Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-574-950/2014 pagal pareiškėjos S. G. prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoto asmens B. J. H. nekilnojamam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl priverstinės hipotekos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). Pagal CK 4.175 str. 3 d. hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga, tokių kaip vaiko interesų prioritetinė apsauga (CK 3.197 str.), sutuoktinių interesų prioritetinė apsauga (CK 3.72 str. 10 d.), ūkininko ūkio išsaugojimo prioritetinė apsauga (CK 5.71 str.) ir pan. Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 įsakymu iš skolininko B. J. H. buvo priteistas išlaikymas dukrai M. H., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės bei 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. (b. l. 5). Antstolio R. S. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 įsakymas Nr. L2-7586-451/2013 dėl išlaikymo išieškojimo, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki dukros M. H., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės iš skolininko B. J. H. išieškotojos S. G. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00802. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis turtas, kuriam apeliantė prašo nustatyti priverstinę hipoteką, yra apsunkintas – skolininko B. J. H. nekilnojamam turtui – žemės sklypui ir statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), antstolis R. S., vykdantis Kauno apylinkės teismo 2013-03-20 įsakymą dėl išlaikymo M. H., gim. (duomenys neskelbtini), bei išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, yra pritaikęs areštą (b. l. 11-17). Turto arešto, kaip ir hipotekos, paskirtis yra tokia pat. Praktiškai apeliantė prašo pritaikyti antrą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepanaikinus antstolio pritaikyto nekilnojamojo turto arešto, negalimas priverstinis minėto nekilnojamojo turto įkeitimas, nes turtas, kurio civilinė apyvarta apribota, negali būti nei sutartinės hipotekos, nei priverstinės hipotekos, objektu (CK 4.171 str., 4.175 str.).

CPK normos numato galimybę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų (CPK 759 str. 1 d.). Nustatant reikalavimų patenkinimo eilę, pagal CPK 754 straipsnį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Todėl apeliantės reikalavimas išieškoti išlaikymą vaikui, antstoliui taikant priverstinio vykdymo veiksmus, bus tenkinamas pirmąja eile.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priverstinės hipotekos nustatymas vyksta ginčo teisena, išsprendus bylą iš esmės turi būti priimamas teismo sprendimas (CPK 259 str. 1 d.), o kiti atsakovo kreditoriai trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčą užbaigė netinkamos formos teismo procesiniu dokumentu, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo nutartis, netenkinus apeliantės prašymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo, neįtakojo kitų skolininko kreditorių materialiųjų teisių ir pareigų.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.