- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-607-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01667-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- A. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6219-647/2021 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo dydžio vaikui nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovui jo pavardę U., atsakovei - jos pageidaujamą pavardę; nustatyti, kad šalių nepilnametei dukrai T. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), ieškovas teikia išlaikymą po 340,00 Eur kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, pradedant nuo 2021 m. birželio 1 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove apsisprendė nutraukti santuoką, todėl ikiteisminės mediacijos metu susitarė dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, todėl santuokos nutraukimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatyta tvarka nėra galimas. Mediacijos metu šalys susitarė, kad abu sutinka nutraukti santuoką neįrodinėjant sutuoktinių kaltės. Tačiau dėl to, kad jiems nepavyko susitarti dėl vienos iš santuokos nutraukimo pasekmių – t. y. dėl išlaikymo vaikui dydžio, inicijuoja santuokos nutraukimą ginčo teisena bei ginčo teisena prašo nustatyti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai. Dėl kitų sąlygų šalys susitarė mediacijos eigoje, sudarė taikos sutartį ir teikė teismui ją patvirtinti ypatingos teisenos tvarka. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nutartimi mediacijos metu sudaryta sutartis yra patvirtinta, tai yra išspręsti visi kiti klausimai, kuriuos privalu išspręsti nutraukiant santuoką – nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, išspręsti turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų vykdymo klausimai. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio šalys tarpusavyje nesusitarė mediacijos metu, todėl klausimas turi būti išspręstas ginčo teisenos tvarka. Ieškovo manymu, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl turi vienodai teikti išlaikymą mūsų dukrai. Jų gaunamos pajamos įgalina juos teikti didesnį išlaikymą dukrai nei kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientacinis kriterijus, tačiau išlaikymo suma turi būti protinga ir pagrįsta. Šalių dukra, lankydama gimnastikos užsiėmimus, turi didesnių poreikių, susijusių su sportu. Atsižvelgdamas į tai ir į kompromisų ieškojimą mediacijos metu, jis siūlė teikti vaikui išlaikymą po 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovei ši suma atrodo per maža, ir su tokia suma ji nesutiko. Ieškovo nuomone, toks išlaikymo dydis yra tikrai pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams, įskaitant ir specialiuosius, susijusius su lankomais gimnastikos užsiėmimais. Jeigu būtų nustatytas išlaikymas vaikui po 340,00 Eur per mėnesį ir toks pats išlaikymas būtų teikiamas vaiko mamos, kartu su vaiko pinigais, kuriuos moka valstybė, mergaitei tektų po 740,00 Eur per mėnesį. Ieškovas įsitikinęs, kad tai pakankama suma protingiems vaiko poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. U. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką neįrodinėjant sutuoktinių kaltės, suteikiant jai ikisantuokinę A. pavardę. Tačiau dalyje dėl ginčijamų aplinkybių pateikė priešieškinį. kuriuo prašė: priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 767,00 Eur iki dukters pilnametystės nuo 2021 m. birželio 2 d., išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę I. U.; priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą sumoje 4 017,00 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad dėl šalių santuokos nutraukimo įvyko privaloma ikiteisminė mediacija, kurios metu šalys susitarė dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Atsakovė pateikė detalią vaiko poreikių lentelę, pagal kurią dukters poreikiai mėnesiui sudaro 1 534,00 Eur. Tokie vaiko poreikiai buvo ir iki šalių santuokos nutraukimo. Nurodė, jog dukra lanko tiek grupines, tiek privačias gimnastikos treniruotes, todėl atsakovė vien dėl dukters užsiėmimų patiria papildomai 347,00 Eur per mėnesį. Iki santuokos nutraukimo dukra ne mažiau nei tris kartus per metus atostogaudavo užsienyje. Atsakovė kiekvienais metais dukrą vasaros metu leidžia į privačias stovyklas. Šalių dukrai šiuo metu yra 11 metų, ji bręsta, daug sportuoja, todėl atsakovė patiria pakankamai dideles išlaidas maistui. Dukra yra trumparegė, todėl patiriamos papildomos išlaidos linzėms, akiniams. Brendimo metu, siekiant išvengti odos problemų, naudojama speciali kosmetika nuo spuogų. Kadangi šeimos gyvenamoji patalpa, remiantis šalių sudaryta taikos sutartimi atiteko ieškovui, o atsakovei buvo išmokėta kompensacija, atsakovė, norėdama užtikrinti tinkamas sąlygas dukrai gyventi ir vystytis ketina įsigyti naują gyvenamąją patalpą. Vaiko kambario įrengimui bus reikalingi nauji baldai, bei kiti apyvokos daiktai. Atsižvelgiant į tai, kad dukters poreikiai yra dideli (dukra lanko gimnastiką, grupines ir privačias gimnastikos treniruotes, atostogauja užsienyje, privačiose vasaros stovyklose), bei į tai, kad ieškovo pajamos yra pakankamos tenkinti dukters poreikius, apsiriboti teismų praktikoje dominuojamu išlaikymu, nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovas išreiškė norą minimaliai bendrauti su dukterimi, jis turi prisidėti prie jos poreikių patenkinimo pilna apimtimi, todėl mano, kad iš ieškovo turėtų būti priteistas 767,00 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
5. Papildomai nurodė, kad šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2020 m. balandžio 11 d. ir nuo to laiko ieškovas neteikė ir išlaikymo dukrai. Ieškovas per atstovę buvo pateikęs raštą, kad jis moka bendrą šalių paskolą ir komunalinius mokesčius už butą, dėl ko laiko, kad jo dalis išlaikymo dukrai sudaro 458,00 Eur. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovo mokama paskolos ir komunalinių mokesčių dalis būtų įskaitoma į išlaikymo įsiskolinimą. Todėl ieškovo skola sudarytų 309,00 Eur per mėnesį. Todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. birželio 2 d. (13 mėnesių) – 4 017,00 Eur.
6. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės reikalavimais nesutiko ir prašė: atsakovės priešieškinį dėl 767,00 Eur išlaikymo dydžio dukrai priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti ir nustatyti išlaikymo iš ieškovo dukrai dydį tokį, koks yra nurodomas ieškinyje – 340,00 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja daug didesnės sumos nei yra būtina protingiems vaiko poreikiams tenkinti, įskaitant ir vaiko lankomus gimnastikos užsiėmimus. Tokia suma, kokios reikalauja atsakovė, niekada nebuvo skiriama vaiko poreikiams net ir šalims gyvenant kartu. Atsakovės pateikta vaiko poreikių lentelė yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir jokiais protingais duomenimis, užaukštinta daugiau nei dvigubai kiekvienoje pozicijoje. Ieškovo paskaičiavimu, pagal atsakovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, išlaidos turėtų būti tokios: vaiko pietums mokykloje išleidžiama 60,00 Eur per mėnesį, 540,00 Eur per mokslo metus; stovykla vasaros metu buvo ir pakanka vienos, kurios kaina apie 250,00 Eur; mokyklinėms priemonėms skiriama apie 150,00 Eur per metus; ekskursijoms – 100,00 Eur per metus; medicininėms paslaugoms (odontologas, vaistai, vitaminai, linzės, akiniai ir kt.) – apie 250,00 Eur per metus; drabužiams, batams tikrai pakanka apie 600,00 Eur per metus, vaiko gimtadieniui – 150,00 Eur. Taip pat pilnai pakanka per mėnesį 15,00 Eur telefonui, 30,00 Eur pramogoms, 150,00 Eur maistui namuose, būsto mokesčiai iki šiol sudarydavo apie 42,00 Eur (vaiko dalis), išlaidos kurui (vežiojant vaiką) apie 21,00 Eur. Tokiu būdu vaiko išlaidos per metus sudarė apie 5 200,00 Eur, per mėnesį vidutiniškai apie 433,00 Eur, kiekvienam tėvui tenkanti dalis – 216,00 Eur. Papildomai dukros gimnastikos treniruotėms, varžyboms ir kitoms su gimnastika susijusioms išlaidoms buvo skiriama apie 200,00 Eur per mėnesį. Taigi, ieškovo siūloma 340,00 Eur išlaikymo vaikui suma tikrai yra pakankama padengti pusei protingų vaiko išlaidų. Atsakovės lentelėje prirašyti tūkstančiai vaiko rūbams, batams, gimnastikos kostiumėliams niekada nebuvo skiriami ir neturėtų būti skiriami ateityje, ieškovas vertina tokią lentelę kaip nesąžiningą bandymą pasipinigauti. Ieškovo nuomone, neatsakingas išlaidavimas ne tik nesukuria papildomos pridėtinės vertės vaiko raidai, bet ir formuoja neigiamus vaiko būdo bruožus, charakterio savybes, todėl vaiko poreikiams skiriami pinigai turi būti naudojami atsakingai, protingai, vaiko norai neturi būti tenkinami besąlygiškai, vaikas turi suvokti pinigų vertę ir vertinti sunkų tėvų darbą juos uždirbant. Vaiko atostogos tėvams gyvenant skyriumi savaime dvigubėja, nes vaikas turi galimybę atostogauti tiek su mama, tiek su tėčiu, kiekvienam iš tėvų apmokat savas ir vaiko atostogas, ir, be kita ko, atostogaujant vaikui su tėčiu, suteikiamas ir visas vaikui reikalingas tuo metu išlaikymas, finansuojamos pramogos. Dėl naujo dukters kambario įrengimo nurodė, kad ieškovas sutiko ir siūlė atsakovei paimti visus ar dalį vaiko kambario baldų, kurie puikiai galėtų būti priderinti ir naujame vaiko kambaryje, nes vaikui buvo nupirkti geros kokybės baldai, kurie nėra susidėvėję, puikiai atrodo ir tinkami naudoti pagal paskirtį. Tačiau atsakovė atsisakė, todėl jos noras nupirkti naujus baldus/daiktus nėra objektyviai būtinas ir neturėtų būti perkeliamas ieškovui. Ieškovas siekia su dukra bendrauti maksimaliai, siūlo susitikimus, derindamas patogų vaikui ir atsakovei laiką, tačiau mergaitė yra nuteikiama prieš tėtį, jos nuotaikos nuolat svyruoja, neįmanoma protingai prisiderinti prie jos norų, kurie neretai virsta tiesiog užgaidomis, kurių mergaitė pati negali paaiškinti, kaip ir to, kodėl ji atsisako pasilikti su tėčiu visam savaitgaliui (su nakvyne) ar važiuoti atostogauti, todėl bendravimas su dukra pastaruosius metus, kai vyksta santuokos nutraukimo klausimų derinimas, yra komplikuotas ir nepilnavertis, tačiau, tikėtina, kad visiems su santuokos nutraukimu susijusiems klausimams išsisprendus, į gerą pusę pasikeis ir bendravimo su dukra klausimai.
7. Atsakovė pripažino, kad šalių susitarimu ieškovas vaiko išlaikymui skyrė 458,00 Eur sumą kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimą ji skaičiuoja iš jos pageidaujamos gauti 767,00 Eur sumos atėmus mokėtą sumą (767-458=309). Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už praėjusį laikotarpį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji nuo 2020 m. balandžio mėnesio patyrė išlaikymo vaikui išlaidas po 767,00 Eur per mėnesį.
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą savo išvadą, kurioje nurodė, kad siekiant įvertinti šeimos aplinkos sąlygas, 2021 m. birželio 21 d. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi A. U. šeimoje. Ieškovas su savo tėvu gyvena trijų kambarių bute (apie 62 kv. m.), nuosavybės teise priklausančiame dukterėčiai. Butas su visais patogumais, būste yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Sudarytos sąlygos vaiko svečiavimuisi, nakvynei, ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovas aiškino, kad nuo gyvenimo skyriumi vaikui išlaikymo neteikė, tačiau apmokėjo atsakovės namo komunalines paslaugas (vidutiniškai apie 200,00 Eur/mėn.), mokėjo būsto (kuriame gyvena atsakovė su vaiku) paskolos įmokas bankui (apie 700,00 Eur/mėn.). Ieškovas paaiškino, kad nuo 2021 m. birželio mėn. teikia 340,00 Eur/mėn. išlaikymą dukrai ir apmoka įmoką bankui. Pasak vyro, dukros poreikiai nėra dideli ar specifiniai, todėl siūlomas 340,00 Eur/mėn. išlaikymas atitiktų vaiko poreikius.
9. 2021 m. birželio 15 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi I. U. šeimoje. Atsakovė su nepilnamete dukra T. U. ir pilnamečiu sūnumi D. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena penkių kambarių nuosavame name (apie 120 kv. m.), nuosavybės teise priklausančiame abiem sutuoktiniams. Namas su visais patogumais, visais reikalingais baldais, namų apyvokos daiktais. Nepilnametė namuose turi atskirą kambarį, kuriame sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovė apsilankymo metu pasakojo, jog su ieškovu esą sutarę dėl dukros gyvenamosios vietos ir kitų klausimų, nesutaria tik dėl išlaikymo dydžio, I. U. nori gauti 740,00 Eur per mėnesį dukros išlaikymui, o ieškovas siūlo – 340,00 Eur per mėnesį. Atsakovės namuose buvo bendrauta su nepilnamete T. U.. Mergaitė šiais metais baigė 4 klases, į 5 klasę jau eis (duomenys neskelbtini), kadangi su mama kraustysis į naują namą. Mergaitė sako, kad su tėčiu palaiko ryšius, bet jie nėra labai šilti. Šiuo metu tėtis gyvena pas senelį, tačiau ir su seneliu nelabai palaiko ryšius. Mergaitė juokavo, kad ji truputį yra iš palepintų vaikų, pasiteiravus, kur mėgsta atostogauti, pasakė, kad Palangoje arba Turkijoje. Pas vaiko yra daug „Lego“ konstruktorių, kuriuos rodė specialistei, pasakodama, kad labai mėgsta juos konstruoti. Mergaitė sako, kad mama duoda jai dienpinigių, jei kartais nori susitikti su draugėmis, mama ją nuveža į Akropolį, o jei po parduotuves vaikšto su mama, tai mama duoda 20 eurų ir ji gali pirkti tai, ko norinti pati. Mergaitės kambaryje labai gražu ir tvarkinga, pasiteiravus, ar tvarkosi pati, atsakė, kad būna įvairiai. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka teikti išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2021 m. birželio 1 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340,00 Eur iki dukros pilnametystės, Skyriaus nuomone, iš ieškovo priteisiamas išlaikymo dydis yra pakankamas, kad būtų patenkinti būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė A. U. ir I. U. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o nutraukus santuoką ieškovui A. U. paliko jo pavardę – U., atsakovei I. U. suteikė mergautinę pavardę – A.; priteisė iš ieškovo A. U. išlaikymą šalių nepilnametei dukrai T. U. po 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; likusioje dalyje priešieškinį atmetė.; priteisė valstybei iš ieškovo 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš atsakovės 786,5 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
11. Teismas nustatė, kad abi šalys aiškiai išreiškė norą nutraukti santuoką, neįrodinėjant viena kitos kaltės, todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Nutraukus santuoką teismas ieškovui paliko jo pavardę – U., o atsakovei išreiškus norą susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo suteikė – A. pavardė
12. Teismas nustatė, jog ieškovas prašo priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 340,00 Eur kas mėnesį, o atsakovė prašo vaikui 767,00 Eur kas mėnesį. Teismas vertino, kad nors ieškovo pajamos ir būtų pakankamos teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, tačiau kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovės nurodomo dydžio vaiko poreikiai nėra visiškai pagrįsti. Ieškovo teigimu, iki šalys pradėjo gyventi atskirai, per mėnesį vaikui vidutiniškai reikėjo apie 433,00 Eur, t. y. kiekvienam tėvui tenkanti dalis – 216,00 Eur. Papildomai dukros gimnastikos treniruotėms, varžyboms ir kitoms su gimnastika susijusioms išlaidoms buvo skiriama apie 200,00 Eur per mėnesį. Tokiu būdu dukros mėnesiniai poreikiams reikėjo apie 633,00 Eur. Teismas vertino, jog ieškovo siūloma 340,00 Eur išlaikymo vaikui suma yra didesnė, nei pusė iki pradėjimo gyventi skyriumi vaikui būtinos sumos – 317,00 Eur (633 Eur / 2).
13. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovės nurodomos sumos vaiko rūbams, batams, gimnastikos kostiumėliams yra nepagrįstai didelės. Teismas vertino, kad tokios pinigų sumos, net ir išgalint tėvams jas vaikui skirti pagal gaunamas pajamas, negali būti laikomos protingomis išlaidomis vaiko poreikiams.
14. Teismas nustatė, jog atsakovė nepaneigė ieškovo teiginių, jog jis su dukra leidžia atostogas, kurias apmoka, perka jai daiktus (pvz. planšetę, telefoną). Atsakovė taip pat nepaneigė ieškovo teiginio, jog jis siūlė paimti jau turimus vaiko kambario baldus, kurie yra puikios būklės ir galėtų būti priderinti ir naujame vaiko būste, tačiau atsakovė atsisakė, todėl jos noras nupirkti naujus baldus/daiktus nėra objektyviai būtinas ir neturėtų būti perkeliamas ieškovui. Teismas vertino, jog atsakovės prie priešieškinio pridėti išlaidų įrodymai didžiąja dauguma nepatvirtina visų išlaidų būtinumo, racionalumo, nes, pavyzdžiui nuolatinis rūbų pirkimas nėra pagrįstas logikos dėsniais. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog visos atsakovės deklaruojamos išlaidos buvo skirtos būtent dukros poreikiams tenkinti (pavyzdžiui vaistų kiekiai (120 tablečių Decatylen N40 per mėnesį) yra akivaizdžiai per dideli nepilnametei; taip pat kai kurie vaistai (Ibuprom) yra skirti suaugusiems, bet ne vaikams).
15. Teismas sprendė, jog ieškovo nurodyti vaiko poreikiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ieškovo siūloma mokėti vaikui būtino išlaikymo dalis (340,00 Eur) yra didesnė, nei pusė MMA dydžio (468 Eur / 2 = 234 Eur), taip pat yra didesnė, nei pusė iki pradėjimo gyventi skyriumi vaikui būtinos sumos (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Teismas konstatavo, jog ieškovo siūlomas 340,00 Eur išlaikymo dydis yra protingas ir sąžiningas, pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, todėl šį ieškovo reikalavimą teismas tenkino, atitinkamai iš dalies atmetė atsakovės reikalavimą dėl 767,00 Eur dydžio išlaikymo priteisimo.
16. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už praėjusį laikotarpį. Teismas vertino, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad ji nuo 2020 m. balandžio mėnesio patyrė išlaikymo vaikui išlaidas po 1 534,00 Eur per mėnesį. Teismas taip pat pažymėjo, jog didžiąją dalį šio laikotarpio valstybėje buvo paskelbtas karantinas, todėl nevyko jokie renginiai, gimtadieniai, ekskursijos, pramogos ir kt., todėl vaiko poreikiai buvo akivaizdžiai smarkiai mažesni net nei įprastiniai. Byloje pripažinus, kad vaiko poreikiams pakaktų 340,00 Eur išlaikymo iš ieškovo, o ieškovui iki ieškinio pareiškimo apmokant atsakovei 458,00 Eur išlaidų sumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad byloje būtų susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Todėl teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė.
17. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, teismas paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė I. U. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6219-647/2021 dalį, kuria teismas nusprendė priešieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
18.1. Atsakovės teigimu, teismas realiai vaiko poreikių nenustatinėjo, neaišku kokiu pagrindu rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais, kad neva dukters poreikiai iki santuokos nutraukimo sudarė 633,00 Eur, bei nurodė, kad tam tikros išlaidos rūbams, batams ir gimnastikos kostiumėliams yra per didelės. Pažymėjo, kad po to, kai šalys nustojo gyventi kartu, t.y. 2020 m. balandžio mėnesio, ieškovas dukters išlaikymui skyrė po 458,00 Eur į mėnesį. Teismo išvados, kad vaiko poreikiams buvo skiriama 316,00 Eur suma, ar kad jiems reikia 340,00 Eur per mėnesį prieštarauja šioms aplinkybėms.
18.2. Atsakovė nurodo, jog siekiant patenkinti dukters gabumus gimnastikai, ieškovė į mėnesį išlaidžia ne mažesnę nei 463,00 Eur sumą. Ieškovo pajamos yra pakankamos, kad galėtų užtikrinti dukters poreikius sportui, kuris jai patinka ir kuriam ji yra gabi, todėl vertinant minimalius, būtinuosius poreikius minimali mėnesinė alga sudarytų 468,00 Eur plius išlaidos gimnastikai 463,00 Eur, tai bendra suma susidarytų 931,00 Eur, kas lygiomis dalimis sudarytų 465,50 Eur, todėl teismo priteista suma yra aiškiai nepagrįsta ir per maža.
18.3. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės patiriamų išlaidų kurui tenkinant dukters poreikius. Šiuo metu atsakovė yra pakeitusi gyvenamąją vietą ir kartu su dukterimi gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra mokyklą lanko (duomenys neskelbtini) mieste, 10 km. atstumu nuo namų. Atsakovė veža dukrą tiek į mokyklą, tiek treniruotes. Nuo atsakovės gyvenamosios vietos iki visuomeninio transporto stotelės yra 1, 8 km kelio pėstute, tiesioginio maršruto iki mokyklos nėra, todėl kelionė iki mokyklos viešuoju transportu užtruktų iki 1, 5 val. Kadangi atsakovė dirba nuotoliniu būdu ir turi galimybes derintis darbo grafiką, ji vežioja dukrą, tokiu būdu užtikrindama jos poreikius. Atsakovė paskaičiavo, kad per mėnesį jos nuvažiuojamas atstumas tenkinant vien šiuos dukters poreikius sudaro 1 600 km. Atsakovės transporto priemonė vidutiniškai sunaudoja apie 8 litrus degalų 100 km., dyzelino kaina šiuo metu yra apie 1,34 Eur, kas sudaro 171, 52 Eur per mėnesį. Atsakovė į lentelę įtraukė mažesnę pinigų sumą kuro išlaidoms, kadangi lentelė buvo sudaryta tuo metu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuos poreikius pridėjus prie ankstesnių sumų susidaro 1 102, 52 Eur per mėnesį.
18.4. Atsakovė nurodė, kad dukrai patiriamos išlaidos akiniams, kontaktiniams lęšiams. Kadangi dukra daug sportuoja, auga, yra išleidžiamos ir didelės išlaidos maistui. Ieškovė daug dirba, didelį dalį laiko praleidžia tenkindama dukters poreikius, todėl ne visada gali gaminti maistą pati, todėl dažnai maistas užsakomas ir iš viešo maitinimo įstaigų. Vien mokykloje pietūs kainuoja 4-4,50 Eur, kas sudaro mažiausiai 80,00 Eur per mėnesį. Teismas visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų, kad vaistus ji perka, kai būna paskelbiamos akcijos. Ji nusiperka didesnį kiekį vaistų ateičiai. Tačiau į poreikių lentelę ji įtraukė vidutiniškai per mėnesį vaistams, ar maisto papildams išleidžiamas išlaidas. Kadangi dukra daug sportuoja, auga, jai pastoviai yra perkamas vitaminas c, žuvų taukai, papildai. Nors ieškovas teigė, kad dalis vaistų skirtų suaugusiam, pvz. Ibuprom, tačiau atsakovė vaistus dukrai duoda išimtinai pagal gydytojo rekomendacijas, o gydytojo teigimu, pusė tabletės šio vaisto 11 metų vaikui yra leidžiama dozė. Analogiškai yra su drabužių ar batų pirkimu. Pažymėjo, jog atsakovė, taupydama laiką, perka drabužius ar batus internetu. Būna atvejų, kai perkami daiktai kelių dydžių, po to grąžinant dukteriai netinkamą dydį internetu. tačiau į vaiko poreikių lentelę nėra įtrauktos dvigubos sumos batams ar drabužiams.
18.5. Atsakovė į mergaitės poreikių lentelę įtraukė 1 400,00 Eur sumą atostogoms per metus, t.y. 1 atostogas užsienyje 800,00-900,00 Eur sumai ir likusi suma atostogoms Lietuvoje apie 500,00-600,00 Eur. Atsižvelgiant į dukros atostogų trukmę, į tai, kad nei vienas iš tėvų negali skirti pakankamai laiko būti su mergaite atostogų metu, tokios išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis.
18.6. Pažymėjo, jog iki santuokos iširimo dukra vasaros metu du kartus vykdavo į stovyklas- vieną gimnastikos, kitą anglų kalbos, todėl į vaiko poreikių lentelę atsakovė įtraukė dviejų stovyklų išlaidas. Kadangi atsakovė turi trumpas vasaros atostogas, o ieškovas iš viso su dukterimi atostogų nepraleidžia, siekiant užtikrinti dukters priežiūrą vasaros atostogų metu, jos turiningą laisvalaikį, minėti poreikiai taip pat yra būtini ir pagrįsti.
18.7. Teismas rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais apie baldus, visiškai nevertindamas atsakovės paaiškinimų. Spinta, kurią siūlė paimti ieškovas yra integruota, ji buvo pritaikyta prie kambario palėpėje, todėl jos paimti tiesiog nebuvo jokių galimybių. Lova mergaitei buvo pirkta prieš 7-8 metus, buvo nusidėvėjusi. Be to, išlaidoms baldams nebuvo traukiamos į dukters poreikių lentelę. Ji savo paaiškinimais tik norėjo įrodyti, kad jai ir taip tenka didesnė vaiko poreikių tenkinimo našta, o ieškovas, kuris neturi laiko ir noro tenkinti dukters poreikių kita forma, turi prisidėti prie jų tenkinimo finansiškai, juolab, kad jo turtinė padėtis tą leidžia padaryti.
18.8. Nors į bylą ir nebuvo pateikti visi ieškovo pajamas patvirtinantys įrodymai, tačiau jau ir iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovo pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės už atsakovės. tiek ieškovo turtinė padėtis, kuri yra dvigubai geresnė už atsakovės, tiek ta aplinkybė, kad ieškovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo kita forma, kad išimtinai atsakovei tenka dukters poreikių tenkinimo našta, turėjo lemti didesnio išlaikymo iš ieškovo priteisimą.
18.9. Išvadą teikianti institucija teikė byloje išvadą, kad 340,00 Eur išlaikymas yra pakankamas vien tuo pagrindu, kad jis yra didesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, nevertindamas vaiko poreikių. Teismo posėdyje institucijos atstovė nurodė, kad išlaidos atostogoms užsienyje nėra būtinos išlaidos, dėl ko į jas nėra pagrindo atsižvelgti. Tokia institucijos išvada neatitinka kasacinio teismo praktikos, nėra pagrįstas visapusiško vaiko poreikių užtikrinimo principu tėvams turint visas finansines galimybes užtikrinti poreikius.
18.10. Atsakovės nuomone, jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo sprendimo motyvai surašyti remiantis išimtinai ieškovo paaiškinimais, ieškovo procesiniais dokumentais. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai iš viso vertinami nebuvo.
18.11. Atsakovė sutinka, kad karantino metu vaiko poreikiai keitėsi, tačiau išlaidos jiems buvo panašios. Mergaitė ir karantino metu lankė privačias gimnastikos treniruotes, kurių buvo daugiau nei ne karantino metu. daugiau lėšų buvo išleidžiama maistui namuose, kai kurių rūbų įsigijimui, stalo žaidimų, knygų įsigijimui. Atostogos buvo leidžiamos Lietuvos kurortuose, kur išlaidos tikrai nėra mažesnės nei užsienyje.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. U. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovas nurodo, jog atsakovės sudaryta dukters poreikių lentelė savaime nėra įrodymas, pagrindžiantis tokių poreikių buvimą. Apeliantės nurodyti dukters poreikiai per mėnesį, sudarantys 1 721,00 Eur, yra akivaizdžiai viršijantys ne tik bet kokius protingumo standartus, bet ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, kokios sumos vaikų išlaikymui turėtų būti laikomos protingomis ir pagrįstomis, atitinkančiomis šalies pragyvenimo lygį. Reikalaudama žymiai didesnės sumos, nei teismų praktikoje priteisiamas išlaikymo vaikui vidurkis, atsakovė privalėjo įrodyti realų tokių išlaidų poreikį vaikui ir išlaidų buvimą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu vien atsakovės sudaryta lentelė prilygintina tik jos pačios paaiškinimams, kokios sumos, jos požiūriu, vaikui reikia, tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta ir įrodyta jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, kad tokia didelė suma iš tiesų yra vaikui būtina ir protinga esamu vaiko gyvenimo ir raidos laikotarpiu ar kad tokios sumos vaikui buvo išleidžiamos anksčiau, t. y. šalims gyvenant kartu.
19.2. Neteisingi yra apeliantės teiginiai, kad po to, kai šalys nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2020 metų balandžio mėnesio, ieškovas būtent dukters išlaikymui skyrė po 458,00 Eur į mėnesį. Šalių susitarimu, joms jau gyvenant skyrium, ieškovas dengė solidarią paskolą bei palūkanas už abu sutuoktinius, taip pat toliau apmokėdavo visas namo komunalinių paslaugų išlaidas, nors jame ir nebegyveno. Bendra susidaranti ieškovo dengiama suma buvo apie 750,00 Eur, įskaitant atsakovės ir vaikų komunalines išlaidas. Kad nereikėtų šalims atlikti pavedimų vienas kitam ir/ar kad nesikauptų šalių skolos vienas kitam, ieškovas pasiūlė atsakovei dengiamas už ją išlaidas (1/2 dalį solidarios prievolės bei jos ir vaikų komunalines išlaidas) laikyti ieškovo skiriamais dukros išlaikymui pinigais ir naudoti juos dukros poreikiams tenkinti iki bus išspręstas šis klausimas galutiniu šalių susitarimu ar teismo sprendimu. Atsakovei toks siūlymas buvo priimtinas. Tačiau, kai šalys išsprendė turto pasidalijimo bei paskolos perėmimo klausimus ir atsakovė su vaikais nusprendė persikelti gyventi į kitą būstą, nuo 2021 m. birželio 1 d. ieškovas mokėjo dukters išlaikymui po 340,00 Eur kas mėnesį. Kad tuo laikotarpiu, kai šalis siejo bendri įsipareigojimai bankui, ieškovas prisiėmė didesnę finansinę naštą, savaime nereiškia, kad dukters poreikiams buvo teikiamas didesnis išlaikymas – pereinamuoju laikotarpiu, sprendžiant kompleksiškai visus susijusius klausimus, įskaitant ir solidarių prievolių mokėjimo, natūralu, kad ieškovas prisiėmė didesnę naštą iki bus suderintos su banku visos paskolos ateities sąlygos, todėl šalių susitarimu didesnė suma ieškovo ir buvo skiriama (maždaug 458,00 Eur).
19.3. Pati atsakovė teisme pripažino, kad iki šiol didelės dalies jos lentelėje nurodytų išlaidų apskritai nebuvo, jos yra tik atsakovės prognozuojamos ateityje. Priešingai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovės nurodomų išlaidų objektyviai nebuvo patirta ir nėra jokių finansinių dokumentų, kurie tokias įrodytų, nes įrodymus išlaidų, kurias ieškovė objektyviai patyrė, ji išsaugojo ir pateikė teismui.
19.4. Pažymėjo, kad įprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog užklasiniai vaiko užsiėmimai, ugdymas, t. y. būreliai, sportinė veikla ir pan., įeina į būtinuosius vaiko poreikius, kuriems taikytinas orientacinis MMA kriterijus. Pats ieškovas pripažino, kad atsižvelgiant į dukters gebėjimus ir norą lankyti gimnastiką, šeima skirdavo didesnius nei įprastam būreliui pinigus – vidutiniškai apie 200,00 Eur per mėnesį, todėl mergaitei ir yra nustatytas didesnis nei įprastai priteisiamas išlaikymas, jau atsižvelgiant į šį vaiko poreikį.
19.5. Vertinant gimnastikos ir sveikatingumo studijos (duomenys neskelbtini) direktorės raštą, ieškovas pažymi, kad šią studiją vaikas pradėjo lankyti tik nuo 2021 metų rudens, tuo tarpu rašte pateikiama informacija, kaip dukra kiekvienais metais ruošiasi varžyboms, kiekvienais metais dalyvauja vasaros sporto stovyklose ir kt., akivaizdžiai vertinant ne savo turimą tiesioginę informaciją, o, tikėtina, iš vaiko mamos žodžių, nes pati (duomenys neskelbtini) studija tiesiogiai apie vaiką, kuris studijos eilę metų dar nelankė, tokios informacijos objektyviai negali turėti. Nors rašte nurodoma apie suteiktas individualias treniruotes, tačiau jokie įrodymai apie tokių treniruočių apmokėjimą nėra pateikti. Kita informacija pateikiama tik būsimuoju laiku (vaikas dalyvaus tarptautinėse varžybose ateityje ir pan.). Toks raštas turi menką įrodomąją galią objektyviems vaiko poreikiams pagrįsti ir vertintinas kritiškai.
19.6. Nors apeliantė akcentuoja teismų praktiką, kad vaiko poreikiai neturėtų būti tenkinami mažesne apimtimi, nei buvo tenkinami šalims gyvenant kartu, tačiau ji nepagrindė ir neįrodė, kad šalims gyvenant kartu buvo tenkinami tokie vaiko poreikiai, kokius ji nurodo priešieškinyje. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas neturi įrodyti neiginio, kad tokių sumų vaiko poreikiams, įskaitant gimnastiką, tėvai niekada neskyrė. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė šiuo atveju atsakovei nustato pareigą įrodyti aplinkybes, kad tokie dideli pinigai vaiko poreikiams buvo skiriami šalims gyvenant kartu ir yra skiriami dabartiniu metu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
19.7. Atmestini apeliantės teiginiai dėl vaistų pirkimo dideliais kiekiais per akcijas ateičiai (vaistai turi galiojimo terminus) bei nuolatinį maisto papildų vartojimą. Visavertis maistas, kokį gauna vaikas, yra pagrindu nenaudoti maisto papildų, juolab nuolatos, nes tai kenkia vaiko fizinei sveikatai. Šalims gyvenant kartu, ieškovas (jis yra gydytojas) draudė vaikui vartoti maisto papildus nuolat, ir to nebuvo, juos vaikas vartojo tik retkarčiais (pvz. žuvų taukus kartais žiemos periodu ar imunitetą stiprinančias mikstūras). Kitokia atsakovės nuomonė yra žalinga vaiko interesams, nors, ieškovas tiki, kad vaikas nėra maitinamas tokiu kiekiu vaistų ir maisto papildų, kaip nurodo atsakovė, o atsakovės paaiškinimai yra skirti tik išlaikymo sumai padidinti.
19.8. Drabužių ir batų išlaidas teismas pagrįstai įvertino kaip neprotingas ir neracionalias. Ieškovas pažymėjo, kad šios dienos aktualijų kontekste protinga ir racionalu būtų ugdyti vaikui atsakingą vartojimą, keitimąsi rūbais, batais, kurie vaikų išaugami per sezoną-du, skatinti nepirkti daugybės vienodų daiktų, kai jie taip greitai išaugami, tačiau atsakovė kategoriškai atmeta bet kokius bet kieno patarimus nesišvaistyti pinigais nebūtiniems daiktams ir nedidinti atliekų kalno po kiekvieno sezono. Vien tai, kad vaiko tėvai uždirba pakankamai, nėra pagrindas besaikiam vartojimui.
19.9. Ieškovas pažymėjo, jog šeima Vilniuje taip pat gyveno nuosavų namų kvartale toliau nuo miesto centro, tačiau tikrai itin retai vaikas buvo vežiojamas išimtinai tik jo reikalais. Šeima derindavo savo važiavimą į darbą, vaiko nuvežimą, po mokyklos mergaitė grįždavo pietų pas senelį (ieškovo tėvą), kuris viešuoju transportu palydėdavo ją į treniruotę, vakarais vaiką pasiimdavo namo grįžtantis tėtis/mama ar kartais senelis. Šeimai iširus, nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos (vasaros pabaigos) atsakovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos artimieji (tėvai, brolio šeima), nederindama šio klausimo su ieškovu. Pakeitus dukters gyvenamąją vietą į kitą miestą, ieškovo artimieji padėti kasdieniame mergaitės judėjime objektyviai negali. Tačiau mergaitė jau yra vyresnė, jai buvo formuojami įgūdžiai naudotis viešuoju transportu, todėl vaiko kasdienis vežiojimas automobiliu visur ir visada nėra būtinas.
19.10. Ieškovo vertinimu, atmestini apeliantės argumentai, kad į vaiko išlaikymo išlaidas įtrauktinos ir vaiko atostogų su mama išlaidos užsienyje – kiekvienas iš tėvų savo sąskaita praleidžia dalį vaiko atostogų su vaiku pagal savo galimybes, savo pasirinktoje vietoje. Ieškovas niekada neatsisakė atostogauti su dukra ir užtikrinti dalies jos atostogų turiningu poilsiu, ir ne tik neatsisakė, bet ir konkrečiai siūlė bei derinosi prie vaiko ir mamos norų bei reikalavimų. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytoja I. A. nepatvirtino, kad atsakovė grąžina jos šeimai pinigus už išvykas su visais vaikais (įskaitant šalių dukrą) laisvalaikiu, liudytoja paaiškino, kad šiuos klausimus atsakovė sprendžia su savo broliu (liudytojos vyru), todėl ji šių aplinkybių nežino.
19.11. Būtent atsakovės, o ne ieškovo pasirinkimu gyvenamasis namas ir atitinkamai paskola atiteko ieškovui, atsakovei buvo išmokėta piniginė kompensacija. Atsakovei buvo pasiūlyta pasiimti vaiko kambario baldus, kurie nebuvo ir nėra nei fiziškai, nei moraliai sudėvėti. Tik vienintelė spinta yra integruota, visi kiti baldai – lova, komoda, stalas yra laisvai pastatomi ir visiškai tinkami naudoti pagal paskirtį kitoje vietoje, yra puikios būklės.
19.12. Ieškovas pateikė visus duomenis, kokias pajamas jis gauna tiek dirbdamas užsienyje, tiek Lietuvoje, ir tie duomenys yra byloje. Skaičiuojant vaiko poreikius ir mokėtiną vaikui išlaikymą, nebuvo vertinama valstybės mokama vaikui išmoka, kuri taip pat skirtina vaiko poreikiams tenkinti.
19.13. Atsakovė neįrodė, kad vaikui turėtos išlaidos viršijo ieškovo suteiktas išlaikymui sumas, kaip ir leistinais įrodymais nepagrindė apmokėjimo už privačias treniruotes (nors tokios nebuvo leidžiamos dalį šio laikotarpio apskritai). Didelę šio laikotarpio dalį buvo uždrausta išvykti iš gyvenamosios savivaldybės ribų, taigi, keliauti po Lietuvą, kaip tą nurodo atsakovė, nebuvo objektyvios galimybės. Neįrodžius atsakovei turėtų didesnių nei įprastinės protingos vaiko poreikiams ieškovo skirtos išlaidos, teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes toks apskritai nesusidarė.
19.14. Institucija pateikė savo išvadą, remdamasi bylos medžiaga, apsilankymu vaiko tėvų namuose, pokalbiu su vaiku. Institucija įvertino vaiko gyvenimo sąlygas, užsiėmimus ir pateikė savo išvadą, jog 340,00 Eur suma iš ieškovo yra pakankama protingiems vaiko poreikiams patenkinti, įskaitant popamokinį ugdymą, lankomas treniruotes. Tai, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nesutampa su atsakovės nuomone, nereiškia, jog ši išvada neobjektyvi ar nepagrįsta, neatitinkanti teismų praktikos. Teismas vertino byloje esančius įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas kasacinio teismo praktikoje. Aplinkybė, kad teismas laikė pagrįstais ieškovo, o ne atsakovės motyvus bei vertinimus, nereiškia teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. U.. Šalys apsisprendė nutraukti santuoką ir pasinaudojo ikiteisminė mediacija kurios metu šalys susitarė dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Šalys sudarė taikos sutartį ir teikė teismui ją patvirtinti ypatingos teisenos tvarka. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi mediacijos metu sudaryta sutartis buvo patvirtinta, išsprendžiant visus klausimus, kuriuos privalu išspręsti nutraukiant santuoką – nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, išspręsti turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų vykdymo klausimai, išskyrus išlaikymą nepilnametei dukrai.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
25. Atsakovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – gimnastikos ir sveikatingumo studijos (duomenys neskelbtini) pranešimą apie T. U. rezultatus Lietuvos aerobinės gimnastikos kalėdiniame turnyre. Nurodė, kad šis įrodymas patvirtina, kad dukra turi gabumų gimnastikoje, kuriuos užtikrinti yra tėvų pareiga. Pažymėjo, jog varžybos vyko po teismo sprendimo priėmimo, minėto dokumento atsakovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
26. Taip pat ieškovas prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus naujus rašytinius įrodymus – vaiko baldų nuotraukos; susirašinėjimas dėl vaiko vežiojimo, atostogų; žemėlapio ištrauka su atstumu iki mokyklos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, jog būtinybė teikti šiuos įrodymus iškilo vėliau – paneigti apeliantės skunde nurodytas naujas aplinkybes kaip apeliacinio skundo argumentus.
27. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, o ieškovo nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino bylos šalys, nenustačius, kad ieškovas ir atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
30. 2022 m. vasario 4 d. teisme buvo gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais atsikerta į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: Tarptautinio gimnastikos centro raštą, Lietuvos gimnastikos federacijos varžybų kalendorių 2022 metams, patvirtinantį numatytas varžybas, bei stovyklas, įrodymus apie T. mokslo rezultatus; ieškovo susirašinėjimą su dukterimi dėl atostogų, atsakovės susirašinėjimas su ieškovu dėl 2022 m. gruodžio 26 d. Iš šio prašymo turinio nustatyta, jog jame atsakovė nurodo, kad atsakovei iškilo būtinybė pasisakyti dėl tam tikrų ieškovo atsiliepime nurodytų teiginių, bei dėl ieškovo prašymo prijungti naujus įrodymus prie bylos. Taigi, įvertinus minėto atsakovės prašymo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2022 m. vasario 4 d. teisme gautus atsakovės rašytinius paaiškinimus su naujai pateiktais įrodymais ir spręsdamas apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo klausimą jų nevertina.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su tuo nesutinka ir prašo priteisti po 767,00 Eur iki dukters pilnametystės.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
33. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y., teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
35. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
37. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog teismas šalių nepilnametei dukrai priteisė mažesnį išlaikymą, nei yra vaiko poreikiai. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas realiai vaiko poreikių nenustatinėjo, rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išklausė ne tik abi šalis, įvertino abiejų jų paaiškinimus, bet ir apklausė atsakovės kviestą liudytoją, išklausė vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą, išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tyrė juos teismo posėdyje, užduodamas šalims dėl jų klausimus, todėl apeliantės argumentai dėl vaiko poreikių nenustatinėjimo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
39. Atsakovė pateikė detalią vaiko poreikių lentelę, pagal kurią dukters poreikiai mėnesiui sudaro 1 534,00 Eur.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokslo metai netrunka visus metus ir išlaidos kanceliarinėms reikmėms, kurui, nuvežant bei pasiimant vaiką iš mokyklos nėra patiriamos visus metus. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.), taip pat manytina, jog nuolat nėra poreikio pirkti vaikui naujus drabužius, batus.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovės sudaryta vaiko poreikių lentelė 1 534,00 Eur sumai prilygintina tik atsakovės paaiškinimams, kokios sumos, jos požiūriu, vaikui reikia, tačiau tokia pozicija nėra įrodyta jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, kad tokia didelė suma yra vaikui būtina ir protinga esamu vaiko gyvenimo ir raidos laikotarpiu ar kad tokios sumos vaikui buvo išleidžiamos anksčiau, t. y. šalims gyvenant kartu.
42. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, atsakovės pateikti parduotuvių pirkimo čekiai nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai vaiko poreikiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertinami kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai. Taigi, atsakovės pateikta išlaidų lentelė (įskaitant gimnastikos išlaidų lentelę) be jokių kitų papildomų lentelės eilutes pagrindžiančių įrodymų savaime nepatvirtina, kad tokios išlaidos yra būtinos, pagrįstos, protingos ir priteistinos. Be to, iki šiol didelės dalies atsakovės lentelėje nurodytų išlaidų apskritai nebuvo, jos yra tik atsakovės prognozuojamos ateityje, t. y. 9 varžybos per metus Lietuvoje. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad ji nuo 2020 m. balandžio mėnesio patyrė išlaikymo vaikui išlaidas po 1 534,00 Eur per mėnesį, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didžiąją dalį šio laikotarpio valstybėje buvo paskelbtas karantinas – nevyko jokie renginiai, gimtadieniai, ekskursijos, pramogos ir kt., todėl atitinkamai ir vaiko poreikiai turėjo būti akivaizdžiai smarkiai mažesni net nei įprastiniai.
43. Nors apeliantė teigia, kad po to, kai šalys nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2020 metų balandžio mėnesio, ieškovas dukters išlaikymui skyrė po 458,00 Eur į mėnesį, tačiau pažymėtina, kad šalių susitarimu, joms jau gyvenant skyrium, ieškovas dengė solidarią paskolą bei palūkanas už abu sutuoktinius, taip pat toliau apmokėdavo visas namo komunalinių paslaugų išlaidas, nors jame ir nebegyveno. Bendra susidaranti ieškovo dengiama suma buvo apie 750,00 Eur, įskaitant atsakovės ir vaikų komunalines išlaidas. Taigi, vien tai, kad laikotarpiu, kai šalis siejo bendri įsipareigojimai bankui, ieškovas prisiėmė didesnę finansinę naštą, savaime nereiškia, kad vaiko poreikiams buvo teikiamas didesnis išlaikymas. Ieškovas prisiėmė didesnę naštą iki bus suderintos su banku visos paskolos ateities sąlygos, todėl šalių susitarimu didesnė suma ieškovo ir buvo skiriama.
44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jos išlaidų kurui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo iniciatyva, nesitarusi su ieškovu, parinko vaikui naują mokymo įstaigą ne pagal gyvenamąją vietą, tokiu būdu pati prisiėmė papildomas išlaidas, susijusias su vaiko judėjimu, jeigu tokios iš tiesų yra reikalingos. Be to, iš ieškovo pateikto žemėlapio išrašo matyti, kad šalia naujosios vaiko gyvenamosios vietos yra puiki mokykla, kurios atstumas iki jos nuo vaiko namų yra tik apie 3 km. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog atsižvelgiant į atsakovės kuro sąnaudas bei siekiant jas sumažinti, logiška ir racionalu buvo vaikui parinkti mokymo įstaigą pagal gyvenamąją vietą, kad mergaitė galėtų savarankiškai pasiekti mokyklą.
45. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl baldų pirkimo dukters naujam kambariui, nurodydama, kad ieškovas, turėdamas pareigą užtikrinti dukrai tinkamas sąlygas gyventi, prie to neprisidėjo visiškai. Bylos duomenimis nustatyta bei iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tik spinta yra integruota, visi kiti baldai – lova, komoda, stalas yra laisvai pastatomi ir visiškai tinkami naudoti pagal paskirtį kitoje vietoje, yra puikios būklės. Kadangi atsakovė atsisakė vaiko baldų, įgyvendindama savo norą nusipirkti naujus baldus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos noras nupirkti naujus baldus/daiktus nėra objektyviai būtinas ir neturėtų būti perkeliamas ieškovui.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė. Nors formaliai ieškovo pajamos šiuo metu dirbant Šveicarijoje yra didesnės nei atsakovės, tačiau gerokai didesni yra ir mokesčiai bei didesnės yra ir būtinosios pragyvenimo išlaidos pagal Šveicarijos pragyvenimo lygį Tad vien BRUTO („ant popieriaus“) gaunamos ieškovo didesnės pajamos neapsprendžia šalių turtinės padėties nevienodumo. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas 2021 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė visus duomenis, kokias pajamas jis gauna tiek dirbdamas užsienyje, tiek Lietuvoje.
47. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė pakankamai ženkliai didesnį nei ½ dalis MMA išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vertindamas bylos medžiagos visumą, įskaitant vaiko lankomus gimnastikos užsiėmimus.
48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y., vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.
49. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad vaiko poreikiams pakaktų 340,00 Eur išlaikymo iš ieškovo, o ieškovui iki ieškinio pareiškimo apmokant atsakovei 458,00 Eur išlaidų sumą, nėra pagrindo pripažinti, kad byloje būtų susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovės reikalavimą atmetė.
50. Nors apeliantės nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai surašyti remiantis išimtinai ieškovo paaiškinimais, ieškovo procesiniais dokumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, jog šalių dukters poreikiai mėnesiui sudaro 1 534,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, išsamiai ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus tiek ieškovo, tiek atsakovės įrodymus. Akcentuotina tai, kad atsakovei nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Be to, apeliantė nenurodė, jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjui nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti atsakovei nepalankaus sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismą buvus šališką
51. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
54. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
55. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės ieškovui 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
57. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės I. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. U. ieškovui A. U. 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.