Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. (S. B.) ieškinį atsakovui S. P. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad negavo piniginės sumos pagal 2014 m. liepos 22 d. vekselį, išrašytą 300 000 Eur sumai, ir reikalauja vekselį panaikinti (pripažinti negaliojančiu); atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo grindė tuo, kad pradėjus išieškojimą pagal kitus išrašytus vekselius, ieškovo banko sąskaitos ir turtas areštuoti, jokio neareštuoto turto neturi ir šiuo metu negali sumokėti reikiamo žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui S. B. (S. B.) terminą iki 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, tame tarpe sumokėti 4 300 Eur žyminį mokestį.Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. reikalavimų. Ieškovas nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė įrodymų pagrįsti nurodytą ieškinio pagrindą – ekonominį spaudimą ir grasinimą. Teismas nurodė, kad su ieškiniu nepateikti duomenys, ar šio ginčo vekselio pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas. Tuo atveju, jei atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo dokumento išdavimo, ieškovas turėtų apsispręsti ir ginčydamas vekselį, prašyti panaikinti išduotą notaro vykdomąjį įrašą, dalyvaujančiu byloje asmeniu turėtų būti įtrauktas vykdomąjį įrašą išdavęs notaras. Teismas konstatavo, jog vien prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Iš pateiktų faktinių aplinkybių nurodytų prašyme ir pridėtų rašytinių duomenų, teismas konstatavo nesant pagrindo išvadai, kad ieškovas pateikė visus duomenis, kurie leistų spręsti apie ieškovo realią turtinę padėtį ir žyminio mokesčio atidėjimo galimumą, nepateikė jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis artimiausioje ateityje pagerės ir jis turės materialinį pagrindą, priėmus teismo sprendimą (tuo atveju jei ieškinys nebūtų patenkintas) sumokėti žyminį mokestį, kuris yra pakankamai didelis – 4 300 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, o ši aplinkybė teismų praktikoje vertintina kaip įrodymas, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą bei aplinkybę, kad ir kitoje civilinėje byloje teismas nelaikė ieškovo turtinės padėties sunkia, nustatė terminą žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo, nes kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę gynybą.Teismas neįvertino ieškovo pateiktų duomenų ir argumentų apie turtinę padėtį, apie taikytus areštus. Pabrėžia, jog neprašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjimu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kita nutarties dalis – dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (faktinio ieškinio pagrindo pagrindimo bei įrodymų pateikimo) nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo pagal atskirojo skundo argumentus.Apeliantas teigia, jog netenkinus prašymo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Šis apelianto argumentas nepripažįstamas pagrįstu. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84straipsnis).Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė teismui VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, jog S. B. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra; Registrų centro pažymą, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis S. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Taip pat pateiktas antstolio V. Č. sudarytas turto aprašas, duomenys iš antstolių informacinės sistemos, jog S. B. atžvilgiu vykdomi trys skolų išieškojimai ir viena nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo teigimu, šie duomenys patvirtina galimybės šiuo metu sumokėti žyminį mokestį neturėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Pažymėtina, jog apeliantas duomenis apie turtinę padėtį teikė selektyviai, t. y. pateikti tik privalomai registruotino turto neturėjimą patvirtinantys duomenys bei duomenys apie vykdomus išieškojimus, tačiau duomenų apie gaunamas pajams, santaupas, turimas lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose, ir pan. ieškovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl aplinkybė apie negalėjimą šiuo metu sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą už paduodamą ieškinį pagrįstai laikyta neįrodyta.Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, rėmėsi ir tuo, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje sugebės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, kitaip tariant, nepagrindė antrosios būtinosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos, dėl kurios savo atskirajame skunde, ginčydama nutarties teisėtumą, apeliantas iš esmės nepasisakė ir teismo padarytų išvadų šiuo aspektų net neginčijo, tik nurodė, jog mano, kad ieškinys bus patenkintas. Įvertinęs visus pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 4 300 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui S. B. (S. B.) terminą iki 2018 m. kovo 12 d. sumokėti 4 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui.