo statybų darbus objekte atliko (organizavo) V. B. V. B. nebuvo žinoma, kad kažkas bandė parduoti jam priklausantį angarą. Tuomet nukentėjusysis sužinojo, kad angaras nepriklauso kaltinamajam, V. B. pateikė dokumentus, kad angaras priklauso jam. Angaro išardymui, demontavimui ir atvežimui jokios dokumentacijos nereikėjo. Kadangi statybų projektas buvo daromas pagal esamas medžiagas, o ne atvirkščiai, todėl kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju važiavo pas konstruktorių, tai nebuvo kaltinamojo pažįstamas, bet konstruktorių rado kaltinamasis. Projektuotojas buvo surastas nukentėjusiojo, vieną kartą buvo susitikę visi kartu, tai buvo pirminis susipažinimo susitikimas, nes projektuotojas nieko negalėjo daryti be konstruktoriaus paaiškinimų. Neatsimena, kada buvo gautas leidimas statyboms. 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dar nebuvo gautas leidimas statyboms. Kai nukentėjusysis susitiko su V. B., nukentėjusysis taip pat dar neturėjo leidimo statyboms. Kaltinamajam nevykdant sutarties, nukentėjusysis pats darė visus darbus, kurie buvo reikalingi objekto statymui. Buvo nustumtas juodžemis, paruošta aikštelė medžiagų atvežimui, buvo atvežta kieto grunto skalda, kuri buvo sutrombuota, medžiagas vežė kita statybinė organizacija; užsakymai dėl šių darbų buvo daryti nukentėjusiojo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu. Buvo daug kaltinamojo siūlymų, vienas iš jų buvo, kad kaltinamasis atveš angarą iš (duomenys neskelbtini), tačiau statybų projektas jau buvo daromas pagal (duomenys neskelbtini) angarą, o kaltinamasis kažkodėl pradėjo siūlyti kitus objektus. Nukentėjusysis nežinojo, kodėl kilo kalba apie kitus angarus, galvojo, kad kaltininkui nesiseka išardyti įsigyto angaro, bet vėliau pradėjo manyti, kad angaras nepriklauso kaltinamajam. Su kaltinamuoju buvo kalba tik apie panaudotus langus iš (duomenys neskelbtini) angaro. Dėl angaro iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pasiūlymų. Ikiteisminio tyrimo metu jokia avanso dalis nebuvo grąžinta. Kai tyrėja pranešė, kad medžiaga perduodama teismui, tada kaltinamasis skambino, sakė, kad nori grąžinti pinigus, paskui jo advokatė skambino. Iš pokalbio paaiškėjo, kad ruošiamasi grąžinti mažomis dalelytėmis, susidarė įspūdis, kad prieš teismą nori parodyti, kad kaltinamasis nori grąžinti pinigus. Kaltinamasis žinojo, kur dirba nukentėjusysis, turėjo jo telefoną ir galėjo grąžinti pinigus, jeigu būtų norėjęs (t. 4, b. l. 102-105). Po liudytojo F. R. (F. R.) paaiškinimų, nurodė, kad buvo vykdomi kelio ir žemės sutvarkymo darbai, užsakyti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo du etapai. Pirmame etape buvo daromas kelias nuo pagrindinio kelio iki statybvietės, iki (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį kelią darė (duomenys neskelbtini) metų pavasarį. Kai pradėjo į sklypą jau vežti medžiagas, kai pradėjo važiuoti sunkioji technika, nukentėjusysis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškvietė dar kartą, jie darė antrąjį etapą. Nuo keliuko iki statybvietės buvo atvežtas statybinis laužas ir jis buvo išpiltas. Daugiau jokių veiksmų kaltinamasis šiame etape neatliko (4 t., b. l. 162-163). Išklausęs kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusysis nurodė, kad nėra gavęs dokumentų iš kaltinamojo dėl sutarties nutraukimo, taip pas sąskaitos dėl neva kaltinamojo atliktų darbų, dar kartą pažymėjo, jog su nukentėjusiuoju niekas apie angarą (konstrukcijas) (duomenys neskelbtini) nekalbėjo (5 t., b. l. 28-30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį iš darbo santykių. Jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius. Nukentėjusiojo užsakymu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nukentėjusiojo objekte už (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Šiame objekte atliko žemės kasimo, lyginimo, keliuko pratęsimo darbus su savivarčiu. Gali būti, kad darbai buvo atlikti per kelis kartus. Pirmą kartą į vietą nuvažiavo liudytojo kolega, kuris dirbo su buldozeriu, - F. R. Buvo prašyta išlyginti reljefą. Kur buvo nelygumai, reikėjo nustumti, nukasti ir pašalinti įvairius nelygumus. Sklype buvo atvežtos krūvos, kurios buvo apaugusios. Reikėjo išvalyti sklypą. Buvo grunto krūvos ir apaugęs keliukas. Pirmą kartą nuvykus į objektą, buvo atvežtas buldozeris prie to keliuko, kurį reikėjo tvarkyti, iki sklypo nebuvo privažiuota. Antrą kartą buvo atvykta su savivarčiu ir keliukas tuomet jau buvo patvarkytas. Tada privažiavo sklypą, kurį tvarkė. Grunto krūvas pamatė atvykę antrą kartą, kai atvažiavo palyginti. Tai buvo seno grunto krūvos. Jos buvo apaugusios žole ir krūmais. Liudytojas parodė 3 t., b. l. 21-26 esančiose nuotraukose, kad nuotraukoje Nr. 3 yra pagrindinis kelias, jį taip pat tvarkė, tvarkė kelią nuo žvyrkelio iki žiedo. Rodant nuotrauką Nr. 11 liudytojas paaiškino, kad jų įmonės buldozeris gal ir galėjo paruošti vietą statybvietei. F. R. atliko darbus su buldozeriu. Šis asmuo dirba liudytojo įmonėje ir galėtų paaiškinti šias aplinkybes. Jų įmonė nevežė skaldos keliukui. Be nukentėjusiojo su liudytoju niekas kitas dėl darbų sklype nebendravo, sklype nėra matęs kitų darbus atliekančių asmenų (4 t., b. l. 129-131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. R. nurodė, kad pažįsta nukentėjusįjį kaip užsakovą. Liudytojas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuoja sunkvežimį ir buldozerį. Nukentėjusiojo objektas, kuriame atliko darbus, yra už (duomenys neskelbtini) rajone. Užsakymai buvo teikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, dėl darbų buvo bendraujama su S. K. Liudytojas buldozeriu formavo kelią. Buvo pilama skalda ir lyginama teritorija. Reikėjo suformuoti kelią dėl privažiavimo į sklypą. Apie pusę kilometro kelio formavo. Pirmą kartą atvykus į sklypą, kelio nebuvo, jie buvo pirmi, kurie atliko darbus, buvo tik šunkelis, išsikrovė buldozerį žvyrkelyje ir tiesė kelią. Nuo žvyrkelio nuvažiavimas į sklypą kažkiek, gal 50 metrų, buvo, buvo keliukas per miškelį, po to – lauko kelias. Žinojo, kad objekte bus statoma (duomenys neskelbtini). Liudytojui parodžius 3 t., b. l. 21-25 esančias nuotraukas, jis paaiškino, jog nuotraukoje Nr. 4 įrenginėjo aikštelę, kad būtų galima pravažiuoti iki vietos, esančios nuotraukoje Nr. 3. Iki statybvietės atvykus, iš pradžių buvo laukai. Nebuvo aikštelės bei privažiavimo. Skaldos ir statybinių atliekų atvežta nebuvo. Nuotraukose Nr. 17 ir Nr. 18 buvo statomas buldozeris, kur yra beržynai. Privažiavimo iki beržyno nebuvo. Pro aikštelę buvo padarytas privažiavimas. Jie išlygino nuvažiavimą iki žvyrkelio, iki statybvietės, taip pat padarė pirmą aikštelę. Nuo kelio iki aikštelės esantį kelią taip pat jis formavo, lygino aikštelę statybos objektui. Formuojant aikštelę bei antrąją atkarpą, buvo naudojamas antras buldozeristas. Iš pradžių buvo tvarkomas kelias, kad privažiuoti iki sklypo, po to – tvarkomas privažiavimas sklype iki statybvietės bei pati statybvietė (4 t., b. l. 161-162).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. nurodė, kad jis dėl darbinių santykių pažįsta nukentėjusįjį ir vieną kartą yra matęs kaltinamąjį. Prieš tris metus į liudytoją kreipėsi kaltinamasis su klausimu, ar liudytojas galėtų suprojektuoti (duomenys neskelbtini) pastatą. Liudytojas sutiko. Galbūt kaltinamasis liudytoją rado internete, jie nebuvo pažįstami. Tada susitarė visi trys, t. y. liudytojas, nukentėjusysis ir kaltinamasis, susitikti. Susitikę apsprendė techninius klausimus ir su nukentėjusiuoju pasirašė sutartį, kaina buvo įprasta, geresnės sąlygos nebuvo taikomos. Suprato, kad kaltinamasis yra potencialus rangovas. Liudytojas rengė konstrukcinę dalį. Buvo pageidavimas panaudoti kito angaro konstrukcijas (sijas), projektas buvo parengtas. Tas naudotas pastatas buvo iš dviejų dalių, jame buvo 24 metrų santvaros, liudytojui pavyko panaudoti santvaras. Šis pastatas buvo ypatingas statinys. Buvo atlikta projekto ekspertizė, nes kitaip negausi leidimo. Buvo niuansų, kad esamą angarą nėra paprasta išmontuoti. Kaltinamasis buvo siuntęs nuotraukas iš esamų pamatų. Nežino, kas turėjo paruošti statybvietę. Paslaugas apmokėjo nukentėjusysis, o rangovas buvo kitas asmuo (4 t., b. l. 132).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad S. K. yra jos tėtis. Kaltinamąjį žino tik dėl įvykio aplinkybių. Norėdama padėti surasti naudotų angarų medžiagų, liudytoja ieškojo Facebook grupių, vienoje iš jų gavo kaltinamojo kontaktus ir suvedė jį su tėčiu. Pati liudytoja su kaltinamuoju nebendravo, tik gavo jo telefono numerį ir perdavė jį tėčiui. Toliau tėtis asmeniškai su juo bendravo. Liudytoja kartu su tėčiu buvo nuvažiavusi apžiūrėti statinio į (duomenys neskelbtini) rajoną. Greičiausiai susitikime dalyvavo ir kaltinamasis, bet liudytoja neatsimena, nes sėdėjo mašinoje. Nežino, kokius darbus turėjo atlikti kaltinamasis. Nebuvo kalbos apie kitus angarus. Negirdėjo apie angarą (duomenys neskelbtini). Žino, kad kaltinamajam buvo sumokėta dalis pinigų, paslaugos buvo neįvykdytos. Vėliau buvo surasti kiti žmonės, iš kurių nupirko tą angarą. (duomenys neskelbtini) rajone buvo išardytas angaras ir atvežtas pas juos į sklypą. Dabar yra vykdomi statybos darbai ir naudojamos to angaro dalys. Nežino, kas tvarkė sklypo keliuką. Nežino, kokius darbus atliko kaltinamasis. Viską organizavo tėtis. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis atliktų darbus statybvietėje (4 t., b. l. 133).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo įmonė buvo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė, nusipirko šį sklypą (duomenys neskelbtini) metais. Šiame žemės sklypas buvo pastatyti du angarai, kurie teisiškai nebuvo įforminti ir registre jų nesimatė. Įmonė pirko žemės sklypą iš bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį sklypą (duomenys neskelbtini) pardavė V. B. Jis nesakė, kam panaudos sklypą, o jie tuo nesidomėjo. Šiuo sklypu iki jo pardavimo daug kas domėjosi. Kažkas ten norėjo daryti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo įdėti skelbimai dėl sklypo pardavimo. Klientui paaiškindavo, kad statiniai nėra įteisinti. Liudytojo nuomone, dėl (duomenys neskelbtini) bendravo su moterimi. Kaltinamasis irgi ketino pirkti šį sklypą. Įmonės atstovai važiavo parodyti pastatus kaltinamasis. Jis tai teigė, kad pirks, tai kad nepirks, tai vėl kad pirks. Buvo kalbėta taip: „Jeigu jis ras pirkėją, ar mes parduosime sklypą“. Tai liko tik kalbomis. Ko gero pokalbiai dėl sklypo pardavimo su kaltinamuoju vyko 2017 – 2018 metais, jis vis klausdavo, ar jau pardavė įmonė sklypą. Konkrečiai paaiškinimų nebuvo, kad kaltinamasis turi pirkėją. Kaltinamasis su liudytoju nekalbėjo dėl (duomenys neskelbtini). Su juo buvo kalbėta apie angarų išmontavimą, kad jis nupirktų vieną pastatą. Su V. B. vykstant deryboms dėl sklypo pardavimo, kaltinamasis tuo metu liudytojui neskambino. Su V. B. liudytojas buvo sudaręs žemės nuomos sutartį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Liudytojas neklausė ir nesidomėjo, kokiu tikslu buvo sudaryta nuomos sutartis. Buvo kalba, kad jeigu jam kažkas pasiseks, tai jis tą sklypą nupirks (4 t., b. l. 133-134).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį nuo mokyklos laikų, gyvena viename miestelyje. Bandė kartu užsiiminėti angaro konstrukcijomis – ieškoti jų ir perparduoti, tačiau dirbti kartu nepavyko. Šis bandymas buvo maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus. Liudytojas nenori pasakoti daug aplinkybių, kodėl nepavyko dirbti kartu, tiesiog jų su kaltinamuoju nuomonės išsiskyrė. Tyrimo metu paaiškėjo, kad liudytojas buvo įdarbintas tik dienai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad jam aktualu statyti, o ne pardavinėti. Nepamena, dėl kurių objektų bandė dirbti kartu su kaltinamuoju. Šiuo metu liudytojas vysto (duomenys neskelbtini). Dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią įmonę turi (duomenys neskelbtini) metų. Prasidėjus teismams, su kaltinamuoju nebendrauja. Kažkada jis rašė liudytojui, kad pardavinėja konstrukcijas, daro griovimo darbus, norėjo iš liudytojo objekto pasiimti medžiagų. Kai išsiskyrė keliai su kaltinamuoju, liudytojas per skelbiu.lt susipažino su nukentėjusiuoju S. K. Tuo metu pagal skelbimą liudytojas pardavinėjo angaro konstrukcijas (duomenys neskelbtini). Kai paskambino liudytojas, šio angaro konstrukcijos savininkas buvo kažkokia įmonė, pavadinimo neprisimena. Nukentėjusiajam paskambinus, buvo sutarta, kad jis nori pirkti šias angaro konstrukcijas. Su nukentėjusiuoju buvo bendrauta ne vieną kartą. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jam pasiūlė tą konstrukciją, kad nukentėjusysis jau buvo padaręs angaro projektą pagal to angaro medžiagas, kad kaltinamasis turėjo parduoti tą angarą nukentėjusiajam, bet angaras parduotas nebuvo, kas nutiko liudytojas nežino, nesikišo į konfliktą. Dėl angaro įsigijimo liudytojas bendravo su teisine įmone (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju dėl angaro (duomenys neskelbtini) nebendravo. Kaltinamasis jam jokių dokumentų dėl šio angaro nesiuntė. Vėliau atsakydamas į gynėjos klausimą, nurodė, kad su kaltinamuoju bendravo maždaug metus – pusantrų. Dėl to, kad kaltinamasis liudytojui siuntė teisinius dokumentus angaro, esančio (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42-52), paaiškino, jog gali būti, kad yra gavęs tokį laišką. Kaltinamasis jam siųsdavo tai vieno, tai kito objekto dokumentus, dėdavo skelbimus, kad parduoda objektus. Tuo metu jie pirkdavo – parduodavo angarus. Šiuo metu jis stato angarą pas nukentėjusįjį, (duomenys neskelbtini). Tame objekte liudytojas būna kiekvieną dieną. Pirmą kartą, kai ten atvyko, neprisimena, ar garažas jau stovėjo, ar ne. Garažai po to buvo. Iškasti prūdai buvo. Privažiavimas (keliukas) iki (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo. Iki angaro dar 50 metrų nebuvo jokio privažiavimo, buvo lyginta aikštelė angarui. Negali pasakyti, ar aikštelė jau buvo padaryta, kai liudytojas pirmą kartą atvyko į objektą. Buvo sunku privažiuoti iki aikštelės, todėl tvarkė privažiavimą – vežė skaldą, mulčą, vis plėtėsi. Liudytojui parodžius nuotraukas, esančias 3 t., b. l. 21-25, jis paaiškino, kad jose tas sklypas, kuriame atlieka darbus. Nuotraukos darytos, kai pradėjo vežti konstrukcijas. Nuotraukoje Nr. 3 žvyrkelis. Ten pastoviai lygino kelią. Kas įrengė kelią nuotraukoje Nr. 14, liudytojas nežino. Pradėję darbus, naudojosi nuotraukoje Nr. 3 esančiu keliu. Reikėjo tęsti pravažiavimą, kad pasiekti aikštelę. Nukentėjusysis organizuodavo kelio tęsimą. Nuotrauka Nr. 17 – tai įvažiavimas į teritoriją. Nuotrauka Nr. 18 – įvažiavimas į teritoriją. Negali pasakyti, kiek buvo padarytas įvažiavimas, pradėjus darbus. Nuotrauka Nr. 3 – įvažiavimas nuo pagrindinio kelio. Liudytojas nėra matęs kaltinamojo statybvietėje. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, nurodė, kad po angaro (duomenys neskelbtini) įsigijimo kelis kartus pirko medžiagas iš kaltinamojo (gelžbetonių padus ir kt.), kurių reikėjo (duomenys neskelbtini) statybai (4 t., b. l. 159-161).

2019 m. balandžio 18 d. Pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ūkininkė V. K. (pirkėja) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus R. G., sudarė šią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjas parduoda ir sumontuoja pagal techninius reikalavimus, o pirkėjas perka naudotą gelžbetonio angarą 24x72 metrų ilgio; bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur. Statybinės konstrukcijos atvežamos iki 2019 m. birželio 20 d., pardavėjas pastato ir perduoda angarą iki 2019 m. rugsėjo 10 d., už statybines medžiagas sumokamas 20 procentų avansas nuo bendros sumos (1 t., b. l. 67).

2019 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderio Kvito Serija IN Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. K. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 24 000 Eur (1 t., b. l . 68).

2020 m. sausio 22 d. paprastojo vekselio duomenimis, vekselio davėjas R. G. įsipareigojo sumokėti S. K. 24 000 Eur iki 2020 m. kovo 10 d. (1 t., b. l. 67, 188; 4 t., b. l. 94).

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė papildomus dokumentus: PVM sąskaitas – faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius (1 t., b. l. 177- 183); UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 184-185).

2021 m. gegužės 13 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) už 1 000 Eur pardavė V. B. (pirkėjui) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13, 16, 40-45), dėl kurio įsigijimo tarp M. S. teisinės įmonės ir V. B. 2019 m. sausio 4 d. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (2 t., b. l. 14-15).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklausė M. S. teisinei įmonei (vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) (2 t., b. l. 25-28, 46-47, 50-52).

2020 m. rugsėjo 24 d. buvo atliktas R. G. parodymų patikrinimas vietoje, surašytas parodymų patikrinimo vietoje protokolas su pridėta Fotolentele Nr. 1 (3 t., b. l. 20-26).

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė papildomus dokumentus: A. S. 2017 m. gegužės 18 d. elektroninį laišką su priedais, persiųstą V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą, 2020 m. sausio 14 d. susitarimą dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu (3 t., b. l. 42-52).

Kaltinamasis R. G. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 139). Pagal teismo pareikalavimą, gauti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 143-146), išrašas iš Juridinių asmenų registro (5 t., b. l. 49-51), duomenys apie kaltinamojo turtą (5 t., b. l. 52-55), darbovietes (5 t., b. l. 56-57).

Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose, išrašuose iš viešų registrų, institucijų raštuose, specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Teisės aktai ir teismų praktika

BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Taigi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-136-976/2022). Apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-20-1073/2023). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Vienas iš piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdų yra tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2013, 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018).

Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią tik gauti iš to asmens tam tikrą turtinę naudą, bet nevykdyti savo prisiimamos turtinės prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895-2019, 2K-227-976/2020). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-227-976/2020, 2K-180-489/2022). Kita vertus, civilinių teisinių santykių negalima painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, bylos duomenimis, pasirašė kaltinamasis ir nukentėjusysis. Sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus R. G., įsipareigoja parduoti nukentėjusiojo dukrai – (duomenys neskelbtini) V. K. (pirkėjai) ir sumontuoti pagal techninius reikalavimus naudotą gelžbetonio angarą 24x72 metrų ilgio (vadinamą „Angaru“), o pirkėja įsipareigoja sumokėti bendrą sutarties kainą su statybos darbais – 120 960 Eur. Sutartyje numatyta, jog statybinės konstrukcijos atvežamos iki 2019 m. birželio 20 d., pardavėjas pastato ir perduoda angarą iki 2019 m. rugsėjo 10 d., o už statybines medžiagas sumokamas 20 procentų avansas nuo bendros sumos (1 t., b. l. 67). Vykdant šią sutarties nuostatą, S. K. 2019 m. balandžio 16 d. sumokėjo kaltinamajam grynaisiais pinigais 24 000 Eur avanso. Tai patvirtina 2019 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderio Kvito Serija IN Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (t., b. l . 68).

Byloje nėra ginčo dėl to, kokiomis aplinkybės bei sąlygomis buvo sudaryta sutartis. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių nurodo faktiškai analogiškas aplinkybes, teigdami, kad kaltinamasis užsiima gelžbetonio konstrukcijų prekyba, nukentėjusysis tuo metu ieškojo naudoto angaro planuojamo (duomenys neskelbtini) statybai. Kaltinamasis parodė nukentėjusiajam angarą, esantį (duomenys neskelbtini), minėtas angaras nukentėjusiajam buvo tinkamas, todėl buvo sudaryta minėta 2019 m. balandžio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų V. K., V. B. ir R. V. paaiškinimai) patvirtina, kad kaltinamasis bei nukentėjusysis faktiškai susitarė dėl konkretaus angaro, buvusio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (demontavimo, pervežimo bei pastatymo nukentėjusiojo nurodytame sklype). Būtent šis angaras buvo parodytas nukentėjusiajam, pastarojo nurodytas kaip tinkamas, dėl galimybės panaudoti šio angaro konstrukcijas buvo susitikta su liudytoju R. V., kuris atliko kontrukcinę statybos projekto dalį, apie šį angarą kalbėjo nukentėjusysis liudytojui V. B., vėliau bandydamas jį pakartotinai įsigyti. Net ir pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme duodamas pirmuosius paaiškinimus nenurodė aplinkybių, kad sutartis buvo sudaryta dėl apskirtai gelžbetonio konstrukcijų (angaro) įsigijimo, kurių techniniai duomenys nurodyti sutartyje, o ne dėl konkretaus angaro. Tik bylą baigiant nagrinėti teisme kaltinamasis bei jo gynėja nurodė (cituodami 2019 m. balandžio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto nuostatą), kad sutartimi buvo susitarta dėl atitinkamų techninių duomenų gelžbetonio angaro įsigijimo, todėl nukentėjusiajam galėjo būti pristatytas bet koks angaras, svarbu jo duomenys atitiktų sutartyje nurodytus techninius angaro duomenis. Toks sutarties nuostatų aiškinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja tikrajai šioje byloje nustatytai sutarties šalių valiai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojo A. S. bei V. B., nukentėjusiojo paaiškinimus, taip pat Nekilnojamojo turto registro ir minėtų liudytojų pateiktus duomenis apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį bei preliminarią sutartį dėl šio turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) visumą, teismas sprendžia, jog 2019 m. balandžio 18 d. kaltinamasis neturėjo teisės sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties dėl šiame žemės sklype esančio angaro pardavimo nukentėjusiajam, kadangi tuo metu minėtas žemės sklypas su jame buvusiais neįregistruotais statiniais (įskaitant ir kaltinamojo 2019 m. balandžio 18 d. sutartimi parduotą angarą) priklausė liudytojo A. S. teisinei įmonei (dabartinis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir dėl šio žemės sklypo pardavimo su liudytoju V. B. dar 2019 m. sausio 4 d. buvo sudaryta preliminari sutartis (2 t., b. l. 13-16, 40-45). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ar sudarančių pagrindo abejoti aplinkybėmis dėl minėtų sutarčių tarp M. S. teisinės įmonės (vėliau tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir V. B. sudarymo. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo įgaliojimo (leidimo) parduoti šį turtą. Apie šias aplinkybes nukentėjusysis nežinojo ir kaltinamasis jo apie tai neinformavo.

Nors kaltinamasis teigė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo susitaręs su liudytoju A. S., jog atsiradus angaro pirkėjui, šis angaras bus parduotas jam, byloje esančių įrodymų visuma paneigia šią kaltinamojo versiją. Visų pirma, jau minėta, kad preliminari sutartis dėl žemės sklypo, kuriame buvo neįregistruotas angaras, pardavimo pagal pateiktus dokumentus buvo sudaryta su liudytoju V. B., kuris laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs ir žemės nuomos sutartį, o vėliau – (duomenys neskelbtini) įsigijo šį sklypą su jame esančiais neįregistruotais pastatais (įskaitant ir angarą). Antra, liudytoju apklaustas A. S. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, jog kaltinamasis iš tikrųjų domėjosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl jame buvusių angarų, tačiau tai buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metais ir jis nuolat keitė savo poziciją, pirks ar ne šį žemės sklypą, apie konkretų turimą angaro pirkėją neminėjo, o tuo metu, kai buvo tariamasi su liudytoju V. B. dėl šio sklypo nuomos ar pardavimo, A. S. su kaltinamuoju dėl šio sklypo jau nebendravo. Trečia, kaltinamojo pateiktas susirašinėjimas dėl šio sklypo su liudytojais A. S. ir V. B. taip pat vyko (duomenys neskelbtini) metais, tuo tarpu ginčo angaras nukentėjusiajam pagal nagrinėjamą sutartį buvo parduotas praėjus dviem metams – 2019 metais. Duomenų, kad kaltinamasis po 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo būtų kreipęsis į liudytoją A. S. dėl ginčo angaro įsigijimo, byloje taip pat nėra. Taigi kaltinamasis įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį turtą (angarą), kuris buvo reikalingas nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) statybai, neturėdamas susitarimo (įgaliojimo ar leidimo) su tuometiniu angaro savininku dėl šio turto įsigijimo ar perpardavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ir po 2019 m. balandžio 18 d. sutarties pasirašymo būtų kreipęsis į tikrąjį tuometinį turto savininką dėl jo įsigijimo. Vadinasi, šiuo atveju neturi reikšmės kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis veiklą vykdydavo tokiu principu: žinodamas, kur ir kas parduoda gelžbetonines konstrukcijas (angarą), pirma surasdavo šių konstrukcijų (angaro) pirkėją ir tik tada pats įsigydavo šį turtą bei jį perleisdavo (parduodavo) pirkėjui. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju kaltinamasis nei prieš sudarydamas2019 m. balandžio 18 d. sutartį, nei po šios sutarties sudarymo nesikreipė į tikrąjį turto savininką ir netgi nebandė susitarti su juo dėl turto įsigijimo ar perpardavimo.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo po 2019 m. balandžio 18 d. sutarties sudarymo žodžiu buvo susitarta, jog nukentėjusiajam bus pristatytos kito (ne (duomenys neskelbtini)) angaro konstrukcijos. Kaltinamasis teigia, kad sudarius sutartį paaiškėjo, jog naudojant angaro, buvusio (duomenys neskelbtini), dalis, nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) statybai bus reikalinga brangiai kainuojanti ekspertizė, kaltinamasis, norėdamas padėti nukentėjusiajam, surado kitą angarą (duomenys neskelbtini), kurio konstrukcijos buvo naujos, todėl jas naudojant, nereiktų daryti ekspertizės. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis sutiko, kad statyboms būtų naudojamas angaras iš (duomenys neskelbtini), tačiau prasidėjus Covid 19 pandemijai, jo atvežti nebuvo galima, o vėliau kaltinamasis kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Šie kaltinamojo paaiškinimai, teismo vertinimu, yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma ir vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, nukentėjusysis šias aplinkybes kategoriškai neigia. Antra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad bandys pateikti angaro (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus, šių dokumentų iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė. Teisme paaiškino, jog angarą įsigijo iš fizinio asmens (kurio duomenų taip pat nenurodė), kad dokumentai buvo pasirašyti vienu egzemplioriumi ir juos kaltinamasis pametė, kadangi segtuvą su dokumentais buvo pasidėjęs ant automobilio stogo, tai pamiršo ir išvažiavo su automobiliu, o segtuvas nukrito. Ši kaltinamojo versija yra neįtikinama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis galėjo pateikti ir kitokius duomenis apie angaro (duomenys neskelbtini) įsigijimą (susirašinėjimą su angaro savininku dėl jo pirkimo, skelbimą dėl šio angaro pirkimo ar pačio angaro nuotraukas, duomenis apie jo nurodomą šiuo metu vykdomą šio angaro dalių pardavimą). Nors kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo baudžiamajame procese, vis tik BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta jo teisė teikti įrodymus. Be to, liudytoju apklaustas projektuotojas R. V. teisme paaiškino, kad jis konstrukcinę nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) projekto dalį turėjo daryti pagal seno angaro dalis, tam buvo reikalinga ekspertizė, kuri buvo atlikta. Liudytojas nenurodė, kad buvo tartasi dėl naudojamo angaro pakeitimo ar dėl naujų konstrukcijų panaudojimo. Trečia, pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutartį, statybinės konstrukcijos turėjo būti atvežtos iki 2019 m. birželio 20 d., tuo tarpu kaltinamasis teigia, jog jis negalėjo atvežti angaro iš (duomenys neskelbtini) konstrukcijų nukentėjusiajam dėl prasidėjusios Covid 19 pandemijos, nors nurodė, kad šis angaras buvo surastas 2019 metų rudenį, o pandemija Lietuvoje buvo paskelbta tik 2020 m. kovo mėnesį, Europoje ji prasidėjo 2020 m. vasario mėnesį. Tuo metu (2020 metų pradžioje) pagal kitus bylos įrodymus (tarp jų vekselio pasirašymo datą – 2020 m. sausio 22 d.) jau buvo kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Juolab kad dėl šios kaltinamojo versijos kyla pagrįsta abejonė ir dėl to, kad angaro konstrukcijos, kurias kaltinamasis teigia suradęs ir nupirkęs 2019 metų rudenį, jis planavo atvežti tik 2020 metų pavasarį, vadinasi, nuo rudens iki pavasario jos turėjo būti kažkur saugomos (laikomos). Apie tai nėra jokių duomenų. Ketvirta, 2019 m. balandžio 18 d. sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas perka naudotą 24x72 metrų ilgio gelžbetonio angarą. Tuo tarpu, pasak kaltinamojo, angaras (duomenys neskelbtini) buvo naujas.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis R. G., žinodamas, kad jis nėra angaro, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir nėra neturi šio angaro savininko įgaliojimo (nėra sudaręs susitarimo su savininku) dėl jo įsigijimo ar perpardavimo, apie tai neinformavo nukentėjusiojo S. K. ir nuslėpdamas šią aplinkybę, pasirašė 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos vėliau neįvykdė. Tokiu būdu kaltinamasis, tyčia suklaidindamas nukentėjusįjį dėl savo įsipareigojimų bei ketinimų, pasyviosios apgaulės būdu įgijo svetimą – nukentėjusiojo S. K. 24 000 Eur turtą, pastarajam pagal minėtą sutartį sumokėjus 24 000 Eur dydžio avansą kaltinamajam. Kaltinamasis, gavęs avansą, savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė ir avanso (ar jo dalies) nukentėjusiajam iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme negrąžino.

Nors kaltinamasis teigia, kad tyčios apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą jis neturėjo, pradėjo vykdyti sutartį (padarė privažiavimą iki sklypo, kuriame turtėjo būti vykdomos statybos, bei įrengė aikšteles statyboms), tačiau įvyko nesusipratimas su nukentėjusiuoju ir bendru sutarimu sutartis buvo nutraukta, byloje esantys įrodymai paneigia šiuos kaltinamojo paaiškinimus. Visų pirma, nukentėjusysis kategoriškai neigia, kad kaltinamasis atliko kokius nors darbus pagal sutartį, išskyrus tai, kad atvežė dvi krūvas statybinių atliekų (nukentėjusiojo vadinamų šiukšlių). Jų atvežimą kaltinamasis įrodinėjo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 139). Iš šios sąskaitos – faktūros bei kitų byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar minėtame dokumente nurodyta plytų betono skalda buvo atvežta būtent į nukentėjusiojo sklypą. Be to, teismui išreikalavus duomenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), gauta informacija, kad minėta sąskaita buvo neapmokėta ir jos pagrindu vėliau teisme buvo priteista skola iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų duomenų, kad nukentėjusiojo sklype kaltinamasis atliko kokius nors darbus byloje nėra, nors kaltinamasis juos buvo įpareigotas pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Kaltinamasis netgi nenurodė, kokie asmenys ar įmonės atliko jo minimus darbus. Paaiškino tik tai, jog šie duomenys yra jo telefone, kuris perduotas specialistams tikslu gauti šio telefono informaciją, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos taip ir nepateikė jokių duomenų. Dėl to teismas neturėjo galimybės šių paaiškinimų patikrinti. Pakartotinai pažymėtina, jog esant tokiai situacijai, kai tik kaltinamasis gali pateikti tam tikrus duomenis apie jo paties nurodomas aplinkybes, nesant galimybių kitu būdu jų patikrinti (kaltinamasis nenurodė, kokios įmonės ar asmenys atliko darbus nukentėjusiojo sklype), įvertinus BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, pasiūlymas kaltinamajam pateikti dokumentus, nelaikytina įrodinėjimo baudžiamajame procese taisyklių ar nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Tiek nukentėjusysis, tiek ir teisme apklausti liudytojai V. S., F. R. bei V. B. paaiškino, kad privažiavimą iki sklypo, taip pat pravažiavimą sklype bei aikštelę statyboms įrengė ir šiuos darbus organizavo nukentėjusysis S. K. Tai patvirtina ir jo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos nukentėjusiajam priklausančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys (1 t., b. l. 177- 185). Juolab kad net ir esant tokiai aplinkybei, kad kaltinamasis atliko kažkokius darbus nukentėjusiojo sklype, jis pagal nustatytas aplinkybes vis tiek būtų negalėjęs iš esmės įvykdyti sutarties (nes neturėjo angaro, kurį įsipareigojo parduoti, nuosavybės teisės ir (ar) įgaliojimo/leidimo/susitarimo su jo savininku dėl šio angaro įsigijimo/perpardavimo), todėl jo veiksmai atvežant statybines atliekas į sklypą ir pagalba nukentėjusiajam, surandant bei susitinkant su projektuotoju, pripažintini kaip įsipareigojimų vykdymo imitavimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teigia, jog jis 2020 m. sausio mėnesį sutiko nutraukti 2019 m. balandžio 18 d. sutartį, pasirašė 2020 m. sausio 22 d. vekselį, kuriuo asmeniškai įsipareigojo iki 2020 m. kovo 10 d. grąžinti nukentėjusiajam 24 000 Eur, tačiau, bylos duomenimis, iki byla buvo pradėta nagrinėti teisme, t. y. 2023 m. spalio mėnesio, nebuvo grąžinęs net dalies šios sumos. Be to, kaltinamasis teigia neturintis pretenzijų nukentėjusiajam dėl patirtų išlaidų už neva jo atliktus darbus, vykdant šią sutartį, atlyginimo. Tai buvo nurodyta ir kaltinamojo į šią baudžiamąją bylą 2020 m. sausio 14 d. susitarime dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu, kuriame buvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris darbo dienas nuo sutarties nutraukimo (t. y. nuo 2020 m. sausio 15 d.) grąžina visą sumokėtą avansinį mokėjimą (nors nukentėjusysis teigia negavęs tokio dokumento). Nepaisant to, kad liudytojo V. B. paaiškinimai teisme nėra visiškai nuoseklūs, vis tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo pritarti kaltinamojo teiginiams, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju pats norėjo nutraukti sudarytą sutartį, susitaręs su minėtu liudytoju dėl darbų atlikimo mažesne kaina. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad tik po to, kai kaltinamasis neįvykdė savo įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais, nukentėjusysis ėmėsi veiksmų dėl avanso grąžinimo užtikrinimo (vekselio pasirašymo) bei darbų vykdymo su kitais rangovais. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas V. B. teigė, kad statybų leidimo tam, kad į nukentėjusiojo žemės sklypą būtų atvežtos konstrukcijos (angaro) dalys nereikėjo, todėl kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad iki 2020 m. pavasario dar nebuvo gautas statybų leidimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamasis turėjo pagrindo nevykdyti sutarties. Juolab kad liudytojas nukentėjusysis paaiškino, jog projektuotojui atliekant savo darbą, jam reikėjo pačiam apžiūrėti ir išmatuoti konstrukcijos dalis, kurios bus naudojamos statyboms, t. y. būtų buvę patogiau, jeigu angaras būtų atvežtas į nukentėjusiojo sklypą. R. V. taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo pastatas turėjo būti projektuojamas pagal turimas medžiagas.

Vertinant nukentėjusiojo elgesį, pažymėtina, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusysis, prieš sudarydamas 2019 m. balandžio 18 d. sutartį, neprašė kaltinamojo pateikti įsigyjamo angaro nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad pabendravę jie suprato, jog yra pažįstami (dirbę kartu vienoje darbovietėje), todėl nukentėjusysis pasitikėjo kaltinamuoju. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jam sudarė patikimo, plačiai savo verslą išvysčiusio asmens įspūdį, kadangi rodė nukentėjusiajam ne vieną angarą, kurį siūlė parduoti nukentėjusiajam, nukentėjusiajam nekilo abejonių dėl angaro savininko, kadangi kaltinamasis vežėsi nukentėjusįjį jį aprodyti, elgėsi ir kalbėjo apie šį turtą kaip jo savininkas. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinamasis užsiėmė gelžbetonio konstrukcijų pirkimu – pardavimu. Pažymėtina ir tai, kad angaras (kaip statinys) nebuvo įregistruotas žemės sklype, todėl jo (kaip atskiro daikto) nuosavybės teisės netgi nebuvo įregistruotos. Nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas tik žemės sklypo, kuriame buvo angaras, savininkas. Vadinasi, nukentėjusysis net objektyviai negalėjo patikrinti šio turto savininko duomenų. Pagrindo teigti, kad nukentėjusysis elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, šiuo atveju nėra. Taigi kaltinamasis, piktnaudžiaudamas jo įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, nutylėdamas aplinkybes, jog jis nėra angaro savininkas, sudarė angaro pirkimo – pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju, nors realiai neturėjo galimybės jos įvykdyti, t. y. suklaidino (apgavo) nukentėjusįjį, o kaltinamojo panaudota apgaulė (nuslėpta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis nėra angaro savininkas) buvo esminė, lėmusi nukentėjusiojo sprendimą sudaryti sutartį su kaltinamuoju; be to, po šios sutarties sudarymo, kaltinamasis jos neįvykdė ir laiku negrąžino nukentėjusiajam jo kaltininkui sumokėto avanso (24 000 Eur).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. G., tyčia nutylėdamas aplinkybes, kad parduodamo angaro savininkas yra ne kaltinamasis ir kaltinamasis neturi šio turto savininko leidimo parduoti angarą, dėl ko jis neturėjo realios galimybės įvykdyti sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę, suklaidino nukentėjusįjį, kas lėmė nukentėjusiojo pasirinkimą sudaryti sandorį su kaltinamuoju (jo įmone) ir sumokėti jam avansą (24 000 Eur). Šiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis apgaule gijo didelės vertės (24 000 Eur) nukentėjusiojo turtą, kurio iki šiol visiškai nėra grąžinęs ir iki 2022 m. spalio mėnesio nebuvo grąžinęs net dalies. Taigi byloje įrodžius, kad nukentėjusiojo atžvilgiu, sudarant 2019 m. balandžio 18 d. sutartį, buvo panaudota apgaulė, yra pagrindo teigti, kad šiuo atveju kaltinamajam taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tyčia. Jis suprato, jog apgauna nukentėjusįjį, nutylėdamas esminę aplinkybę dėl sudaromo sandorio (kad ne jis yra parduodamo turto savininkas ir neturi įgaliojimo ar leidimo jį parduoti), jog negalės įvykdyti šio sandorio, tačiau vis tiek priėmė iš nukentėjusiojo jo sumokėtą avanso, kurio laiku negrąžino, tokiu būdu pasiekdamas savo tikslą ir apgaule įgydamas svetimą – nukentėjusiojo didelės vertės turtą.

Kaltinamasis bei jo gynėja akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusysis nebandė apginti savo pažeistų teisių civilinio proceso tvarka, taip pat kad kaltinamasis yra pasiruošęs atlyginti visą nukentėjusiojo patirtą žalą ir dalį žalos jau yra atlyginęs. Vis tik pagal naujausią teismų praktiką, vien tas faktas, jog nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-495/2022, 2K-136-976/2022, 2K-213-511/2022, 2K-6-976/2023, 2K-31-654/2023). Teismo vertinimu, būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodė, kad dėl šių kaltinimų neprieštarauja, tačiau už tą patį yra jau nubaustas administracine tvarka. Įmonės buhalteriją iš pradžių tvarkė liudytojas S. D., vėliau liudytojas nutraukė sutartį, kadangi turėjo daug darbo. Iš pradžių kaltinamasis teikė dokumentus, vėliau neteikė. Taip išėjo, kad netvarkė buhalterijos dokumentų. Už 24 000 Eur buvo nupirktas kitas angaras. Tai buvo atspindėta įmonėje. Į įmonės kasą buvo įtraukta suma 24 000 Eur (5 t., b. l. 25-30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. D. (S. D.) nurodė, kad vieną kartą yra matęs kaltinamąjį. Liudytojas vedė buhalterinę apskaitą MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos įsteigimo pradžios. Šios įmonės savininkė iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) pilietė O. K. Po tam tikro laiko ji pasakė, kad ji nori parduoti įmonę. Buvo sutvarkyti ir jai asmeniškai perduoti įmonės dokumentai. Kada tai įvyko, liudytojas neprisimena. Tada MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai pasibaigė. Po tam tikro laiko kaltinamasis kreipėsi į liudytoją, kaip į buvusį įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį, su prašymu toliau tvarkyti įmonės apskaitą. Susitikę su kaltinamuoju, pradėjo kalbėtis, kuo įmonė užsiims toliau. Prieš tai įmonė vertėsi veikla, susijusia su programavimu. Kaltinamasis pasakė, kad veikla bus susijusi su statybomis. Neprisimena, ar buvo kalba apie įmonės dokumentus. Buvo priimtas sprendimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau įmonės buhalterijos netvarkys. Tada kaltinamasis paprašė jį įdarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip direktorių, tai liudytojas atliko. Daugiau kaltinamojo nematė. Iš jo negavo nei vieno dokumento dėl buhalterinės apskaitos (4 t., b. l. 131-132).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2-SD pranešimą apie apdraustųjų O. K. ir A. K. valstybinio socialinio draudimo pabaigimą. Apdraustiesiems R. G. ir V. B. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais nuo 2018 m. balandžio 10 d. įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė duomenų apie apdraustuosius (2 t., b. l. 105).

2022 m. birželio 3 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. 2019 metais tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo nesilaikyta BAĮ 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2019 metų apskaitos registrų, kuriuose taikant dvejybinio įrašo būdą, būtų užregistruotos 2019 metais įvykusios ūkinės operacijos (gautas avansas pagal 2019 m. balandžio 16 d. kasos pajamų orderį IN Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 25 d. – 2019 m. vasario 25 d. vykusios operacijos: 2019 m. sausio 28 d. T. J. N. pervestas avanso apmokėjimas, gauto avanso pervedimas į kitą banko sąskaitą, gauto avanso išmokėjimas iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais); Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3,16 punktų, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų kasos knygos, kurioje būtų užregistruotas 2019 m. balandžio 16 d. kasos pajamų orderis IN Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis avanso gavimą grynaisiais pinigais, ir iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 2 d. išmokėtos sumos, BAĮ 17 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, nes tarp tirti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra 2019 metų metinio finansinių ataskaitų rinkinio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. balandžio 4 d. deklaracijų/ataskaitų neteikia. Ar už 2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų nenustatoma, nes tarp tirti pateiktų dokumentų duomenų apie nurodyto laikotarpio šios įmonės vykdytas ūkines operacijas nėra. 2. Kadangi tvarkant 2019 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo nesilaikyta BAĮ 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2019 metų apskaitos registrų, kuriuose taikant dvejybinio įrašo būdą, būtų užregistruotos 2019 metais įvykusios ūkinės operacijos, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16 punktų, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų kasos knygos, kurioje būtų užregistruotos ūkinė operacijos, BAĮ 17 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, nes tarp tirti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra 2019 metų metinio finansinių ataskaitų rinkinio, tai visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2019 metus. Ar už 2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų nenustatoma, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu vykdytas ūkines operacijas. 3. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduotas 24 000 Eur avanso gavimas pagal 2019 m. balandžio 16 d. kasos pajamų orderį IN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. balandžio 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IN (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nustatyti, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra 2019 metų apskaitos registrų, kasos knygos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio (2 t., b. l. 134-140).