- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-2271-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21705-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį galutinai patikslinusi, teismo prašė: 1) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 2) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos sumokant vaiko motinai (ieškovei), kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo, šalys susilaukė sūnaus. Ieškovės skaičiavimu, vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 600 Eur, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia. Ieškinyje nurodė, kad tarp vaiko tėvų nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos, vaikas visą laiką gyveno su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas teismo sprendimu būtų perteklinis. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos yra apie 800 Eur per mėnesį ir yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji. Kadangi atsakovas yra darbingas, prie vaiko išlaikymo taip pat turėtų prisidėti 300 Eur suma per mėnesį. Ieškovė taip pat prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią bendravimas vyktų nurodytomis darbo dienomis ir savaitgaliais be nakvynės, tik vaikui neprieštaraujant susitikti tėvu ir tik tėvui esant blaiviam ir susitikimų metų nevartojant alkoholio ir kitų svaiginamųjų medžiagų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš esmės neprieštarauja dėl vaiko išlaikymo ir jo teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimo, tačiau negalės prie vaiko išlaikymo prisidėti 300 Eur per mėnesį suma, kadangi 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu taip pat turi mokėti išlaikymą vyresniajam sūnui, prašė nurodytą aplinkybę vertinti priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškinyje prašoma nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomas maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus ir galimai neprieštarautų nepilnamečio interesams, būtų pakankama ne tik palaikyti tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei teismų praktikoje taikomą minimalaus išlaikymo vaikui orientacinį dydį, taip pat vertinant ieškovės turtinę padėtį, galimai pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
5.1. nustatė nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką, detalizuotą rezoliucinėje sprendimo dalyje;
5.2. iš atsakovo priteisė nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus, skirtus nepilnamečio išlaikymui pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Eur per mėnesį suma. Su ieškiniu pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodomos šios išlaidos vaikui: komunaliniams mokesčiams – 40 Eur, mokesčiui už telefoną – 30 Eur, maitinimui mokykloje – 40 Eur, transportui – 50 Eur, karate treniruotėms – 30 Eur, edukacijai mokykloje (spektakliams, lavinamiesiems užsiėmimams, ekskursijoms) – 10 Eur, mokyklos klasės fondui – 5 Eur, pratybų, užduočių knygelėms įsigyti (mokslo metų pradžioje) – 30 Eur, kanceliarinėms prekėms – 5 Eur, maistui namuose – 150 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, vasaros stovykloms – 55 Eur, higienos reikmenims – 3 Eur, viršutiniams drabužiams – 25 Eur, apatiniams drabužiams – 5 Eur, striukėms – 7 Eur, avalynei žiemai – 10 Eur, avalynei vasarai – 5 Eur, atostogoms – 25 Eur, gimtadieniams – 30 Eur, vaiko gyvybės draudimui – 30 Eur. Posėdžio metu papildomai nurodė, kad vaikas lanko futbolo treniruotes, kurioms turi būti skiriama 65 Eur per mėnesį suma. Šalys, ieškovės vertinimu, turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo sutiko tik iš dalies, nurodė, kad negalės prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo 300 Eur suma per mėnesį, kadangi turi dar vieną išlaikytinį. Nurodė, kad konkrečios sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, niekada nėra skaičiavęs. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad išlaikymą per pastaruosius trejus metus vaikui teikė ne nuolat, kai nedirbo – išlaikymo neteikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos sudaro 700 Eur per mėnesį, jis teikia 150 Eur dydžio išlaikymą kitam vaikui, turi kreditorinių įsipareigojimų apie 10 000 Eur sumai. Nurodė, kad sutiktų šalių vaiko išlaikymui skirti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Į bylą pateiktos neformaliojo ugdymo – 2022 m. rugsėjo 23 d. Sporto mokymo sutartis, Sporto klubo sutartis – taisyklės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių vaikas lanko futbolo ir karate treniruotes. Į bylą nėra pateiktų kasmėnesinių mokėjimų už šias neformaliojo ugdymo paslaugas, tačiau atsakovas aplinkybių, kad sūnus lanko užsiėmimus neginčijo. Teismo vertinimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už šalių sūnaus futbolo treniruotes yra mokama 65 Eur, o karate treniruotes – 30 Eur per mėnesį. Iš į bylą pateiktos 2021 m. vasario 22 d. Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo Metinės ataskaitos nustatyta, kad šalių sūnus yra apdraustas Garantuotų palūkanų gyvybės draudimu, draudimu nuo traumų dėl nelaimingo atsitikimo, draudimo laikotarpis – iki 2031 m. balandžio 30 d. Pateikta Pažyma apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas patvirtina, kad ieškovė 2020 m. sumokėjo 360 Eur draudimo įmokų, vieno mėnesio įmokų suma – 30 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – AB „Telia Lietuva“ mokėjimo nurodymas pervesti įmoką, mokėjimo kvitas, mokėjimo nurodymas UAB ,,Bitė Lietuva“, 2022 m. spalio 2 d. UAB „Kesko Senukai Lietuva“ Prekių įsigijimo dokumentas Nr. 03RRV00492596 – patvirtina patiriamas išlaidas ryšio paslaugoms, smulkių buitinių prietaisų (telefonų, kompiuterių ir pan.) įsigijimui, todėl ieškovės nurodomos 30 Eur per mėnesį išlaidos pripažintos pagrįstomis. Nesant ginčo, pagrįstomis pripažintinos ir išlaidos maistui namuose – 150 Eur, mokykloje – 40 Eur, komunaliniams mokesčiams – 40 Eur, mokyklos grupės fondui – 5 Eur, kanceliarinėms prekėms – 5 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, higienos reikmenims – 3 Eur, drabužiams (viršutiniams, apatiniams, avalynei, striukėms) – 52 Eur. Ieškovė nurodė, kad pratyboms, užduočių knygelėms mokslo metų pradžioje yra patiriamos išlaidos, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 30 Eur. Atsakovas šias išlaidas ginčijo kaip nepagrįstai dideles. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad 360 Eur (30 x 12) suma per metus yra nepagrįstai didelė pratyboms mokykloje įsigyti. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė patirtas išlaidas pratyboms, užduočių knygelėms patvirtinančių įrodymų, todėl, remiantis visuotinai žinomomis kainomis, nesant pateiktų įrodymų, teismas pripažino, kad pagrįsta suma šiam poreikiui per metus patenkinti yra 72 Eur, o per mėnesį – 6 Eur. Išlaidos transportui vaiko daliai sumažintos iki 40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į vaiko lankomus užsiėmimus, teismas sprendė, kad protinga suma vaiko lankomiems neformaliojo užsiėmimo būreliams per mėnesį laikytina 70 Eur (įvertinus ir tai, kad savivaldybė vaikui teikia neformaliojo ugdymo krepšelį). Teismo vertinimu, protinga suma, įtrauktina į vaiko poreikių stovykloms, pramogoms yra 65 Eur / mėn. Tokiu būdu, nustatyta, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 556 Eur suma.
9. Teismas nustatė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba. Duodamas paaiškinimus teigė, kad dirba baldininku, jo pajamos sudaro vidutiniškai 700 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų neturi. Į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus. Sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neįvardino ir atsakovas. Remiantis šalių paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis apie Lietuvos teismuose nagrinėtas bylas, nustatyta, kad atsakovas turi dar vietą išlaikytinį – A. G. (A. G.) gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu yra priteistas po 400 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad prie vyresniojo sūnaus išlaikymo prisideda po 150 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateiktų kreditorių pranešimų, pažymos apie išieškomą skolos likutį nustatyta, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismo posėdyje teigė, kad jų bendra suma siekia 10 000 Eur.
10. Ieškovės darbo užmokestis, VSDFV duomenimis kartu su gautomis VSDFV išmokomis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 372 Eur neatskaičius mokesčių (apie 880–890 Eur atskaičius mokesčius). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji turi piniginį įsipareigojimą už transporto priemonę, mėnesinė įmoka per mėnesį sudaro apie 70 Eur. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta.
11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintinos ne tik jo pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamų ir gebėtų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Be to, įvertinus tai, kad oficialiai nedirba, galimai neatskleidė ir savo tikrosios turtinės padėties.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju šalių turtinė padėtis, įvertinant jų gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, turtą yra tokia, kad valstybės pagalba auginant vaiką / vaikus jiems yra reikalinga, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Nustatyta, kad ieškovei yra mokami 73,50 Eur dydžio vaiko pinigai. Teismas, nurodė, kad iš 556 Eur atimtina 73,50 Eur išmokos suma, o 482,50 Eur suma, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstytina įvertinus tai, kad ieškovei tenka pagrindinė rūpesčio vaiku dalis, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių. Teismas sprendė, kad iš atsakovo sūnui priteistinas 250 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti 190 Eur dydžio išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus, skirtus nepilnamečio išlaikymui pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Taip pat, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nustatė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 556 Eur suma, nors ieškovė daugumai nurodomų išlaidų nepateikė patvirtinančių dokumentų. Ši suma galimai teismo nustatyta artima minimaliai mėnesinei algai atskaičius mokesčius (MMA – 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur). Teismas turėjo pareigą nustatyti nepilnamečio vaiko konkrečius poreikius, o ne tik formaliai vadovautis įtvirtintu minimalios mėnesio algos orientaciniu kriterijumi. Taigi, teismo padaryta išvada, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 556 Eur suma, yra visiškai nepagrįsta.
14.2. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamų ir gebėtų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Apeliantas stengiasi uždirbti daugiau pajamų, rasti geriau apmokamą darbą, tačiau neturint išsilavinimo, tai padaryti sunku. Atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantas turi neribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas vaiko išlaikymui. Be to, priteistas išlaikymas vaikui ženkliai pablogintų apelianto turtinę padėtį, nes jam neliktų piniginių lėšų nei pragyvenimui, nei kreditoriams įsipareigojimams dengti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikius patenkina 556 Eur suma. Iš šios sumos teismas atėmė 73,50 Eur dydžio vaiko pinigus ir tarp šalių paskirstė 482,50 Eur dydžio išlaikymo sumą, iš atsakovo priteisiant 250 Eur išlaikymo dydį sūnui. Ieškovė nesutinka, kad nepagrindė vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų. Priešingai, ieškovė pateikė dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus: neformaliojo ugdymo sutartis, kurios patvirtina, kad vaikas lanko futbolo (65 Eur) ir karatė treniruotes (30 Eur); 2021 m. vasario 22 d. Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo metinę ataskaitą, kuri patvirtina, kad vaikas draustas gyvybės draudimu (30 Eur); AB „Telia Lietuva“ mokėjimo nurodymą pervesti įmoką, mokėjimo kvitą, mokėjimo nurodymą UAB „Bitė Lietuva“, 2021 m. spalio 2 d. UAB „Kesko Senukai Lietuva“ prekių įsigijimo dokumentą Nr. 03RRV00492596, kurie patvirtina mobiliojo ryšio teikiamas paslaugas vaikui (30 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko išlaidos maistui siekia 150 Eur namuose ir 40 Eur mokykloje, iš viso – 190 Eur. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti nėra didelės, kad būtų laikytinos neprotingomis ir jas reikėtų mažinti. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė, kad šios išlaidos galėtų būti mažesnės ir su kuria jų dalimi jis nesutinka. Be to, nebūtina įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, mokslo, higienos priemonės, drabužiai, lėšos viešojo transporto priemonėms, telefono sąskaitoms, mokyklos uniformai, laisvalaikiui bei būsto, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui.
15.2. Nors atsakovas nurodė, kad teismas išlaikymo dydį nustatė pagal MMA dydžio kriterijų, o tai nėra sektina praktika, tačiau teismų praktikoje bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, išaiškinta, kad tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Dėl šios priežasties ieškovei nebuvo būtina įrodyti visų vaiko poreikiams tenkinti būtinų išlaidų, ypač tų, kurios yra visuotinai žinomos.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat siekia atkreipti dėmesį į savo turtinę padėtį. Nurodė, kad neva deda pastangas, kad rastų geriau apmokamą darbą ir gautų didesnes pajamas, tačiau neturi išsilavinimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis deda pastangas, kad gautų didesnes pajamas.
15.4. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną sūnų, kuriam teikia 150 Eur dydžio išlaikymą. Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi skolų už maždaug 10 000 Eur sumą, jokio turto neturi. Tačiau vien tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką ir daug skolų nėra pagrindas mažinti priteistą sumą antrojo sūnaus išlaikymui. Be to, pats atsakovas pripažino, kad 10 000 Eur skolos susidarė dėl jo kaltės. Taip pat, pažymėta, kad atsakovas ilgą laiką neteikė išlaikymo vaikui iki kreipimosi į teismą dienos, bet ieškovė ieškiniu neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo, o šias išlaidas prisiėmė sau.
15.5. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu už vairavimą esant neblaiviam ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Tokia atsakovo priklausomybė galimai sumažina jo galimybes gauti geriau apmokamą darbą ir didesnes pajamas, be to, už minėtus nusižengimus atsakovas turėjo mokėti baudas. Tai rodo, kad atsakovo skolos susidarė dėl jo paties netinkamo elgesio. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas niekur nedirba, bet teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba neformaliai (t. y., galimai darbdavys jo nėra įdarbinęs, o darbo užmokestį moka iš neapskaitytų pajamų). Dėl šios priežasties atsakovas galimai kreditoriams nedengia įsiskolinimų ir jie nemažėja, o kaip tik didėja. Toks atsakovo elgesys taip pat lemia prastėjančią jo turtinę padėtį, nes teisėtai įsidarbinus, atsakovas dengtų savo įsiskolinimus ir jau būtų grąžinęs visas ar bent dalį savo skolų kreditoriams.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovas nurodė, kad dirba baldų surinkėju ir uždirba 700 Eur atlyginimą, tačiau visuotinai žinoma, kad baldų surinkėjų darbo užmokestis rinkoje yra gerokai didesnis (vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra apie 1 200 Eur). Be to, atsakovas gali registruotis Užimtumo tarnyboje į persikvalifikavimo kursus, kuriuos finansuoja valstybė ir įgyti naują, geriau apmokamą profesiją, bet nepateikė įrodymų, kad būtų ėmęsis tokių veiksmų. Vien dėl atsakovo turtinės padėties, kurią iš esmės lėmė jo netinkamas gyvenimo būdas, nėra pagrindo mažinti iš jo vaikui priteisto išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pagrįstumo ir dydžio
18. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 38 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Atitinkamai mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą priteisti nepilnamečiam šalių sūnui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė, pagrįsdama išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti dydį nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 595,00 Eur per mėnesį suma (I t., b. l. 7, vaiko poreikių vertinimo lentelė). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus: neformaliojo ugdymo sutartį, pažymą apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir kitus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas, skirtas vaiko poreikiams (I t., b. l. 27, 28, 29, 36, 110-111), sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 556 Eur suma. Be to, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalių turtinė padėtis nėra itin gera, jiems valstybės pagalba auginant vaiką yra reikalinga, nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažino valstybės Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamų išmokų dydžiu (73,50 Eur per mėnesį) ir tik po to nustatė tėvų teiktino išlaikymo dalis. Atsižvelgdamas į tai, ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtina suma šioje byloje yra 482,50 Eur arba po 250 Eur iš kiekvienos iš šalių (556 – 73,50/2).
23. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, nepagrįstai vadovavosi minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, ieškovė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų dydžio nepagrindė, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytas vaiko poreikių dydis.
24. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, minėta, ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui jo tėvas ar motina apskritai nėra įpareigotas įrodinėti. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą tik būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Dėl šios priežasties, minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, kadangi minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
25. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20 punktą; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, būtent ir atliko vaiko poreikių vertinimą, nustatydamas šioje byloje šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtiną sumą. Taigi, ieškovei pagrindus didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų vaikui būtinumą, o atsakovui nepaneigiant nurodytų aplinkybių bei pateiktų vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės nei ieškovės nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikui išlaikyti nagrinėjamu atveju reikalinga 482,50 Eur suma arba po 250 Eur iš kiekvienos iš šalių.
27. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).
28. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad sutiktų sūnaus išlaikymui skirti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mažesnį nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui priteistino išlaikymo dydį grindė savo finansine padėtimi, ribotomis galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą, aplinkybe, kad turi kreditorinių įsipareigojimų.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktą).
30. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovas nedirba (I t., b. l. 114-120), nuo 2021 m. gruodžio 10 d. įregistruotas užimtumo tarnyboje (bedarbis) (I t., b. l. 125). Duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu atsakovas teigė, kad jo pajamos sudaro vidutiniškai 700 Eur per mėnesį (2021 m. gruodžio 8 d. parengiamasis posėdis 21:00-22:00, 2022 m. vasario 4 d. teismo posėdis 01:00:33-01:22:56, 8:00-8:40, 1:07:00-1:09:00, 1:12:30-1:14:00, 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdis 11:00-14:51, 12:15-12:45). Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų neturi. Į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus.
31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro iki 890 Eur (I t., b. l. 11-12, 25; II t., b. l. 37-38). Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (I t., b. l. 8-9, 23), kitų išlaikytinių neturi.
32. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, visų pirma pažymėtina, kad atsakovas, susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
33. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsakovo galėjimą pagerinti savo turtinę padėtį vertino ne tik pagal objektyvius (amžius, sveikata ir kt.), bet ir pagal subjektyvius kriterijus (atsižvelgė į nepakankamas atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, jog jis dėjo maksimalias pastangas ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją, dirbti geriau apmokamą darbą, ar dirbti papildomai ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, uždirbti daugiau pajamų, kurių dalis tektų nepilnamečio vaiko išlaikymui.
35. Pirmosios instancijos teismas, be minėtų faktinių aplinkybių tai pat nustatė, kad atsakovas turi žalingų įpročių. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiamais duomenimis apie Lietuvos teismuose nagrinėtas civilines bylas, matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-3498-1053/2022 atsakovas pripažintas kaltu už vairavimą esant neblaiviam, o 2021 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1846-990/2021 už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis.
36. Be to, iš atsakovo pateiktų kreditorių pranešimų, pažymos apie išieškomą skolos likutį nustatyta, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų (I t., b. l. 127-129), kurių bendra suma siekia 10 000 Eur, taigi bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ne tik nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, bet, priešingai, savo veiksmais esamą turtinę padėtį blogina.
37. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų A. G. (A. G.), gimusį (duomenys neskelbtini), prie kurio išlaikymo prisideda po 150,00 Eur per mėnesį (I t., b. l. 91-92), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui, kadangi atsakovas, kaip minėta, nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau mokamo darbo.
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas oficialiai nedirba, atsakovo turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
39. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) bei pagrįstai pripažino atsakovo galimybes teikti sūnui A. G. (A. G.) išlaikymą, pakankamą (būtiną) jo poreikiams tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmetus, jam lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.