Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, atstovei A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė J. B. ir atsakovas A. B. yra nepilnamečio V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina J. B., A. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės įsipareigojo mokėti po 87 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11-12).

Nepilnametis V. B. (duomenys neskelbtini) baigia 1 klasę (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Jo maitinimui mokykloje ieškovė per mėnesį išleidžia per 50 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16), krepšinio būrelis atsieina po 15 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25), telefono sąskaitos papildymas apie 5 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25-27), interneto ryšio paslaugos – 13 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27-28), uniforma mokyklai – 23 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 127). Vaikas skiepijamas pagal planą, papildomai paskiepytas Meningokokų B grupės vakcina Bexsero (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 29). V. B. 2019 m. kovo 9 d. patyrė kojos traumą, dėl kurios turėjo nešioti gipso langetę, gerti nuskausminamuosius vaistus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 125). Po gydymo lankė baseiną, kas atsiėjo 38 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 54).

Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui pusryčiams ir pietums pavalgyti mokykloje ji skiria po 73 Eur per mėnesį, kuriuos išperka kas mėnesį, papildomai kasdien duoda vaikui po 2 Eur, kadangi vaikas pietus valgo mokykloje 11.30 val., o lankydamas prailgintą dienos grupę iki 16.30 val. dar turi galimybę papildomai pavalgyti. Diagnozuotų ligų šalių sūnus neturi, tačiau ieškovė savo lėšomis sūnų skiepijo nuo Meningokoko, du skiepai atsiėjo 200 Eur. Sūnus, iki susižalojo ir buvo gydomas, lankė pramoginių šokių būrelį, kuris nemokamas, tačiau kainuoja drabužiai (kelnės 20 Eur, marškiniai 15 Eur), batai 45 Eur. Mokykloje sūnus dėvi uniformą, reikalinga tris kartus per savaitę pakeisti kelnes, džinsai kainuoja apie 18 - 20 Eur. Be to būtina sportinė apranga, sportiniai bateliai, priemonės kūno kultūros pamokoms. Stovykla, į kurią ketina leisti vaiką, vasarai kainuotų apie 400 Eur, kadangi pati turės tik dvi savaites atostogų. Ieškovė už 80 Eur nupirko sūnui dviratį, baseiną susidėję kaime pastatė, kas kainavo po 40 Eur. Sūnui pildo telefono sąskaitą, kas kainuoja 5 Eur per mėnesį, interneto kaina – 15 Eur, 46 kv. m. socialinio būsto, kuriame ji gyvena, išlaikymas šaltuoju sezonu kainuoja apie 150 Eur per mėnesį.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutiktų sūnaus išlaikymui skirti po 100 Eur, kurio, jo manymu, pakaktų. Teigė, kad ieškovė turėtų pagrįsti kur sūnui perka drabužius ir avalynę bei pateikti tai patvirtinančius kvitus. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad protingai naudojant išlaikymui skirtas lėšas pakaktų jo nurodomos sumos, nes rūbus augančiam vaikui galima nupirkti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur vienetas kainuoja po 2 – 3 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nurodydamas, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka jo nurodytos pinigų sumos (100,00 Eur), nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes bei patvirtinančių priešingai nei, kad nurodo ieškovė. Atsakovas neanalizavo vaiko išlaikymui būtinų išlaidų pobūdžio ir dydžio, taip pat nenurodė, kokiems vaiko poreikiams, pagal ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją, yra išleidžiama per daug. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 8 metų amžiaus šalių nepilnamečiui vaikui pakaktų atsakovo siūlomo teikti 100 Eur išlaikymo per mėnesį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalims nutraukiant santuoką, jų nepilnamečiui sūnui tebuvo suėję treji metai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. B. jau baigė mokykloje pirmąją klasę, lanko papildomus užsiėmimus.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išlaikymo išlaidų detalizaciją, pagal kurią nepilnamečio sūnaus V. B. tinkamą poreikių užtikrinimą sudaro 440,00 Eur suma per mėnesį: maistas – 200,00 Eur, higienos reikmenys – 35,00 Eur, drabužiai, avalynė – 100,00 Eur, mokymosi, ugdymo priemonės – 20,00 Eur, užklasinis lavinimas – 25,00 Eur, vaistai, vitaminai – 25,00 Eur, laisvalaikis, mobilaus ryšio sąskaitos papildymai – 35,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turi įgijęs šaltkalvio specialybę, prieš tai dirbo 9 mėnesius apsaugos darbuotoju, gaudavo minimalų atlyginimą. Nuo 2019 m. sausio mėnesio registruotas Užimtumo tarnyboje, išmokų negauna, neįgalumo neturi. Paaiškino, kad yra paėmęs 5 000 Eur paskolą, kurios terminas baigiasi šių metų liepos mėnesį, išsimokėtinai įsigijo automobilį už 4 000 Eur. Teigia, kad jo turtinė padėtis prasta, sau nieko neskiria, jį patį išlaiko jo mama. Tokios aplinkybės rodo atsakovo subjektyvų ir nepakankamai atsakingą požiūrį į darbą, turimus įsipareigojimus ir įrodo, jog atsakovas nesiėmė realių, nuolatinių pastangų, siekiant gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, užtikrinančias reikiamo dydžio išlaikymo teikimą savo nepilnamečiui sūnui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Kaip nereikšminga nagrinėjamu atveju vertintina ir atsakovo nurodomų kredito sutarčių sudarymo būtinybė (2017 m. birželio 23 d. atsakovas sudaręs Vartojimo kredito sutartį 5 400 Eur vartojimo kreditui gauti, kurios grąžinimo terminas iki 2022 m. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 54-55)). Nors atsakovas teigia, kad automobilį įsigijo išsimokėtinai, tačiau bylos duomenimis matyti, kad automobilis atsakovo vardu registruotas 2018 m. birželio 1 d., kai tuo tarpu vartojimo kreditas gautas 2017 m. birželio 23 d. Kitas kreditas paimtas mobiliojo ryšio telefonui įsigyti (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 56). Teismas kritiškai vertintina ir laiko teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, kad atsiskaityti su kreditorium ir išlaikyti sūnų šiuo metu jam padeda jo motina, kadangi jo turtinė padėtis yra prasta. Priešingai, pakankamai brangaus automobilio įsigijimas, mobiliojo telefono keitimas, rodo, kad atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui gali ir skiria tam tikras pinigų sumas, tokiu būdu siekdamas minimalizuoti išlaikymo pareigą savo sūnaus atžvilgiu ir ją perkeldamas savo artimiesiems, t. y. vienam iš tėvų, seneliams ar pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar, kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su sūnaus amžiumi. Ieškovė nurodo, kad vaikas išaugo, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan. Be to, per šį laiką pasikeitė ir ekonominė šalies padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl priteistas išlaikymo dydis neatitinka net minimalių išaugusio vaiko poreikių ir yra pakitęs, vaiko išlaikymui reikalinga 440,00 Eur suma kas mėnesį. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 550,00 Eur per mėnesį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-18), ji turi savo vardu registruotą automobilį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19), gyvena nuomojamame dviejų kambarių socialiniame būste (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20-24). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 52), turi įsigijęs automobilį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 53), nuo 2019 m. sausio 21 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 57), iki dirbo, gavo apie 450 Eur darbo užmokestį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 130). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės motyvuoja prasta finansine padėtimi bei sveikatos būkle. Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas eilę metų serga (duomenys neskelbtini), dėl ko konsultuotas kardiologo, skirtas ambulatorinis gydymas medikamentais (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 51), tačiau, kaip pats patvirtino teismo posėdyje, neįgalumas jam nenustatytas. Taip pat ieškovas teigia, jog jo itin sunkti finansinė padėtis, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, šiuo metu jį patį išlaiko jo motina, tačiau teisme atsakovas naudojosi privataus teisininko paslaugomis, valstybės garantuojama teisinė pagalba jam nepaskirta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 49). Dėl kreditų, paimtų asmeninių poreikių tenkinimui, teismas nelaiko pateisinančia priežastimi išlaikymo dydžiui mažinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teisme teigęs, kas pastaruoju metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba ir jokių išmokų negauna, siekė suklaidinti teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV nuo 2019 m. kovo 14 d iki 2019 m. gruodžio 13 d. jam paskirta ir mokama nedarbo draudimo išmoka, kuri š. m. balandžio mėnesį sudarė 349,90 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 132). Bylos duomenimis atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo, kitų išlaikytinių neturi, turi įgijęs specialybę, todėl turi imperatyvią tėvo pareigą susirasti darbą, dirbti, kad užtikrinti tiek savo paties, tiek ir nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą, sūnaus išlaikymo naštos neperkeldamas kitiems asmenims.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo būtinumas yra pagrįstas. Po V. B. skirto išlaikymo priteisimo praėjus beveik penkeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 87,00 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Nors ieškovė nurodo, kad vaiko tinkamam poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 440,00 Eur, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pati ieškovė uždirba 550 Eur per mėnesį, todėl jos nurodoma vaikui skiriama 440,00 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Sutiktina, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui bei laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan., tačiau ieškovės pateiktoje vaikų poreikių lentelėje, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai užaukštintos tam tikros išlaidos, t. y. vaiko drabužiams, avalynei – po 100,00 Eur kas mėnesį, kas sudarytų 1 200,00 Eur per metus, higienos prekėms po 35,00 per metus sudarytų jau 420,00 Eur sumą. Ne kasmet būtina pirkti ir baldus bei inventorių, sietiną su vaiko ugdymu mokykloje ar laisvalaikio pramogomis, keisti mobilaus ryšio telefoną ir pan. Nors vaikas auga, tačiau sezoninių drabužių kas mėnesį pirkti taip pat nebereikia, juo labiau nereikia kiekvieną mėnesį pirkti ir avalynės. Vienok, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Todėl nagrinėjamoje situacijoje manytina, kad 380,00 Eur per mėnesį suma aštuonerių metų amžiaus vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas.

Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė nei atsakovo, tačiau ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina nuomojamame socialiniame būste, kurio išlaikymo prievolė savaime tenka ieškovei. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo, kaip jauno ir darbingo asmens (neįgalumas nenustatytas), pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką, užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki V. B. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šias lėšas tvarkyti ieškovei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5-6). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei J. B. sudaro 305,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 122), todėl minėtos išlaidos, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 25,00 Eur ((180,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 8 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-950/2014, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo A. B. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 87,00 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir iš atsakovo A. B. nepilnamečio sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisto po 180,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. vasario 6 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti ieškovei J. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 7,16 Eur (septynis eurus šešiolika ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 244,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.