- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1711-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00107-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo atsakovas A. B. (toliau – atsakovas) įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 87 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 220 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei, priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 87 Eur. Šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia daugiau lėšų, 87 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių, užtikrinti tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Be to, per ketverius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl priteistas išlaikymo dydis neatitinka išaugusių vaiko poreikių. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 440 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkantis, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų padidintas iki 100 Eur. Atsakovas sutiko, kad padidėjo išlaidos sūnaus išlaikymui, bet ne taip žymiai, kaip teigė ieškovė, nurodė, jog ieškovė nepagrindė išlaidų sūnaus išlaikymui. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena savo motinai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, yra bedarbis, negauna jokių išmokų, todėl negali savo nepilnamečiam sūnui teikti ieškovės prašomo 220 Eur išlaikymo. Atsakovas daug metų serga arterine hipertenzija, jam paskirtas ambulatorinis gydymas vaistais. Taip pat atsakovas yra paėmęs kreditus, todėl kas mėnesį bankui moka 124,95 Eur. Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 550 Eur, todėl ji nepilnamečio sūnaus išlaikymui turėtų skirti daugiau lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui po 87 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 180 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei, priteisė iš atsakovo valstybei 25 žyminį mokestį, 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 244 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, jog vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka atsakovo nurodytos pinigų sumos (100 Eur), nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, atsakovas neanalizavo vaiko išlaikymui būtinų išlaidų pobūdžio ir dydžio, nenurodė, kokiems vaiko poreikiams pagal ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją yra išleidžiama per daug.
6. Teismas konstatavo, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 440 Eur suma per mėnesį: maistas – 200 Eur, higienos reikmenys – 35 Eur, drabužiai, avalynė – 100 Eur, mokymosi, ugdymo priemonės – 20 Eur, užklasinis lavinimas – 25 Eur, vaistai, vitaminai – 25 Eur, laisvalaikis, mobilaus ryšio sąskaitos papildymai – 35 Eur. Išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendė, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimas yra būtinas. Teismas, nurodęs, kad po V. B. skirto išlaikymo priteisimo praėjo beveik penkeri metai, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, konstatavo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistas išlaikymas po 87 Eur kas mėnesį yra nepakankamas jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas, nustatęs, kad ieškovė uždirba 550 Eur per mėnesį, sprendė, kad jos nurodoma vaikui skiriama 440 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismas sutiko, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan., tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje yra akivaizdžiai užaukštintos tam tikros išlaidos – vaiko drabužiams, avalynei po 100 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 1 200 Eur per metus, higienos prekėms po 35 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 420 Eur per metus, be to, ne kasmet būtina pirkti baldus ir inventorių, sietiną su vaiko ugdymu mokykloje ar laisvalaikio pramogomis, keisti mobilaus ryšio telefoną ir pan. Teismas pažymėjo, kad nors vaikas auga, tačiau kas mėnesį nereikia pirkti sezoninių drabužių, avalynės. Teismas padarė išvadą, kad 380 Eur per mėnesį suma (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesiėmė realių, nuolatinių pastangų, siekiant gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, užtikrinančias reikiamo dydžio išlaikymo teikimą nepilnamečiam sūnui. Teismas kaip nereikšmingą vertino atsakovo nurodomų kredito sutarčių sudarymo būtinybę. Teismas teisiškai nereikšmingais laikė atsakovo argumentus, kad atsiskaityti su kreditoriumi, išlaikyti sūnų šiuo metu jam padeda jo motina, kadangi jo turtinė padėtis yra prasta. Teismas vertino, kad pakankamai brangaus automobilio įsigijimas, mobiliojo telefono keitimas rodo, jog atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui skiria tam tikras pinigų sumas, tokiu būdu siekdamas sumažinti išlaikymo pareigą savo sūnaus atžvilgiu ir ją perkeldamas savo artimiesiems, t. y. vienam iš tėvų, seneliams ar pan. Teismas nustatė, kad atsakovas daug metų serga arterine hipertenzija, dėl to konsultuotas kardiologo, jam skirtas ambulatorinis gydymas medikamentais, tačiau neįgalumas atsakovui nenustatytas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisme teigęs, jog pastaruoju metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba ir negauna jokių išmokų, siekė suklaidinti teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovui paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka, kuri 2019 metų balandžio mėnesį sudarė 349,9 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi neįgalumo, kitų išlaikytinių, yra įgijęs specialybę, todėl turi imperatyvią tėvo pareigą susirasti darbą, dirbti, kad užtikrintų savo ir nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą, sūnaus išlaikymo naštos neperkeldamas kitiems asmenims.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė nei atsakovo, tačiau ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina nuomojamame socialiniame būste, kurio išlaikymo prievolė savaime tenka ieškovei, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo, kaip jauno ir darbingo asmens (neįgalumas nenustatytas), pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką, užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šias lėšas tvarkyti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė turėjo pagrįsti, kur sūnui perka drabužius, avalynę, kur pirko stalą, kėdę, dviratį, pateikti teismui daiktų pirkimą pagrindžiančius kvitus, tačiau ieškovė to nepadarė. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kiek jai kainuoja socialinio būsto nuoma, kiek ji kas mėnesį moka už komunalines paslaugas. Teismas patikėjo ieškovės žodžiais dėl vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamų pinigų. Atsakovo manymu, ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu pasakė daug netiesos.
1.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas serga išemine širdies liga, vaistai kainuoja 30 Eur per mėnesį. Atsakovas yra baigęs vidurinę mokyklą, yra įgijęs šaltkalvio specialybę, 9 mėnesius dirbo apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Prienuose, gaudavo minimalų atlyginimą. Atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jis neturi savo būsto, santaupų, kol kas jį išlaiko jo motina. Ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo. Ieškovė yra sveika, dirbanti, gaunanti kas mėnesį apie 600 Eur atlyginimą. Dėl to ieškovė šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui gali skirti didesnę pinigų sumą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę ir patikslintą ieškinį tenkino tik iš dalies, nepadidindamas išlaikymo dydžio iki prašomos 220 Eur sumos.
2.2. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, todėl iki 180 Eur padidinta išlaikymo suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Be to, teismas mažino ieškovės nurodytų sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų dydį, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui reikalingos didesnės išlaidos negu normaliam tų metų vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui.
2.3. Atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, yra darbingas, prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų automobiliui įsigyti, naudojosi advokato paslaugomis, nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos. Tai patvirtina, kad jo turtinė padėtis nėra sunki. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklę, poreikį pirkti valstybės nekompensuojamus vaistus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl jis gali dirbti.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Šalys yra nepilnamečio V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, tėvas nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės įsipareigojo mokėti po 87 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
15. Vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 220 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Apelianto teigimu, ieškovė nepagrindė prašomos priteisti sumos, atsakovas neturi galimybių mokėti teismo priteistą išlaikymą, nes niekur nedirba, turi sveikatos problemų, yra motinos išlaikomas, be to, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
17. Minėta, kad Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteista po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 220 Eur.
18. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
19. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 87 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.
22. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus daugiau nei ketveriems metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus lanko mokyklą, būrelius. Pastebėtina, kad vaiko tėvas sutinka, jog vaiko poreikiai išaugo. Visa tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.
23. Atmestini apelianto argumentai, susiję su ieškovės pateiktu sūnaus poreikių 440 Eur sumai paskaičiavimu. Apelianto teigimu, ieškovės nurodytos sumos nepagrįstos įrodymais.
24. Pažymėtina, kad jau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus. Apylinkės teismas išsamiai analizavo vaiko poreikius, nurodytus poreikių paskaičiavimo lentelėje, jose nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių, sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 380 Eur suma.
25. Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
26. Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties vertinimo, apelianto galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
27. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Apelianto teigimu, ieškovės turtinė padėtis geresnė, todėl ji gali teikti didesnį išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 380 Eur suma, teismas iš atsakovo priteisė po 180 Eur kas mėnesį mokamas išmokas. Taigi, ieškovei tenka didesnė išlaikymo suma. Pažymėtina ir tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
29. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliantas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
30. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
31. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6063 patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei sudaro 130 Eur, todėl minėtos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, priteistinos valstybei iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.