- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-439-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16022-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. E., ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. E., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo padidinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1088-924/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo 231,7 Eur iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teisme dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ūgis per paskutinius dvejus metus žymiai padidėjo, jis greitai išauga rūbus ir avalynę. Reikalingos papildomos lėšos mokyklai ir pietums. Ieškovas lanko tris sporto būrelius – kultūrizmo, bokso ir plaukimo, šių būrelių lankymas per mėnesį kainuoja 60 Eur. Ieškovas yra paauglys, trečiasis asmuo su sūnumi nebegalėjo gyventi vieno kambario nuomojamame bute, turėjo išsinuomoti dviejų kambarių butą, dėl to padidėjo išlaidos būstui (260 Eur nuoma ir apie 100 Eur komunalinės išlaidos). Trečiojo asmens gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 345,8 Eur, jis neturi galimybių ieškotis papildomo darbo, nes dėl ieškovo paaugliško amžiaus turi jam skirti daugiau laiko. Dėl padidėjusių išlaidų sūnaus išlaikymui trečiasis asmuo paėmė paskolas iš dviejų kredito įstaigų. Atsakovas nemokėjo didesnio išlaikymo sūnui, todėl yra susidaręs 2 000 Eur įsiskolinimas. Atsakovas nepastoviai moka išlaikymą, todėl didžioji išlaikymo našta tenka trečiajam asmeniui. Norint minimaliai patenkinti vaiko poreikius, vieno mėnesio išlaidos sudaro vidutiniškai 715 Eur: maistas namuose – 200 Eur, maistas mokykloje – 60 Eur, sūnui tenkanti buto dalis – 180 Eur, rūbai, avalynė – 60 Eur, mokyklinės išlaidos (uniforma, sportinė apranga, pratybų sąsiuviniai, knygos, įvairios rinkliavos ir t. t.) – 30 Eur, laisvalaikis, pramogos – 30 Eur, kirpykla, higienos reikmenys – 20 Eur, vaistai, vitaminai – 15 Eur, korepetitorių paslaugos – 30 Eur, transportas – 10 Eur, sporto užsiėmimai – 60 Eur, priedai kompiuteriui, telefono išlaidos – 20 Eur. Atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą sūnui, nes dirba (duomenys neskelbtini), jo metinės pajamos, atskaičiuos mokesčius, sudaro apie 54 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo neįrodinėja šalių turtinės padėties esminio pasikeitimo, lyginant su situacija, buvusia prieš dvejus metus priimant ankstesnį teismo sprendimą. Trečiasis asmuo paėmė paskolas iš dviejų kredito įstaigų prieš ieškinio pareiškimą teismui, galbūt sąmoningai sukuriant formalias prielaidas spręsti dėl sunkios finansinės padėties. Paauglys vaikas daugiausiai laiko praleidžia ugdymo įstaigoje, todėl geriau apmokamo darbo ar papildomo pajamų šaltinio neieškojimas vertintinas kaip trečiojo asmens aplaidumas ir siekis didžiąją vaiko išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Atsakovo gaunamos pajamos per 2016, 2017 metus išliko beveik tokios pačios, kaip ir priteisiant išlaikymą ankstesniu teismo sprendimu. Atsakovas 2015 metais sudarė santuoką, jo sutuoktinė nedirba pastaruosius 1,5 metų, todėl šeimos pajamas sudaro tik atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Gaunamų pajamų užtenka tik kreditiniams įsipareigojimams ir būtinosioms pragyvenimo išlaidoms padengti. Paauglio vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma yra labai didelė ir nepagrįsta vaiko poreikiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį: iš dalies pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1088-924/2014 dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šią sumą sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovo atsiskaitomąją banko sąskaitą, išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti trečiąjį asmenį, priteisė iš atsakovo valstybei 149,5 Eur antinės teisinės pagalbos išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovui tapus paaugliu, jo poreikiai yra pasikeitę ir jam augant jo poreikiai didėjo. Teismas sutiko su ieškovo būtinųjų poreikių lentele, įvertindamas, kad, nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus euro valiutą, prekės ir paslaugos pabrango, ieškovui ir trečiajam asmeniui teko nuomotis ne vieno, o dviejų kambarių būstą, įsigyti telefoną, kilo didesnis poreikis būreliams (tikslinga taisyti laikyseną, mažinti nutukimą), atitinkamai padidėjo išlaidos komunalinėms paslaugoms, korepetitoriaus paslaugoms, tuo labiau, kad ieškovas pradėjo lankyti gimnaziją. Teismas taip pat sutiko, kad išlaidos maistui padidėjo 115,19 Eur (nuo ~500 Lt (144,81 Eur) iki 260 (200 Eur + 60 Eur) suma, aprangai ir avalynei – 13,66 Eur (nuo 160 Lt (46,34 Eur) iki 60 Eur) suma, būstui (nuomai ir komunaliniams mokesčiams) – 32,29 Eur (nuo 510 Lt (147,71 Eur) iki 180 Eur), laisvalaikui ir pramogoms – 19,86 Eur (nuo 35 Lt (10,14 Eur) iki 30 Eur) suma, kirpyklai, higienai, vaistams ir vitaminams – 17,04 Eur (nuo 60 Lt (17,96 Eur) iki 35 Eur (20 Eur + 15 Eur) suma, priedams kompiuterui ir telefono išlaidoms – 41,17 Eur (65 Lt (18,83 Eur) iki 60 Eur) suma, sporto būreliams (kultūrizmui, boksui ir plaukimui) – 39,73 Eur (nuo 70 Lt (20,27 Eur) iki 60 Eur) suma, atsirado papildomos išlaidos korepetitoriaus paslaugoms – 30 Eur, transporto išlaidos sumažėjo nuo 100 Lt (28,92 Eur) iki 10 Eur, išlaidos mokyklinėms reikmėms (ne tik uniformai, bet ir sportinei aprangai, pratyboms, knygoms, rinkliavoms) išliko iš esmės tokios pačios, nes nebeliko poreikio žaislams (nuo 30,41 Eur (75 Lt + 30 Lt) iki 30 Eur). Teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę, jam reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, jog būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas.
6. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens materialinė padėtis pablogėjo, o atsakovo – pagerėjo: trečiasis asmuo neįgijo turto, jo pajamos per mėnesį iš esmės yra minimali alga, jis įgijo įsipareigojimus kredito įstaigoms, yra pradėtas priverstinis išieškojimas, trečiasis asmuo nebegali išvykti dirbti į užsienį, nes paskutiniais mokslo metais turi skirti ypatingą dėmesį sūnui, tuo tarpu atsakovas turi kilnojamojo turto (automobilį), nekilnojamojo turto, jo pajamos padidėjo nuo 4 500 Eur iki 5 200 Eur per mėnesį, atsakovo poreikiai, dabartinės sutuoktinės išlaikymas negali sąlygoti jo prievolės didesne suma išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdymo, kaip ir turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas sprendė, kad 400 Eur išlaikymo per mėnesį (atitinkamai trečiajam asmeniui tenka 315 Eur išlaikymo prievolė, t. y. mažesnė, nes jis gyvena ir dirba Lietuvoje, rūpinasi kasdienine sūnaus priežiūra, yra prastesnėje materialinėje padėtyje) priteisimas iš atsakovo nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neturi daugiau išlaikytinių, yra darbingi, neturi specialių poreikių, atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) Danijoje – ekonomiškai stipriau išsivysčiusioje valstybėje, lizinguoja prabangius daiktus, o tai rodo jo gerą ir stabilią materialinę padėtį. Teismas, nurodęs, kad trečiajam asmeniui skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovo interesams atstovauja privačia praktika užsiimantis advokatas, laikė, jog atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir ši suma yra pakankama padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu priteistas 231,7 Eur išlaikymas, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, visiškai užtikrina dabartinius vaiko poreikius, atitinka protingumo, teisingumo reikalavimus ir vaiko interesus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo priteisto išlaikymo praėjo 4 metai, todėl, ieškovui paaugus, jo poreikiai yra pasikeitę. Byloje nėra pagrįstų, neabejotinų įrodymų, jog dabartiniai vaiko poreikiai, juos lyginant su buvusiais 2014 metais, pakito iš esmės, ir jų patenkinimui nebepakanka anksčiau priteisto išlaikymo. Išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodytos išlaidos nėra pagrįstos leistinais įrodymais, yra abejotinos ir prieštaringos. Teismo proceso metu trečiasis asmuo nurodė, jog išsinuomojo butą, kurio nuomos mokestis sudaro 290 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė į bylą tai pagrindžiančių įrodymų. Vaikui priskaičiuojama buto nuomos dalis vertintina kritiškai, nes nuoma mokama ne už asmenį, o už butą. Byloje nėra pateikta ir įrodymų apie išlaidas korepetitoriaus paslaugoms apmokėti. Išlaidos rūbams, avalynei, mokyklinėms reikmėms yra akivaizdžiai užaukštintos, nes jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Trečiojo asmens apskaičiuotos būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kelia abejonių ir dėl to, jog trečiojo asmens pozicija dėl jų nėra visiškai nuosekli. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo ne kartą keitė (didino) neva patiriamas sūnaus išlaikymo išlaidų sumas. Tai leidžia manyti, jog trečiasis asmuo nėra visiškai tikras dėl konkrečių sumų. Be to, ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovas lanko tris būrelius (plaukimą, boksą ir kultūrizmą), už juos per mėnesį mokama suma sudaro 60 Eur. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog sūnus lanko du būrelius (plaukimą ir kultūrizmą), šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, tačiau išlaidos už būrelius liko 60 Eur per mėnesį. Padidėjęs kainų (pragyvenimo) lygis šalyje neturi esminės reikšmės sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje yra numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą šalyje (priteistos sumos indeksavimas). Teismas neargumentavo, kodėl 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovui priteistas išlaikymas laikytinas netinkamu ir netenkinančiu vaiko poreikių. Kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog vaiko poreikiai iš esmės padidėjo, atsirado specialiųjų poreikių, teismas turėjo pagrindą spręsti, jog iš atsakovo priteisto 231,7 Eur dydžio išlaikymo pakanka būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.
1.2. Sprendžiant, jog trečiojo asmens materialinė padėtis yra pablogėjusi, netinkamai aiškinti ir vertinti byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai. Trečiasis asmuo nurodė, jog jo pajamos yra 345,8 Eur per mėnesį, tačiau neįrodinėjo turtinės padėties esminio pasikeitimo, lyginant su situacija buvusia prieš priimant ankstesnį teismo sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu buvo konstatuota, jog trečiojo asmens pajamos buvo apie 1 000 Lt (289 Eur). Taigi trečiojo asmens turtinė padėtis yra ne pablogėjusi, bet pagerėjusi. Be to, teismo posėdžių metu trečiasis asmuo nurodė, jog papildomų pinigų užsidirba kartkartėmis prižiūrėdamas/slaugydamas vaikus, budėdamas, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys apie iš tokios veiklos gaunamas pajamas. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė nei nurodoma ieškinyje. Nors trečiasis asmuo yra įgijęs bedarbio statusą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis siekia susirasti darbą, kitu būdu gauti pajamų. Trečiasis asmuo, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, privalo imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl jo itin sunkios finansinės padėties iš esmės yra deklaratyvios, nepagristos objektyviais įrodymais.
1.3. Nepagrįstai spręsta, jog atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), gyvena Danijoje, lizinguoja prabangius daiktus, jo interesams byloje atstovauja privačia praktika užsiimantis advokatas. Aplinkybė, jog atsakovas savo vardu turi tam tikrų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, lizinguoja tam tikrus daiktus, jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad jo turtinė padėtis yra gera, priešingai, tai yra pagrindas atsirasti didelėms išlaidoms. Be to, atsakovo gaunamos pajamos per 2016, 2017 metus išliko beveik tokios pačios, kaip ir priteisiant išlaikymą ankstesniu teismo sprendimu. Tai, kad atsakovo pajamos, kaip nurodė teismas, padidėjo 700 Eur, įvertinant aplinkybę, jog atsakovas gyvena Danijoje – valstybėje, kurios pragyvenimo lygis yra aukštas, mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje, kainos yra žymiai didesnės nei Lietuvoje, turėtų būti vertinama kaip nežymus atsakovo turtinės padėties pasikeitimas, dėl kurio nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį ir juo labiau spręsti, jog dėl šios aplinkybės atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo siekia išvengti CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patiriamas išlaidas, tai, kad jo poreikiai, lyginant su buvusiais prieš 4 metus, yra iš esmės pasikeitę.
2.2. Trečiojo asmens nuomojamame bute gyvena ir ieškovas. Paaugliui sūnui reikalingas privatumas, todėl jam būtinas atskiras kambarys. Dviejų kambarių buto nuomos kaina yra didesnė nei vieno kambario buto. Taigi ieškinyje ne be reikalo nurodyta vaikui priskaičiuojama buto nuomos dalis.
2.3. Trečiojo asmens ir atsakovo sūnus yra paauglys, greitai išauga rūbus, avalynę. Išlaidų lentelėje pateikiamas patiriamų išlaidų avalynei ir rūbams per mėnesį vidurkis. Jeigu vieną mėnesį ir nėra išleidžiama pinigų rūbams ir avalynei, tai kitą mėnesį išlaidos nepilnamečio sūnaus aprangai ir avalynei gali būti dvigubai ar net trigubai didesnės nei nurodyta lentelėje.
2.4. Pasikeitus pragyvenimo lygiui, padidėjus kainoms, priteisto išlaikymo (231,7 Eur) nebepakanka būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
2.5. Aplinkybę, kad trečiojo asmens turtinė padėtis nėra gera, įrodo byloje pateikti duomenys apie trečiojo asmens kreditorinius įsipareigojimus. Iš asmens, kurio finansinė padėtis yra gera, nebūtų pradėtas priverstinis išieškojimas.
9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Atsakovas G. B. ir trečiasis asmuo J. E. yra (duomenys neskelbtini) gimusio D. B. tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-598-254/2006 iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteista po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. 2014 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuris 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo paliktas nepakeistas, išlaikymo dydis padidintas iki 800 Lt (231,70 Eur).
13. 2017 m. rugpjūčio 7 d. J. E. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sūnaus poreikių pasikeitimą, šalių turtinę padėtį.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
15. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteista po 800 Lt (231,70 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 400 Eur.
16. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
17. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
19. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Atmestini apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, trečiojo asmens, atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 231,70 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vaikui (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metų, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams.
21. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus 4 metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus lanko gimnaziją, sporto būrelius, jam samdomi korepetitoriai, vaikui augant, šeima buvo priversta nuomotis didesnį butą. Tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.
22. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu šalių nepilnamečio vaiko 715 Eur išlaikymo dydžiu. Jo nuomone, 2014 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistas 231,70 Eur visiškai užtikrina vaiko poreikius, atitinka protingumo, teisingumo reikalavimus ir vaiko interesus. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.
23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo vaiko poreikius, nurodytus D. B. poreikių paskaičiavimo lentelėje, jose nurodytų sumų realumą, išaugimą lyginant su ankstesne poreikių paskaičiavimo lentele, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių. Nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas prieš daugiau nei 4 metus, kuomet vaikas buvo 10 metų amžiaus. Išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šiuo metu vaikas lanko gimnaziją ir akivaizdu, kad jo poreikiai pasikeitė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, susijusių su alerginiu susirgimu, vaikui diagnozuotas nutukimas. Esant paminėtiems vaiko sveikatos sutrikimams, nereikia specialių žinių, kad šis vaiko poreikis turėtų būti užtikrintas.
24. Apelianto teigimu, išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodytos sumos nepagrįstos įrodymais. Apeliantas revizuoja nepilnamečio vaiko poreikius – patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms, būstui, laisvalaikiui, lavinimui, rūbams, avalynei, mokyklinėms reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu teismas į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, nesutikdamas su pateiktomis išlaidomis D. B. poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama 376,51 Eur suma. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus tėvų galimybes, 715 Eur išlaikymo suma nustatyta pagrįstai.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, ką, beje, nurodo ir pats apeliantas, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
26. Atmestini apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties nustatymo. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik atsakovo ir trečiojo asmens nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo nustatymas, kuris būtų proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir šalių turtinei padėčiai.
27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog D. B. įstatyminės atstovės materialinė padėtis yra pablogėjusi, o atsakovo pagerėjusi, netinkamai aiškino ir vertino byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Kolegija nesutinka su tokiais argumentais.
28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo J. E. turto neįgijo, nuomojasi butą, jos pajamos per mėnesį yra iš esmės minimali alga, ji įgijo įsipareigojimus kredito įstaigoms, pradėtas skolų priverstinis išieškojimas, tuo tarpu atsakovas turi tiek kilnojamojo turto (automobilį), tiek nekilnojamojo turto, jo pajamos padidėjo nuo 4 500 Eur iki 5 200 Eur (t. y. 700,00 Eur) per mėnesį.
29. Apeliantas pabrėžia, kad dėl to, jog D. B. įstatyminė atstovė į bylą nėra pateikusi duomenų apie gaunamas pajamas už kartkartėmis prižiūrėjimą/slaugymą vaikų bei budėjimą, kyla pagrįstų abejonių, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei nurodoma ieškinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta apelianto nurodyta aplinkybė tik parodo vaiko motinos siekį užsidirbti ir gauti papildomų pajamų. Apie tai, kad trečiojo asmens J. E. turtinė padėtis nėra gera, spręstina iš to, jog jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kad dėl susidariusių įsiskolinimų pradėtas priverstinis išieškojimas.
30. Vertinant apelianto turtinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tai, kad atsakovas turi išlaikyti dabartinę žmoną, negali sąlygoti jo prievolės nevykdymo didesne suma išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Aplinkybė, kad apeliantas turi žmoną, kurią išlaiko, moka įmokas jos pensijai, šiuo atveju vertintina tik kaip faktorius, patvirtinantis atsakovo gerą turtinę padėtį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
32. Nagrinėjamu atveju pagrįstai įvertinus esant geresnę tėvo turtinę padėtį, tai, kad sūnus gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai sūnaus aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą šalių sūnui. Priteistas iš apelianto 400 Eur išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
33. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
34. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
35. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteisiama 156 Eur antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama trečiajam asmeniui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5896-21857, išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-557, CPK 99 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 156 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.