- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2S-601-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16022-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. E., ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. E., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas teismo padidinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1088-924/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo 231,7 Eur iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teisme dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
4. Kauno apygardos teismas nustatė, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 4 dalies reikalavimo – už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, tokio trūkumo nenustatė, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – 45 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir tai patvirtinančiam dokumentui pateikti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). 2019 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo prašymas atidėti už apeliacinio skundo pateikimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas prašyme nurodė, kad jo kasmėnesinės būtinosios išlaidos sudaro apie 5 250–5 300 Eur, tarp jų įsipareigojimai būsto kreditui dengti (namo įsigijimui buvo paimta 1 660 000 Danijos kronų (toliau – DKK) paskola (apie 240 000 Eur), kurios mokėjimai kas mėnesį sudaro 10 123,55 DKK (apie 1 350 Eur), automobilio lizingui dengti (2018 m. rugpjūčio 9 d. likęs įsiskolinimas 278 838,93 DKK (apie 37 500 Eur), mėnesinė mokama suma – 3 774 DKK) ir kt.). Atsakovo banko sąskaitose esantis balansas yra neigiamas – JYSKE BANK įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 7 d. siekė 70 730,39 DKK (apie 9 500 Eur), NORDEA įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 17 d. siekė 73 794,68 DKK (apie 10 000 Eur). Šie duomenys patvirtina sunkią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas dirba, taigi ateityje turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, o atsakovo patiriami sunkumai dėl lėšų trūkumo vertintini kaip laikini, tačiau sudarantys teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo su elektronine civiline byla buvo persiųstas Kauno apylinkės teismui žyminio mokesčio atidėjimo klausimui išspręsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas, nenustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra tokia komplikuota (jis yra laikinai nedarbingas, jam nustatytas didelis nedarbingumo lygis ar pastaruoju metu netikėtai jis įgijo pareigą sumokėti itin didelius įsipareigojimus ir pan., dėl ko jam palyginti nedidelė žyminio mokesčio suma taptų itin reikšminga), kad jis negali sumokėti 45 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą sumokėti 45 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinantį įrodymą.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu dirba, todėl nėra aišku, kodėl šis faktas šiuo metu neleidžia, o ateityje – iki apeliacinės instancijos teismo procesinio dokumento priėmimo – leis sumokėti 45 Eur žyminį mokestį, jeigu jo apeliacinis skundas bus atmestas (tenkintas iš dalies), nėra susidariusi neįprasta (nenumatyta) situacija, dėl kurios atsakovas turi sumokėti itin didelius įsipareigojimus ir pan., todėl 45 Eur suma tiek šiuo metu, tiek ateityje traktuotina kaip turinti atsakovui tokią pačią reikšmę ir netikėtai reikšmingai šiuo metu nelemianti prastesnės turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už teikiamą apeliacinį skundą iki sprendimo/nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino prašyme pateiktų argumentų, byloje esančių įrodymų turinį ir jų visumą. Byloje atsakovas pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį ir kasmėnesines būtinąsias išlaidas, kurių suma sudaro apie 5 250–5 300 Eur: namo nuosavybės mokestis – 1 227,74 DKK (164,81 Eur), lizingo įmoka už automobilį – 3 774 DKK (506,61 Eur), paskolos įmoka už būstą – 10 123,55 DKK (1 358,94 Eur), alimentai D. B. – 1 722,5 DKK (231,22 Eur), JYSKE banko palūkanos už kreditą – 750 DKK (100,68 Eur), NORDEA banko palūkanos už kreditą – 750 DKK (100,68 Eur), MIT NURKREDIT banko palūkanos už kreditą – 800,65 DKK (107,48 Eur), mokestis už vandenį – 875,85 DKK (117,57 Eur), mokestis už dujas – 1 250 DKK (167,79 Eur), kelių mokestis – 327 DKK (43,9 Eur), išlaidos maistui – apie 7 500–8 000 DKK (1 006,7– 1 073,89 Eur), išlaidos automobilio kurui – apie 3 000–3 500 DKK (402,71–469,83 Eur), išlaidos vaistams kraujospūdžiui mažinti – 851,25 DKK (114,27 Eur), automobilio draudimas – 622 DKK (83,49 Eur), įmokos sutuoktinės pensijai – 1 500 DKK (201,35 Eur), draudimo nuo nelaimingų atsitikimų mokestis – 141 DKK (18,93 Eur), sportas ir laisvalaikis – 653 DKK (87,66 Eur), mokestis už televiziją – 208,1 DKK (27,93 Eur), mokestis už ryšio paslaugas (telefonas) (Telia) – 885,5 DKK (118,87 Eur), TV abonementas – 626 DKK (84,03 Eur), SATANDER televizoriaus lizingas – 529 DKK (71,01 Eur), profsąjungos mokestis – 608,51 DKK (81,68 Eur), t. y. atsakovo gaunamų pajamų pakanka tik einamiesiems įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms padengti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas neturi santaupų, priešingai, byloje pateikti išrašai apie atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas rodo, jog banko sąskaitose esantis balansas yra neigiamas – JYSKE BANK įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 7 d. siekė 70 730,39 DKK (apie 9 500 Eur), NORDEA įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 17 d. siekė 73 794,68 DKK (apie 10 000 Eur). Šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra nepagerėjusi. Esantys duomenys patvirtina atsakovo sunkią finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į atsakovo pateiktus argumentus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Siekiant nevaržyti teisės į apeliaciją, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir atsakovui nustatytas 7 dienų terminas sumokėti 45 Eur žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016).
10. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83–84 straipsniai). CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Asmeniui, siekiančiam žyminio mokesčio atidėjimo, tenka pareiga įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė žyminį mokestį sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-234-516/2018). Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-148-302/2019).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas 45 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo motyvavo tuo, kad byloje esantys duomenys patvirtina jo sunkią turtinę padėtį – atsakovas neturi santaupų, o atsakovo gaunamų pajamų pakanka tik einamiesiems įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms, per mėnesį sudarančioms apie 5 250–5 300 Eur, padengti.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis šiuo metu negalėtų sumokėti 45 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą. Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą, su kuria apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus apie atsakovo turtinę padėtį, ją pagrindžiančius byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad, pirma, atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo laikyti sunkia, kadangi atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas (atsakovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro daugiau kaip 5 000 Eur). Antra, atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Trečia, aplinkybė, kad atsakovas per mėnesį išleidžia apie 5 250–5 300 Eur einamiesiems įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms, nepatvirtina, kad atsakovas yra nepajėgus sumokėti 45 Eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog atsakovas, gaudamas didesnį nei 5 000 Eur darbo užmokestį, nėra finansiškai pajėgus sumokėti pakankamai nedidelį mokestį valstybei, ypač įvertinus aplinkybes, kad, pavyzdžiui, automobilio kurui atsakovas nurodo per mėnesį išleidžiantis apie 3 000–3 500 DKK (402,71–469,83 Eur). Taigi šios išlaidos nėra pastovaus dydžio, jos gali būti atitinkamai koreguojamos, dalį lėšų skiriant kitam tikslui – 45 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas šiuo metu yra laikinai nedarbingas, jam nustatytas didelis nedarbingumo lygis ar pastaruoju metu jis netikėtai įgijo pareigą sumokėti itin didelius įsipareigojimus, dėl ko jam palyginti nedidelė (įvertinus atsakovo pajamas ir išlaidas) žyminio mokesčio suma tapo itin reikšminga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovas naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, nors išlaidos tokioms paslaugoms apmokėti atsakovo nurodomoje išlaidų suvestinėje nėra įrašytos. Vadinasi, atsakovo išlaidos gali būti atitinkamai perskirstomos arba atsakovas turi kitų pajamų, kurių teismui jis nenurodo. Ši aplinkybė taip pat paneigia atsakovo argumentus dėl sudėtingos jo finansinės situacijos, negalėjimo už apeliacinį skundą sumokėti 45 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, kad būtų pagrindas atidėti 45 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, rėmėsi ir tuo, jog atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ateityje jo finansinė padėtis bus kitokia, kitaip tariant, nepagrindė antrosios būtinosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas atskirajame skunde iš esmės nepasisakė dėl šios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų šiuo aspektu net neginčijo. Taigi ir dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pagrindo atidėti atsakovui 45 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą nebuvimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį apriboja atsakovo teisę į teisminę gynybą. Kaip minėta, teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią jam įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jam naują terminą iki 2019 m. vasario 27 d. sumokėti 45 Eur žyminį mokestį ir pateikti Kauno apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį.
Nustatyti atsakovui G. B. terminą iki 2019 m. vasario 27 d. sumokėti 45 Eur žyminį mokestį ir pateikti Kauno apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.