Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-282-873/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-02
Bylos Nr.: 1A-282-873/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00070-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Žimkienė, Paulius Veršekys, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis: R. G.
Civilinis ieškovas: S. K.
Nukentėjusysis: S. K.
Advokatai: Šarūnas Vegys, Renata Janušytė

Kategorijos

1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-873/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00070-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.1; 2.5.17 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Pauliaus Veršekio ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,nuteistojo gynėjai advokatei Renatai Janušytei (nuotoliniu būdu, „Zoom platforma“),nuteistajam R. G.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. įgaliotajam atstovui advokatui Šarūnui Vegiui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa“),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės (toliau – ir prokurorė) ir nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos Janušytės (toliau – ir gynėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią R. G. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. R. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Priimtas S. K. atsisakymas nuo dalies ieškinio (11 000 Eur skolos ir 5 000 Eur palūkanų) ir šioje dalyje bylos procesas nutrauktas. Kita nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio dalis tenkinta ir priteista iš R. G. S. K. naudai 13 000 Eur skolos ir 1 496,44 Eur palūkanų (10 procentų metinių palūkanų) nuo prievolės neįvykdymo (2020 m. sausio 22 d.) iki patikslinto civilinio ieškinio surašymo dienos (2022 m. spalio 6 d.), 10 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. spalio 7 d. iki visiško žalos atlyginimo. Priteista iš R. G. 4 302,54 Eur nukentėjusiojo išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti. R. G. prašymas priteisti išlaidas už advokato gynybą atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas, kad parduodamas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „T”, ir R. G. neturi įgaliojimų minėtą turtą parduoti, 2019 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), sudarė su V. K. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN19/23 dėl gelžbetonio angaro pardavimo ir pastatymo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur, kurią V. K. vardu pasirašė jos tėvas S. K., ir kuris iš anksto vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2019 m. balandžio 16 d. pagal Kasos pajamų orderio kvitą Serija IN Nr. 23 UAB „I“ už statybines medžiagas sumokėjo 24 000 Eur avansą, tačiau R. G. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir laiku 24 000 Eur avanso S. K. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas didelės – 24 000 Eur, vertės svetimą, S. K. turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. paskirtos bausmės ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, R. G. skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant kalėjime. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pasak prokurorės, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio l punktas) ir neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam R. G. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

2.2. Atkreipia dėmesį, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-7-259/2011, 2K- 348/2013, 2K-64-303/2018, pažymi, jog teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

2.3. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes, skyrė nepakankamą dėmesį kaltininko asmenybės ir bausmės individualizavimui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotos nuteistojo R. G. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės, taip pat atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra išimtinės, sudarančios teisinį pagrindą taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę.

2.3.1. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai R. G. asmenybę vertino išskirtinai teigiamai. Dėsto, kad teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, nuolat dirbantis, gaunantis pastovias, legalias pajamas, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus, šiuo metu priverstinai išieškomų baudų neturi, nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu buvo dar neteistas. Prokurorė pažymi, kad R. G. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už analogiškos rūšies nusikalstamos veikos padarymą, sistemingai daro administracinius nusižengimus, kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisme nepripažino. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. nerodė jokios iniciatyvos ir nesiėmė jokių priemonių nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Padarytą žalą pradėjo atlyginti tik baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui. Šios aplinkybės prokurorei leidžia tvirtinti, kad R. G. ėmėsi atlyginti padarytą turtinę žalą ne savanoriškai siekdamas sušvelninti padarytos veikos padarinius, o dėl surinktų byloje įrodymų ir prasidėjusio teisminio nagrinėjimo.

2.3.2. Prokurorės vertinimu, teismas nepagrįstai R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pripažino mažesniu. Pažymi, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, sunki, ji nėra atsitiktinė, o dėsninga jo nusikalstamo elgesio pasekmė.

2.4. Prokurorės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni savo rūšimi, nes neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę R. G., jam paskyrė minimalius įpareigojimus, tokia bausme nuteistasis realiai jokių suvaržymų nepatiria ir nepatirs, o jam paskirta laisvės apribojimo bausmė neturi ir neturės individualaus poveikio. Pasak prokurorės, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė neatitiks bausmės paskirties, teisingumo principo įgyvendinimas nebus užtikrintas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį ir R. G. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį, kuriuo nepagrįstai R. G. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

3.1.1. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl BPK 20 straipsnio taikymo ir aiškinimo, kadangi priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nenurodė motyvų dėl esminių bylos aplinkybių, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, nepašalino baudžiamojoje byloje esančių prieštaravimų, padarė įrodymų vertinimo spragų.

3.1.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nebūti pasyviu proceso stebėtoju. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė ne visus bylai reikšmingus įrodymus. Tvirtina, kad teismas apsiribojo tik parodymų perrašymu ir bendromis frazėmis, kad R. G. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Gynėjos teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis nustatytos atskiros faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą dėl R. G. kaltės.

3.1.3. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino R. G. parodymų. Nurodo, kad skundžiamą nuosprendį teismas grindė nenuosekliais, netiksliais ir prieštaraujantiems kitiems byloje esantiems faktiniams duomenimis V. B. parodymams.

3.1.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė principą in dubio pro reo, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.2. Tvirtina, kad R. G. veiksmuose nėra apgaulės kaip esminio sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, požymio. Pažymi, kad R. G. sąmoningai neklaidino, nepranešė melagingos informacijos, nenutylėjo tikrųjų faktų apie sudaromo susitarimo aplinkybes.

3.2.1. Akcentuoja, kad R. G. pagal sutartį įsipareigojo nukentėjusiojo dukrai parduoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų matmenų ir charakteristikų statinius, tačiau ne konkrečius nukentėjusiojo išsirinktus ir sutartimi patvirtintus statinius, kuriuos galima būtų identifikuoti. Nurodo, jog tai reiškia, kad R. G. pagal sutartį galėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius arba įsigyti ir vėliau perparduoti statinius, kurie atitiktų sutartyje nurodytas charakteristikas ir matmenis. Pažymi, jog pagrindinė sąlyga buvo tai, kad R. G. už gautus pinigus (24 000 Eur) mainais pristatys nukentėjusiajam sutartyje nurodytus statinius.

3.2.2. Teigia, jog R. G. tikėjosi įvykdyti sutartį, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nepalankių aplinkybių. Dėsto, kad R. G. ketino nusipirkti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir perparduoti jį nukentėjusiajam. Skelbimas dėl minėto statinio pardavimo buvo patalpintas internetiniame puslapyje. Tvirtina, kad šį statinį R. G. ketino pirkti dar 2017 m. gegužės 18 d., todėl iš statinio savininko A. S. el. paštu gavo nekilnojamojo turto išrašą. Teigia, kad šį išrašą R. G. persiuntė verslo partneriui V. B., kurį informavo ir apie surastą statinio pirkėją. Pažymi, kad minėto statinio nepavyko nusipirkti dėl Lietuvoje prasidėjusios Covid-19 pandemijos, o vėliau, 2021 m. gegužės 13 d., jį nusipirko V. B. ir pardavė nukentėjusiajam. Akcentuoja, kad V. B. nusprendė nieko nederinti su R. G.. Teigia, kad šias aplinkybes patvirtina A. S., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo dėl statinio buvo susisiekęs tiek R. G., tiek V. B.. Be to, liudytojas V. B. taip pat patvirtino R. G. nurodytą verslo schemą, t. y., kad pirmiau surasdavo pirkėją, vėliau perparduodavo objektą. Pabrėžia, kad nors V. B. iš pradžių neigė iš R. G. gavęs statinio dokumentus, tačiau vėliau patvirtino, jog šis galimai siuntė.

3.2.3. Tvirtina, kad R. G. pradėjo vykdyti sutartį, kadangi į statybvietę atvežė grunto, reikalingo keliuko tiesimui. Nurodo, jog R. G. pateikė dokumentus, kurie patvirtina šią aplinkybę. Akcentuoja, kad liudytojas V. S. teisme nurodė, jog gruntas buvo atvežtas, keliukas papiltas, todėl reikėjo atlikti tik keliuko palyginimo darbus. Teigia, jog V. B. taip pat nurodė, jog įvažiavimo pradžia buvo padaryta. Pažymi, kad liudytojas R. D. teisme nurodė, jog keliuke buvo statybinio laužo, kuris netiko kelio darymui. Pasak gynėjos, teismas tinkamai neįvertino aptartų įrodymų, dėl ko atmetė nuoseklius R. G. parodymus.

3.3. Nurodo, kad R. G. negali kilti baudžiamoji atsakomybė, kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo ir gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka. Tvirtina, kad R. G. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

3.3.1. Teigia, jog R. G. ir nukentėjusįjį siejo pasitikėjimo santykiai, todėl šalys lanksčiai vykdė sutartį, nesilaikė sutartyje nurodytų terminų.

3.3.2. Pažymi, jog R. G., supratęs, kad negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nepalankių aplinkybių, nusprendė nutraukti sutartį ir įsipareigojo grąžinti nukentėjusiajam šio pagal sutartį sumokėtus pinigus. Nurodo, kad R. G. negalėjo iš karto nukentėjusiajam grąžinti pinigų dėl sunkios įmonės finansinės padėties, tačiau pasirašė paprastąjį vekselį, kurį nukentėjusysis galėjo pateikti vykdymui ir skolą išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Teigia, jog R. G. negalėjo nurodytu terminu apmokėti vekselio dėl sunkios finansinės padėties. Akcentuoja, kad R. G. norėjo grąžinti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nenurodė savo sąskaitos. Pasak gynėjos, R. G. negalėjo grąžinti pinigų dalimis dėl paties nukentėjusiojo kaltės, o teismo posėdžio metu sužinojus nukentėjusiojo banko sąskaitą, šiam buvo pervesta ženkli suma. Nurodo, kad artimiausiu metu R. G. ketina ir toliau vykdyti likusį skolos gražinimą.

3.3.3. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-224/2008, 2K- 203/2010, 2K-265/2011, pažymi, kad aptariamu atveju iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog R. G. niekada neatsisakė vykdyti savo prievolinės pareigos, t. y. neįvykus planuotam sandoriui grąžinti sumokėtus pinigus. Taip pat, pasak gynėjos, R. G. sąmoningai ir tyčia nebandė suvaržyti nukentėjusiojo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių ir apsunkinti pažeistų teisių gynimo būdą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas advokatas Šarūnas Vegys prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su prokurorės skunde siūloma trejų metų laisvės atėmimo bausme R. G., nurodė, kad nukentėjusiojo vertinimu, nors nuteistojo nusikalstamas veikimas yra pakankamai akivaizdus, faktinis įkalinimas ženkliai apsunkintų civilinio ieškovo galimybes atgauti perduotą turtą. Atsiliepime į gynėjos skundą teigė, jog jame dalis dėstomų teiginių dėl faktinių aplinkybių yra klaidinantys. Pabrėžė, jog nors sutartyje ir nėra įrašytas konkretus objektas ir jo unikalus numeris, pagal sutartį realiai nėra galimybės pristatyti kito objekto nei angaras adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog visi projektiniai dokumentai ir konstrukcinė dalis buvo ruošti atsižvelgus į konkrečius angaro matmenis ir individualias charakteristikas. Pabrėžia, jog nuteistasis nevykdė sutarties ar imitavo jos vykdymą. Nurodo, jog nuteistasis nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog vykdė sutartį, tik deklaratyviai aiškino, kad kažką darė. Pažymėjo, jog nuteistasis tą pačią schemą naudoja jau ne pirmą kartą, dėl analogiškos veikos buvo teistas. Akcentuoja, jog nuteistasis iki šiol visiškai negrąžino pasisavintų lėšų.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą – atmesti. Prokurorė prašė tenkinti savo apeliacinį skundą, gynėjos skundą – atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. gynėjos Renatos Janušytės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliaciniai skundai atmestini.

6. Gynėjos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorės apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas. Prokurorė nesutinka su paskirta bausme, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per švelnią bausmę. R. G. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį apeliantai neskundžia. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir principą in dubio pro reo. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl R. G. kaltės. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai nustatė esmines bylos aplinkybes, atskleidė padaryto nusikaltimo vaizdą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas ištyrė nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, įrodymų leidžiamumo ir leistinumo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą, savo išvadas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, išdėstė. Nagrinėjamu atveju, duomenų, pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodymais, visuma pagrindžia nuteistojo R. G. kaltę, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

8. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-648/2016, 2K-251-594/2022). Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020).

9. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) nuo 2018 m. sausio 1 d. – 50 Eur).

10. R. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės – 24 000 Eur vertės, svetimą turtą. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad R. G. tyčia, nuslėpdamas, kad parduodamas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir neturi įgaliojimų minėtą turtą parduoti, su V. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IN19/23 dėl gelžbetonio angaro pardavimo ir pastatymo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur), kurią V. K. vardu pasirašė jos tėvas S. K., ir kuris iš anksto vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2019 m. balandžio 16 d. pagal Kasos pajamų orderio kvitą Serija IN Nr. 23 UAB „I“ už statybines medžiagas sumokėjo 24 000 Eur avansą, tačiau nuteistasis savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir 24 000 Eur avanso S. K. laiku negrąžino, šį turtą įgijo savo naudai.

11. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 18 d. tarp ūkininkės V. K. (pirkėjos) ir UAB „I“, atstovaujamos direktoriaus R. G. (pardavėjo), buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. IN19/23. Pagal sutarties sąlygas, pardavėjas parduoda ir sumontuoja pagal techninius reikalavimus, o pirkėjas perka naudotą gelžbetonio angarą 24 ir 72 metrų ilgio (vadinamą „angaru“). Angaras susideda iš 26 gelžbetoninių kolonų su padais, kurių ilgis nuo pado – 8 m, 96 vnt. gelžbetonio stogų plokščių, kurių išmatavimai yra 3 ir 6 m, 144 keramzitinių plokščių, kurių išmatavimai yra 1,2 ir 6 m, ir 24 keramzitinės plokštės, kurių išmatavimai yra 0,9 ir 6 m. Numatyta bendra sutarties kaina su statybos darbais – 120 960 Eur, taip pat tai, jog pasirašant sutartį už statybines medžiagas pirkėjas sumoka 20 procentų avansą nuo bendros sumos – 24 192 Eur. Pagal sutarties sąlygas, statybinės konstrukcijos atvežamos iki 2019 m. birželio 20 d., pardavėjas pastato ir perduoda angarą iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 66-67). Nuteistasis neginčija to, kad sutartyje numatytas 24 000 Eur avansas jam buvo sumokėtas (tai patvirtina ir byloje esantis UAB „I“ Kasos pajamų orderio Kvitas Serija IN Nr. 23 (t. 1, b. l. 68)), taip pat neneigia, kad angaras nei sutartyje numatytu terminu, nei vėliau nebuvo pastatytas ir perduotas, tačiau aiškina tai nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. G. apgaulės nenaudojo, sąmoningai nukentėjusiojo neklaidino, nenutylėjo tikrųjų faktų apie sudaromo susitarimo aplinkybes. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo buvo kruopščiai patikrinta, jos teisingumą bylos duomenų visuma paneigia.

12. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, jog su nukentėjusiuoju buvo susitarta ne dėl konkretaus angaro. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog R. G. pagal sutartį įsipareigojo nukentėjusiojo dukrai parduoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų matmenų ir charakteristikų statinius, tačiau ne konkrečius nukentėjusiojo išsirinktus ir sutartimi patvirtintus statinius, kuriuos galima būtų identifikuoti. Atitinkamai, apeliaciniame skunde argumentuojama, jog nuteistasis galėjo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius arba įsigyti ir vėliau perparduoti statinius, kurie atitiktų sutartyje nurodytas charakteristikas ir matmenis. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenų visuma padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis sutarties sudarymo metu nuslėpė, kad parduodamas angaras, esantis Ignalinos raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir įgaliojimų parduoti minėtą turtą jis neturi, po ko, gavęs avansą savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir 24 000 Eur avanso nukentėjusiajam negrąžino, šį turtą įgijo savo naudai.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad nuteistasis parodė kelią iki objekto (duomenys neskelbtini), ten aprodė pastatytas konstrukcijas, buvo sutarta bendra kaina už demontavimą, medžiagas, atvežimą ir pastatymą. Taigi, nukentėjusysis buvo įsitikinęs, jog nuteistasis yra angaro, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (t. 4, b. l. 102-103). Analogiškai – kad R. G. pasakė, jog turi geresnį, bet brangesnį angarą (po to, kai nukentėjusiajam netiko parodytas angaras Trakų raj., (duomenys neskelbtini)), susitarę kartu nuvyko (duomenys neskelbtini). esančio angaro apžiūrai, nuteistasis nurodė, kad šis angaras priklauso nuosavybės teise, nukentėjusysis paaiškino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 168). Nukentėjusysis prie bylos pateikė ir nuotrauką, kurioje užfiksuotas nuteistasis R. G., matuojantis angaro konstrukcijas (t. 3, b. l. 168). Liudytoja V. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su tėčiu vyko apžiūrėti angaro, esančio Ignalinos rajone. Taip pat nurodė, kad nebuvo svarstoma apie kitus angarus ir apie angarą Latvijoje ji nieko nežino (t. 4, b. l. 133). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiškino, kad kartu su tėvu nuvyko apžiūrėti angaro, esančio (duomenys neskelbtini). Ten atvykusi pamatė pardavėją, kuris angarą pristatė kaip savo nuosavybę, vaikščiojo po teritoriją, metru matavo kolonas, „jautėsi kaip savo namuose“. Po angaro apžiūros buvo nuspręsta, kad šis yra tinkamas (t. 1, b. l. 192-193). Liudytojas R. V. posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad dėl žirgyno projekto buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, buvo pageidavimas panaudoti kito angaro konstrukcijas. Paaiškino, jog buvo atlikti pastato tyrimai, panaudotos to angaro sijos. Nuteistasis jam buvo siuntęs nuotraukas (t. 4, b. l. 132). Be kita ko, R. G. teismo 2023 m. sausio 9 d. posėdžio metu nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju važiavo apžiūrėti pastato Ignalinos raj., (duomenys neskelbtini)., jį apžiūrėjo, S. K. po kurio laiko pasakė, kad tas pastatas jam yra tinkamas (t. 5, b. l. 26). Kaip buvo minėta, 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti tikslūs angaro ir jį sudarančių gelžbetoninių kolonų, plokščių matmenys (t. 1, b. l. 66-67). Teisėjų kolegija vertina, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog R. G. ir S. K., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, susitarė ir pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl konkretaus angaro, buvusio (duomenys neskelbtini), kuris nuteistajam nuosavybės teise nepriklausė.

14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. G. veiksmuose nebuvo apgaulės, kadangi jis tikėjosi įvykdyti sutartį, ketino nupirkti angarą, kuris buvo parduodamas internete, 2017 m. buvo susisiekęs su angaro savininku. Kaip teigiama, to padaryti nuteistajam nepavyko dėl nepalankių aplinkybių (V. B. veiksmai, Covid-19 pandemija). Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

15. Kaip matyti iš liudytojo A. S. parodymų pirmosios instancijos teisme, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo įmonė – UAB „T“. Šį sklypą su jame esančiais neįregistruotais statiniais (dviem angarais) įmonė 2021 m. gegužės 13 d. pardavė V. B.. R. G. liudytojo nuo 2017 m. klausdavo, ar jau pardavė sklypą, kad turi pirkėją, nuteistasis konkrečiai nesakė (t. 4, b. l. 133-134). Taigi, nuteistasis nuo 2017 m. žinojo apie angarą, esantį adresu Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. balandžio 18 d., sutarties sudarymo metu šis turtas R. G. nepriklausė ir dėl pirkimo jis nebuvo susitaręs. Apeliaciniame skunde akcentuojamas liudytojo V. B. vaidmuo, teigiama, kad šis, nederindamas su nuteistuoju, pats nusipirko angarą ir perpardavė jį nukentėjusiajam. Iš tiesų, pirmosios instancijos teisme liudytojas V. B. patvirtino, kad nuteistasis galimai jam buvo siuntęs angaro, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus (t. 4, b. l. 161). Vis tik, kaip matyti iš bylos medžiagos, elektroniniu paštu iš A. S. gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas liudytojui buvo persiųstas 2017 m. gegužės 18 d. (t. 3, b. l. 42-43), tai yra gerokai anksčiau nei nuteistasis sudarė angaro pirkimo–pardavimo sutartį, kaip ne sykį akcentuota, nebūdamas šio turto savininku ir, kaip spręstina iš A. S. parodymų, nesiimdamas jokių konkrečių veiksmų jį nusipirkti, kai dėl žemės sklypo pardavimo tarp M. S. įmonės (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „T“) ir liudytojo V. B. dar 2019 m. sausio 4 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 14-15).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. G. pradėjo vykdyti sutartį, kas patvirtina, jog jis neturėjo siekio apgauti nukentėjusįjį. Skunde dėstoma, kad nuteistasis padarė privažiavimą prie sklypo ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kaip teigiama, sutarties vykdymą patvirtina ir liudytojų V. S. bei R. D. teisme duoti parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai skundžiamo nuosprendžio išvadų nepaneigia.

17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė vietą, kur turėjo būti sumontuotas angaras, taip pat parodė kelią, kurį sutvarkė – nuėmė apie 30 cm sluoksnį juodžemio, užpylė ir išlygino skaldą (t. 3, b. l. 20, 24). Patvirtindamas savo parodymus, pirmosios instancijos teisme R. G. pateikė UAB „V“ pirkėjui UAB „I“ 2019 m. spalio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl apmokėjimo už plytų betono skaldą (t. 4, b. l. 139). Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme tuo tarpu paaiškino, kad nuteistasis jo sklype jokių darbų neatliko, tiesiog, neva darydamas privažiavimą, turėjo atvežti skaldos ir pripylė kažkokių statybinių šiukšlių, kurias nukentėjusiajam vėliau teko išsivežti ir privažiavimą įrengti pačiam (t. 4, b. l. 103). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat aiškino, jog 2019 m. rugsėjo mėn. pats, savo lėšomis, pradėjo įrenginėti kelią ir aikštelę, reikalingą statybinėms medžiagoms laikyti, kadangi R. G. nevykdė sutarties, minėto kelio, aikštelės, angaro neįrengė. Prie apklausos pateikė parodymus patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „D“, už buldozerio, tralo, savivarčio, ekskavatoriaus nuomą, taip pat šios įmonės mechanizmų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, UAB „M“ už darbus išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 175, 177-185). Liudytojų V. S., V. B. parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka ne nuteistojo, o nukentėjusiojo parodymus. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. S., UAB „D“ direktorius, paaiškino, kad pagal S. K. užsakymą atliko žemės lyginimą, pratęsė keliuką. Sklype liudytojas matė apaugusias grunto krūvas, buvo gruntinis, duobėtas keliukas, kurį reikėjo išlyginti, užpildyti smėliu ir skalda (t. 4, b. l. 129-130). Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 198-199). Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai pradėjo darbus, kelias buvo kažkiek įrengtas, kelio tiesimo darbus užsakinėjo nukentėjusysis (t. 4, b. l. 160). Dėl apeliaciniame skunde nurodomų kito liudytojo – R. D., parodymų teisėjų kolegija pažymi, kad minimas liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl aplinkybių, susijusių su kelio darbais, parodymus davė liudytojas F. R. (F. R.), dirbantis UAB „D“, kuris paaiškino, jog buldozeriu formavo kelią, pirmą kartą jam atvykus į sklypą, kelio nebuvo (t. 4, b. l. 162). Apibendrinus, nei pats nuteistasis neteigė, nei apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog su nukentėjusiuoju sutarti statybos darbai būtų buvę užbaigti, angaras pastatytas ir perduotas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog net ir tuo atveju, kai nuteistasis atliko kažkokius darbus nukentėjusiojo sklype, jis vis tiek negalėjo įvykdyti sutarties, kadangi neturėjo angaro. Nuteistojo veiksmai atvežant statybines atliekas į sklypą pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip įsipareigojimų vykdymo imitavimas.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo ir gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

19. Kaip nustatyta nukentėjusiojo parodymais, prieš sudarydamas sutartį jis neįsitikino, jog nuteistasis yra parduodamo angaro savininkas. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perleisti turtą, jo elgesys atitiko minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais, šie asmenys buvo pažįstami iš matymo, abu yra dirbę policijoje. Kaip aptarta, sutartį dėl angaro pardavimo R. G. pasirašė kaip įmonės direktorius, pinigų gavimą patvirtino UAB „I“ kasos pajamų orderio kvitu. Taip pat, kaip minėta, nuteistasis parodė nukentėjusiajam angaro buvimo vietą, į kurią nuvykus, angarą aprodė, atliko matavimus. Be kita ko, jau po sutarties sudarymo nuteistasis imitavo ir įsipareigojimų vykdymą.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G., žinodamas, kad nėra angaro, esančio Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturi įgaliojimų minėtą turtą parduoti, nuslėpdamas šią aplinkybę, pasirašė 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, suklaidindamas nukentėjusįjį dėl savo įsipareigojimų ir ketinimų, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiojo 24 000 Eur turtą, šio sumokėtą kaip avansą. Nuteistasis veikė išankstine tyčia, apgaulė buvo esminė, lėmusi nukentėjusiojo sprendimą sudaryti sutartį bei sumokėti avansinį 24 000 Eur mokestį. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio, nuteistajam pritaikyta tinkamai.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apribota nukentėjusiojo galimybė atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, R. G. niekada neatsisakė vykdyti savo prievolinės pareigos, t. y. grąžinti sumokėtus pinigus dėl neįvykusio sandorio, su nukentėjusiuoju pasirašė paprastąjį vekselį, kurį šis galėjo pateikti vykdymui ir skolą išieškoti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, išdėstyti apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

22. Visų pirma, vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022). Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis nepastatė ir neperdavė angaro nukentėjusiajam, kaip aptarta, sutarties įvykdyti ir negalėjo, kadangi angaro neturėjo. Tuo būdu, nuteistasis 24 000 Eur avansą iš nukentėjusiojo gavo apgaule jau sutarties sudarymo dieną – 2019 m. balandžio 18 d. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, sutartyje numatytais terminais (atvežti statybines konstrukcijas iki 2019 m. birželio 20 d., pastatyti angarą ir jį perduoti iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) neatlikus numatytų darbų, jis domėjosi priežastimis, nuteistasis aiškino, jog serga arba būna komandiruotėse, trūksta transporto, technikos, taip tęsėsi kelis mėnesius, kol pradėjo reikalauti griežčiau, tada telefonu iš viso nebeatsiliepdavo. Vėliau – 2020 m. sausio mėn., pavyko nuteistąjį pasikviesti, kad šis pasirašytų vekselį (t. 4, b. l. 103). Pažymėtina, jog sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiojo gavo 24 000 Eur avansą, nuteistasis pasirašė kaip UAB „I“ direktorius, 2020 m. sausio 22 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį jis pasirašė savo vardu, tačiau įsipareigojimų nei pagal sutartį, nei pagal vekselį nevykdė, pinigų ar jų dalies negrąžino. Dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į policiją. Be kita ko, tikruosius nuteistojo ketinimus apgaule pasisavinti svetimą turtą rodo ir duomenys apie finansinę nuteistojo ir UAB „I“ padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 17), nei bylą nagrinėjant teisme nuteistasis nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti statybinių medžiagų pirkimą, darbų atlikimą, apylinkės teisme jis aiškino, jog dokumentus pametė (t. 5, b. l. 27). Tokiu būdu, jokių duomenų, pateisinančių gautų pinigų panaudojimą, baudžiamojoje byloje nėra. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad tiek įmonės, tiek paties nuteistojo finansinė padėtis buvo sunki. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nuteistojo dėstomas versijas pripažino neįtikinamomis, gynybinėmis ir jas atmetė pagrįstai.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis šiuo metu yra grąžinęs nukentėjusiajam dalį skolos. Kaip teigiama, R. G. norėjo grąžinti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nenurodė savo sąskaitos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, siekdamas atgauti savo turtą, į policiją kreipėsi 2020 m. sausio 8 d. (t. 1, b. l. 83), kaip matyti iš 2020 m. sausio 22 d. vekselio, nuteistajam reikalavimas grąžinti pinigus buvo aiškus ir galimybę susisiekti su nukentėjusiuoju jis turėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į laiką, kada nuteistasis realiai parodė pastangas grąžinti skolą dalimis – 2022 m. liepos 12 d. (prašymas advokatei nurodyti depozitinę sąskaitą) ir įvertinusi, jog 2022 m. liepos mėn. jau buvo atliekami BPK numatyti veiksmai, susiję su ikiteisminio tyrimo pabaigimu, apeliacinio skundo argumentus dėl objektyvių priežasčių, nulėmusių nuteistojo įsipareigojimų nevykdymą, atmeta. Dalinis žalos atlyginimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti, o ne ją šalinanti aplinkybė.

Dėl bausmės

24. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir R. G. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą paskyrė švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju iš esmės nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą.

25. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

26. Taigi, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014). Pagal teismų praktiką, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015).

27. R. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pastaba – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.). Aptariamo BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarė sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, taip pat į savanaudiškus nusikaltimo padarymo motyvus. Teismas sprendė, kad dalinis žalos atlyginimas pripažintinas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), vertino, jog nėra nustatyta R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas darė išvadą, jog R. G. nukentėjusiajam bylos nagrinėjimo metu atlygino pakankamai didelę žalos dalį (16 000 Eur), kas sudaro pagrindą spręsti, kad jis šiuo metu yra linkęs atlyginti visą žalą nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis. Įvertino, kad R. G. brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, nuolat dirbantis, gaunantis pastovias, legalias pajamas, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), šiuo metu priverstinai išieškomų baudų (kitų skolų) neturi. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytos bei likusios neatlygintos žalos dydį, nuteistojo asmens pavojingumą, jį charakterizuojančias aplinkybes, sveikatos būklę, baudžiamojo proceso poveikį, elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, siekį atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą žalą, dėl ko reikalinga tęsti darbinę veiklą ir gauti pajamas, sprendė, kad net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam pažeistų teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais įpareigojimais yra proporcinga ir adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, geriausiai užtikrinanti nuteistojo resocializacijos galimybes, taip pat atitinkanti nukentėjusiojo interesą, kad patirta žala jam būtų atlyginta kaip įmanoma greičiau.

28. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. G. buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu. Vis tik, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. G. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, paskyręs jam švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams su įpareigojimais, priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Šios teismo išvados pagrįstumą sustiprina ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip aptarta, nuteistasis atlygino žymią žalos dalį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išsakė pasiryžimą artimiausiu metu grąžinti likusią skolą. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo pozicija (neskirti laisvės atėmimo bausmės) sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti jo atsakomybę, juolab kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėję ketveri metai, per kuriuos nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas jam laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Prokurorės skundas netenkintinas.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo

30. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 182 straipsnis, jo 2 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aptartas BK pakeitimas nekeičia – R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojant bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, 400 MGL yra 20 000 Eur), tačiau naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistojo padėtį – sankcijoje sušvelninta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, numatytos ir alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšys.

32. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

33. Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo dvejiems metams su įpareigojimais bausmė yra ne per griežta, anksčiau išdėstytais motyvais, teisingumo principo nepažeidžia, paliekama nepakeista. Perkvalifikavus veiką, nuoroda į BK 54 straipsnio 3 dalį iš pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies šalintina.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų

34. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. įgaliotasis atstovas advokatas Šarūnas Vegys pateikė 871,20 Eur dydžio sąskaitą už teisines paslaugas – susipažinimą su kaltinamojo (nuteistojo gynėjos) ir prokuratūros apeliaciniais skundais ir atsiliepimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą nuotoliniame teismo posėdyje. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertinant atlygintinų išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimą pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta viename posėdyje, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, advokatas Šarūnas Vegys atstovavo nukentėjusįjį ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 400 Eur dydžio suma laikytina ne per didele, atitinkančia teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus, išieškotina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Renatos Janušytės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus.

R. G. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies antros pastraipos pašalinti nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.

Iš nuteistojo R. G. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. patirtas 400 Eur išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėPaulius VeršekysNijolė Žimkienė