- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- I-7627-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.8.1.4Hipoteka arba įkeitimas
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. L., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 11–12), kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išregistruoti nustatytą priverstinę hipoteką.
Pareiškėjas paaiškina, kad jo kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 614,41 Eur skolos išieškojimo iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir J. Č.), 3 eilės išieškotojo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Šiaulių energija“ naudai; 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1012,19 Eur skolos išieškojimo iš J. Č. 3 eilės išieškotojo AB „Šiaulių energija“ naudai; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 132,94 Eur skolos išieškojimo iš J. Č. 3 eilės išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Splius“ naudai; 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 638,30 Eur skolos išieškojimo iš J. Č. 3 eilės išieškotojo AB „Šiaulių energija“ naudai; 5) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 79,37 Eur skolos išieškojimo iš J. Č. 3 eilės išieškotojo AB „Lesto“ naudai; 6) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 537,04 Eur skolos išieškojimo iš J. Č. 3 eilės išieškotojo AB „Šiaulių energija“ naudai.
Vykdant minėtas bylas pareiškėjas 2012 m. sausio 27 d. areštavo 1/34 dalį J. Č. priklausiusio 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-34-907/2016 vykdomosiose bylose miręs skolininkas J. Č. pagal apyrašą buvo pakeistas jo teisių bei pareigų perėmėju V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir V. Č.). Butas vykdymo procese buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui – R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) o 2016 m. vasario 22 d. įregistruota Buto hipoteka. 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Patvarkymas) buvo prašoma nurodyti kokiu pagrindu V. Č. paveldėtam turtui, kuriam apribojimus taiko keli antstoliai, buvo įregistruota priverstinė hipoteka bei prašoma panaikinti pritaikytus apribojimus, tačiau Skundžiamu sprendimu atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti priverstinę hipoteką. Pareiškėjas su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka ir remiasi Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-1325-480/2014, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4.178 straipsniu. Teigia, jog nepanaikinus antstolio pritaikyto nekilnojamojo turto arešto, negalimas priverstinis minėto nekilnojamojo turto įkeitimas, nes daiktas, kurio civilinė apyvarta apribota, negali būti nei sutartinės hipotekos, nei priverstinės hipotekos, objektu (CK 4.171 ir 4.175 straipsniai.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2813-281/2013.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).
Atsakovė paaiškina, kad V. Č. paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu nuo 2016 m. vasario 11 d. nuosavybės teise priklausė Butas. Nuo 2009 m. birželio 9 d. juridinių asmenų registre yra įregistruota individuali V. Č. įmonė (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė), kurios savininkas nuo įregistravimo momento yra V. Č.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 punktu, Įmonės savininko turtas yra neatskirtas nuo įmonės turto ir įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2016 m. vasario 9 d. duomenimis, Įmonės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 13 204,75 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. gegužės 31 d., todėl nuo 2013 m. vasario 1 d. įmonės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas. Siekdama, kad esamas skolinis įsipareigojimas būtų įvykdytas, VMI 2016 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti V. Č. turto priverstinę hipoteką (įkeitimą), kurio pagrindu Butui buvo nustatyta priverstinė hipoteka, taip užtikrinant įmonės 13 204,75 Eur mokestinės prievolės įvykdymą valstybės biudžetui. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ) (103 straipsnis) ir CK (4.170 straipsnio 1 dalis, 4.171 straipsnio 1 dalis, 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4.176 straipsnis), turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra mokesčių administratoriaus teisė, kuria buvo pasinaudota, priimant 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti V. Č. turto priverstinę hipoteką. Nepavykus išieškoti iš įmonės turto, jai ir toliau nevykdant pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, VMI pagrįstai taikė priverstinio išieškojimo priemonę.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad priverstinės hipotekos nustatymas daiktui, kuris yra anksčiau areštuotas kitų kreditorių naudai, pažeidžia tokių kreditorių teises, todėl yra neteisėtas. Mano, kad pareiškėjo minima Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1325-480/2014 neturi precedentinės galios, nes teismų praktiką Lietuvoje formuoja ne apeliaciniai, o Kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, nagrinėdamas priverstinės hipotekos taikymo sąlygas, konstatavo, kad priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu. Tokią pačią išvadą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kyla dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 13–14), kuriuo atsisakyta išregistruoti nustatytą priverstinę hipoteką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako, o visų pirma pažymi, jog mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 straipsnio 4 dalis). Remiantis MAĮ 103 straipsnio komentaru, minėtame straipsnyje nurodyta priverstinė hipoteka ar įkeitimas, užtikrinant mokestinės prievolės įvykdymą, atsiranda vienašališku mokesčių administratoriaus sprendimu, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo valią, todėl mokesčių mokėtojo sutikimo nustatyti ir įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nereikia. Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Be to, remiantis LVAT bei LAT praktika priverstinės hipotekos taikymas nėra ribojamas to paties turto areštu (LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. A556-68/2013, LAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Taigi, iš minėtos teismų praktikos bei CK normų aiškiai matyti, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam turtui. Taip pat, tai patvirtina ir MAĮ 103 straipsnio komentaras, todėl pareiškėjo teiginys, jog hipoteka Butui negalėjo būti nustatyta yra nepagrįstas. Argumentas dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo taip pat atmestinas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui neįvykdžius mokestinės prievolės, hipotekos (įkeitimo) kreditorius turi teisę pirmiau už kitus mokesčių mokėtojo kreditorius visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės (MAĮ 103 straipsnio komentaras).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2813-281/2013, tačiau pažymėtina, jog apygardų administraciniai teismai teismų praktikos neformuoja. Be to, minėtoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir LVAT nurodė, jog „pareiškėjui reiškiant iš esmės neteisingą reikalavimą, kuris negali būti patenkintas, negali turėti reikšmės ir skundo motyvai dėl galimybės taikyti hipoteką areštuotam apelianto turtui“, todėl LVAT dėl galimybės taikyti hipoteką areštuotam turtui nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo remtis pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovė skundžiamu 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai pareiškėjui nurodė, jog nėra pagrindo išregistruoti priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka VMI 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-303 nustatytą tokio sprendimo turinį ir formą, todėl naikinti Skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo. Atmetus pirmąjį pareiškėjo reikalavimą atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas įpareigoti VMI išregistruoti nustatytą priverstinę hipoteką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo antstolio A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.