Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-4359-1168/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-08
Bylos Nr.: e2-4359-1168/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00257-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krolienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: L. I.
Trečiasis asmuo: A. N., UAB ,,Finansista“
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Gražina Versockienė, Česlovas Dainius Kazlauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4359-1168/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00257-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Gabijai Gelažytei, Gintarei Truncaitei, J. K., Alinai Matačiūnienei,

dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovei advokatei Gražinai Versockienei, atsakovui L. I., trečiajam asmeniui A. N., trečiojo asmens UAB ,,Finansista“ atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl išlaikymo dydžio ir formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir atsakovo L. I. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Mano Būstas Neris“, AB „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, UAB ,,Finansista“, A. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė R. J. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-134283) prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) nepilnamečiams vaikams J. I. ir J. I. iš atsakovo L. I. priteisto išlaikymo dydį: nuo bylos teisme iškėlimo dienos padidinti dukters J. I. išlaikymą iki 453,91 Eur/mėn. ir padidinti sūnaus J. I. išlaikymą iki 432,03 Eur/mėn. iki vaikų pilnametystės; 2) Pakeisti Sprendimu nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo formą – iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma: tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 90 895,83 Eur išlaikymą ir jo įsiskolinimą iki vaikų pilnametystės vienkartine pinigų suma; 3) priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 90 895,83 Eur išlaikymo vienkartine pinigų suma sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 90 895,83 Eur išlaikymo ir jo įsiskolinimo, priteisto vienkartine pinigų suma, išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atsakovui priklausančią dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį 48/1000 dalies negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir iš atsakovo priteisė nepilnametei šalių dukrai J. I. išlaikymą po 225,00 Eur, o nepilnamečiam sūnui J. I. – po 185,0 Eur, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 22-osios) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat teismo Sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ieškovė paskirta priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Ieškovės teigimu, atsakovas teismo Sprendimu priteisto išlaikymo vaikams neteikia, todėl priteistų sumų išieškojimas yra vykdomas priverstinio vykdymo tvarka, tačiau visiškai neefektyviai. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 1 d. antstolės Virginijos Meškauskienės pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė 18 785,05 Eur. Atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ieškovei, nuo 2018 m. vasario 1 d. moka vaiko išlaikymo išmoką, kurios dydis už mėnesį laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 buvo 68,40 Eur, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 buvo 70,20 Eur ir laikotarpiu nuo 2021-01-01 yra 72,00 Eur. Vadovaujantis 2022 m. vasario 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų Nr. FV-12-65, per laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2022-02-21 iš atsakovo pajamų buvo išskaityta 226,67 Eur suma, likusi neišskaityta suma: 948,33 Eur. Todėl iš 1 175 Eur išlaikymo, kurį vaikai turėjo gauti per šį laikotarpį, iš atsakovo pajamų buvo išskaityta 226,67 Eur suma, kas sudaro 19,29 proc. nuo visos priklausančios gauti sumos, o 2022 kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, iš viso už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2021-12-01 iš atsakovo buvo išskaityta 6 134,40 Eur, kiekvieną mėnesį iš atsakovo pajamų būdavo išskaityta vidutiniškai 133,36 Eur suma abiem vaikams, kas sudaro vidutiniškai po 66,68 Eur vienam vaikui per mėnesį.

4. Akcentavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin prasta, jo atžvilgiu 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis buvo vykdomos 8 vykdomosios bylos. Ieškovė suskaičiavo, kad per 2021-09-01 - 2022-09-01 laikotarpį iš Vaikų išlaikymo fondo (VSDFV) ji gavo 1 663,20 Eur, iš atsakovo pensijos išskaičiuotų lėšų suma – 966,71 Eur. Per 2022-09-01 - 2022-11-01 laikotarpį iš šio fondo ji gavo 331,20 Eur, iš pensijos – 283,23 Eur. Ieškovė mano, kad tokia situacija iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes jie negauna iš atsakovo jų poreikiams tenkinti priteisto išlaikymo, o iš atsakovo išieškomos sumos yra visiškai nepakankamos netgi baziniams poreikiams patenkinti. Vaikų išlaikymo našta jau daug metų tenka vienai ieškovei. Bylos iškėlimo metu ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios praktikos slaugytoja, jos vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 970,00 Eur atskaičius mokesčius, o šiuo metu ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 100 Eur. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovės šeima, susidedanti iš 4 asmenų, gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį šiltuoju metų laiku už šio buto nuomą moka po 590,00 Eur nuomos mokestį, o šaltuoju metų laiku – po 550,00 Eur, be to privalo mokėti komunalinių mokesčių išlaidas. Todėl iš atsakovo išieškomo išlaikymo neužtenka net vaikų daliai būsto nuomos ir išlaikymo išlaidoms padengti. Taip pat, šiuo metu vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų interesų tenkinimą, Teismo sprendimu priteistas išlaikymas turi būti padidintas.

5. Ieškovė sudarė Vaikų poreikių lentelę, kurioje detalizavo kaip, lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu, šiuo metu padidėjo vaikų poreikiai, t. y. pagal 2017 m. situaciją dukters J. poreikiams tenkinti per mėnesį reikėdavo skirti 510,20 Eur, o šiuo metu ši suma sudaro 907,82 Eur, atitinkamai sūnaus J. poreikiams tenkinti 2017 m. per mėnesį užtekdavo 433,34 Eur, o šiuo metu reikalinga 864,05 Eur, atskaičius vaiko pinigus).

6. Teigė, kad žymiai išaugo vaikų išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms ir nuomai apmokėti, dėl vaikų brendimo ir maisto kainų pokyčio padidėjo vaikų išlaidos maistui, atsirado naujos vaikų išlaikymo išlaidos (mobilusis telefonas, išlaidos kompiuteriui įsigyti, kuro išlaidos, dienpinigiai, maistas mokykloje, būreliai). Be to, vaikams augant, padidėjo ir išlaidos drabužiams bei avalynei, kitėsi vaikų sveikatos priežiūros išlaidos, aktualios tapo išlaidos kirpyklai, padidėjo išlaidos gimtadieniams, laisvalaikiui atsirado poreikis stovykloms, viešojo transporto bilietams, padidėjo kanceliarinės išlaidos. Teigė, kad ji viena finansiškai nebūtų pajėgi išlaikyti vaikus, todėl jai finansiškai padeda jos sutuoktinis M. J. ir jos tėvai. Mano, kad atsakovas dukters J. išlaikymui turėtų skirti 453,91 Eur, o sūnaus J. išlaikymui – 432,03 Eur, atskaičius vaiko pinigus.

7. Nurodė, kad teismo Sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo sumos visiškai nepakankamos esamiems vaikų poreikiams tenkinti, be to, ir jų atsakovas visa apimtimi neteikia. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad turi būti pakeistas tiek išlaikymo dydis, tiek ir jo forma. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto/Patalpos - Buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes yra 72 000,00 (viso buto vidutinė rinkos vertė sudaro 144 000 Eur). Kita ½ dalis buto prikaluso atsakovo buvusiai sutuoktinei A. I. dalinės nuosavybės teise. Taip pat kaip atsakovo nuosavybė yra įregistruota 48/1000 dalis negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu yra 2 875,20 Eur.

8. Pažymėjo, kad atsakovas nesiima priemonių, jog gautų pakankamai pajamų ir galėtų mokėti vaikams reikalingą išlaikymą, pagerintų savo turtinę padėtį. Susidariusi pakankamai didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, atsakovas niekur nedirba jau daug metų. Atsakovas nedirbo ir sprendimo priėmimo metu. Nors atsakovas gauna senatvės pensiją, jo sveikatos būklė nėra tokia, dėl kurios jis papildomai negalėtų dirbti, tad tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas deda visas pastangas darbo paieškoms. Todėl vaikų išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas naudingiausias išlaikymo būdas, užtikrinantis nuolatinį išlaikymo teikimą. Pakeitus išlaikymo formą ir jį priteisus vienkartine pinigų suma, būtų sudaryta galimybė nupirkti vaikams nuosavybės teise būstą, kuriame vaikai galėtų gyventi iki jų pilnametystės ir taip pat sulaukę pilnametystę išsaugotų savo nuosavybę. Todėl išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma teigiamai atsilieptų vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, o įvertinus Atsakovo pilnai neteikiamą išlaikymą leistų užtikrinti vaikų teises gauti iš Atsakovo tinkamo dydžio išlaikymą. Be to, išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą. Kartu su išlaikymo įsiskolinimu, susidariusiu iki 2022 m. gruodžio 1 d., atsakovas iki vaikų pilnametystės turėtų skirti 90 895,83 Eur sumą, kurią ir prašė priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, kad ši suma suskaičiuota neatsižvelgiant į išlaikymo sumos indeksavimą, kuris bylos nagrinėjimo metu nėra žinomas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 90 895,83 Eur išlaikymo sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra ir visos būtinosios sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turi būti nustatyta priverstinė hipoteka. Būtinumą nustatyti priverstinę hipoteką ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovas vengia išlaikyti vaikus, nemažina turimų kreditorinių įsipareigojimų. Akcentavo, kad hipotekos nustatymas neturėtų įtakos kitų atsakovo kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes atsakovo nepilnamečiai vaikai turi pirmumą prieš kitus kreditorius vykdymo procese.

Atsiliepimas

10. Atsakovas įteikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-145965), kuriuo atkreipė dėmesį, jog ieškovės tikslas – prisidengus vaikų interesais parduoti atsakovo butą ir tokiu būdu išspręsti savo ir sutuoktinio gyvenamųjų patalpų problemą. Priminė, kad ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo atsakovo įsiskolinimo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymo teikimą nekilnojamuoju turtu, priteisiant vaikams nuosavybės teise 4/11 dalį buto su rūsiu ir įrodinėjo, kad ji, jos sutuoktinis ir 11 metų dvynukai tilps į 20 kv.m. erdvę. Pažymėjo, kad reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ieškovė pradiniu ieškiniu, taip pat, kad tik dokumentais pagrįstomis išlaidomis galima tvirtinti, kad įrodinėjamos padidėjusios vaikų išlaidos buvo padarytos. Atkreipė dėmesį, kad teigdama, jog ženkliai pakilo buto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos, lyginant su 2017 metų būsto nuoma, nepateikė 2017 metų būsto nuomos dokumentų, o vadovaujasi pačios sudaryta lentele, o mobiliojo telefono XIAOMI Redmi Note sąskaitoje mobiliojo telefono pirkėju nurodytas R. E. – vaikų senelis. Be to, sūnus J. patvirtino, kad mobilųjį telefoną gavo dovanų iš senelio. Apie dukros J. mobilųjį telefoną jokių PVM sąskaitų - faktūrų nepateikė. Jokių dokumentų, patvirtinančių vaikų ryšio paslaugas, patvirtinančių 876 Eur išlaidas vaikų kompiuteriams, byloje ieškovė taip pat nepateikė. Taip pat atsakovas nesutiko ir su ieškovės nusirodyta kiekvienam vaikui tenkančia kuro išlaidų dalimi – po 75,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė ir išlaidas maistui namuose 50% pakilusių išlaidų, taip pat, jog padidėjo išlaidos bilietams į kiną, teatrą, pramogų parkus, pažintinius takus, parodas, kavines bei vaikų vasaros stovyklas, du kartus įtraukė išlaidas laisvalaikio praleidimo inventoriui (sportinė apranga, avalynė, inventorius), ir tai akivaizdžiai parodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovės pateikti į bylą priedai Nr. 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 patvirtina, kad ieškovė lankėsi skirtingose parduotuvėse ir kažką pirko, tačiau ką pirko ir kokį santykį ieškovės atlikti pirkiniai turi su vaikais, ieškovė nedetalizavo, todėl atsakovas mano, kad būtina detalizuoti ieškovės atliktus pirkinius. Paminėjo, kad vaikų poreikių lentelėje nėra net užuominos apie vaikų sportinį inventorių, o tai reiškia, kad ieškovės požiūris į vaikų fizinį auklėjimą lygus nuliui. Pabrėžė, kad yra nupirkęs vaikams dviračius, paspirtukus, padelio raketes ir tinkamą sportinę aprangą. Atsakovas teigė, kad ieškovės pateikti priedai neįrodo, kad vaikų poreikiai padidėjo iš esmės.

11. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pakeisti periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo formą į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma negali būti įvykdytas dėl šių priežasčių: 1) reikalavimas išmokėti kompensaciją už vaikų išlaikymą 7 metus į priekį vargu ar atitinka teismų praktiką; 2) šiuo metu atsakovui priklausančio buto dėka yra garantuojama vaikų teisė į gyvenamąją vietą, nes ieškovė sąmoningai atėmė iš vaikų šią garantiją, pardavusi jai priklausantį butą, be to įstatyme numatyta, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės; 3) išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti priteisiamas tuomet, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo, pažymėjo, kad atsakovo buto dalis priklauso vaikams, o ne ieškovei, todėl apie jiems priklausančios dalies pardavimą/nepardavimą spręs vaikai, kai jiems sukaks 18 metų, o ne ieškovė; 4) ieškovė pasirinko spręsti gyvenimo sąlygų gerinimo problemas – įsigyti sau nekilnojamąjį turtą, atimant iš vaiko tėčio būstą ir prisidengiant vaikų interesais.

12. Nurodė, kad jis teikia išlaikymą vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai, o nustačius, kad vaikai vieną savaitę gyventų pas jį, o kitą – pas ieškovę, garantuotų ne tik lygiateisį bendravimą su vaikais, bet ir vaikų išlaikymą; būtų apginti vaikų interesai; būtų išvengta bet kokių ieškovės piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi. Pabrėžė, kad nors vaiko gyvenamoji vieta pagal įstatymą gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų, tačiau abu vaiko tėvai ir toliau lieka atsakingi už vaiką, jiems abiem priklauso ne tik tėvų valdžia, bet ir pareiga, kurią turi įgyvendinti bendru sutarimu. Kadangi bendro taikaus sutarimo nėra dėl ieškovės kaltės, todėl norint eliminuoti ieškovės nepasitenkinimą jo teikiamu vaikų išlaikymo dydžiu, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su abiem tėvais, kuri būtų keičiama rotacijos principu. Prašė atmesti kaip nesąžiningą ir ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos išlaikymo vienkartine pinigų suma sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o reikalavimą taikyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančios dalies buto su rūsiu negyvenamosios patalpos atžvilgiu laikė pertekliniu.

13. Trečiasis asmuo UAB ,,Finansista“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-145206) prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams negali būti padidintas dėl tokių priežasčių: 1) atsakovo finansinė padėtis yra tokia, kad atsižvelgiant į jo kreditorių reikalavimų dydį, mokėtina suma vaikų išlaikymui negali būti didinama, atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai 8 vykdomosiose bylose, išieškoma suma virš 200 000,00 Eur, o atsakovo vienintelės pajamos yra 353,65 Eur senatvės pensija, pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji gauna pastovų atlyginimą už darbą – 100,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, ieškovė turėjo butą Vilniuje ir turi santaupų, kurias planavo skirti atsakovui priklausančios buto dalies rekonstrukcijai; 2) ieškovės prašoma priteisti suma viršija 1\2 dalį minimalios mėnesio algos vienam vaikui, kuri neturėtų būti viršijama nagrinėjamu atveju; 3) ieškovė gauna LR Išmokų vaikui įstatyme numatytas 85,75 Eur vaikų išmokas, kuriomis mažintinos iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams sumos; 4) ieškovės reikalavimas priteisti 90 895,83 Eur išlaikymą ir jo įsiskolinimą iki vaikų pilnametystės vienkartine pinigų suma negali būti tenkinamas, nes ieškovė į prašomą priteisti sumą neįtraukė iš atsakovo išieškotų lėšų laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-08-28, o reikalavimas padidinti vaikų išlaikymui mokėtiną sumą nuo 2022-12-01 negali būti tenkinamas, nes buvo pareikštas tik pateikus 2023-08-28 ieškinį, atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl priteistinos vaikams sumos padidinimo yra pareikštas ne pirminiame ieškinyje, o 2023-08-28 ieškovei pateikus patikslintą ieškinį. Taip pat trečiasis asmuo nesutiko, kad atsakovo išlaikymo prievolės užtikrinimui būtų įregistruota priverstinė hipoteka, nes atsakovo turtas, kuriam yra prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką yra areštuotas pagal ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimus, todėl neleidžiama tokį turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Akcentavo, kad turto apsunkinimas hipoteka neabejotinai lemia asmens, kurio reikalavimams užtikrinti ginčo turtas yra areštuotas, reikalavimo patenkinimo galimybių sumažėjimą (o tam tikrais atvejais ir išnykimą) dėl įstatyme įtvirtintos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, pagal kreditoriaus reikalavimą turto areštas atsakovo turtui buvo įregistruotas 2012-11-05. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos kelios atsakovo buto vertės – svyruoja nuo 53 580,00 Eur ir 144 000,00 (ieškovės pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodytos vertės) iki 218 200,00 Eur (atsakovo atsiliepime nurodyta vertė). Teigė, kad ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo atsakovo turtui negali būti tenkinamas, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, atsakovo turtas (butas) kuriam yra prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką yra areštuotas pagal ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimus yra neaiški buto dalies kuria prašoma įkeisti priverstine tvarka vertė, buto dalies įkeitimas neatitiktų vaikų interesų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

14. Atsakovas teismui įteikė priešieškinį (DOK-58825), kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu L. I. ir ieškove R. J.; 2) priteisti iš ieškoves atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinį atsakovas prašė atmesti. Nurodė, kad 2017 metų pradžioje ieškovė sąmoningai pablogino savo ir vaikų gyvenamąsias sąlygas parduodama jai nuosavybės teise priklausantį butą, o 2017 metų rudenį ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo. Teigė, kad iki 2018 metų vaikai praleisdavo su atsakovu maždaug 50% laiko, tačiau 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimu ieškovės ieškinys dalinai buvo tenkintas ir ieškovei buvo priteistas išlaikymas. Be to, norint pasiekti tikslą – „prichvatizuoti“ butą, ieškovei buvo būtina apriboti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais ir įrodyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, dėl ko susidarė didžiulis įsiskolinimas. Teigė, kad buvo apkaltintas iškrypėlišku seksualiniu elgesiu, ieškovė neįspėdavo ir neįduodavo atsakovui antialerginių vaistų, skirtų J. gydymui, dėl ko jai būnant pas atsakovą, ją išberdavo, o dukrai grįžus namo, ieškovės sutuoktinis ją išrengdavo ir fotografuodavo išbertas vietas, gautas nuotraukas teikdavo į teismą kaip įrodymą atsakovo negebėjimu pasirūpinti dukros sveikata. Teigė, kad ieškovė meluodavo, teigdama, kad atsakovas, mokydamas vaikus žaisti lauko tenisą keikiasi ir gąsdina, to pasekmė – vaikai nesugeba pakelti raketės, tai pat teigdama, kad jis mokydamas važiuoti paspirtukais ir dviračiais nepasirūpindavo vaikų saugumu, kad per prievartą mokino vaikus slidinėti, kad mokydamas vaikus plaukti, neatsakingai leidžia jiems toli nutolti nuo kranto, o leisdamas irkluoti baidarę nepasirūpina jų saugumu ir t.t. ir pan. Teigė, kad įdėjo daug pastangų ir kartu su vaikais praleido daugybę laiko vaikus mokydamas valdyti sportinę įrangą. Mano, kad šioje situacijoje geriausia išeitis ir vaikams, ir tėvams – leisti vaikams gyventi ir pas atsakovą, ir pas ieškovę, t. y. realiai įgyvendinti tėvų lygiateisiškumo principą.

15. Pažymėjo, kad nuo 2017 metų vaikai gyveno 6 skirtinguose nuomojamuose butuose ir tris mėnesius gyveno užsienyje, vaikai nesugeba atsakyti į klausimą „kur yra jų namai“, nes jie jų neturi, todėl visiškai suprantamas, bet nepateisinamas ieškovės noras „prichvatizuoti“ atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, prisidengiant vaikų interesais.

16. Nurodė, kad jam priklauso 52,99 kv.m. bendro ploto trijų kambarių butas, todėl vaikai turi atskirus savo kambarius, todėl jo butas labiau tinkamas vaikams gyventi, mokytis ir leisti laisvalaikį, ir vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu būtina vaikų gyvenamąją vietą nustatyti tiek su atsakovu, tiek su ieškove, kad vaikai galėtų naudotis geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Atsakovo butas adresu (duomenys neskelbtini) yra vienintelis NT nuosavybės teise priklausantis atsakovui ir tuo pačiu garantija, kad vaikai neatsidurs gatvėje, jeigu įvyks force majeure. Ieškovė, prašydama grąžinti įsiskolinimą, atlieka kreditoriaus vaidmenį, tačiau pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Priminėjo, kad ieškovė, 2017 metais, prieš kreipdamasi į teismą dėl vaikų išlaikymo, pardavė jai priklausantį butą, tokiu būdu sąmoningai pablogindama savo ir vaikų gyvenamąsias sąlygas, nors tam nebuvo jokio poreikio. Nurodė, kad vietoj įnašo į vaikų išlaikymą konkrečia pinigų suma, atsakovas galėtų pasiūlyti vaikų interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas.

17. Atsižvelgiant į vieną pamatinių teisės principų, jog nuosavybė yra neliečiama, išlaikymo forma turtu turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. tik nustačius, jog kitokiu būdu apsaugoti vaiko teisės į jo poreikius užtikrinančio materialinio išlaikymo teikimą nėra. Nuosavybės teisės apsaugos standartai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir 47 pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 1 protokolo 1 straipsnyje. Šiais teisės aktais yra įtvirtinamas vienas pamatinių nuosavybės neliečiamumo principų, reiškiančių, jog nuosavybės teises saugo įstatymai ir nuosavybė iš savininko gali būti atimta prieš jo valią tik išimtiniais atvejais ir tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Pažymėtina, kad ieškovė prašo grąžinti skolą ir ieškinyje nesiskundžia, kad vaikai neturi kur gyventi, ko valgyti ar kuo apsirengti. Pažymėjo, kad iki ieškovė nebuvo ištekėjusi, atsakovas ir ieškovė visomis išlaikymo išlaidomis ir bendravimo su vaikais tvarka dalijosi pusiau. Ieškovei ištekėjus, situacija pasikeitė kardinaliai, atsakovas praktiškai nemato vaikų, yra šmeižiamas ir drabstomas purvais. Santykiai su ieškove vaikų srityje atitinka principą – “duodi pinigus, gauni vaikus, neduodi pinigų, negauni vaikų“.

18. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai materialinį išlaikymą turintis teikti asmuo praranda turtą ar jo dalį, turi būti įvertinta, ar tokio asmens interesai nėra pernelyg pažeidžiami. Vienas esminių kriterijų nepriteisti vaiko išlaikymo turtu būtų faktinės aplinkybės, jog materialinį išlaikymą teikiantis asmuo kitos gyvenamosios vietos neturi. Taigi, galima daryti išvadą, jog vaiko teisė į gyvenamąją vietą negalima būtų priešpastatoma materialinį išlaikymą teikiančio asmens ta pačiai teisei, o turi būti ieškoma interesų pusiausvyros. Pabrėžtina, kad atsakovas yra pensinio amžiaus ir kitos gyvenamosios vietos neturi, o interesų pusiausvyra galėtų būti vaikams didesnę dalį laiko praleidžiant atsakovo bute, kurie atitiktų geriausius vaikų interesus, pagerinant vaikų gyvenamąsias sąlygas, bet ir tobulinant bendravimo tvarką.

19. Kadangi ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų gyvenimo sąlygomis, o atsakovo gyvenimo sąlygos vaikams tikrai tinkamos, tai vaikai ne tik, kad galėtų, bet ir privalėtų daugiau laiko praleisti atsakovo namuose. Atsakovo nuomone vaikų apsigyvenimas jam priklausančiame bute bent jau 50% laiko atitiktų ne tik vaikų, bet ir ieškovės šeimos interesus, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais lygiomis dalimis išspręstų visas problemas.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (DOK-83331) prašė priešieškinį atmesti, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo lygiomis dalimis nustatymo atmestas, aplinkybės po šio teismo sprendimo priėmimo nėra pasikeitusios.

21. Trečiasis asmuo UAB ,,Finansista“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-85873), tačiau jame išdėstė aplinkybes dėl ieškovės pareikšto ieškinio.

22. Tarnyba teismui pateikė išvadas dėl ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio ir atsakovo priešieškinio (DOK-30002, DOK-84265, DOK-142164). Nurodė, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad R. J. su vaikais ir sutuoktiniu gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga; bute yra reikiami baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Vaikams namuose skirtas vienas kambarys, kuriame yra lova ir sofa-lova, staliukas, rašomasis stalas, komoda, knygų lentyna su daug knygų, daug stalo žaidimų, televizorius, vaikų daiktai. Motina vizito metu paaiškino, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie 10 m. Pasak moters, vaikai su tėvu susitinka vieną savaitgalį per mėnesį bei papildomai bendrauja telefonu. Rūtos teigimu, išlaikymas vaikams yra išieškomas antstolių iš atsakovo pensijos, suma – apie 115 Eur/mėn. abiem vaikams. Tarnyba sutinka, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o ieškovės prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

23. Atsakovo priešieškiniu reiškiamą reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir su motina, laiko prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti „50:50“ principu pagrįstą bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, atsakovas priešieškinyje nepaaiškino bei nenurodė jokių argumentų dėl to, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po minimo sprendimo, jog tapo būtina keisti teismo nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką. Tarnybos vertinimu, atsakovo nurodomas argumentas, kad „ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų gyvenimo sąlygomis“ nėra objektyviai pagrįstas, be to, jį paneigia ir byloje turimi duomenys, bylojantys, jog motina vaikams užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas nuomodama būstą; taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad motina negeba tinkamai tenkinti kokių nors kitų vaikų poreikių. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėjo, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Tarnybos nuomone, kyla pagrįstų abejonių ar tėvas prieš reikšdamas atitinkamą reikalavimą iš esmės įvertino reikšmingas aplinkybes remdamasis išimtinai savo vaikų interesais. Tarnyba remdamasi šiuo metu byloje turimais duomenimis, daro išvadą, kad priešieškinio reikalavimas nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas, be to, neatitinka ir pačių nepilnamečių J. ir J. valios bei interesų; prieš mažiau nei metus, teismui išsamiai išnagrinėjus situaciją, nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, vaikams, anot jų, yra tinkama, jie aiškiai išsako nenorintys su tėčiu praleisti daugiau laiko ir / ar likti nakvoti tėvo namuose, tuo tarpu pats atsakovas taip pat nenurodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti galiojančią tvarką bei nepagrindė, kodėl jo prašoma nustatyti tvarka, geriau atitiks vaikų interesus, be to, reiškiamas reikalavimas siejamas išimtinai tik su pareigos išlaikyti vaikus vykdymu / nevykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

24. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – tėvui (motinai). Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų. Nurodė, kad būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. Tarnybos vertinimu, byloje turimų duomenų pakanka daryti pagrįstai išvadai, kad vaikų teisė į tėvo teikiamą išlaikymą, priteisus iš tėvo periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, nėra įgyvendinama ir užtikrinama, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti vaikams tėvo teikiamo išlaikymo formą, o pareikštas reikalavimas išlaikymą ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą iš tėvo priteisti konkrečia pinigų suma, nustatyti palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį bei užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą nustačius L. I. turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atitinka nepilnamečių J. ir J. interesus.

25. Tarnyba su 2023 gegužės 23 d. išvada pateikė vaikų nuomonės išklausymo aktą. Vaikai nurodė žinantys, kad tėtis nori, jog jie pusę laiko gyventų su juo. Abu vaikai išsakė, kad jie tokios tvarkos nenori, jiems yra gerai taip, kaip yra dabar, kai su tėčiu jie matosi 1 savaitgalio dieną per mėnesį. Pasak J., susitikę su tėčiu, jie dažniausiai važiuoja į stadioną ir žaidžia tinklinį, futbolą arba tenisą, važinėja dviračiu. J. teigimu, jai kartais atsibosta toks laiko praleidimas, jai norėtųsi tiesiog pasivaikščioti, arba, pavyzdžiui – apsilankyti muziejuje, o ne tik sportuoti. Pasak mergaitės, ji siūlė tėčiui kitokius laiko praleidimo būdus, tačiau tėtis atsako, kad sportuoti reikia. J. nurodė, kad ji ir taip beveik kasdien lanko šokius, todėl sporto jai užtenka. Tuo tarpu J. nurodė, kad jam laiko praleidimas sporto forma tinka. Vaikai nurodė, kad jie nenorėtų pas tėtį būti ilgesnį laiką ir likti jo namuose nakvoti dėl kelių priežasčių: 1) susikaupia daug namų darbų ir jie nenorėtų juos vežioti į tėčio namus; 2) anksčiau jie jau yra nakvoję tėčio namuose – ten yra šalta ir nešvaru; 3) dažniausiai tėtis neskaniai gamina. Vaikai teigė, kad dabar, kai jie su tėčiu matosi rečiau, jų santykiai su juo yra geresni. Pasak vaikų, kai jie matėsi dažniau, tėtis dažnai juos bardavo dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad jie nenori valgyti jo gaminto maisto arba dėtis jo namuose esančių rūbų. Vaikai nurodė, kad pas mamą gyventi jiems yra labai gerai. Pasak jų, jie puikiai sutaria tiek su mama, tiek su mamos vyru M. Su mama praleidžiamas laikas, pasak brolio ir sesers, yra įdomesnis ir įvairesnis – kartu jie žaidžia stalo žaidimus, eina į miestą, žiūri filmus, į svečius dažnai atvažiuoja mamos sesuo. Pinigų, anot vaikų, jie visuomet prašo mamos, o „L.“ – niekada neprašo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

26. Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. palaikė ieškinį, patikslino, paaiškino, kad ieškinį pareiškė, nes susiklostė bloga situacija, atsakovas neteikia reikalingo vaikams išlaikymo ir nėra galimybės jo išieškoti, yra susidariusi apie 18 000,00 Eur išlaikymo skola. Atsakovas gauna tik senatvės pensiją, turi skolų, nėra suinteresuotas įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikams. Antstolė išieško sūnui 47,30 Eur, o dukrai – 57,32 Eur. Tokios sumos yra visiškai nepakankamos, todėl visa išlaikymo našta tenka jai.

Šalies argumentai

27. Paaiškino, kad nors pradiniu ieškiniu prašė vaikams priteisti atsakovo buto dalį natūra, tačiau įvertinusi, kaip vaikai jaustųsi gyvendami tame pačiame bute su atsakovu, patikslino ieškinį, prašydama priteisti išlaikymą tvirta pinigų suma, už gautą priteistą išlaikymo sumą prisidėjusi savo lėšomis, galėtų įgyti vaikų vardu gyvenamąjį būstą. Teigė, kad nuo teismo Sprendimo, kuriuo priimtas vaikams išlaikymas praėjo didelis laiko tarpas, priteisiant vaikams išlaikymą, jie buvo darželinukai, o dabar lanko mokyklą, be to žymiai padidėjo prekių ir paslaugų kainos, atsirado naujų poreikių. Kiekvienam vaikui pamokų ruošimui reikalingas kompiuteris, taip pat reikalingi telefonai, patiriamos kuro išlaidoms nuvykti pas senelius, atostogauti, prie jūros, pas gydytojus, padidėjo maitinimo mokykloje kainos, atsirado poreikis dienpinigiams – pabūti su draugais bei mokytis finansinio raštingumo. Nurodė, kad padidėjo išlaidos būreliams, atskaičius finansuojamą dalį 20,00 Eur ,,krepšelį“, J. baleto užsiėmimai mėnesiui kainuoja 90,00 Eur, o J. skautų būrelis – 45,00 Eur, atsirado poreikis kirpyklos paslaugoms, išaugo išlaidos kanceliarinėms prekėms. J. yra skautas, keletą kartų vyksta į stovyklas, dvi stovyklos ilgesnės, vienos išlaidos sudaro 150,00 Eur, be to, sūnus vyksta į savaitgalines stovyklas. Dukra J. norėtų vykti į metuose du kartus organizuojamas baleto stovyklas, tačiau to leisti negali, nes viena stovykla kainuoja 230,00 Eur. Paaiškino, kad vaikai į mokyklą eina pėsčiomis, o į būrelius važiuoja viešuoju transportu. Teigė, kad stengiasi naudotis nenumokamomis medicininėmis paslaugomis, tačiau dėl vaiko sąkandžio kreipėsi privačiai, nes buvo didelės eilės, o korekciją reikėjo atlikti skubiai. Dukrai J. yra pasikartojantys astmos priepuoliai, nes ji alergiška dulkėms ir žiedadulkėms, priepuoliai labiau pasireiškia vasarą ir ankstyvą rudenį, paprastai du kartus per metus. Todėl reikalingas inhaliatorius, kurį perka, nes skubiais atvejais jis yra nekompensuojamas, jei kreiptųsi į polikliniką, būtų kompensuojamas. J. šlapinasi į lovą, reikia pirkti sauskelnes ir paklotus, kuriuos gauna nemokamai. Vaikas kartais prisišlapina 1-2 kartus per mėnesį, o kartais 1-2 kartus per savaitę, tikisi, kad vaikas išaugs ir ši problema išnyks. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, kad šiais metais vaikai prie jūros atostogauti nevyko, J. buvo skautų vasaros stovykloje, o J. į baleto stovyklą nevyko, nes neturėjo galimybės už ją apmokėti. Paaiškino, kad nurodytoje poreikių lentelėje surašė vaikų poreikių išlaidas, o ne faktiškai patirtas išlaidas. Pati automobilio nevairuoja, tačiau vairuoja sutuoktinis, į bylą pateikti sutuoktinio kuro išlaidų kvitai, o vaikams tenkanti kuro išlaidų dalis nurodyta poreikių lentelėje. Pas senelius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, su vaikais važiuoja kartą per mėnesį – atstumas apie 130 km, be to lanko prosenelę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su vaikais vyksta į pažintines keliones – šiais metais buvo keturis kartus. Komunalinių mokesčių išlaidų dydžius grindžia pateiktais sąskaitos išrašai, o 2017 metai šių išlaidų dydis nustatytas įsiteisėjusius teismo sprendimu. Šiuo metu vaikai turi mobiliuosius telefonus – J. padovanojo senelis, o J. ieškovė. Šiai dienai išlikęs poreikis kompiuteriams, nes vaikai jų neturi ir naudojasi ieškovės kompiuteriu. Teigė, kad su vaikais lanko muziejus, kino teatrą, eina pasivaikščioti, o prastu oru laiką leidžia namuose, tačiau teatrams, operai ne visada pakanka lėšų. Dukra lanko baletą, todėl norėtų pažiūrėti baleto pasirodymą, tačiau atsakovui nemokant reikalingo vaikams išlaikymo, tokios galimybės neturi, nes bilietas kainuoja apie 80,00 Eur. Vaikai 5-6 kartus dalyvauja draugų gimtadieniuose, dovanoja pinigus arba įvairias dovanas. Teigė šiais metais pratyboms vaikams išleidusi apie 120,00 Eur abiem vaikams, vienos pratybos kainuoja 6,00-8,00 Eur, o reikia beveik kiekvienam dalykui, mokykla neturi reikalingu mokymo priemonių, siūlo tėvams įgyti geresnio lygio vadovėlius. Viešojo transporto bilietas mėnesiui vaikui kainuoja 5,80 Eur. Nurodė, kad pritaikius indeksavimą, teismo sprendimu J. priteista 225,00 išlaikymo suma yra 310, 94 Eur, o sūnui priteista 185,00 Eur suma – 255,57 Eur.

28. Ieškovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimuose yra padaryta skaičiavimo klaida, todėl žodiniu pareiškimu patikslino prašomas priteisti vaikams išlaikymo sumas – J. bendra reikalinga išlaikymo suma yra 842,42 Eur, todėl prašoma padidinti iki 421,21 Eur, o sūnui reikalinga išlaikymo suma yra 793,30, todėl prašoma padidini iki 396,65 Eur. Atitinkamai prašoma priteisti išlaikymo tvirta pinigu suma – 86 037,68 Eur.

29. Nurodė, kad prašo nustatyti priverstinę hipoteką pareikštų reikalavimų įvykdymui, nes atsakovo turtine padėtis prasta, todėl negalima atmesti tos galimybes, kad atsiras kažkokie kiti pirmos eiles išieškojimai. Šiai dienai įrodymu, kad butu kitų pirmos eilės kreditorių, neturi. Mano, kad kreditorių interesų tai nepažeis, nes vaikų išlaikymas vaikams išieškomas pirma eile, o kreditoriai yra tik 3 eilės išieškotojai. Nesutiko su kreditorių prieštaravimais, kad butas turėjo būti įvertintas, pateikė registrų centro įvertinimą dėl buto rinkos vertės, kuris yra tinkamas įrodymas, be to verte yra kintama.

30. Dėl pareikšto priešieškinio paaiškino, kad 2022 m. buvo priimta teismo nutartis dėl vaiku gyvenamosios vietos ir bendravimo, ir buvusios aplinkybės iš esmes nėra pasikeitusios, todėl priešieškinio tenkinimui nėra pagrindo. Paminėjo, kad dar 2017 metais, kai pirmą kartą kreipėsi į teismą, buvo situacija, kad turėjo samdyti auklę, kuri galėtų paimti vaikus iš darželio, nes atsakovas buvo pažadėjęs vaikus paimti pats, tačiau to nedarė. Teigė, kad ankstesniuose procesuose pats atsakovas pripažino, kad buvo su vaikais nuogas lovoje. Šiai dienai yra sprendimas, kurį lėmė pačio atsakovo konfliktiškas bendravimas su vaikais, vaikų nenoras. Kreipėsi į psichologę, kuri dirbo su vaikais ir paaiškino, kad vaikai turi teisę pasakyti savo nuomonę, savo valią, pasakyti kaip jie jaučiasi būdami pas atsakovą namuose. 2022 m. teismo sprendime nurodyta, kad vaikų noras turi prioritetą. Turint tokį konfliktišką tėvą Nera jokių galimybių vaikams gyventi su tėvu 50:50 modeliu. Nurodė, kad su atsakovu gyveno nuo 2011 metų, jų bendravimas pasibaigė 2014 metais, o 2016 metų vasara ji ištekėjo už dabartinio sutuoktinio. Šiuo metu paklausus vaikų – kada matėsi su tėčiu, kada skambinosi, vaikai sakė, kad matosi kartą per savaitę, minėjo, kad atsakovas dukrai skambino per pamokas, taip pat vaikai sakė, kad pas tėtį neskanu valgyti, visada valgo tą patį maistą - ryžius su mėsyte, būna šventė, kai nuperka čipsų, sake, vaikais pasakojo, kai eina su atsakovu į parduotuvę apsipirkti, atsakovas perka tik nukainuotą maistą. Nenorą bendrauti su tėvu vaikai grindžia ir kitomis aplinkybėmis: sake kad tęvas būna piktas, keikiasi; liepia įjungti telefono garsą kai kalbasi su mama; liepė važiuoti J. dviračiu, o šiai atsisakius teigė, kad tada gali pas jį nevažiuoti, nors dukra pasakojo, kad jai baisu važiuoti, nes tėtis važiuoja ir šaligatviais.

Atsiliepimas

31. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad butas yra neteisingai įvertintas. Teigė, kad kreipėsi į didžiausią nekilnojamojo turto prekiautoją, kuris pateikė pažymą, kurioje nurodyta didesnė buto vertė, nei įrodinėja ieškovė, pažymėjo, kad ieškovė pateikė valstybės institucijos vertinimą, o jis – privataus subjekto vertinimą. Akcentavo, kad ieškovės reikalavimai nesprendžia vaikų išlaikymo klausimo, o sprendžia tik ieškovės poreikius. Mano, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pardavė savo butą, kad sąmoningai pablogintų savo turtinę padėtį. Ieškovė pinigų neturi, net prašo pagalbos telefonui įgyti, teigia, kad net delspinigius vaikams duoda sutuoktinis. Todėl atsakovo turimas butas yra garantas vaikams. Jei ieškovei kažkas atsitiktų, vaikai liktų gatvėje. Todėl yra įsitikinęs, kad, ieškinio tenkinti negalima. Staigus ieškinio reikalavimų pakeitimas rodo žemus ieškovės tikslus, kuriuose nėra jokiu vaiku interesu. Pažymėjo, kad yra užauginęs sūnų iš pirmos santuokos, tikslas venas - kad vaikams butu suteiktas aukštasis išsilavinimas. Tačiau ieškovė bus nepajėgi užtikrinti vaikams išsilavinimo, nes gauti pinigai bus skirti tik gyvenamajai vietai įsigyti. Prašė atsižvelgti, kad ieškove nori iš vaikų atimti paskutinę jų gyvenamąja vieta, nes prieš tai turėtą vaikų gyvenamąją vietą ji jau pardavė. Ieškinio netenkinimo atveju, jeigu kas atsitiktų, vaikai visada galėtų ateiti ir gyventi jo bute, taip daro ir vyriausias sūnus G., kai jam kas atsitinka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinį pateikė sausio mėnesį, tačiau dar šiandieną teismo posėdyje pasakė, kad dar pateiks įrodymus, patvirtinančius vaiku specialiuosius poreikius. Ieškovė nevaikšto į operos ir baleto teatrą. Teigė, kad tik jis vedžioja vaikus į muziejus, į teatrą, buvo nestebintas, kad į Gedimino kalną šiemet vaikai su juo lankėsi pirmą kartą. Pripažino, kad vaikams reikia daug, tačiau teigė, kad viską vaikams ir nuperka. Mano, kad vaikai yra žalojami, jam su vaikais bendrauti neleidžiama, o ieškovė vaikų nelavina. Pripažino, kad vaikams reikia drabužių, maisto, nueiti į teatrą, plaukioti, važiuoti dviračiu, jiems daug ko reikia, tačiau reikia, kad šie poreikiai būtų užtikrinti. Neginčija, kad tokie poreikiai yra. J. lanko skautus penktus metus, jis jais susižavėjęs, jam patinka skautai ir jis važiuoja į skautų stovyklas, skautų judėjime yra J. širdis. Tačiau vaikas į lovą daro dėl ieškovės sudaromų netinkamų sąlygų. Melagingais laiko ieškovės teiginius, kad ji neturėjo pinigų J. stovyklai, nes jam dukra neminėjo, kad nori važiuoti į baleto stovyklą, tačiau mano, kad vaikas turi dalyvauti stovyklose ir renginiuose. Paminėjo, kad J. taip pat lanko tinklinį, karta per mėnesį su atsakovu žaidžia tenisą bei važinėja dviračiu.

32. Nurodė prašantis vaikus leisti gyventi 50:50 su kiekvienu iš tėvų. Žino, kad toks bendravimas galimas per bendravimo tvarką, tačiau prašo nustatyti ne bendravimo tvarką, o gyvenamąją vietą su abiem tėvais, nes esminis klausimas yra išlaikymas. Vaikų gyvenimas lygiomis dalimis išspręstų išlaikymo klausimą ir vaikų sveikatos klausimą. Patvirtino, kad vaikams pusę laiko gyvenant su juo, užtikrins vaikų poreikius. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2013 iki 2018 metu, kol ieškovė neištekėjo, vaikai maždaug 50 procentų laiko gyveno su juo, per pusę su ieškove dengė vaikų išlaidas. Mano, kad grąžinus buvusį bendravimą J. nustotų šlapintis, nes ši problema yra grynai psichologinio pobūdžio. Taip pat mano, kad ieškovė nemoka elgtis su pinigais, ji pardavė savo butą, pardavė žemės sklypą ir nuo 2019 metu gyvena tėvu bute arba gyvenamąjį bustą nuomoja; nuo 2017 metų ieškovė pakeitė 6 gyvenamąsias vietas, neturi pastovaus būsto. Atsakovo turimas būstas yra vienintele gyvenamąja vieta vaikams. Nurodo visada teigęs, kad pusė buto priklauso jo sūnui su A., o kita pusė – dvynukams. Nurodė, kad šią vasarą J. su juo neatostogavo, o J. su juo atostogavo 3 dienas. Anot atsakovo, vaikai su bendrauti pradėjo nebenorėti, kai ieškovė ištekėjo. Ieškovė gyvena vaikų sąskaita. Pardavus jo butą vaikai liks ubagai. Paminėjo, kad vaikams atidarė banko saskaitas. Teigė, kad su vaikais bendrauja per ,,WhatsApp“, tačiau mano, kad vaikai yra nuteikti ir pasako, kad yra užsiėmę, kad nori būti su draugais, bendravimui su vaikais trukdo ir teismai, nes nenustato lygiaverčio bendravimo. Vaikai yra dideli, tačiau vaikai yra nuteikinėjami. Vaikai pasako, kad mes nenorime pas tave eiti, dar sako, kad yra teismo sprendimas ir jiems daugiau negalima eiti. Kiek skirtų lėšų vaikų išlaikymui, jeigu vaikai pusę laiko gyventų pas jį, teigė nežinantis, tačiau tvirtino, kad vaikai būtų aprengti ir pamaitinti, sportuotų. Mano, kad kompiuteri, mobilusis telefonas vaikams reikalingas. Negalėjo atsakyti į klausimą kiek vaikams skirs pinigų per mėnesį, tačiau paaiškino, kad ką pats valgys, tą valgys ir vaikai. Nurodė, kad vienintelės šiai dienai gaunamos pajamos yra apie 300,00 Eur dydžio pensija, santaupų neturi. Mano, kad vaikus išlaikyti jam padėtų sūnus G., taip pat giminės, jei būtu poreikis. Išlaikymo įsikolinimo nemoka, nes yra daug netiesos, išlaikymo sumos užaukštintos. Paminėjo, kad vaikai yra nuteikti, vaikų nenoras bendrauti atsirado, kai pasirodė ieškovės advokatė S. Pronina, o dabar vaikai vykdo ieškovės ir patėvio valią. Teigė, kad sąskaitas vaikams atidarė ne dėl to, kad jas papildytų, o finansinio raštingumo tikslais, siekdamas vaikus supažindinti su biznio pradmenimis, nes bankas yra labai svarbus šioje srityje. Teigė kiekvienam vaikui į sąskaitą gimtadienio proga pervedęs po 12,00 Eur. Paminėjo, kad vaikų teises ginanti institucija jam neleidžia užsiimti vaikų ugdymu ir papildomu ugdymu, nes visada palaiko tik mamos interesą. Jis taip pat nori su vaikais sportuoti, žaisti tenisą, nupirko dviračius. Vaikai mokosi ne geriausioje mokykloje, o mokykloje arčiau namų. Paminėjo, kad ieškovė buvo išvažiavusi su vaikais į Daniją, ten vaikai buvo užrašyti į migrantų mokyklą, nors galėjo palikti vaikus jam, ir jis vaikus būtų užrašęs į geriausią mokyklą. Vaikų klasės susirinkimuose teigė nebuvęs nei karto, pratybų nepirko, nes jas perka ieškovė. Mano, tėvai atsakingi už vaikų išsimokslinimą, tėvai turi parinki ugdymo įstaigą, privalo parinkti pratybas, tačiau vaiko teisių institucija padare taip, kad jis negali kontaktuoti su vaikais. Šiuo metu esančius santykius su vaikais nulėmė vaiko motina, vaiko teisių institucija ir advokatai.

33. UAB ,,Finansista” atstovas prašė patikslinto ieškinio netenkinti, nurodė, kad susidarė situacija, kad atsakovas neturi finansinių galimybių teikti vaikams išlaikymą, pradėtas priverstinis išlaikymo skolos išieškojimas. Ieškovė dirba pagal darbo sutarti, turi stabilias pajamas, o atsakovas gauna tik senatvės pensiją, neturi santaupų. Todėl reikia ieškoti interesų pusiausvyros. Atkreipė dėmesį, kad jeigu tėvų turtinė padėtis skiriasi, vaiko interesas neturėtų būti suabsoliutinamas. Reikia vertinti konkrečią situaciją, nustatyti kokia turi būti protinga suma. Minimalios algos dydis ir reikalingas toms situacijom, kai šalių turtinė padėtis skirtinga. Todėl teismas turėtų vadovautis teismų praktika ir priteisti minimalios algos dydžio išlaikymo sumą. Negalima priteisti daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Pažymėjo, kad išlaikymo formos nėra pagrindo keisti, nes iš esmės nepasikeitė jokios aplinkybės. Ieškovė teigė, kad už gautas lėšas ketina pirkti butą, tačiau investavimas į nekilnojamąjį turtą nėra vaikų teises užtikrinantis veiksmas. Nesutiko su priverstinės hipotekos taikymu, nes atsakovui priklausantis butas yra areštuotas, todėl hipoteka yra draudžiama. Be to, sprendžiant klausimą dėl hipotekos, kyla klausimas ir dėl turto vertės, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad pusė buto priklauso atsakovo buvusiai sutuoktinei.

34. Trečiasis asmuo A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pusė atsakovo vardu registruoto buto priklauso jai, nes nutraukus santuoką su atsakovu jo nepasidalijo. Nurodė, kad su atsakovu turi sūnų, ir savo buto dalį paliko jam. Pažįsta atsakovą 20 metų, tačiau nepažysta tokio asmens, apie kurį taip nepagarbiai ir pažeminamai kalba ieškovė. Dėl ieškinio, komentarų teigė neturinti. Paminėjo, kad su ja ieškovė dėl buto pardavimo susisiekusi nebuvo, tačiau nesutiktų, kad butas būtų parduotas. Nurodė, kad jų su atsakovu sūnus taip pat sirgo astma, atsakovas buvo geras tėvas, namuose buvo visada švaru, sūnus užaugo geras ir doras žmogus, nėra pastebėjusi, kad atsakovas priekabiautų prie vaiko. Atsakovo bendravimo su dvynukais teigė nemačiusi. Mano, kad atsakovas galėtų pasirūpinti vaikais, jeigu jie gyventų pas jį, ji buvo palikusi sūnų atsakovo priežiūrai, kai išvyko į užsienį.

35. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą į bylą išvadą. Pažymėjo, kad CK nenumato galimybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, todėl vertina galimybę nustatyti bendravimo tvarką 50:50 modeliu. Teigė, kad po teismo procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimo, aplinkybės nepasikeitusios, vaikai išsakė nuomonę, kad nenorėtų lygiomis dalimis bendrauti, be to vaikai pasakė, kad mažiau bendraujant su atsakovu jų santykiai pasitaisė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats pripažino, jog prašomu bendravimu siekia išspręsti išlaikymo klausima, t.y. siekia nemokėti vaikams išlaikymo. Tačiau tėvo galimybės užtikrinti vaikų poreikius yra abejotinos, nes gauna tik pensiją, kuri nepakankama net minimaliausiems vaiku poreikiams tenkinti. Paminėjo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo vaikams priteistas išlaikymas praėjo daugiau nei 5 metai, vaikų poreikiai didėja, išaugo prekių ir paslaugų kainos, todėl yra pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį. Byloje yra duomenys, kad tėvas vaikams neteikia priteisto išlaikymo visa apimtimi, atsakovas nesijaučia atsakingu už išlaikymo vykdymą, nedaro pastangų gauti didesnes pajamas, atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas akcentavo, jog gyvena aktyvų sportinį gyvenimą, pagal amžių yra stiprios fizines sveikatos ir gali gauti papildomas pajamas, todėl vaikų interesai butu geriau apsaugoti priteisiant išlaikymą tvirta pinigų suma, užtikrinant įvykdymą priverstine hipoteka, nors hipoteka nėra neišvengiama būtinybe, tačiau butu papildoma apsauga reikalavimams užtikrinti. Bylos duomenimis atsakovas nėra pajėgus teikti vaikams bent minimalų išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų J. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. J.; iš vaikų tėvo L. I. nepilnamečiam vaikui J. I. priteistas išlaikymas, mokamas po 225,00 Eur kas mėnesį, nepilnamečiam vaikui J. I. – po 185,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 22-osios) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas; nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, numatant atsakovo bendravimą su vaikais dvi dienas per savaitę, kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, taip pat bendravimas šventinėmis dienomis, numatyta, kad bendravimas vaikų atostogų metu vyks pagal atskirą tėvų susitarimą, numatytas atsakovo bendravimas su vaikais telekomunikacijų priemonėmis.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta atsakovo L. I. bendravimo su vaikais tvarka pakeista, susiaurinant atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais – numatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, eliminuotas bendravimas savaitės dienomis, paliktas bendravimas šventinėmis dienomis bei numatytas 5 dienų bendravimas su nakvynėmis vaikų vasaros atostogų metu. Atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimą su vaikais taikant 50:50 procentų laiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų teismas atmetė.

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu atsakovui patikslintu ieškiniu prašė padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vaikams iki pilnametystės tvirta pinigų suma, o atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo išsprendimo yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, pirmiausia spręstinas priešieškinio reikalavimas, o po to pasisakytina dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo / bendravimo tvarkos pakeitimo

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

41. Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-308/2014).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir su atsakovu lygiomis dalimis. Tačiau, nors pagal CK 3.156 straipsnio, kuriame įtvirtinta tėvų valdžios lygybė, 2 dalį, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams tiek jiems esant santuokoje, tiek santuoką nutraukus, tiek tėvams gyvenant skyrium, vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi teismas gali nustatyti vaiko gyvenamąją vietą tik su vienu iš tėvų. Toks reglamentavimas nėra savitikslis, nes nustačius vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, kiltų neaiškumai dėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo, nes pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, gyventojų registre negali būti nurodytos dvi gyvenamosios vietos, o, gyvenamosios vietos deklaravimas yra reikšmingas nustatant lankytiną ugdymo įstaigą, medicinines paslaugas teikiančią įstaigą ir pan. Be to, gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais sukeltų neaiškumų, kuriam iš tėvų mokėti vaiko išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kokia tvarka turėtų būti tokiais atvejais skiriama piniginė socialinė pašalpa pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nes pašalpos skyrimas priklauso ir nuo bendrai gyvenančių asmenų, įskaitant nepilnamečius vaikus, skaičiaus ir pan.

43. Todėl nagrinėjamu atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taikant 50:50 procentų laiko bendravimo modelį. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių bendravimo su vaikais tvarka negali būti vykdoma teismo sprendimu nustatytomis sąlygomis, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei nustatyta. Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

45. Nagrinėjamu atveju prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais (bendravimą lygiomis dalimis) atsakovas motyvuoja tuo, kad pakeitus vaikų gyvenamąją vietą būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes vaikams gyvenant lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, kiekvienas užtikrintų vaikų poreikius, taip pat atsakovas teigė, kad ieškovė negali vaikams užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Tačiau atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo pakeista jo bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo. Atsakovo išsakyti teiginiai, kad ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų gyvenimo sąlygomis nėra objektyviai pagrįsti ir neatitinka byloje esančių duomenų. Iš byloje pateiktoje Tarnybos išvadoje nurodytų duomenų, 2023 m. vasario 3 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. IŠTA-79, 2022 m. gruodžio 29 d. nuomos sutarties, ieškovės paaiškinimų matyti, kad vaikai gyvena su ieškove ir jos sutuoktiniu nuomojamame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), bute yra reikiami baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, vaikams namuose skirtas kambarys, kuriame yra lova ir sofa-lova, staliukas, rašomasis stalas, komoda, knygų lentyna su daug knygų, daug stalo žaidimų, televizorius, vaikų daiktai. 2023 m. gegužės 18 d. vaikų nuomonės išklausymo akte Nr. 1VAIK-201 (toliau – Vaikų nuomonės išklausymo aktas) išdėstyti vaikų paaiškinimai. Vaikai aiškiai išsakė, kad jie nenori pusę laiko gyventi su tėvu, jiems yra gerai taip, kaip yra dabar, kai su tėčiu jie matosi 1 savaitgalio dieną per mėnesį, nenorėtų likti pas jį nakvoti bei išsakė priežastis: susikaupia daug namų darbų ir jie nenorėtų juos vežioti į tėčio namus; anksčiau jie jau yra nakvoję tėčio namuose – ten yra šalta ir nešvaru; dažniausiai tėtis neskaniai gamina. Vaikai teigė, kad pas mamą gyventi jiems yra labai gerai, jie puikiai sutaria tiek su mama, tiek su mamos vyru M. Su mama praleidžiamas laikas, pasak brolio ir sesers, su jais įdomiau ir įvairiau leidžia laiką nei su atsakovu – kartu jie žaidžia stalo žaidimus, eina į miestą, žiūri filmus, į svečius. Vaikai paminėjo, kad dabar, kai jie matosi su tėčiu rečiau, jų santykiai su jo yra geresni.

46. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis, pagal kurį vaikas ypač dažnai keičia gyvenamąją vietą ir pakaitomis gyvena su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, laikytina ypač išskirtine, nes reikalauja dažno vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, sukelia vaikui stresą, reikalauja tėvų resursų; tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tačiau nurodė, kad ir kitas, ne tiek kraštutines, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku formas, kuomet vaikas ilgesnius laikotarpius būna pas kiekvieną iš tėvų, teismas gali parinkti tik konstatavęs, jog būtent tokia forma (tvarka) geriausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 279-969/2019).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu, tačiau 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo sprendimu ji buvo susiaurinta bei atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką 50:50 procentų laiko modelį. Atsakovas nenurodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vaikų bendravimo tvarką pakeisti, numatant šalių bendravimą su vaikais lygiomis dalimis, atsakovas nepateikė duomenų, kad vaikų gyvenimo sąlygos po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, kad ieškovė nebeužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, vaikai taip pat aiškiai išsakė nesutikimą keisti galiojančią bendravimo su atsakovu tvarką bei nurodė nesutikimo priežastis. Be to, vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir remiantis atsakovo paaiškinimais, vienintelės atsakovo pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis yra 348,75 Eur (Fl. 3, b.l. 31-32). Todėl atsakovo argumentai, kad nustačius vaikų bendravimą su abiem tėvais lygiomis dalimis būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes kiekvienas iš tėvų buvimo su vaikais laiku teiks jiems išlaikymą, kelia abejonių, kad priešieškinį jis pareiškė vaikų interesais. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti nei kokio dydžio išlaikymą jis planuoja teikti vaikams, nei iš kokių pajamų galės užtikrinti reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovo teiginiai, kad esant poreikiui, vaikus jam padės išlaikyti pilnametis sūnus G. bei giminės, laikytini deklaratyviais, ir nepatvirtina atsakovo realių galimybių ir ketinimų atsakingai vykdyti išlaikymo pareigą.

48. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ne tik šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su abiem tėvais, tačiau ir pagrindo keisti 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką, kuri atitinka vaikų interesus išlaikyti ryšį su tėvu, užtikrina atsakovo teisę ir galimybę bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų gyvenime yra suderinta su vaikų noro bendrauti su atsakovu apimtimis. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

49. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis reglamentuoja išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

51. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

52. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas periodinis išlaikymas periodinėmis išmokomis – dukrai J. I. po 225,00 Eur, o sūnui J. I. po 185,00 Eur, kas mėnesį. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, motyvuodama padidėjusiais šalių nepilnamečių vaikų poreikiais bei padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis, ir dėl to ženkliai padidėjusiu jų išlaikymu, dėl ko iš atsakovo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas ir teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu patikslinusi reikalavimus, prašė dukrai priteisto kasmėnesinio išlaikymo sumą padidinti iki 421,21 Eur, o sūnui – iki 396,65 Eur.

53. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos yra indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo išlaikymas pritiestas 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimu, vadinsi priteista išlaikymo suma turėjo būti indeksuojama nuo 2019 metų vasario mėnesio. Indeksavus iš atakavo priteisto išlaikymo sumą pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus, atsakovo mokėtino J. I. kasmėnesinio išlaikymo dydis teismo sprendimo priėmimo dienai sudaro 316,00 Eur (225,00 Eur x 1,019 x 1,027 x 1,106 x 1,217), o J. I. – 262,00 Eur (185,00 Eur x 1,019 x 1,027 x 1,106 x 1,217).

54. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

55. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodytus vaikų poreikius detalizavo teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus. Remiantis ieškovės skaičiavimais ir atskaičius vaikui mokamą 85,75 Eur universalią išmoką, dukters išlaikymui reikalinga 842,42 Eur suma per mėnesį, o sūnaus išlaikymui - 793,30 Eur suma mėnesiui. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikių patenkinimui reikalingos tokios pinigų sumos: 52,00 Eur vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalis; 143,00 Eur vaiko dalis būsto nuomai; 15,75 Eur dukros ir 14,92 Eur sūnaus mobiliajam telefonui; 36,50 Eur kompiuteriui 2 metams išsimokėtinai; 10,50 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms; 75,00 Eur kuro išlaidų dalis vaikui; 150,00 Eur maitinimui namuose; 7,50 Eur buitinės chemijos prekėms; 50,00 Eur dienpinigiai; maitinimui mokykloje 48,00 Eur; 90,00 Eur dukrai ir 45,00 Eur sūnui mokesti už būrelius; 13,40 Eur dukrai ir 2,22 Eur sūnui reikmenys būreliui; 6,00 Eur išlaidos būreliams įstaigoje; 80,00 Eur drabužiams ir avalynei; 60,00 Eur vaistams vitaminams, higienos prekėms; 8,33 Eur odontologo ir kitoms gydymo paslaugoms; 5,45 Eur dukrai ir 15,00 Eur sūnui kirpyklai; 10,80 Eur gimtadienio šventei; 5,00 Eur draugų gimtadieniams; 20,00 Eur bilietams į kiną, teatrą, parodas kavines; 12,50 Eur laisvalaikio inventoriui ir aprangai; 8,48 Eur kanceliarinėms prekėms ir pratyboms; 5,80 Eur viešojo transporto bilietui; 39,16 Eur dukros ir 27,50 Eur sūnaus vasaros stovykloms. Atsakovas nesutiko su visomis ieškovės nurodytomis vaikų poreikiams reikalingomis išlaidomis.

56. Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidų. Byloje pateikta buto, kuriame ieškovė gyvena su vaikais ir sutuoktiniu 2022 m. gruodžio 29 d. nuomos sutartis, sudaryta su R. P., kurioje numatyta, kad už nuomojamą butą nuomos mokestis sudaro 590,00 Eur per mėnesį, o šaltuoju metų laiku (nuo lapkričio 2 d. iki balandžio 1 d.) 550,00 Eur per mėnesį, todėl vaikui tenkanti numos mokesčio dalis sudaro 143,00 Eur (590,00 Eur x 7 mėn. + 550,00 Eur x 5 mėn. / 12 mėn. / 4 asm.). Paminėtina, kad priimtu Sprendimu, kuriuo priteisto išlaikymo vaikams sumas ieškovė prašo padidinti, nustatyta, kad nuomos mokestis už trijų kambarių butą sudarė 380,00 Eur. Todėl vertintina, kad būsto nuomos išlaidos yra žymiai padidėjusios. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto nuomos kainos kilo dėl objektyviai kylančių prekių ir paslaugų kainų, vadovaujantis statistikos departamento duomenimis bendras prekių ir paslaugų kainų pokytis nuo 2018 metų sudaro apie 25 procentus (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=10623706). Iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad per septynis mėnesius, laikotarpiu 2023-02-13 – 2023-08-24, į nuomotojos sąskaitą sumokėjo 4 864,00 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių sumą. Iš nurodytos sumos atėmus nuomos mokesčio sumą, komunalinių mokesčių suma sudaro apie 858,00 Eur (4 868, Eur – (550,00 Eur x 3 mėn. + 590,00 Eur x 4 mėn). Atsižvelgiant į tai, kad į nurodomą laikotarpį įeina ir šaltojo ir šiltojo sezonų mėnesiai, vidutiniškai vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis mėnesiui sudaro apie 31 Eur (858,00 Eur / 7 mėn. / 4 asm.).

57. Dėl išlaidų mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikų mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams įgyti, motyvuodamas, kad ieškovė nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, jo žiniomis, sūnui mobilųjį telefoną padovanojo senelis, o ieškovės nurodoma 876,00 Eur kompiuterio kaina atitinka profesionalaus kompiuterio kainą. Teismo vertinimu, turėti asmeninį telefoną bei kompiuterį kiekvienam moksleiviui yra tapusi būtinybe, nes šie įrenginiai intensyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais. Todėl išlaidos šių įrenginių įgijimui priskirtinos prie būtinų išlaidų vaiko poreikiams, beje, kurių, dar nebuvo vaikams priteisiant išlaikymą 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimu, nes vaikai tuo metu dar lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Aplinkybė, kad sūnui mobilųjį telefoną padovanojo senelis, nesudaro pagrindo jo įgijimui reikalingų lėšų neįtraukti į vaiko išlaikymo sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų telefono aparato ar kompiuterio įsigijimo išlaidas, tačiau priklausomai nuo gamintojo ir kokybės telefonų aparatų ir kompiuterių kainos vidutiniškai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, paminėtina, jog aptariami daiktai yra ilgalaikio naudojimo ir įprastai tarnauja keletą metų, protingas terminas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad gamintojas suteikia 12-24 metų garantiją, kuri įprastai gali būti pratęsiama iki 3 ar 5 metų (pvz., https://www.varle.lt/info/pratestas-garantinis-remontas/naudojimo garantiją), protinga laikyti, kad aptariami daiktai ir gali būt naudojami atitinkamą laiko tarpą. Ieškovės nurodytoje poreikių lentelėje mobiliajam telefonui nurodyta 179,00 Eur išlaidų suma metams, o kompiuteriui dviem metams 876,00 Eur suma. Atsižvelgus į aplinkybę, kad telefono aparatas ir kompiuteris įprastai gali tarnauti ilgesnį laiko tarpą 3-5 metus, taip pat įvertinus, kad papildomai reikia įsigyti kompiuterines programas, papildomus aksesuarus (apsaugas, ausines ir pan.), gali būti patiriamos ir remonto išlaidos, ieškovės nurodomos sumos telefono aparato išlaidoms mažintina iki 8,00 Eur, o kompiuterio išlaidoms – iki 15,00 Eur. Taip pat teismas sutinka, kad mobiliojo ryšio paslaugoms ieškovės nurodyta 10,50 Eur suma mėnesiui yra racionali ir protinga.

58. Vertinant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų 80,00 Eur transporto (kuro) išlaidų priskyrimo prie būtinų išlaidų, pagrįstumą, pabrėžtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas apie degalinių tinklui ,,Rotada“ sumokėtas sumas už degalus (Fl. 3, b. l. 187-18), nepatvirtina, kad vieno vaiko kuro poreikiams reikalinga 75,00 Eur suma. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai į mokyklą eina pėsčiomis, o į būrelius nuvyksta viešuoju transportu, viešojo transporto bilieto įsigijimui nurodyta 5,80 Eur suma, kurios atsakovas neginčija. Todėl įvertinus aplinkybę, kad ieškovės teigimu, vaikai kartą per mėnesį vyksta aplankyti (duomenys neskelbtini) rajone gyvenančių senelių bei (duomenys neskelbtini) gyvenančios prosenelės, apie keturis kartus vyksta į pažintines keliones, įvertinus, kad poreikis nuvežti vaikus gali kilti ir kitais nenumatytais atvejais, taip pat atsižvelgiant, kad kartu su vaikais paprastai vyksta ir ieškovė bei jos sutuoktinis, teismas sprendžia, kad kuro išlaidoms skirtina 10,00 Eur kuro suma vaikui vienam mėnesiui.

59. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodytomis sumomis maistui. Vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad maitinimui namuose reikalinga 150,00 Eur suma vienam vaikui, o maitinimu- mokykloje – 48,00 Eur suma. Pastebėtina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismų praktikoje pripažįstama maistui namuose reikalingų išlaidų suma vidutiniškai svyruoja nuo 150,00 iki 200,00 Eur per mėnesį (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2271-1187/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-324/2023; kt.). Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro 204,00 Eur sumą per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Tačiau šalių vaikai yra jau paaugliai, šiuo laikotarpiu paspartėja vaikų augimo, organizmo brendimo procesai, be to, dukra lanko baleto užsiėmimus, sūnus lanko tinklinį, skautų būrelį, dėl to vaikai turi papildomą fizinį krūvį, todėl jiems turi būti užtikrintas pakankamas maitinimas. Teismo vertinimu, vienam vaikui per mėnesį ieškovės nurodyta skirtina suma maitinimui namuose ir mokykloje, iš viso 198,00 Eur, nėra neprotinga ir faktiškai atitinka nurodomą statistinę vidutinę vieno Lietuvos gyventojo išlaidų maistui sumą.

60. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodyta 20 Eur suma bilietams į kiną, teatrą, pramogų parkus, parodas ir kavines, motyvuodamas, kad ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog į poreikių lentelę įtraukė ne faktiškai patirtas išlaidas, o nurodytiems poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, akcentavo, kad ieškovui nemokant priteisto išlaikymo visa apimtimi, ji neturėjo galimybės nupirkti bilietų į norimus renginius. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė vaikų poreikių tenkinimui numatė 50,00 Eur dienpinigių kiekvienam vaikui sumą, taip pat atskirai numatė po 5,00 Eur draugų gimtadieniams ir po 10,80 Eur sumą kiekvieno vaiko gimtadienio šventės organizavimui, teismo vertinimu, ieškovės nurodytą sumą bilietams į renginius apima vaikams numatytų dienpinigių suma. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką taip pat yra konstatavęs, į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai (šiuo atveju dienpinigiai). Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

61. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų, reikalingų apmokėti už vaikų būrelius ir būrelių reikmenis, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytomis reikalingomis išlaidų sumomis vaikų stovyklų poreikiui, vėl gi, motyvuodamas, kad ieškovė šių išlaidų nepagrindė. Ieškovė paaiškino kad sūnus per metus vyksta į dvi ilgalaikes, apie savaitę trunkančias, stovyklas, kurių vienos kaina yra 150,00 Eur bei dažnai vyksta į savaitgalines skautų stovyklas, taip pat nurodė, kad dukra negalėjo šiais metais vykti į organizuotą baleto stovyklą, kurios kaina 230,00 Eur, nes ieškovė neturėjo galimybės apmokėti stovyklos išlaidų, beje ieškovė paaiškino tik apie vieną dukrai organizuojamą stovyklą, o į poreikių lentelę įrašė dviem stovykloms reikalingas išlaidas. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaikams reikalingos stovyklos, akcentavo, kad sūnus J. lanko skautų užsiėmimus penktus metus, jis jais susižavėjęs, jam patinka skautai ir jis važiuoja į skautų stovyklas, ,,skautų judėjime yra J. širdis‘‘. Iš byloje pateiktos ieškovės sąskaitos matyti, kad ji 2023 m. birželio 14 d. už sūnaus stovyklą sumokėjo 120,00 Eur sumą (Fl. 3, b. l. 163). Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) baleto mokyklos administratorės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad 2022 metais stovykla vyko paskutinę birželio mėnesio savaitę, 2023 m. turėjo dvi pamainas - birželio 12-16 dienomis ir rugpjūčio 21-25 dienomis, stovyklos kaina – 200 Eur savaitei (Fl. 4, b. l. 78). Todėl, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes ir esančius byloje duomenis, vertinant tai, jog stovyklos padeda vaikams ugdytis, turiningai praleisti laisvalaikį, socializuotis, patenkinti bendravimo, saviraiškos poreikius, teismas sprendžia, kad šis poreikis taip turi būti užtikrintas ir šalių dukros stovyklai apmokėti reikalinga 200,00 Eur suma, o sūnaus stovykloms apmokėti reikalinga 300,00 Eur suma metams ir atitinkamai mėnesiui – 17,00 Eur dukrai ir 25,00 Eur sūnui.

62. Atsakovas nesutiko ir su kitomis ieškovės nurodytomis vaikų poreikiams tenkinti reikalingomis išlaidų sumomis, teigė, kad ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o išlaidas laisvalaikio inventoriui, prie kurio ieškovė priskiria sportinę aprangą, avalynę ir inventorių, atsakovas laikė perteklinėmis, nes šias išlaidas, anot jo, apima kitų nurodytų vaikų poreikių išlaidos. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitos išrašus apie atliktus mokėjimus už vaikų drabužius, avalynę, medicinines prekes, higienos priemones, kanceliarine priemones parduotuvės Batų kalnas, Sinsay, Camelia vaistinė, Pinokis, Sports Direct, Eurokos, Eurovaistinė, Deichmann, Pepco, Vaga, Pegasas, Drogas, Zara, Gintarinė vaistinė, Decathlon, The Body Shop (Fl. 3, b. l. 159-182). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovės pateikti sąskaitų išrašai nėra pakankamai informatyvūs. Teismų praktikoje pateikiami aiškinimai, kad pirkimo dokumentai vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-794/2022).

63. CPK 182 straipsnis numato atvejus, kuomet šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintos visuotinai žinomomis. Būtent remiantis šia nuostata, teismai yra suformulavę taisyklę, jog nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Be kita ko, teismų pripažįstama, jog būtų neracionalu reikalauti pateikti visas išlaidas pagrindžiančius kvitus (mokėjimų nurodymus ar kt.), kadangi iš pateiktų mokėjimo dokumentų būtų neįmanoma nustatyti, kokios prekės (pavyzdžiui, maistas) ar paslaugos buvo pirktos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, kokios kitų asmenų (kartu su vaiku gyvenančių asmenų) (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1711-221/2019; 2019 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-439-221/2019; kt.). Tačiau nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su racionaliais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

64. Todėl sutiktina, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos buitinėms chemijos prekėms, drabužiams ir avalynei, vaistams vitaminams, higienos prekėms, odontologo paslaugoms, kirpyklai, laisvalaikio inventoriui ir kanceliarinėms prekėms yra per didelės ar dubliuojasi. Poreikių lentelėje į atskirą rūšį išskirtos išlaidos drabužiams r avalynei – 80,00 Eur vienam vaikui, tačiau nurodydama išlaidas laisvalaikio inventoriui – 12,50 Eur mėnesiui, ieškovė taip pat nurodo sportinę aprangą ir avalynę. Todėl išlaidos pastarajam poreikiui mažintinos per pusę, iki 6,25 Eur.

65. Ieškovė nurodė, kad vaistams, vitaminams ir higienos prekėms dukrai per mėnesį reikalinga 60,00 Eur suma, o sūnui 50,00 Eur suma, taip pat 8,33 Eur suma reikalinga kiekvieno vaiko odontologo ir kitoms gydymo paslaugoms. Pažymėtina, kad byloje pateikti medicininiai duomenys, kad J. I. nustatytas atopinis dermatitas ir bronchinė astma susidūrus su alergenais (žiedadulkės, dulkių erkutės, katinams, šunims), o šalių sūnui nustatytas šlapimo nelaikymas (Fl. 4, b. l. 65-68). Tai rodo, kad vaikai turi specialių sveikatos poreikių. Paminėtina, kad į šalių dukrai specialusis sveikatos poreikis buvo nustatytas ir priteisiant vaikams išlaikymą 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu, šis poreikis neišnyko ir sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Tačiau šalių sūnus sveikatos poreikio priimant minimą teismo sprendimą dar neturėjo, ir į šį poreikį priteisiant jam išlaikymą atsižvelgta nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dėl astmos priepuolių perka dukrai inhaliatorių, kurio išlaidų kompensacijos negauna, inhaliatoriaus būtų kompensuojamas, jeigu ji kreiptųsi į polikliniką, tačiau nesikreipia dėl ilgų eilių. Atitinkamai paaiškino, kad dėl sūnaus šlapimo nelaikymo gauna kompensuojamas sauskelnes ir paklotus. Ieškovė nenurodė kokias nekompensuojamas medicinines paslaugas ar medikamentus dėl vaikams diagnozuotų sveikatos sutrikimų ji privalo įsigyti savo sąskaita. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad higienos priemonėms ir medikamentams payrė tokias išlaidas: per 8 mėnesius laikotarpiu 2022-11-10 – 2023-06-11 parduotuvėje Eurokos įsigijo prekių už 138,08 Eur (mėnesiui tenka 17,27 Eur suma) (Fl. 3, b. l. 166-167); parduotuvėje Drogas per 8 mėnesius laikotarpiu 2022-10-07 – 2023-05-26 įsigijo prekių už 49,05 Eur (mėnesiui tenka 6,13 Eur suma)-(Fl. 3, b.l. 176); Eurovaistinėje per 9 mėnesius laikotarpiu 2022-10-18 – 2023-06-26 įsigijo prekių už 286,06 Eur (mėnesiui tenka 31,78 Eur suma)-(Fl. 3, b.l. 168-169); per 10 mėnesių laikotarpiu 2022-10-26 – 2023-07-12 įsigijo prekių už 293,37 Eur (mėnesiui tenka 29,34 Eur suma)-(Fl. 3, b.l. 178-179). Iš viso vienam mėnesiui tenkanti išlaidų higienos prekėms ir medikamentams suma sudaro 84,51 Eur (17,26 Eur + 6,13 Eur + 31,78 Eur + 29,34 Eur). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš sąskaitų išrašų negalima nustatyti, kad visos šios išlaidos buvo patirtos vaikams, be to šios išlaidos yra žymiai mažesnės nei nurodyta poreikių lentelėje reikalinga nurodomų išlaidų suma, be to atsižvelgus, kad į atskirą išlaidų grupę numatytos 7,50 Eur išlaidos buitinės chemijos prekėms, kurios taip pat skirtos higieniškoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti, įsigyti, teismas vertina, kad racionali ir protinga kiekvieno vaiko vaistų, vitaminų ir higienos išlaidoms reikalinga suma yra 40,00 Eur.

66. Ieškovė nurodė, kad 8,33 Eur suma kiekvienam vaikui reikalinga odontologui ir kitoms gydymo paslaugoms. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų vaikų apie ortodontinio gydymo poreikį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi dėl vaiko sąkandžio korekcijos, taip pat nenurodė kokios kitos gydymo paslaugos vaikams yra reikalingos. Pažymėtina, kad esant nustatytam ortodontinio gydymo poreikiui, ortodontinės paslaugos vaikams yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), breketai iš PSDF kompensuojami 100 proc. (žr. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/naujienos/ligoniu-kasos-atsako-i-klausimus-apie-ortodontines-ploksteles-ir-breketus), t. y. jeigu vaikas, gavęs gydytojo odontologo siuntimą, bus konsultuojamas gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo ortodonto konsultacijų teikimo (žr. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/ortopedijos-technines-priemones-ir-medicinos-priemones/ortodontiniai-aparatai/ortodontinius-aparatus-teikianciu-istaigu-sarasas), ir konsultacijos metu gydytojas ortodontas patvirtins diagnozę, nurodytą kompensuojamųjų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše, tai gydytojo ortodonto konsultacija ir paskirtas ortodontinis aparatas yra apmokami iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl nagrinėjamu atveju aptariamos išlaidos neįtrauktinos į vaikams nustatytino išlaikymo sumą.

67. Apibendrinant nustatytina, kad šalių dukrai yra reikalinga 760,85 Eur suma per mėnesį: 31,00 Eur vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalis; 143,00 Eur vaiko dalis būsto nuomai; 8 Eur mobiliajam telefonui; 15 Eur kompiuteriui; 10,50 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms; 10,00 Eur kuro išlaidų dalis vaikui; 150,00 Eur maitinimui namuose; 7,50 Eur buitinės chemijos prekėms; 50,00 Eur dienpinigiai; 48,00 maitinimui mokykloje; 90,00 Eur mokesti už būrelį; 13,40 Eur reikmenims būreliui; 6,00 Eur išlaidos būreliams įstaigoje; 80,00 Eur drabužiams ir avalynei; 40,00 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms; 5,45 Eur kirpyklai; 10,80 Eur gimtadienio šventei; 5,00 Eur draugų gimtadieniams; 6,25 Eur laisvalaikio inventoriui ir aprangai; 8,48 Eur kanceliarinėms prekėms ir pratyboms; 5,80 Eur viešojo transporto bilietui; 17 Eur vasaros stovykloms. Atitinkamai sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga 722,55 Eur suma mėnesiui: 31,00 Eur vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalis; 143,00 Eur vaiko dalis būsto nuomai; 8 Eur mobiliajam telefonui; 15 Eur kompiuteriui; 10,50 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms; 10,00 Eur kuro išlaidų dalis vaikui; 150,00 Eur maitinimui namuose; 7,50 Eur buitinės chemijos prekėms; 50,00 Eur dienpinigiai; 48,00 maitinimui mokykloje; 45,00 Eur mokesti už būrelį; 2,22 Eur reikmenims būreliui; 6,00 Eur išlaidos būreliams įstaigoje; 80,00 Eur drabužiams ir avalynei; 40,00 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms; 15,00 Eur kirpyklai; 10,80 Eur gimtadienio šventei; 5,00 Eur draugų gimtadieniams; 6,25 Eur laisvalaikio inventoriui ir aprangai; 8,48 Eur kanceliarinėms prekėms ir pratyboms; 5,80 Eur viešojo transporto bilietui; 25,00 Eur vasaros stovykloms.

68. CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijus, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas ). Todėl nustatant kokia išlaikymo dalis tenka kiekvienam iš tėvų, vertintina ir kiekvieno iš jų turtinė padėtis. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

69. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gauna 1 744,98 Eur darbo užmokestį (Fl. 4, b.l. 33-34), neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 1 104,69 Eur). Atsakovas gauna valstybinio socialinio draudimo išmoką – senatvės pensiją 348,75 Eur (Fl. 4, b.l. 31-32). Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotas 3 kambarių butas turintis 52,99 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 48/1000 dalys neįrengtos pastogės, turinčios 284.69 kv. m bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo, kaip skolininko, yra vykdomi išieškojimai keliose vykdomosiose bylose (Fl. 1, b. l. 86-105).

70. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi turi būti atsižvelgiama ir į tai, kiek išlaikymo pareigą turinčio tėvo ar motinos elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

71. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo išlaikymo pareigą paskirstyti lygiomis dalimis. Įvertinus šalių turtinę padėtį, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėti būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ir šią pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis. Atsakovo argumentai, kad jis yra pensinio amžiaus ir vieninteles jo pajamas sudaro senatvė pensija nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės. Senatvės pensijos amžius – laikas, nuo kada žmogus turi teisę teikti prašymą, kad jam būtų paskirta pensija. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo dėl to yra riboto darbingumo ir negali turėti darbo santykių. Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad gyvena aktyvų gyvenimo būdą, aktyviai ir daug sportuoja (žaidžia tenisą, padelį, važinėja dviračiu), tai patvirtina kad atsakovas yra stiprios sveikatos ir gali imtis priemonių susirasti darbą ar veiklą, iš kurios galėtų gauti pajamas ir teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą.

72. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Be to, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad universaliosios vaiko išmokos dydžiu būtų sumažinta vaikams šalių teiktino išlaikymo suma, nekilo. Todėl nustatyta kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo suma mažintina universaliosios išmokos dydžiu – 85,75 Eur kiekvienam vaikui.

73. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, byloje nesant duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prasto darbingumo, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių ar pan.) negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies. Nustačius, kad šalių dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 795,43 Eur suma, iš jos atėmus universalią vaiko išmoką, kiekvienai iš šalių tenkanti teiktino jai išlaikymo suma per mėnesį suapvalinus yra 337,55 Eur (760,85 Eur – 85,75 Eur / 2), atitinkamai sūnaus išlaikymui tenkanti išlaikymo suma sudaro 318,40 Eur (722,55 Eur – 85,75 Eur /2).

74. Paminėtina, kad teismas nesutinka su trečiojo asmens ,,Finansista“ atsikirtimais, kad šalių nepilnamečiams vaikams pakankama teismų praktikoje pripažįstama orientacine išlaikymo vaikams suma. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014), o atskaičius universalią vaiko išmoką ir tėvų turtinei padėčiai yra lygiavertei 274,00 Eur. Šiuo atveju priteista išlaikymo suma tik šiek tiek viršija orientacine laikomą išlaikymo sumą. Paminėtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimu priteistas vaikams išlaikymas iš atsakovo taip pat buvo didesnis nei tuo metu buvusios minimalios mėnesio algos vidurkis. Todėl atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių nepilnamečiams vaikams patiriamos ne tik įprastos (standartinės) išlaidos, tačiau yra patiriamos ir išlaidos būsto nuomai, vaikai daugiau išlaidų reikalauja papildomos vaikų veiklos, kurios pasižymi nuolatinumu ir pastovumu, didesnis dėmesys skirtinas sveikatos priežiūrai ir higienai, teismas mano, kad tik minimalios algos dydžio išlaikymo suma vienam šalių vaikui, nebūtų pakankama vaikų poreikių užtikrinimui ir neatitiktų jų interesų.

75. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 28 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

76. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

77. Vadovaujantis antstolės Virginijos Meškauskienės 2023 m. spalio 4 d. ir spalio 5 d. pažymomis nustatyta, kad ieškovė antstolei pateikė vykdyti 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš atsakovo, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 4, b. l. 60-61). Vadovaujantis antstolės pateiktomis pažymomis 2023 m. spalio 1 dienai atsakovo išlaikymo skola sudarė 21 046,68 Eur. Be to, ieškovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Klaipėdos skyriaus pažymas, iš kurių matyti, kad atsakovui tik iš dalies teikiant vaikams išlaikymą nuo 2018 metų vasario 2 d. šalių nepilnamečiams vaikams buvo mokamos vaiko išlaikymo išmokos. 2022 m. vasario 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje Nr. FV-12-65 nurodyta, kad per laikotarpiu 2021-09-01 – 2022-02-21 iš atsakovo pajamų buvo išskaityta tik 226,67 Eur suma, neišskaityta suma – 948,33 Eur. Pagal 2022 m. kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje Nr. (11.1)DV_S-17187apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas nurodytus duomenis laikotarpiu 2018-02-01 – 2021-12-01 vaikams buvo išmokėta 6 134,40 Eur suma (po 3 067,20 Eur kiekvienam vaiki), skirtingais laikotarpiais nuo 68,40 iki 72,00 Eur per mėnesį. Šie duomenys patvirtina, kad vaikams išlaikymas kartu su valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamomis išmokomis, sudarė tik nedidelę teismo sprendimu priteisto teiktino vaikams išlaikymo dalį.

78. Šiai dienai vienintelės atsakovo pajamos, kaip jau minėta yra 348,75 Eur dydžio senatvės pensija, kuri nepakankama bent iš dalies vykdyti išlaikymo pareigą, atsakovas niekur nedirba ir jau ilgą laiką nededa jokių pastangų įsidarbinti ar užsiimti veikla, kad gautų papildomas pajamas. Be to atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai kitiems kreditoriams, kurių bendra suma siekia 200 000,00 Eur (Fl. 1, b. l. 86-105). Didžiąja dalimi išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas, darbingas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o dabartinis atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir nelaikytinas pateisinamu. Be to, nesutiktina su trečiojo asmens ,,Finansista“ argumentais, kad nagrinėjamu atveju nepasikeitė aplinkybės, buvusios priimant 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003).

79. Todėl nustačius, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams periodinį išlaikymą, yra susidaręs žymus išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, ir nesant duomenų, kad atsakovas pradės teikti vaikams reikalingą išlaikymą bei galės padengti susidariusią išlaikymo skolą bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, teismo vertinimu, sudaro pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą, priešingu atveju, būtų nepašalinta grėsmė vaikų interesams.

80. Kaip minėta, atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotas 3 kambarių butas turintis 52,99 kv. m. bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 48/1000 dalys neįrengtos pastogės, turinčios 284.69 kv. m bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minimi nekilnojamieji daiktai buvo įsigyti 1997 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6-3716VZ pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto įsigijimo metu atsakovas buvo santuokoje su trečiuoju asmeniu A. N. (buvusi pavardė – I.). Atsakovo ir A. N. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 1999 m. kovo 4 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 1, b. l. 165-166, Fl. 2, b. l. 109-110).

81. Nutraukiant atsakovo ir trečiojo asmens A. N. santuoką nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Santuokos nutraukimo metu galiojusio 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – ir SŠK, netekęs galios 2001 m. liepos 1 d.) nuostatos nenumatė privalomo reikalavimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad galiojęs įstatyminis šeimos teisinių santykių reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus įgalino spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 23 straipsnis reglamentavo, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Vadinasi pagal SŠK nuostatas santuokos nutraukimas nepanaikino turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinio statuso, todėl po santuokos nutraukimo ir toliau išliko bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai jį pasidalina įstatymo nustatyta tvarka. SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustatė trijų metų ieškininės senaties terminą reikalavimui dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Ši teisės norma neapibrėžia momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų metų ieškininės senaties terminas, todėl nesant specialios normos, turi būti taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios ieškininės senaties terminus., t. y. nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos – kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2000). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu SŠK reglamentavimu, vertintina, kad atsakovo vardu įregistruotas butas ir dalis neįrengtos pastogės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui A. N.. Byloje dalyvaujantys asmenys šios aplinkybės neginčijo, priešingai, tiek šalys, tiek tretieji asmenys pripažino, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas atsakovui su buvusia sutuoktine priklauso lygiomis dalimis.

82. Nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia atsakovo ir trečiojo asmens A. N. turto padalijimo ir dalijamo turto dalių nustatymo buvusiems sutuoktiniams klausimų. Šiuo atveju yra reikšmingas atsakovo vardu priklausančio turto statuso išsiaiškinimas, siekiant parinkti nepilnamečiams atsakovo vaikams tinkamiausią išlaikymo formą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turtas gali būti perduodamas nepilnamečiams vaikams tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad pilnamečiams vaikams nėra tikslinga priteisti išlaikymą atsakovo turtu, nes šio turto valymas būtų apsunkintas, nepilnamečių vaikų interesai turėtų būti derinami su kitų savininkų interesais, tiek jiems realizuojant ketinimus gyventi minimame turte, tiek iš jo gaunant pajamas, pavyzdžiui nuomojant nepilnamečiams priklausančią turto dalį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu priteisto periodinio išlaikymo forma keistina į išlaikymą tvirta pinigų suma.

83. Nors ieškovė prašo priteisti bendrą abiem vaikams išlaikymo sumą, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek priteisinat išlaikymą, tiek jį padidinant, šalių vaikams nustatyta skirtingo dydžio mėnesinio išlaikymo sumos, kuriomis remiantis apskaičiuotinas išlaikymo tvirta pinigų suma dydis iki vaikų pilnametystės, todėl išlaikymas tvirta pinigų suma nustatytinas atskirai kiekvienam šalių vaikui.

84. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas padidinamas nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluotas šis reikalavimas dienos – 2023 m. rugpjūčio 28 d., išlaikymo tvirta pinigų suma skaičiuojamas nuo šios dienos iki vaikų pilnametystės 2029 m. spalio 7 d. t. y. už 6 metus 2 mėnesius ir 21 dieną – 74 mėnesius ir 21 dieną, taip pat pridedant iki šios datos susidariusias išlaikymo vaikams skolos sumas.

85. Todėl J. I. priteistino išlaikymo tvirta pinigų suma nuo patikslinto ieškinio reikalavimo pateikimo iki jos pilnametystės sudaro 24 539,89 Eur (337,55 Eur x 74 mėn. + (337,55 Eur \ 30 d. x 21 d.) = 24 303,60 Eur + 236,29 Eur). J. I. išlaikymui priteistina išlaikymo tvirta pinigų suma už nurodomą laikotarpį sudaro 23 784,48 Eur (318,40 Eur x 74 mėn. + (318,40 Eur \ 30 d. x 21 d.) = 23 561,60 Eur + 222,88 Eur).

86. Vadovaujantis aukščiau minėtomis antstolės Virginijos Meškauskienės pažymomis (Fl. 4, b. l. 60-61) išlaikymo abiem šalių vaikams atsakovo skola 2023 m. spalio 1 dienai sudaro 21 046,68 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolos suma apskaičiuotina iki patikslinto ieškinio, kuriuo buvo pareikštas reikalavimas padidinti vaikams priteisto išlaikymo sumas, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., antstolės nurodyta skolos suma mažintina, atimant iš jos antstolės nurodytą skolos dalį už 2023 m. rugsėjo mėnesį ir rugpjūčio mėnesio 3 dienas. Todėl atsakovo skola iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos sudaro 20 721,92 Eur (21 046,68 Eur - (578,00 Eur – 281,02 Eur = 296,98 Eur ) – (296,02 Eur / 31 d. x 3 d.) = 21 046,68 Eur - 296,02 Eur - 28,74 Eur). Taip pat atsižvelgiant, kad J. I. 2018 m. balandžio 13 d, sprendimu buvo priteistas 225,00 Eur dydžio kasmėnesinis periodinis išlaikymas, o J. I. 185,00 Eur dydžio kasmėnesinis periodinis išlaikymas, nurodyta skolos suma paskirstytina vaikams proporcingai jiems priteisto išlaikymo dydžiui, t. y. J. I. į priteistiną išlaikymą tvirta pinigų įskaitytini 54,88 procentai išlaikymo skolos sumos, o J. I. 45,12 procentai išlaikymo skolos sumos (225,00 Eur + 185,00 Eur = 410 Eur; 185,00 Eur / 410,00 Eur x 100 = 45,12 proc.; 225,00 Eur / 410,00 Eur x 100 = 54,88 proc.). Todėl J. I. tenka 11 372,19 Eur (20 721,92 Eur x 54,88 proc.) susidariusio išlaikymo skolos suma ir J. I. tenka 9 349,73 Eur (20 721,92 Eur x 45,12 proc.) išlaikymo skolos suma.

87. Remiantis aukščiau nurodytais skaičiavimais bendra nepilnametei J. I. priteistina išlaikymo tvirta pinigų suma yra 35 912,08 Eur (24 539,89 Eur + 11 372,19 Eur) ir nepilnamečiui J. I. priteistina išlaikymo tvirta pinigų suma yra 33 134,21 Eur (23 784,48 Eur + 9 349,73 Eur).

88. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Ieškovei išaiškintina, kad priteistą išlaikymą tvirta pinigų suma nepilnamečiams vaikams ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Dėl priverstinės hipotekos

89. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo vienkartine pinigų suma išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką: įkeisti šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atsakovui priklausančią dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovui priklausančią dalį 48/1000 dalies negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

90. Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Vadovaujantis CK 4.175 straipsnio 1 dalimi bei 4.185 straipsniu, hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė.

91. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl priverstinės hipotekos instituto taikymo, išaiškino, kad CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017).

92. Nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinų hipotekos taikymui sąlygų visuma: yra patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo – išlaikymo vaikams tvirta pinigų suma; ieškovė atstovaudama atsakovo kreditorius – nepilnamečius vaikus, yra pareiškusi prašymą taikyti priverstinę hipoteką; CK 3.197 straipsnis numato priverstinės hipotekos taikymo atvejį priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo; nekilnojamieji daiktai, kuriems prašoma nustatyti hipoteką atsakovui priklauso nuosavybės teise.

93. Kasacinis teismas yra pateikęs aiškinimus, kad asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018, 39–41 punktai).

94. Būtinumą nustatyti priverstinę hipoteką ieškovė grindė aplinkybėmis, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma yra didelė, atsakovo elgesys ilgą laiką linkęs vengti teikti vaikams išlaikymą, turi didelius neįvykdytus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kuris, kaip numatyta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 67 straipsnyje, pirmiausia reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar kokį nors kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Todėl įstatymų leidėjas, CK 3.197 straipsnyje įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams dėl išlaikymo užtikrinti, ją susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga – realaus išlaikymo vaikui užtikrinimu.

95. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad priverstinės hipotekos taikymas pažeistų atsakovo (skolininko) ar jo kreditorių interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas be išlaikymo skolos turi ir neįvykdytus įsipareigojimus į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims UAB „Mano Būstas Neris“, AB „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, UAB ,,Finansista“ (Fl. 1, b. l. 86-105). Paminėtina, kad ieškovė pateikė 2023 m. liepos 18 d. AB ,,Swedbank“ pažymą Nr. SR-23-11781 (Fl. 3, b. l. 113), kurioje nurodyta, kad ieškovė apmokėjo už atsakovą likusią skolos dalį pagal 1997-11-13 paskolos sutartį (kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka) ir bankas kreipėsi į notarą dėl įkeitimo išregistravimo.

96. Vadovaujantis CPK 754 straipsniu, pirmąja eile yra patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą vykdymo procese (CPK 754 straipsnio 1 dalis), visų kitų atsakovo kreditorių reikalavimai, pagal jų prigimtį, vadovaujantis CPK 754 straipsnio 4 d. tenkinami trečiąja eile. Vadinasi trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujančių kreditorių neįvykdyti reikalavimai bus tenkinami po to, kai bus patenkinti nepilnamečių vaikų reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitos pirmos eilės kreditorinių įsipareigojimų, todėl hipotekos nustatymas neturėtų įtakos byloje dalyvaujančių kitų atsakovo kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes ir nenustačius priverstinės hipotekos, atsakovo nepilnamečiai vaikai turėti pirmumą prieš trečiuosius asmenis vykdymo procese. Todėl sutiktina su ieškove, kad priverstinė hipoteka būtų papildoma apsauga nepilnamečiams vaikams išieškoti privalomas teikti išlaikymo sumas, ir tai atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pati parinkta išlaikymo forma, kuria vaikams priteistas išlaikymas, savaime neužtikrina išlaikymo prievolės tinkamą vykdymą. Taip pat nesutiktina su trečiojo asmens argumentu, kad areštuotam daiktui netaikytina priverstinė hipoteka, nes tokie aiškinimai prieštarauja teismų suformuotai praktikai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2021 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2-779-1120/2021; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 lapkričio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. I-7627-208/2016; kt.)

97. CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai, taip pat ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Be to, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.171 straipsnio 2 dalis).

98. Šiuo atveju atsakovui ir trečiajam asmeniui A. N. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 48/1000 dalies negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Buvusių sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad šis turtas jiems priklauso lygiomis dalimis. Todėl sprendžiant priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui tenkančiai nekilnojamojo turto daliai, vertintina ar ½ atsakovui tenkančios minimo nekilnojamojo turto dalies vertė nėra neproporcingai didesnė už priteistą vaikams vienkartinės išmokos sumą.

99. Byloje ieškovė pateikė VĮ ,,Registrų“ centras vidutinės rinko vertės išrašą, iš kurio matyti, kad minimo buto rinkos vertė yra 144 000 Eur (Fl. 1 b. l. 15). Atsakovas pateikė aruodas.lt internetinės svetainės išrašą, kuriame įrašyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vidutinė skelbimuose siūloma kaina galėtų būti 218 200,00 Eur, taip pat nurodyta, kad panašių butų kainos skelbimuose svyruoja nuo 154 500 iki 238 000,00 Eur. Nagrinėjamu atveju, nors tarp šalių kilo ginčas dėl turto vertės, nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių aptariamo turto vertę, nustatytą atsižvelgiant į individualias to turto savybes. Teismas patikimesniu laiko ieškovės pateiktą VĮ ,,Registrų centras“ išrašą, nes jame nurodoma kaina būdinga panašiems nekilnojamojo turto objektams, o atsakovo pateiktas įrodymas patvirtina tik už kokią kainą galėtų būti siūlomas parduoti turtas, tačiau tai nereiškia, kad už tokią kainą jis realiai galėtų būti parduotas. Beje, atsakovo pateiktame išraše nurodyta minimali siūlytina skelbimuose kaina ir ieškovės išraše nurodyta kaina skiriasi tik 10 000,00 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui priklausančią turto dalį numatoma realizuoti priverstine teismo sprendimams vykdyti tvarka. Todėl atsakovui tenkančią turto dalį parduodant iš varžytinių, jau pirmose varžytinėse pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nustatytos turto kainos, o antrose varžytinėse – 60 procentų pradinės kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, teismų praktikoje pažymima, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-881/2022). Todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovui priklauso tik dalis buto, kas savaime apsunkina jo realizavimą vykdymo procese, teismas vertina, kad priverstinės hipotekos nustatymas ½ daliai buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas proporcingu ir nepagrįstai neapsunkinančiu atsakovo padėties. Taip pat paminėtina, kad hipotekos nustatymas butui, atsižvelgiant į jo vertę, būtų pakankamas priteistos išlaikymo tvirta pinigų suma išieškojimo užtikrinimui, priverstinė hipoteka atsakovui tenkančiai neįrengtos pastogės daliai nenustatytinas.

100. Paminėtina, kad CK 4.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016, 19 punktas). Todėl jeigu įkeistas atsakovo butas bus realizuojamas vykdymo proceso tvarka, hipoteka įkeisto turto tikroji kaina bus nustatinėjama maksimaliai užtikrinant atsakovo interesus.

Dėl palūkanų

101. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 86 037,68 Eur išlaikymo vienkartine pinigų suma sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

102. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

103. Tačiau plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

104. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pakeisti vaikams išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą tvirta pinigų suma, į kurią įtraukė ne tik atsakovo išlaikymo skolą, tačiau ir visą išlaikymo iki vaikų pilnametystės sumą, kurios mokėti atsakovas pareigos neturėjo, t. y. ir sumą, kurios mokėti atsakovas pareigos neturėjo, ir kurią privalės sumokėti tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Iki kreipimosi į teismą dienos neegzistavo atsakovo prievolė sumokėti vaikams visą išlaikymo iki jų pilnametystės sumą ir ši piniginė prievolė atsakovui atsiras įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą egzistavo atsakovo nesumokėto vaikams išlaikymo skola, kuri taip pat buvo įskaičiuota į išlaikymą vienkartine pinigų suma. Esant tokioms aplinkybėms, procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteistinos tik už dalį priteistos iš atsakovo išlaikymo sumos, kurią sudaro atsakovo nesumokėto išlaikymo skola, t.y. nuo J. I. priteistinos tvirta pinigų suma 11 372,19 Eur dalies ir J. I. nuo 9 349,73 Eur dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

105. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies ir priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų viena kitai pareikštų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

106. Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo padidinimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkintas reikalavimas padidinti priteistą periodinio išlaikymo sumą todėl iš atsakovo valstybei priteistina 21,00 Eur (337,55 Eur - 316,00) + (318,40 Eur - 262,00) = (21,55 Eur + 56,40 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc) Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už patenkintą reikalavimą pakeisti išlaikymo formą iš atsakovo priteistina 531,00 Eur (337,55 Eur + 318,40 Eur) x 36 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 552,00 Eur žyminio mokesčio suma.

107. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

108. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus (Fl. 4, b. l. 82-85). Ieškovės reikalavimai šioje dalyje patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 148,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (274,00 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc.) bei 45,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 000,80 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Iš viso už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 193,00 Eur suma (148,00 Eur + 45,00 Eur).

109. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 74,25 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo J. I. tenkintas 20,48 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo J. I. tenkintas 41,88 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo tvirta pinigų suma tenkintas 80,25 proc. + reikalavimas priverstinės hipotekos taikymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintas 30,01 proc. / 5 = 54,52 proc.). Atsakovo priešieškinis buvo atmestas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 363,70 Eur (500,00 Eur x 72,74 proc. (100 proc. – (54,52 proc. + 0 proc. /2) bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas.

110. Taip pat byloje gautas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų prašymas ir pagrindimas (Fl. 3, b. l. 119-122; Fl. 4, b. l. 19-22), bendra prašoma trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 2 100,00 Eur. Atsižvelgiant į trečiojo asmens parengtų procesinių dokumentų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose apimtis ši suma neviršija Teisingumo ministro rekomendacijose nustatytų priteistinų sumų dydžių. CPK 47 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atlygintinos vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo taisyklėmis, atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo, teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo civilinėje byloje dalyvavo ir bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl šalių teisme nagrinėjamo ginčo, civilinėje byloje trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje ir prašė netenkinti pareikštų ieškovės reikalavimų, todėl jo bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (santykiu 27,26 proc. : 72,74 proc.). Tokiu atveju iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB ,,Finansista“ priteistina 572,46 Eur (2 100,00 Eur x 27,26 proc.) ir iš atsakovo pritiestina 1 527,54 Eur (2 100 Eur x 72,74 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

111. Teismas patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, todėl šios išlaidos paskirstomos šalims proporcingai priteistų ir patenkintų reikalavimų daliai (santykiu 27,26 proc. : 72,74 proc.). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,66 Eur šių išlaidų suma, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis (3,62 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), iš ieškovės jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis išmokomis dydį ir formą bei nustatyti, kad atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) nepilnametei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės turi pareigą teikti 337,55 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus, 55 ct) dydžio periodinį išlaikymą ir nepilnamečiui J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės turi pareigą teikti 318,40 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų, 40 ct) periodinį išlaikymą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis išmokomis formą į išlaikymą tvirta pinigų suma ir iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 35 912,08 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų, 08 ct) ir nepilnamečiui J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 33 134,21 Eur (trisdešimt tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus, 21 ct) išlaikymą tvirta pinigų suma, iki jų pilnametystės (2029 m. spalio 7 d.).

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo priteisto išlaikymo tvirta pinigų suma 11 372,19 Eur dalies ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 9 349,73 Eur dalies nuo patikslinto ieškinio įteikimo dienos (nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paskirti ieškovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvirta pinigų suma tvarkytoja uzufrukto teise.

Nepilnametei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 35 912,08 Eur ir nepilnamečiui J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 33 134,21 Eur išlaikymo tvirta pinigų suma išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti ½ dalį L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto jam priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,70 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus, 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB ,,Finansista“, j. a. k. 303114371, 1 527,54 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus, 54 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB ,,Finansista“, j. a. k. 303114371, 572,46 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus, 46 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 552,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,66 Eur (devynis eurus, 66 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė