- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-138-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu nustatytą 500 Lt išlaikymo dydį nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra) išlaikymui į 500 Eur sumą, kurią atsakovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; pakeitus išlaikymo dydį, panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte nustatytą papildomą sąlygą „Taip pat (duomenys neskelbtini) apmoka ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters (duomenys neskelbtini) medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais (šokiai, baseinas ir t.t.) iki dukters (duomenys neskelbtini) pilnametystės“ nuo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 456,65 Eur įsiskolinimą už atsakovą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, apmokant išlaidas, susijusias su dukters medicinine priežiūra bei papildomu ugdymu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės po 500 Lt bei apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip septyneri metai, per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė pragyvenimo lygis ir būtinieji dukters poreikiai. Sprendimo priėmimo metu dukrai buvo keturi metai, šiuo metu ji yra paauglė, todėl iš esmės išaugo dukters išlaikymo išlaidos, skirtos tenkinti jos būtinuosius ir specialiuosius poreikius ir priteisto išlaikymo (144,81 Eur) neužtenka būtinųjų dukters poreikių patekinimui. Sprendimu nustatyta pareiga atsakovui apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais, taip pat nėra pakankama tinkamai užtikrinti būtinuosius ir specialiuosius dukters poreikius. Dėl minėto įsipareigojimo vykdymo tarp šalių kyla ginčai, atsakovas atsisako apmokėti faktiškai patirtas ieškovės išlaidas vaiko poreikių patenkinimui. Ieškovė vidutiniškai dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1100 Eur. Atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, gyvena su sutuoktine, turi vieną išlaikytinę dukterį, todėl šalys turi vienodas galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymo, tam skirdami po 500 Eur/ mėn.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu; panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 500 Lt išlaikymo dydį nepilnametės dukters išlaikymui ir nustatytą papildomą sąlygą dėl ½ dalies išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais apmokėjimo; priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokant po 220 Eur kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei įpareigoti ieškovę apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra iki dukters pilnametystės; nepilnametės dukters išlaikymui skirtas sumas uzufrukto teise valdys atsakovas; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovė turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis priimtinomis ryšio priemonėmis ir programomis (telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, Viber, Messenger ir kt.) neribojant laiko, atsižvelgiant į vaiko norus, jo užimtumą, poilsio ir miego režimą, nepažeidžiant vaiko interesų; ieškovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimant vaiką penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovė privalo pranešti atsakovui apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant vaiko tėvą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 parą) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute; metų šventes vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais su atsakovu praleidžia Kūčias, Kalėdas, Velykas, o Naujuosius metus - su ieškove, poriniais metais su atsakovu praleidžia Naujuosius metus, o su ieškove – Kūčias, Kalėdas, Velykas; švenčiant vaiko gimimo dieną abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką, vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus; ieškovė turi teisę jos kasmetinių vasaros atostogų metu atostogauti su vaiku. Tikslų atostogų laiką ir vietą ieškovė privalo pranešti atsakovui ne mažiau kaip likus vienam mėnesiui iki suplanuoto atostogų laiko; nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijai dukrai skiriamus pinigus pervesti į atsakovo sąskaitą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nebeatitinka geriausių vaiko interesų. Gyventi su ieškove ir jos vienas po kito keičiamais sugyventiniais paauglei dukrai darosi nesaugu, aplinka psichologiškai sunkiai pakeliama dėl patiriamų ieškovės sugyventinio erzinimų bei motinos neužtarimo, nėra užtikrinamas visapusiškas bei pilnavertis rūpinimasis vaiku. Atsakovas ne kartą mėgino su ieškove gražiuoju aptarti dukros ugdymą ir jos priežiūrą, tačiau konstruktyvaus ir prasmingo kontakto nepavyko užmegzti. Ieškovė nepakankamai rūpinasi dukters lavinimu, nepadeda jai ruošti namų darbų, dėl ko suprastėjo matematikos ir lietuvių kalbos mokymosi rezultatai. Atsakovas nori perimti vaiką savo žinion ir užtikrinti jo lavinimą. Ieškovė netinkamai rūpinasi dukters higiena, apranga, laisvalaikio užsiėmimais, deramai neatsižvelgia į vaiko norus ir interesus. Atsakovas pasiimdavo dukrą bendravimui aprengtą netinkamais, purvinais, suplyšusiais drabužiais. 2020 m. vasaros atostogoms Klaipėdoje duktė buvo aprengta su jai per didele motinos striuke, savo striukės neturėjo. Dukra ne vieno pasiėmimo metu būdavo su nenukirptais, nulūžinėjusiais kojų nagais, nušiurusiais plaukų galiukais, nuo chemikalų žaizdotomis rankomis. Dėl higienos trūkumo vaikui kojų paduose užaugo giluminės karpos, ji sirgo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaiko norus dėl nušiurusių plaukų galų, kurie veldavosi ir sukeldavo skausmą šukuojant labai ilgus plaukus, atsakovas dukters pritarimu pakirpo plaukų galus kirpykloje, dėl to atsakovui buvo iškelta byla. Prieš užvedant šią bylą vaikas buvo vedamas į vaiko teisių apsaugos skyrių ir klausinėjamas dėl plaukų pakirpimo, kas vaikui irgi galėjo sukelti papildomą psichologinę įtampą. Tokie ieškovės veiksmai parodo, kad ieškovė kovoja su atsakovu dėl principų ir ambicijų, piniginės naudos, aukodama gerą dukters savijautą, žaloja jį fiziškai ir psichologiškai. Ieškovė draudžia dukrai bendrauti su savo tėvu (dukters seneliu), kitais giminaičiais, tokiu būdu ieškovė atima iš vaiko galimybę pažinti ir bendrauti su vieninteliu gyvu seneliu. Duktė nuo 2014 m. nebuvo sistemingai leidžiama į jokias papildomas veiklas, nors turi gabumų dailei, muzikai, dainavimui. Tik 2020 m. rudenį atsakovui pradėjus tartis su ieškove dėl būsto paskolos modifikavimo, vaikas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) kalbos pamokas, dėl kurių su atsakovu nebuvo tartasi, o 2021 m. rudenį – klavišinio instrumento užsiėmimus, kurio pilnaverte nauda atsakovas abejoja ir mano, kad vaikui labiau tiktų standartinės muzikos mokyklos lankymas. Taip ieškovė dirbtinai didina vaiko išlaikymo išlaidas ugdymui. Ieškovė išprašė iš vaiko klasės auklėtojos rašytinę rekomendaciją dėl psichologo, kuri buvo skirta abiem tėvams, tačiau ieškovė jos atsakovui neparodė, užregistravo vaiką mokamoms psichologo konsultacijoms, kurių apmokėti atsakovas nesutinka. Ieškovė daug metų nesirūpino vaiko dantų priežiūra, odontologo išlaidų kvitus pateikė atsakovui tik rengdamasi teismo procesui. Vien per tris dienas (duomenys neskelbtini) vaikui buvo sutaisyti septyni dantys. Atsakovas nesutinka su vaikui atliekama dantų tiesinimo procedūra. Procedūros nauda nebuvo diskutuota, nebuvo ieškoma alternatyvų ir kitų paslaugų teikėjų, parenkama tinkama kaina. Atsakovas nedavė sutikimo toms paslaugoms vykdyti, tačiau apmokėjo ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė, nepaisydama atsakovo prieštaravimų, atliko vaikui plastinę ausų korekciją. Dukters ausų atlėpimas buvo vos matomas ir vaiko nebjaurojo. Dėl atliktos operacijos duktė negali įsiverti auskarų į norimas vietas ausyse. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas atsisako apmokėti dukters plastinės operacijos išlaidas. Atsakovo šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir gyventi saugioje, patikimoje, psichologiškai ramioje aplinkoje be šaukimo ir bauginimo. Atsakovas dukrą auklėja, rūpinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Dukra yra patenkinta gerais santykiais su tėvu, tėvo šeimos nariais, tėvo skatinama gerai mokytis. Atsakovas turiningai leidžia laisvalaikį ir atostogas, keliauja, lanko koncertus, kiną, muziejus, kitus kultūrinius renginius, rūpinasi dukters lavinimu. Atsakovas perka dukrai telefono aparatus, apmoka jos mobilaus ryšio sąskaitas, perka pažintines knygeles, užsako norimų mergaitiškų žurnalų prenumeratas, įgyja dailės reikmenis, kompiuterio įrenginius, ausines ir kita. Atsakovas vaikui pats yra davęs savo Revolut banko kortelę, kur periodiškai perveda pagal poreikį kas mėnesį pinigų, kuriuos duktė gali leisti maistui ir pan., nes motina dienpinigių neduoda. Atsakovas sutinka, kad augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, tačiau atsakovas papildomai aprūpina vaiką įvairiais pirkiniais ir nori tai kontroliuoti bei realizuoti abipusės lygiateisės priežiūros teisę. Atsakovas sąžiningai moka priteistą išlaikymą, papildomai tenkina visus vaiko poreikius, perka drabužius, aktyvaus laisvalaikio priemones, sumoka už pramogas (kino teatras, koncertai ir pan.), higienos priemones, vaistus, atostogas bei maistą, užtikrina mobilų ryšį bei internetą, apmoka dukros draudimą, taip maksimaliai prisideda prie vaiko poreikių patenkinimo. Atsakovo vertinimu, pakankama per mėnesį suma vaiko išlaikymui yra 520 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ji oficialiai deklaruoja, nes ji turi nuosavą verslą, viešai demonstruoja prabangų gyvenimo būdą, keliones, restoranus ir kita. Iš viešai prieinamų skelbiamų duomenų matyti, kad ieškovė nuomoja butą, per sugyventinio įmonę Palangoje vykdo veiklą, susijusią su patalpų nuoma. Be to, santuokos nutraukimo procese šalys nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir, ieškovei reikalaujant užtikrinti vaiko gerovę ateičiai, buvo priteista 2/3 dalys nekilnojamojo turto. Ieškovė uždraudė atsakovui disponuoti jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, viena neatlygintinai naudojasi visu nekilnojamuoju turtu. Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 1300 Eur, jo sutuoktinės 1200 Eur, abu jie turi kreditorinių įsipareigojimų: moka bendro turto – buto Vilniuje – būsto paskolą ir draudimo įmoką 290 Eur/mėn., komunaliniai buto mokesčiai sudaro 255 Eur/mėn., patiriamos kitos išlaidos.
5. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nesutiko su atsakovo teiginiais, jog nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu vaiko kasdienio gyvenimo eiga iš esmės nepasikeis, bus ir toliau užtikrinti vaiko poreikiai, normalus vystymasis ir mokyklinis ugdymas. Atsakovas nenurodo, kaip bus užtikrintas dukters poreikių patenkinimas gyvenant su tėvu (kaip tėvas galės suderinti darbą Vilniuje, gyvenimą su savo dabartine šeima ir dukros vežiojimą į ugdymo ir papildomus užsiėmimus Kaune/ Kauno rajone, pas gydytojus, specialistus ir kita). Iš esmės pasikeistų vaiko gyvenimas, nutrūktų ir visos dukters popamokinės veiklos. Dukrai atvykus savaitgaliui pas tėvą jis negali užtikrinti atskiro kambario, ji miega svetainėje. Duktė nuo pat skyrybų gyvena tik su ieškove, abi labai artimos, duktė psichologiškai yra jautri ir pažeidžiama pokyčiams, todėl gyvenamosios vietos, mokyklos, ryšių (socialinės aplinkos, draugių, ugdymo užsiėmimų ir kt.), psichologo konsultacijų nutraukimas dukrai sukels neigiamą poveikį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties antro punkto sąlygos dalį dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt ir apmokant ½ dalį visų išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) medicinine priežiūra ir papildomais ugdymo užsiėmimais taip: nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) po 467,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė ieškovei iš atsakovo 456,65 Eur patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginę kompensaciją. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3589,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 87 Eur žyminio mokesčio ir 16,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino.
7. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt ir apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su nepilnametės dukters medicinine priežiūra ir papildomais ugdymo užsiėmimais, mokėti periodines vaiko investicinio draudimo įmokas. Sutartimi buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Nutraukus šalių santuoką, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, rūpinasi jo auklėjimu, papildomu lavinimu, sveikata, palaiko ryšį su vaiko ugdymo įstaiga, vaiką ir motiną sieja artimas ir šiltas tarpusavio ryšys. Išklausyta teismo posėdyje nepilnametė taip pat nurodė, kad jos namai yra dabartinėje gyvenamojoje vietoje su mama, ji nenori gyventi su tėvu kitame mieste ir bendrauti daugiau, nei yra nustatyta. Atsakovo gyvenamojoje vietoje taip pat yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui būti pas tėvą bendravimo metu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nebeatitinka jo teisių ir interesų augti sveikoje, darnioje, saugioje aplinkoje, dėl ko būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo yra neigiama, vaikas aiškiai pareiškė valią gyventi su motina. Vaiko ir motinos santykiai su vaiku yra tvirti ir artimi. Aplinkybė, kad ir atsakovas gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi su juo ir jo santykiai su vaiku taip pat yra iš esmės geri, vaiką ir tėvą sieja tarpusavio ryšys, jie turi savo pramogų, nėra pakankama vaiko gyvenamosios vietos keitimui. Motina sudaro tinkamas sąlygas vaikui sveikai vystytis, užtikrina vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą, asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, teisę mokslą ir galimybę rinktis mokymosi įstaigą, užtikrina vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu ir kitas vaiko teises. Dėl to teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su atsakovu. Netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas nepasisakė ir dėl išvestinių reikalavimų dėl išlaikymo iš ieškovės vaikui priteisimo bei motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
8. Teismas pripažino, kad šalių nepilnametės dukters būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 1015 Eur. Vertindamas tėvų turtinę padėtį nustatė, kad šalių finansinė padėtis pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą yra panaši. Dėl to teismas patenkino ieškinio reikalavimus iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 467,25 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
9. Nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ir ieškovės paaiškinimus bei priimtą patikslintą ieškinį reikalavimo dėl vaiko sveikatos priežiūros ir lavinimo išlaidų sumą sudarė 468,50 Eur: 300 Eur už ausų operaciją; 100 Eur už vaiko psichologo paslaugas; 17,50 Eur už darinio šalinimą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad tą pačią dieną buvo patirtos ir kitos tos pačios paskirties išlaidos: 25 Eur už šokių batelius; 11 Eur už 4 šokių pamokas; 15 Eur už klavišinių pamokas, 35 Eur už ortopedo – traumatologo konsultaciją. Patikslinus ieškinį, 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas atliko mokėjimus: 17,50 už ortopedo paslaugas, 9,50 Eur už antikūnių tyrimą, 11 Eur už 4 šokių pamokas, 3,37 Eur už Fucicort tepalą, 2,11 Eur už vaikų sirupą, 3,37 Eur už Fucicort tepalą. Tokiu būdu liko nepatenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 457,50 Eur įsiskolinimo priteisimo: 300 Eur už ausų operaciją; 100 Eur už vaiko psichologo paslaugas; 17,50 Eur už darinio šalinimo išlaidos; 25 Eur už šokių batelius; 15 Eur už klavišinių pamokas. Ieškovės patirtos išlaidos dėl vaikui atliktos ausų operacijos, vaikui teikiamų psichologo paslaugų, giluminės karpos gydymo bei vaiko grojimo pamokų ir avalynės, susijusios su lankomais šokio užsiėmimais, įgijimo, yra susijusios su vaiko medicinine priežiūra ir papildomais ugdymo užsiėmimais, dėl kurių ½ dalies apmokėjimo šalys susitarė. Atsakovo argumentai dėl nesutikimo su vaikui atlikta ausų plastine operacija nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisti. Ši operacija buvo atlikta išimtinai vaiko interesais – koreguotos nuo gimimo atlėpusios ausys ir dukra tokiais pokyčiais yra patenkinta. Dėl vaikui teikiamų psichologo konsultacijų reikalingumo teismas sprendime pasisakė spręsdamas dėl šių išlaidų įtraukimo į vaiko poreikius. Vaiko pėdų gydymo išlaidos buvo patirtos taip pat išimtinai vaiko interesais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė galėjo paslaugas gauti nemokamai. Šokių batelių įgijimo išlaidos nagrinėjamu atveju įtrauktinos kaip su papildomais ugdymo užsiėmimais susijusios išlaidos, nes atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas šiuos poreikius pilnai patenkinti, tačiau papildomos aprangos, avalynės įgijimo išlaidos, būtinos papildomoms vaiko veikloms, bus įtraukiamos į bendrą vaiko aprangai skirtą lėšų sumą tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 456,65 Eur patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai; teismui netenkinus apeliacinio skundo, grąžinti byla? pirmosios instancijos teismui nagrinėti is? naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė? Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių? vaiku? išlaikymo klausimus, neatsižvelgė? i? šio teisinio reguliavimo esme?, juo siekiamus tikslus ir ginamas vertybes, visapusiškai, išsamiai bei objektyviai neištyrė? esminiu? bylos aplinkybių?, pažeidė įrodymu? vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė neteisingas ir neteisėtas išvadas, neatskleidė? ginčo esmes, nukrypo nuo išlaikymo klausimais formuojamos teismu? praktikos neteisingai išspręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko padidėjusiais ir realiais poreikiais, išlaikymo naštą? perkeldamas vienam iš? tėvų?.
10.2. Pasisakydamas dėl iš esmės pasikeitusios tėvu? turtinės padėties, teismas turėjo pareigą išspręsti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos pasikeitė (pagerėjo arba pablogėjo), analogiškai turėjo vertinti ieškovės turtine? padėtį ir finansines galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2014 m. nepagerėjo, nuo 2017 m. net pablogėjo, o ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, jos pajamos šiuo metu sudaro 1600 Eur/mėn. Ieškovė nepridėjo savo pajamu?, gaunamu? natu?ra už naudojimąsi atsakovo 1/3 žemės sklypo bei 1/3 namo ploto dalimis be atsakovo rašytinio leidimo, kas sudaro per mėnesį apie 300 Eur/mėn. piniginiu ekvivalentu. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių pajamos lygiavertės.
10.3. Teismas netinkamai įvertino duomenis apie ieškovės realias pajamas, nes ieškovė turi sugyventinį, su kuriuo kartu gyvena trejus metus, apie jo pajamas ieškovė atsisakė kalbėti bei pateikti duomenis. Teismas netaikė fiktyviu? pajamu? įvertinimo metodo – iš ieškovės viešai socialiniuose tinkluose propaguojamo gyvenimo bu?do bei pateiktu? metiniu? pajamu? deklaraciju? matyti, kad gyvenimo būdas neatitinka jos viešai deklaruojamu? pajamu?. Ieškovė neatskleidė teismui savo realiai gaunamu? pajamu? dydžio.
10.4. Ieškovė nepateikė įrodymu?, kad nepilnametei dukrai nustatytas neįgalumas ar pan. Prašydama padidinti išlaikymą tris su puse karto, nepagrindė rašytiniais i?rodymais, kad ji dukrai nuo 2019 m. kas mėnesį skiria 1100 Eur. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. iš mokamu? bu?reliu? dukra lankė tik (duomenys neskelbtini) kalbos kursus už 7 Eur/pamoka ir tik du mėnesius, per 2020 m. išleista šokiu? pamokoms 49,50 Eur, kas sudaro 4,13 Eur/mėn., nebuvo medicininiu? paslaugu? ir psichologo išlaidu?; visi mokami bu?reliai, dantu? breketai, psichologo paslaugos, koju? karpu? operacija prasidėjo tik nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ruošiantis teismo procesui, nes ikiteisminė mediacija įvyko 2021 m. rugsėjo 21 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad 1100 Eur/mėn. išlaidos patiriamos nuo 2019 metu? ar 2014 metų.
10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vaiko poreikius tenkino kitokia forma, t.y. kartu su atsakove lygiomis dalimis apmokėjo papildomo ugdymo ir medicinos priežiūros išlaidas, papildomai tenkino ir kitus vaiko poreikius, pirko dukrai įvairius bu?tiniausius daiktus, mokyklinius pirkinius, drabužius, kompiuterines programas ir t.t. Teismas vaiko papildomą ugdymą ir medicinos priežiūros išlaidas vertino kaip padidėjusius vaiko poreikius, nors iš esmės juos atsakovas tenkino ir jie nėra laikytini padidėjusiais. Iki 2021 m. gegužės mėn. ieškovė pranešdavo atsakovui, kiek jis turi sumokėti ir atsakovas be ginču? mokėdavo jam priklausančią dengti ½ dalį išlaidu? už draugu? gimtadieniu? dovanas, mokyklos rinkliavas, išvykas su klase, vaistus, keramikos bu?relį, užklasine? ir popamokine? veiklą, fotonuotraukas, mokyklines veiklas, odontologo paslaugas, (duomenys neskelbtini) kalbos būrelio užsiėmimus. Kai ieškovė pradėjo ruošti procesinius dokumentus teismui, papildomu? išlaidu? nuo 2021 m. birželio mėn. su atsakovu nebederino, pvz., nesitardama su atsakovu pradėjo dukrai abiejų? žandikauliu? dantų tiesinimo breketais procedūrą.
10.6. Atsakovas pateikė detalią vaiko poreikiu? lentele? su atliktais skaičiavimais (aktualu?s skaičiai 2022 m. I-am pusmečiui). Atsakovo vertinimu, vaiko išlaikymui pakanka 520 Eur sumos (abu tėvai po 220 Eur ir 80,50 Eur valstybės parama).
10.7. Kadangi atsakovas duodavo dukrai dienpinigių, o ieškovė nepagrindė, kad dukros maistui kiekvieną mėnesį reikalinga 310 Eur suma, teismas turėjo remtis Lietuvoje skelbiamu vidurkiu reikalingu asmeniui patenkinti maisto poreikius bei atsakovo teiktais skaičiavimais ir laikyti, kad maistui kartu su vitaminais reikalingos ir protingos išlaidos yra 200 Eur/mėn.
10.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė labai retai pirkdavo dukrai ru?bus ar avalyne?, o jei pirkdavo, tikėtina, kad tai darė ieškovės mama, pirkdavo per didelius, iš antrinės rinkos. Neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, su kokia avalyne ir ru?bais jis pasiimdavo dukrą iš atsakovės, todėl priteista 80 Eur suma laikytina objektyviai per didele tenkinti aprangos poreikius.
10.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad visus komunalinius, žemės ir kitus mokesčius, kurie mokami uz? nekilnojamą turtą, esanti? (duomenys neskelbtini), einamojo ir kapitalinio remonto ir kitas eksploatacines išlaidas apmoka tas pareiškėjas, kuris faktiškai gyvena nurodytame nekilnojamame turte. Ieškovė, disponuodama visu turtu, turi asmeniškai prisiimti ir komunaliniu? išlaidu? išlaikymo kaštus, neperkeliant jų atsakovui.
10.10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nepilnamečiui vaikui kiekvieną mėnesį turi būti skaičiuojama odontologo paslaugos (dantų? taisymas (plombavimas), burnos higiena ir breketu? korekcija), kurios bendrai sudaro 106 Eur, kad vitaminams skiriama 20 Eur, psichologo konsultacijai 40 Eur (vienas apsilankymas). Ieškovė psichologo lankymo būtinybę? grindžia šaliu? skyrybų? pasekmėmis, tačiau šalys santuoką nutraukė dar 2014 m., o apsilankymas pas mokamą psichologą apeinant visas kitas nemokamas psichologinės pagalbos priemones buvo po 7 metu?, t.y. 2021 m. rugsėjo 22 d. (ieškinys teisme pareikštas 2021 m. gruodžio 16 d.). Atsakovas apie tai nebuvo informuotas. Apklausos teisme metu vaikas negalėjo įvardinti lankymosi pas psichologą priežasties, patvirtino, kad lankosi dėl šio teisminio proceso. Teismas tokiu? prieštaringu? aplinkybių? nevertino, neatsižvelgė į šių? išlaidu? racionalumą ir jas nepagrįstai vertino kaip reikalingas patirti kiekvieną mėnesį.
10.11. Ieškovės įrodinėjamos visos medicinos išlaidos yra vienkartinio pobūdžio ir (ar) trumpo poreikio, dauguma jų? jau atliktos (dantys sutaisyti, ištiesinti, karpos sugydytos, dantų? higienos paslaugos teikiamos vaikams nemokamai poliklinikose, psichologu? paslaugos teikiamos vaikams nemokamai). Atsakovas dukrą užregistravo nemokamoms psichologo konsultacijoms, tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 30 dienos laukia ir dar nėra gavęs ieškovės sutikimo. Specifiniu? tęstinių? medicininiu? išlaidu? nėra, todėl priskirta suma turėjo būti atmesta kaip nepagrįsta.
10.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiams dėl papildomu? ugdymo užsiėmimu? ((duomenys neskelbtini) kalbos kursu?, šokiu?, dainavimo, grojimo veiklos pamoku?) reikalinga 140 Eur suma. Atsakovo nuomone, papildomiems užsiėmimams (grojimo pamokos, šokiai, (duomenys neskelbtini) kalbos kursai ir kt.) reikia skirti ne daugiau kaip 70 Eur/mėn. iš kiekvieno iš tėvu?. Jis neprieštarauja dėl dukros būrelių? lankymo, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad šia apimtimi vaiko poreikiai padidėjo. Šie poreikiai nelaikytini padidėjusiais vaiko poreikiais, nes, kaip ir medicinos išlaidos, jie buvo atsakovo dengiami pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 2 punkte nustatytą papildomą sąlygą. Laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 m. dukra lankė nemokamus būrelius ir labai retai mokamus, 2021 m. – 2022 m. be tėvu? susitarimo, kaip tai numatė 2014 m. teismo nutarties 4.5 punktas, pradėjo lankyti tik mokamus būrelius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sąlyga dengti papildomus vaiko ugdymo užsiėmimus įrašyta į sutartį tam, kad būtų? galima kontroliuoti piniginiu? lėšų? skyrimą vaiko poreikiu? tenkinimui, pvz. atsiradus didesniems vaiko poreikiams, nei nurodyta išlaikymo suma, išlaidas paskirstyti tarp šaliu? nesikreipiant į teismą dėl išlaikymo pakeitimo, kas ir buvo daroma nuo 2014 m.
10.13. Ieškovei nereiškiant reikalavimo ir nenurodant sumos, reikalingos skirti korepetitoriams, teismas savo iniciatyva sprendė apie tokiu? išlaidu? reikalingumą, taip peržengdamas ieškinio ribas. Vaiko apklausos metu (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad ji korepetitoriu? nenori, nes lankant 3 bu?relius per daug užimtas laikas. Atsakovo žiniomis, ieškovė iki 2022 m. spalio mėnesio korepetitoriu? nesamdė, pati asmeniškai nedėjo pastangu? pamokyti dukrą, nepadėjo jai, kartu darė ypač didele? žalą leisdama praleisti 106 pamokas 6-oje klasėje.
10.14. Teismas nepagrįstai į vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas įtraukė 60 Eur vaiko laisvalaikiui (draugu? gimtadieniai, susitikimai su draugais, kino teatras, mokyklos organizuojamos ekskursijos). Teismo išvada, kad ieškovė neprivalo įrodyti nurodyto dydžio išlaidų kiekvieną mėnesį patyrimo, jas vertino kaip vidutines, nes kiekvieną mėnesį jos yra skirtingo dydžio, paneigia esminę išlaikymo dydžio sąlygą – įrodyti vaiko poreikių pasikeitimą ir kad jie viršija minimalu? mėnesini? atlyginimą?. Atsakovas su vaiku keliauja po Lietuvą, užsiima kultūrinimo veikla, perka bilietus dukrai ir jos klasiokei į Cinamon kino teatrą, vedasi į operą, klasikinės muzikos koncertus ir pan. Atsakovas kompensavo 1/2 dalį dukros išvykų? su klase, tuo tarpu dukra su ieškove vasaras leidžia Palangoje, nes ten turi patalpų? nuomos verslą.
10.15. 50 Eur sumos per mėnesį kanceliarinėms priemonėms įgyti reikalingumo ieškovė nepagrindė, teismas jas nurodė nepagrįstai dideles, neatitinkančias realybės, ir teismo atliktu? skaičiavimu?. Ieškovė 2021-2022 mokslo metais nepirko dukrai uniformos, atsakovas parūpino dukrai mokyklinį švarką, pratybas, nes ieškovė laiku nesugebėjo nupirkti mokslams bu?tinu? prekių?. Ieškovė nepateikė jokiu? įrodymu?, pagrindžiančiu? būtinybę? kas metus pirkti naują uniformą, pirkti pratybas už 100 Eur ir t.t. Šiam poreikiui patenkinti logiška suma būtų 240 Eur.
10.16. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko asmeninio naudojimo daiktams įgyti (asmens higienos priemonėms – įklotams, šampūnui, plauku? kondicionieriui, plauku? kaukei, dantų? pastai, šepetėliui, kempinei, kūno kremui), ausinėms, knygoms, kitoms paslaugoms (kirpyklai) būtina skirti 40 Eur/mėn., mobilaus ryšio telefono sąskaitos papildymui ir įmokai už aparatą 20-25 Eur/ mėn. Atsakovo vertinimu, dukros asmens higienos priemonėms pakanka iki 25 Eur per mėnesį, mobilaus ryšio telefono abonentui su neribojamu internetu 20 Eur/mėn.
10.17. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dukters poreikiams, susijusiems su transportu, būtina skirti 70 Eur/ mėn. Ieškovė neveža dukros į/iš mokyklos, dukra naudojasi visuomeniniu transportu, papildomai į būrelius jos irgi nereikia vežti, kadangi visi yra mieste netoli mokyklos. Ieškovės pateiktos kuro išlaidos mažintinos iki protingos sumos, kuri, objektyviai įvertinus ieškovės indėlį, atstumą ir poreikį, turėtu? sudaryti apie 26 Eur/mėn. (20 Eur kuro išlaidos ir 6 Eur nuolatinis transporto bilietas).
10.18. Atsakovas yra apmokėjęs visas išlaidas, išskyrus plastine? ausų? operaciją ir „prievartines“ psichologo konsultacijas. Priteisdamas šias išlaidas teismas neatsižvelgė į teismu? praktiką, nes paslaugos ir sumos su atsakovu nebuvo suderintos. Atsakovas motyvuotai nurodė, dėl kokiu? priežasčių? ausų operacijai nepritarė. Ieškovė nepateikė jokiu? duomenų? apie jos reikalingumą, apie tai, kad būtų? išnaudojusi galimybe? pasidomėti ir pasinaudoti valstybės kompensuojama procedūra. Atsakovo žiniomis, įgimtu? ausies formavimosi ydų? korekcijas ne kosmetiniu tikslu plastikos chirurgai, otorinolaringologai (LOR) chirurgai ir kt. specialistai atlieka nemokamai. Sprendimas atliktu? nepilnametei ausų? plastine? operaciją privačioje antrinės sveikatos priežiūros klinikoje buvo vienašališkas ieškovės ir jos motinos sprendimas ir pasirinkimas už jai priimtiną kainą, atitinkamai prisiimant ir finansine? atsakomybe? už tai. Liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad už šią operaciją geranoriškai sumokėjo ji. Byloje nėra įrodymu?, kad ši suma buvo paskolinta ieškovei. Psichologo konsultacijos nebuvo derintos su atsakovu, neieškota alternatyvu? kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą dėl poreikio pagalbai. Ieškovė nepaisė 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotos dukters auklėtojos rekomendacijos pasinaudoti mokyklos siūloma nemokama psichologo pagalba, vietoje to prievarta nuvedė nepilnamete? pas privatu? psichologą, kurio viena konsultacijos kaina 40 Eur.
10.19. 25 Eur šokių bateliu? išlaidas priklauso dengti iš vaiko išlaikymo pinigu? sumos, batai nėra būrelio paslauga, daiktu? pirkimas ir šokiu? paslauga nebuvo šalių suderinta, sąskaita už batelius išrašyta 2022 m. kovo 30 d., atsakovas ją gavo tik 2022 m. rugpjūčio 10 d. su papildomais bylos dokumentais. Kadangi šios išlaidos apima vaikui teikiamą išlaikymą (atsakovas teikia 220 Eur/mėn. laikiną išlaikymą), teismas jas priteisė nepagrįstai.
10.20. Atsakovas yra apmokėjęs 17,50 Eur (visa suma 35 Eur) pagal 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. 4593 už darinio pašalinimą. Pradinėje pateiktoje sąskaitoje nebuvo matomas sąskaitos numeris viršuje, dokumentą galima buvo atpažinti ir sulyginti vėliau pakartotinai jį pateikus ir sulyginus prisegtus čekius, jų? numerius bei datas ir valandas, todėl teismas šias išlaidas nepagrįstai priteisė.
10.21. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.174 straipsnio 4 dalį, klaidingai vertino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nepagrįstai suteikė didesne? reikšme? vaiko trumpalaikiu? ir kintančiu? poreikiu? tenkinimui (draugai, nenoras mokytis, būreliai ir t.t.), paneigdamas esminius ir prioritetinius vaiko interesus. Teismas bylą sprendė vienpusiškai, pasisakydamas tik dėl vaiko socialinės aplinkos susiformavimo jo interesams prieštaraujančiu požiūriu (nenoru mokytis ir t.t.), nesigilino į aplinkybių? visumą, dėl kuriu? atsakovas prašė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001, 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3 207/2003). Atsakovas pateikė įrodymus apie ieškovės privatu? egoistinį gyvenimą, nesirūpinimą dukra ir jos pagrindiniu ugdymu, nepriežiūra, auklėjimo nebuvimu, neigiamo požiūrio formavimu, nevisaverte ir prasta mityba. Ieškovė leidžia gyventi dukrai taip, kaip vaikas pats išmano ir nori, nesidomi jos mokymosi rezultatais mokykloje, nepadeda moksle, perdėtai ir lengvabūdiškai koncentruojasi tik į mokamą papildomą ugdymą ir būrelius, kurie atima laiką iš mokslu?. Teismo išvados, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog nepilnametė praleidinėja pamokas ar pan., o motina neturi autoriteto ir vaikas nesileidžia auklėjamas, padarytos neįsigilinus į bylos medžiagą. Priimant sprendimą buvo ignoruojama šeimoje susiklosčiusi situacija dėl vaiko teisiu? pažeidimu? ir fiksuotu? įvykiu?.
10.22. Liko neįvertintos aplinkybės apie nepilnametės netinkamą priežiūrą, išnaudojimą, žeminimą, neauklėjimą. Atsakovas ir jo sutuoktinė patvirtino, kad dukrai trūksta elementariu? žinių? ir suvokimo apie tam tikras elgesio normas, higienos įgūdžius, tvarkymosi suvokimą. Ieškovė dukrą paliko augti pati, taip, kaip ji pati išmano.
10.23. Ieškovė verčia dukrą cheminėmis priemonėmis šveisti tualetus, kriaukles, kas iššaukia dukrai odos reakcijas. Atsakovas ne kartą įspėjo ieškove?, kad su vaiku nesielgtų? taip žeminančiai ir nederamai.
10.24. Ieškovė nesiima jokiu? priemonių?, kad sustabdytu? savo sugyventinio užgauliojimus. Atsakovas įtaria, kad dėl to dukra patiria psichologinį smurtą gyvendama žalingoje aplinkoje. Atsakovas nori jai suteikti saugią ir psichologiškai stabilią aplinką. Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiktu? vaiko interesus, kadangi jų santykiai visuomet buvo puikūs, jo šeimoje dukra visuomet jaučiasi laiminga, saugi, išklausyta, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir gyventi. Priešingai nei ieškovė, atsakovas dukrą auklėja, rūpinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Gyvenant Vilniuje nepilnametei būtų? užtikrintas tęstinumas būrelių?, kuriuos ji nori lankyti.
10.25. Iš vaiko apklausos ir psichologės išvados matyti, kad mergaitei buvo sudėtinga atsakyti į klausimą apie mamą. Negilūs atsakymai su pauzėmis rodo, kad vaikas nesuvokia, ką gero apie ją gali pasakyti, kas kelia pagrįstu? abejonių? tikruoju ieškovės ir dukros ryšiu bei dukros požiūriu į mamą. Dukters nuomonė dėl pasilikimo gyventi su mama buvo paremta dviem motyvais: tėtis reikalaus mokytis ir skatins gauti geresnius pažymus, Kaune ji turi daug draugu?. Teismas formaliai pažiūrėjo į vaiko norą, nevertino mergaitės motyvu? ir neobjektyvios, neatitinkančios jokiu? standartu? tokio pobūdžio apklausoms, apklausos atlikimo bu?do. Noras likti gyventi Kaune paremtas nenoru mokytis ir buvimu su draugais, bet ne prisirišimu prie mamos ir pripratimu prie gyvenamosios vietos. Vaikas neišreiškė kategoriškos pozicijos dėl kažkurio vieno iš tėvu?. Apklausoje ji nurodė, kad su atsakovu ji gali kalbėtis įvairiomis temomis, kad jai sudarytos gyvenimo sąlygos su atskiru kambariu pas atsakovą, kad su juo leidžia turiningai laisvalaikį, užsiima įvairiomis veiklomis, su juo jaučiasi gerai.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Akivaizdu, kad nepilnamečio poreikiai skiriasi iš esmės jam esant 5 ir 13 metų. 2014 metais nustatyta 144,81 Eur suma yra nepakankama bet kokios amžiaus grupės nepilnamečio išlaikymui.
11.2. Teismas išsamiai išnagrinėjo šalių turtinę padėtį ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra iš esmės geresnėje materialinėje padėtyje nei ieškovė: ieškovė yra vieniša mama, turi tik vieną nekilnojamąjį turtą (namą su žemės sklypu, įgytą su paskola dar santuokoje su atsakovu) ir tik ji viena išlaiko tą turtą, nors 1/3 šio turto priklauso atsakovui. Nors ieškovei pinigais padeda tiek jos draugas, tiek mama, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad finansinė parama yra nereguliari, labiau pagal poreikį. Atsakovas turi ne tik 1/3 dalį nekilnojamojo turto su ieškove, bet ir yra įgijęs butą Vilniuje, nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame planuoja statyti namą. Atsakovas namų ūkį ir finansus tvarko ir valdo kartu su savo dabartine sutuoktine. Nors abu jie nepateikė teismui realias ir visas pajamas pagrindžiančių dokumentų, vadovaujantis jų žodiniais teiginiais darytina išvada, kad jų šeimos pajamos sudaro apie 2884 Eur/mėn., tai yra beveik dvigubai daugiau nei ieškovės reguliarios pajamos. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir jo dabartinė sutuoktinė kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų ir pan.) neturi, todėl visomis gaunamomis pajamomis atsakovas ir jo sutuoktinė disponuoja ir naudojasi išskirtinai savo individualiems poreikiams ir interesams, išskyrus išlaikymo sumą nepilnametei dukrai.
11.3. Atsakovas pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra per mėnesį praleidžia vidutiniškai 4-6 dienas (kas antrą savaitgalį). Per visą 8 metų laikotarpį atsakovas neinicijavo jokių pokyčių savo ir nepilnametės dukros santykių atžvilgiu – nei jos gyvenamosios vietos pakeitimo, nei išlaikymo sumos padidinimo ir dažnesnio bendravimo.
11.4. Ieškovė dukrą apipirkinėja visam sezonui (pvz. rudens apranga ir avalynė, mokyklos reikmenys, sporto apranga ir avalynė ir kt.), o atsakovas pavieniais, neesminiais daiktais, kuriems dukrai nėra būtinybės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės išlaidas dukros būtiniesiems poreikiams, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė tinkamai pagrindė savo patirtas išlaidas dukros būtiniesiems poreikiams už 1015 Eur/ mėn. Atsakovas nepateikė nei vieno mokėjimo kvito, kuris patvirtintų bent kokias jo išlaidas dukros poreikiams.
11.5. Neprotingais laikytini atsakovo argumentai, kad ieškovė privalėjo pateikti dukros išlaikymui patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus nuo 2014 m. iki 2021 m. 2014 m. išlaidos niekaip neatspindėtų aktualios dukros būtinųjų poreikių situacijos, kita vertus, atsakovas iki šio proceso niekada nekėlė klausimo ir nesiėmė jokios iniciatyvos dėl tariamo ieškovės netinkamo disponavimo nepilnametės išlaikymo lėšomis.
11.6. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovės patirtos išlaidos dėl vaikui atliktos ausų operacijos, psichologo paslaugų, giluminės karpos gydymo bei vaiko grojimo pamokų ir avalynės, susijusios su lankomais šokio užsiėmimais, įgijimo, yra susijusios su vaiko medicinine priežiūra ir papildomais ugdymo užsiėmimais, dėl kurių ½ dalies apmokėjimo šalys susitarė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė galėjo šias paslaugas gauti nemokamai.
11.7. Atsakovas apeliaciniame skunde kelis kartus nurodė, kad nepilnametei dukrai išlaikymui mėnesiui pakaktų 520 Eur, nors išlaikymo suma galėtų 144 Eur. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos banko infliacijos skaičiuokle. Susipažinus su atsakovo nurodytu informacijos šaltiniu (Lietuvos banko skaičiuokle), kuri vadinasi „Asmeninė infliacijos skaičiuoklė“ (parengta lentelė pagal 2022 m. rugsėjo mėn. duomenis), nustatyta, kad vienam asmeniui vidutiniškai tenka išleisti per mėnesį apie pvz.: būstui 97 Eur ir jo priežiūrai – 42 Eur (ieškovės paskaičiavimais, nepilnametei dukrai tenkančiai 1/3 daliai būsto išlaikymui mėnesiui reikalingi 40 Eur); skaičiuoklėje nurodyta, kad asmeniui sveikatai tenka išleisti apie 61 Eur, o transportui – 105 Eur (ieškovė dukros poreikiams yra paskaičiavusi transportui – apie 70 Eur, o teismas nepilnametės sveikatai priteisė 200 Eur / mėn., iš kurių 160 Eur / mėn. skirta nepilnametės konsultacijoms pas psichologą, o likusi dalis – apie 40 Eur / mėn. kitiems sveikatos poreikiams). Tiek teismo priteistos išlaikymui skirtos sumos, tiek atsakovo nurodytame šaltinyje paskaičiuotos sumos atitinkamose prekių ir paslaugų kategorijose iš esmės sutampa. Tačiau atsakovo nurodyta statistika yra orientuota į vidutinį suvartojimą ir neapima asmens specifinių poreikių, todėl šia statistika vadovautis besąlygiškai nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiam asmeniui su konkrečiais jo sveikatos ir ugdymo poreikiais būtų neteisinga, nes tai negarantuotų jo būtinųjų poreikių vertinimo ir jų užtikrinimo, prieštarautų prioritetiniams vaiko interesams, jų užtikrinimui.
11.8. Aktualios datos kvitai geriausiai atspindi maisto kainas. Atsakovas dukros maitinimui siūlė skirti: maitinimui namuose 190 Eur / mėn. (6 Eur / d.), o mokykloje – 25 Eur / mėn. (1,10-1,13 Eur / d.). Teismas įvertino tokį pasiūlymą kritiškai, nes visavertiškai papietauti už tokią sumą yra neįmanoma.
11.9. Priteista išlaikymo suma aprangai užtikrina geriausius dukros interesus ir nėra neprotinga ar nepagrįsta.
11.10. Ieškovė nereikalauja iš atsakovo padengti jo dalies būsto išlaikymo išlaidų, tačiau reikalauja prisidėti prie dukrai tenkančios turto išlaikymo dalies (t.y. 1/3 mokesčių už būstą sumos), kas atitinka teismų suformuotą praktiką šiuo klausimu.
11.11. Atsakovas geranoriškai nesutiko apmokėti nei nepilnametės dukros sąkandžio koregavimo dalies išlaidų, nei atlėpusių ausų koregavimo operacijos išlaidų dalies, kaip ir daugelio kitų ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su nepilnametės dukros sveikatos poreikiais (stomatologo paslaugos, vaistai ir kt.). 2014 m. nustatyta nepilnametės medicininių išlaidų apmokėjimo tvarka (išlaidų pasidalinimas tarp ginčo šalių) nepasiteisino, sudarė galimybes atsakovui vienašališkai atsisakyti apmokėti dalį ieškovės patirtų išlaidų nepilnametės dukros sveikatos poreikiams. Nepilnametei sveikatos specialistai nustatė dermatitą, todėl jos odos priežiūrai reikalingi specialūs kremai ir papildomos su tuo susijusios papildomos išlaidos. Teismo posėdžių metu buvo išsiaiškinta, kad dukra pati atsisakė nesilankyti pas mokyklos psichologą nenorėdama, kad mokyklos aplinkos žmonės matytų ten lankantis. Dukra teismo posėdžių metu paaiškino, kad jai bendrauti su psichologe gera, tačiau atsakovas dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui savavališkai raštu uždraudė psichologei toliau teikti šalių dukrai psichologo paslaugas, dėl ko ši nepilnametės terapija staiga nutrūko; nėra aiškios tokio atsakovo elgesio pasekmės dukters emocinei bei psichologinei būsenai.
11.12. Atsakovas niekada nėra pasisiūlęs nuvesti dukrą pas gydytojus arba bent ją prižiūrėti, kai dukra serga (tokiais atvejais atsakovas tiesiog su dukra nesusitinka ir visą sergančio vaiko priežiūros naštą palieka ieškovei).
11.13. Atsakovo samprotavimai apie dukros neva lankomus striptizinius šokius ant stulpo ir ieškovės iniciatyvą šiuo klausimu atskleidžia jo neadekvatų mąstymą ir elgesį, psichologinį smurtą ieškovės ir dukros atžvilgiu.
11.14. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalių dukra linkusi į humanitarinius mokslus (jai gerai sekasi kalbos), todėl tiksliesiems mokslams jai reikalinga papildoma pagalba (korepetitoriai). Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad į nepilnametės išlaikymo išlaidas turi būti įskaičiuotos papildomo ugdymo (privačių tiksliųjų mokslų pamokų) išlaidos, kurios neatsiejamai susijusios ir su pagrindiniu mergaitės ugdymu, jo rezultatais.
11.15. Atsakovas teigia, kad ieškovė nesirūpina dukros laisvalaikiu, bet tuo pačiu nurodo, kad ieškovė leidžia daug laiko Palangoje, kur kartu būna ir nepilnametė dukra. Kadangi pats atsakovas Palangoje laiko su ieškove ir dukra neleidžia, jo argumentai dėl mažo dukros užimtumo Palangoje laikytini nepagrįstais samprotavimais.
11.16. Atsakovo argumentai dėl priešieškinio laikytini formaliais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo buvo pareikštas tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai padidinimo. Atsakovo teiginių, kad ieškovė buvo amorali mama, visiškai nesirūpinanti dukros poreikiais ir interesais, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o vaiko teisių apsaugos tarnyba ir teismo psichologė vienareikšmiškai pasisakė dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nekeitimo siekiant užtikrinti nepilnametei stabilumą, ramybę, turimus socialinius ryšius ir geriausius jos interesus bei savijautą.
11.17. Nepilnametės gyvenamosios vietos pakeitimas nustatant ją su atsakovu neatitiktų jos geriausių interesų, sukeltų jai psichologinę įtampą, veiktų ją neigiamai, kas nutiko jau bylos nagrinėjimo metu jai lankantis pas atsakovą Vilniuje ir pastarajam priekaištaujant dėl jos pasisakymų teismo psichologei.
11.18. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra perrašyti iš priešieškinio, į kurį atsikirtimai pateikti ieškovės atsiliepime į priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti šalių nepilnametės dukters gyvenamą vietą, kuri šalims nutraukus santuoką bendru sutarimu buvo nustatyta su motina, ar teisingai konstatavo egzistuojant pagrindą padidinti iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymą, ar teisingai nustatė padidinto išlaikymo sumą ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. spalio 5 d. odontologės atsakymą; 2022 m. spalio 3 d. pažymą apie mokymosi rezultatus; įrodymus (pranešimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei SMS žinutes ieškovei), kurie, anot apelianto, patvirtina apribojimą bendrauti su vaiku; Vilniaus miesto Socialinio paslaugu? centro 2022 m. rugsėjo mėn. pažymą Nr. 8-(11.1E) apie (duomenys neskelbtini) užregistravimą į individualias psichologo konsultacijas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
18. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
19. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas (duomenys neskelbtini) priimtu teismo sprendimu nustatytos šalių dukters gyvenamosios vietos su motina, nurodytą vertinimą atliko tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dvylikametė šalių dukra ((duomenys neskelbtini) jai sukako 13 metų) išreiškė norą gyventi su motina. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų CK 3.174 straipsnio 4 dalies nuostatų grindžiami įrodymų vertinimo pažeidimu – nepagrįstai suteiktu prioritetu dukters norams, kurie prieštarauja jos pačios interesams, nes ieškovė nesirūpina vaiko ugdymu, higiena, sveikata, visaverte mityba, jos neauklėja, nelavina, kartu neatostogauja, nelavina meninio skonio, nesustabdo savo sugyventinio užgauliojimų, išnaudoja, įtraukia vaiką į konfliktus ir neužtikrina bendravimo su tėvu, taip ją traumuodama ir darydama psichologinę žalą; į vaiko norą atsižvelgta formaliai, nevertinant mergaitės pageidavimo gyventi su motina priežasčių ir motyvų, vadovaujantis neobjektyvia, jokių tokio pobūdžio apklausoms nustatytų standartų neatitinkančia vaiko apklausa teismo posėdyje.
23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, psichologės paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių dukters išreikštą norą ir toliau gyventi su motina, CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
25. Šalių nepilnametė dukra buvo išklausyta 2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei (duomenys neskelbtini), esminiai vaiko paaiškinimai nurodyti apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo 39 punkte.
26. Apeliantas nepagrįstai remiasi vaiko apklausos neatitikimu Lietuvos teismuose naudomajai „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodikai“, nes: 1) vaiką apklausė kvalifikuota teismo psichologė; 2) apeliantas nepateikė specialiomis žiniomis pagrįsto įrodymo, patvirtinančio, kad apklausa neatitinka šios Metodikos reikalavimų – neprašė paskirti atitinkamą ekspertizę ar atlikti kitokį specialių žinių reikalaujantį teismo psichologo darbo įvertinimą, t. y. naudodamasis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, neįrodė savo teiginių. Išklausiusi vaiko apklausos garso įrašo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto motyvai apie vaiko pertraukimą, laisvo pasakojimo metu užduodamus patikslinančius, teigiančius ar sufleruojančius klausimus, koncentravimąsi į lyties klausimus ar tėvų priešinimą pasirenkant vieną iš jų, klausimai, ką gero pasakysi apie mamą ir blogo apie tėvą, yra nepagrįsti. Teismo psichologė prašė mergaitės papasakoti apie savo gyvenimą, kokia, jos nuomone, yra mama, su kuria vaikas gyvena, koks santykis su ja („mama draugauja, yra gera, kalbasi, važiuoja į miestą kartu pavalgyti, apsipirkti“), kas mamos elgesyje nepatinka („nelabai yra kas“), analogiškai buvo klausiama apie tėtį („tėtis gyvena Vilniuje, pas jį nuvažiuoja, abu važiuoja į miestą, į parodas, tėtis dažnai nori pasikalbėti apie gyvenimą, tai truputį keista – sėdi priešais ir nori kalbėtis, kas mergaitei nelabai patinka“). Laisvas vaiko pasakojimas teismų praktikoje labiau yra susijęs su jam nutikusiais įvykiais (pažymėtina, kad Metodika ir tuomet numato psichologo pareigą paskatinti vaiką papasakoti išsamiau pateikiant klausimus), nagrinėjamu atveju vaiko apklausa buvo skirta išsiaiškinti vaiko poziciją dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, taigi atitinkami su jo nuomonės nustatymu susiję klausimai yra neišvengiami ir Metodikos nedraudžiami, priešingai – Metodika rekomenduoja užduoti kuo daugiau atvirų klausimų, nes jie didina tikimybę gauti tikslią ir teisingą informaciją (pažymėtina, jog tokius klausimus per teismo psichologę pateikė ir pačios šalys); apeliantas neįvardijo nei vieno sufleruojančio pobūdžio klausimo.
27. Esminė aplinkybė, dėl kurios šalių dukra ir toliau nori gyventi su motina Kaune, yra draugų netekimo grėsmė, jei mergaitė persikeltų pas tėvą į Vilnių. Su tėvu mergaitė nenorėtų gyventi ir dėl jo reikalavimo gauti gerus pažymius mokykloje (mokytis) („jei reikėtų gyventi Vilniuje, man būtų šakės – ten norėtų pažymių, negalėčiau lankyti savo būrelių, kad mokslai būtų pirmoje vietoje, aš to nenoriu; nežinau, ar į mokslus reikėtų atsižvelgti“).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentus apie vaiko noro prieštaravimą jo paties interesams tiksliausiai paneigia minėtame teismo posėdyje pateikti teismo psichologės paaiškinimai bei atsakymai į bylos dalyvių klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismo psichologė nurodė, kad dėl išgyvenamo amžiaus tarpsnio – paauglystės – vaikui geriau gyventi su motina, socialinės aplinkos pakeitimas mergaitei būtų labai didelė trauma, nes paauglystėje ieškoma savo identiteto, dėl to pagrindas yra draugai; šalių dukra gerbia abu tėvus, jai tinka toks bendravimas, koks yra dabar; vaikui sakant, kad persikėlimo į Vilnių atveju jai būtų „šakės“, akyse pasirodė ašaros, akys išsiplėtė, nuraudo jos skruostai (pastebėtina, kad šalių dukros reakcija į konfrontavimą jos pozicijai aiškiai girdima ir garso įraše); persikėlus į kitą gyvenamą vietą yra labai pažeidžiama asmenybė – šiuo metu vyksta vaiko fizinis ir psichologinis formavimasis, todėl mergaitės norą reikia atliepti, dėl identiteto formavimosi jos nerekomenduojama perkelti į kitą socialinę aplinką; vaiko lankomų būrelių gausa (pianino, lotynų šokių ir (duomenys neskelbtini) kalbos) rodo dėmesio stoką, todėl tokia savirealizacija vaikui naudinga – ją atėmus mergaitei būtų sukelta didelė trauma; tėvo rūpinimasis matematiniu ugdymu yra teisingas, tačiau tam vaiką reikia motyvuoti jo nesužeidžiant, neliepiant kategoriškai (priešingu atveju paauglę tai traumuotų), namuose ji turi būti išklausoma ir turi nedaryti to, kas ją žeidžia; dėl tėvo draugės rūpinimosi tinkama mityba paaiškino, kad to prašyti reikia be priekaištų, priešingu atveju gresia mitybos sutrikimai (apklausos metu (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tėčio draugės pagamintas maistas jai neskanus, jį valgo nenoromis, kad tėčio draugė nepyktų, nes pyksta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra išranki, o mama žino, ką ji mėgsta); dėl motinos iniciatyva lankomų psichologo konsultacijų pažymėjo pastarųjų naudingumą ir kad grįžus iš jų vaiko negalima kvosti – šiame amžiuje vaikai linkę atsiskleisti ne tėvams, o draugams, psichologo autoritetas didesnis, todėl jį lankyti nedraustina (apklausos metu vaikas pasakė, kad tėvų skyrybų procesas ir „visi šitie dalykai“ ją nelabai žeidė, tačiau pas psichologą nutarė konsultuotis su motina, pagrindinės priežasties neįvardijo, nurodė, kad tai jai padeda, pas psichologą lankytis nori); tėvų konfliktus psichologė įvardijo kaip vaiką traumuojančią patirtį.
30. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog socialinės aplinkos netektimi pagrįstas šalių dukters pageidavimas nekeisti gyvenamosios vietos jos interesus atitinka.
31. Pasisakant dėl antrosios tą pageidavimą formuojančios aplinkybės teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad „vaiko lavinimu, pagalba ruošiant namų darbus, jei ją objektyviai galima suteikti, turi rūpintis abu vaiko tėvai ir ieškoti būdų kaip vaiką motyvuoti gerai mokytis, kaip padėti vaikui patiems ar perkant papildomas pamokas. Vaikų gebėjimai yra skirtingi ir ne visi vaikai pasiekia aukščiausius įvertinimus mokymosi įstaigose. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta (duomenys neskelbtini) gabumus menams, kalboms. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turi įgijusi kokių nors žalingų įpročių, bendrauja su prastos reputacijos bendraamžiais, praleidinėja pamokas ar pan., o motina neturi autoriteto ir vaikas nesileidžia auklėjamas“. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tokį vertinimą patvirtinančią vaiko nurodytą aplinkybę, kad mokyklos pakeitimą 2022 metais lėmė sekimas bendraklasių dauguma, nes, anot jos, anksčiau lankytoje mokykloje „mokytojai mokina, bet beveik nieko neišmokina“, ir kad šalių dukra naujoje mokykloje dėl mokymosi visgi ketina kažką keisti, „bet ne būrelius, „pati tų būrelių norėjau, laiko pamokoms užtenka, pavargusi nesijaučiu“, „matematika man nesiseka, korepetitoriai nėra samdomi“, (duomenys neskelbtini) kalbą nori naudoti užaugusi, ateityje. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai ugdyti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir labiausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas), todėl atmestini apelianto argumentai, kuriais kritikuojamas ieškovės pritarimas vaiko teikiamam prioritetui egzotinėms kalboms, menams („pramoginiams būreliams“), dėl dukros patiriamų problemų mokantis matematikos ir lietuvių kalbos kaltinant vien ieškovę, o išeitį siejant tik su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu (be kita ko, visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaikų ugdymo procese pagalba jiems gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu).
32. Nustačius, kad esminiai faktoriai, dėl kurių nepilnametė dukra nori gyventi su motina, nesudaro pagrindo išvadai apie vaiko noro prieštaravimą geriausiems vaiko interesams, kitos apelianto nurodomos priežastys vertintinos kaip šalutinės, ne tokios reikšmingos, kad jomis remiantis būtų galima padaryti apelianto pageidaujamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo prieš vaiko valią, kita vertus, jos nėra ir įrodytos.
33. Dėl vaiko mokymosi rezultatų ir dėl maisto parinkimo pasisakyta ankstesniuose nutarties punktuose. Ieškovė užtikrina dukros lavinimą savo nuožiūra, atsižvelgdama į dukros polinkius ir gabumus, tai neatima iš apelianto teisės rūpintis dukters kitokio pobūdžio dukters meninio skonio lavinimu ir kitokia kultūrine veikla (mergaitė paaiškino, kad su tėčiu Vilniuje lanko parodas, kitas įvairių renginių vietas, paneigė apelianto teiginius apie rengimąsi modelio karjerai, kurių su motina buvo nuėjusi tik pažiūrėti). Analogiškai vertintinas su abiem tėvais praleidžiamų vaiko atostogų ir laisvalaikio turinys. Apelianto teiginys, kad ieškovė su vaiku kartu neatostogauja, nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jį paneigia motinos paaiškinimai, jos pateiktos fotonuotraukos apie atostogavimą Jūrmaloje su vaiku 2018 m., Palangoje 2019-2020 m., motinos nesirūpinimą vaiko laisvalaikiu paneigia apelianto pripažinimas apie ieškovės leidžiamą laiką Palangoje, kur kartu su ja būna dukra (nėra svarbu, kad ieškovė tuo metu užsiiminėja ir patalpų nuomos veikla), fotonuotraukos apie motinos lankymąsi su vaiku dvaruose, Rumšiškių muziejuje švenčiant Užgavėnes, Kalėdų ir vaiko gimtadienių renginiai 2016-2021 m.
34. Mergaitė apklausos metu patvirtino motinos rūpinimąsi jos higiena. Liudytojos (duomenys neskelbtini) tvirtinimas apie higienos normų nesupratimą, be kitų subjektyvaus jos požiūrio aspektų, kritiškai vertintinas atsižvelgiant ir į tai, kad tokio amžiaus paauglių santykis su reikalavimais laikytis švaros, asmens higienos neretai būna atvirkščiai proporcingas gerai jiems žinomų higienos normų turiniui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šalių dukrai ant padų užaugusios giluminės karpos atsirado dėl nešvaros (šaltinių www.sveikata.lt. www.benu.lt, www.endwarts.lt ir kt. duomenimis, padų karpos yra virusinis susirgimas), taip pat nėra įrodymų, jog vaikas infekcine liga salmonelioze užsikrėtė dėl ieškovės kaltės. Apelianto teiginius apie žaizdų ant vaiko rankų priežastį – kriauklės valymą naudojant cheminius valiklius – paneigia mergaitės paaiškinimas, kad kartu ji naudojosi ir pirštinėmis, odos bėrimai ir niežėjimas būna be jokių priežasčių, 2020 m. lapkričio 13 d. šalių dukrai mediciniškai buvo nustatytas atopinis dermatitas, jo priežastys neįvardintos. Apeliantas neįvardijo, kuo pasireiškia ieškovės vykdomas vaiko išnaudojimas.
35. Atmestini ir apelianto argumentai apie ieškovės nesustabdytą jos sugyventinio užgauliojimą dukters atžvilgiu – bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės draugas su ja ir šalių dukra nuolat negyvena; apklausos metu mergaitė patvirtino, kad jai nepatinka motinos draugo humoras (kalba su ja kaip su vaiku), jam tai pasakius paaiškino, jog taip juokauja, tai buvo seniai, dabar jis taip nebejuokauja, jį seniai matė. Dėl to nėra pagrįstos vados konstatuoti, jog šalių dukra gyvena psichologiškai toksiškoje aplinkoje. Vertinant aplinką šiuo aspektu pažymėtina, jog mergaitė apklausos metu nurodė apie atviresnį savo ryšį su mama („galiu ir tėčiui papasakoti apie savo liūdesius, bet mieliau mamai“), taigi bet kokiu atveju psichologinis smurtavimas vaiko atžvilgiu, jei toks būtų, neliktų nepastebėtas, vaiko ryšys geras su abiem tėvais.
36. Kaltinimus ieškovei dėl vaiko įtraukimo į konfliktus apeliantas grindžia 2014 m. liepos mėnesio duomenimis iš Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – abipusiu sutarimu dėl vaiko gyvenamosios vietos jos susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, teismo patvirtinta (duomenys neskelbtini) sprendimu (CPK 180 straipsnis). Apelianto teigimu, ieškovė neužtikrino jo bendravimo su dukra 2022 m. rugsėjo 16 d. – spalio 13 d. laikotarpiu (buvo užblokuoti visi ryšio kanalai), problemas dėl bendravimo tvarkos vykdymo taipogi patvirtina 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. liepos 30 d. jo laiškai ieškovei, 2021 m. gruodžio 31 d. skundas dėl vaiko nepriežiūros, 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės bendravimo su šalių dukra turinys (vaikas skundėsi, kad ją erzina mamos draugas, besielgiantis su ja kaip su mažu vaiku, kad anksčiau mama yra liepusi šveisti kriauklę ir klozetą su chemijos priemonėmis, kad bijo naudotis telefonu, mes pastebėjusi mama liepia jį atiduoti, nes telefonas kenkia akims). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vienas iš šių įrodymų nesuponuoja pagrindo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui – šalių dukra patvirtino, jog kas antrą savaitgalį praleidžia pas tėvą, atsakovas priešieškinio negrindė netinkamu bendravimo tvarkos vykdymu, išskyrus netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiko priežiūra, dėl kurios teisėjų kolegija jau pasisakė (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
37. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
38. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
39. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punktu šalys susitarė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, 2 punktu atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui iki pilnametystės mokėti po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais (šokiai, baseinas ir t. t.) iki dukters pilnametystės. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas dukters išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 144,81 Eur išlaikymą (byloje nėra duomenų apie atsakovo įvykdytą pareigą išlaikymo sumą indeksuoti pagal CK 3.208 straipsnį, Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas prisidėdavo prie dukters išlaikymo ir kitokia forma, nei šalys buvo susitarę (atsakovas dukrai pirko drabužius, avalynę, mokslo reikmenis, ausines, vežėsi kartu atostogauti, leido su ja laisvalaikį vesdamasis į koncertus, kiną, muziejus ir pan.), kai kuriais mėnesiais iš ieškovei pervedamų dukters išlaikymui skiriamų lėšų buvo minusuojamos tam tikros išlaidos (pvz., 2021 m. sausio 2 d. pervesta 138 Eur suma, paskirtyje nurodyta, kad „minus vaistu puse“; 2021 m. vasario 17 d. pervesta 106,84 Eur, paskirtyje nurodyta, kad „minus drabuziu kruva uz puse kainos“). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tęsiasi daug metų ir teismas neturi pagrindo manyti, kad ateityje šalys galėtų susitarti ir konstruktyviai išspręsti kilusius tarpusavio ginčus, susitarti dėl vaikui teiktinų sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir apmokėjimo. Paminėtina ir tai, kad į tokius tėvų nesutarimus yra įtraukiamas ir nepilnametė dukra. Byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, jog ji kreipiasi į motiną SMS žinute prašydama jos nesikreipti nei į policiją, nei į teismą, nes, jos nuomone, „gali blogai pasibaigti visiems. Nes, kas buvo anksčiau buvo baisu. Nes taip vieną kartą buvo... Ir man dėl to stresas buvo. Tu taip nedaryti daugiau ane?“.
40. Apeliacinės instancijos vertinimu, siekiant išvengti tėvų ginčų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaidos sveikatos priežiūrai priteistinos įtraukiant vidutinę šių išlaidų dalį į bendrus vaiko poreikius fiksuota suma.
41. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
42. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
44. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
45. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo beveik 5 metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu – beveik 13 metų. Ji nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Negalios neturi, diagnozuotas atopinis dermatitas, skirtas gydymas vaistais, emolientais, nešioja dantų tiesinimo (breketų) sistemą.
46. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip aštuonerių metų laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 1000 Lt (289,62 Eur) (nuo 2014 m. spalio 1 d. 1035 Lt (299,76 Eur)), nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur), taigi jis padidėjo 78 procentais. Paminėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur).
47. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Žinoma, kaip nurodė kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).
48. Pažymėtina, kad 2022 m. žymiai išaugo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Pvz., vien tik maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksas 2022 m. gruodžio mėn., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 31 proc., o būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro 71,3 proc. (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d 2#/). Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių svarbių aplinkybių, lėmusių mokamo išlaikymo dydžio padidinimą. Be kita ko atsakovas priešieškiniu taip pat prašė priteisti didesnę išlaikymo sumą - 220 Eur/mėn. ir ½ dalį kitų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra, atskaičius vaiko pinigus. Tai patvirtina, kad esamas išlaikymo dydis net ir abiejų šalių vertinimu nėra pakankamas dukters būtiniems poreikiams patenkinti.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, ištyręs byloje surinktą medžiagą, išklausęs teismo posėdžių (2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. rugpjūčio 17-18 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir 2022 m. rugsėjo 5d.) garso įrašus, iš dalies sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalies nepilnametės dukters poreikius.
50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių dukters būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 1015 Eur, t. y. 310 Eur maistui namuose ir mokyklose, 40 Eur būsto išlaidoms, 50 Eur išlaidoms vaiko ugdymui ir kanceliarinėms priemonėms įsigyti, 20-25 Eur mobilaus ryšio telefono sąskaitos papildymui ir įmokai už aparatą, 40 Eur asmens higienos priemonėms, kirpyklai, 80 Eur aprangai ir avalynei, namų tekstilei, 60 Eur laisvalaikio išlaidoms, 70 Eur transporto išlaidoms, 140 Eur papildomo ugdymo užsiėmimams, 200 Eur medicininei priežiūrai.
51. Nors atsakovas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 310 Eur suma maistui (220 Eur suma namuose ir 90 Eur mokykloje), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad mergaitė jau paauglė, o tai reiškia, kad jai reikia įvairaus maisto, atsižvelgusi į maisto produktų kainas ir jų pokytį ypač paskutiniu metu, į tai, kad ji mokosi progimnazijoje Kauno mieste, čia lanko įvairius būrelius, todėl jai tenka maitintis ir viešojo maitinimo įstaigose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma maistui nėra pernelyg didelė ar neprotingai užaukštinta. Atsakovas jokiais įrodymais, detaliomis skaičiuotėmis nepagrindė, kad paauglės dukters maitinimui namuose yra pakankama 180-190 Eur suma (teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir skaičiuotėse jis nurodė skirtingas sumas), t y., vienai dienai, įskaitant ir savaitgalius, tai sudarytų 6 Eur, o maistpinigiams 25 Eur suma (1 mokslo dienai tai sudarytų 1,25 Eur).
52. Kritiškai vertintinas ir atsakovo rėmimasis Lietuvos banko pateiktais vidutiniu? Lietuvos gyventoju? vartojimo mėnesinėmis išlaidomis (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Šiuose duomenyse nurodoma, kad vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama 168 Eur. Taigi, atsakovo nurodyti statistiniai duomenys yra orientuoti į vidutinį suvartojimą (įvairių amžiaus grupių žmonių) ir neapima asmens specifinių poreikių, todėl jais vadovautis nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiam asmeniui su konkrečiais jo sveikatos ir ugdymo poreikiais būtų neteisinga nepilnamečio asmens atžvilgiu, nes tai negarantuotų jo būtinųjų poreikių užtikrinimo, prieštarautų prioritetiniams vaiko interesams.
53. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nepilnametės šalių dukters aprangai, avalynei, namų tekstilei reikia skirti 80 Eur per mėnesį. Kaip minėta, skundžiamo sprendimo priėmimo metu jai buvo beveik 13 metų. Mergaitės mama nurodė, kad dukters ūgis yra virš 170 cm, ji greitai auga ir visą aprangą kiekvieną sezoną tenka keisti, taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta 80 Eur per mėnesį suma (960 Eur per metus) yra protinga. Reikšminga ir tai, jog pats atsakovas priešieškinyje patvirtino, kad, jo skaičiavimu, vaiko realūs poreikiai vien tik rūbams, avalynei sudarytų 100 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiam vaiko poreikiui priteisė netgi mažiau, nei apskaičiavo atsakovas. Šalių dukra patvirtino, kad abu tėvai perka aprangą ir avalynę dukrai, tėtis dažniau, bet mažiau, o mama rečiau, bet didesnį kiekį. Atsakovas nurodė, kad vien už dukters žieminius batus jis sumokėjo 60 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaiko aprangą sudaro ne tik lengvi kasdieniniai rūbai, tačiau ir visų sezonų batai, šilti žiemos, rudens, pavasario sezonų viršutiniai rūbai, kepurės, šalikai, pirštinės, suknelės, sijonai, kelnės, sporto ir šokio apranga bei avalynė bei periodiškai atnaujinama namų tekstilė (patalynė, rankšluosčiai), taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta 80 Eur per mėnesį ar 960 Eur per metus suma šiame punkte nurodytam poreikiui patenkinti. Tai, kad, atsakovo teigimu, rūbai perkami ar per dideli („ant išaugimo“), ar iš antrinės rinkos, kad būtų? kuo pigiau, nereiškia, jog vaiko poreikiams tenkinti teismo nustatytos išlaidos nėra reikalingos. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais nepatiriant didelių išlaidų.
54. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad vaikas jau nuo 2014 m. „neturėdavo tinkamos aprangos ir avalynės, nes ieškovė pilnavertiškai nesiru?pino vaiku“, kadangi šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė įrodymų (išskyrus dvi nuotraukas ir atsakovo sutuoktinės parodymus). Byloje nėra duomenų, kad iki to laiko, kai ieškovė inicijavo apeliacine tvarka tikrinamą bylą, ieškovas būtų kreipęsis į ieškovę ar į kompetentingas vaiko teises užtikrinančias įstaigas. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, jog skyrius neturi duomenų, kad motina netinkamai rūpinasi dukra, neužtikrina vaiko poreikių, interesų patenkinimo. Byloje esančioje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022-02-15, Nr. 4IGP) taip pat nurodyta, kad apsilankymo metu mergaitė atrodė prižiūrėta, vilkėjo tvarkingais, švariais, amžių atitinkančiais drabužiais.
55. Atmestinas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būsto išlaikymo išlaidų dalies, buvo šališkas ir neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) patvirtintos Sutarties 9 punktą, kuriuo šalys susitarė kad visus komunalinius, žemės ir kitus mokesčius, kurie mokami už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat einamojo ir kapitalinio remonto ir kitas eksploatacines išlaidas apmoka tas pareiškėjas, kuris faktiškai gyvena nurodytame nekilnojamame turte. Kaip matyti iš šio susitarimo 7-8 punktų, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo 2/3 dalys gyvenamojo namo ir žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei, o 1/3 dalis nurodyto turto – atsakovui. Taigi šalys, nutraukdamos santuoką, Sutartimi pasidalino santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus, nustatė, kas mokės už šio turto išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas nėra atsakingas už dukteriai tenkančio būsto išlaikymo naštą ir kad už tai turi būti atsakinga tik ieškovė. Kaip minėta nutarties 37 punkte, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus, o už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta 40 Eur suma dukters būsto išlaidoms.
56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 200 Eur dydžio kasmėnesines vaiko sveikatos priežiūrai reikalingas lėšas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra 4-5 kartus per mėnesį lanko psichologo konsultacijas, vieno seanso kaina 40 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės, vaiko ir psichologės paaiškinimų nustatė, kad psichologo paslaugos vaikui teikiamos dėl jo patiriamų neigiamų išgyvenimų, susijusių su tėvų ginčais dėl vaiko. Išklausius vaiko teisme per teismo psichologę mergaitė nurodė, kad konsultacijos jai yra reikalingos ir naudingos. Atsakovas teisminio proceso metu kėlė klausimą dėl mokamo psichologo bu?tinybės bei neracionaliu? išlaidu? naudojimo, kai buvo galima pasinaudoti nemokama mokykloje teikiama psichologo konsultacija, tačiau nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis dėl tokių paslaugų gavimo mergaitės gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga ieškovės nurodytą aplinkybę, jog nepilnametė pati pareiškė nenorą lankytis pas mokyklos psichologą dėl to, kad to nematytų mokyklos aplinkos žmonės (jos amžiuje ypatingai svarbus draugų vertinimas, o tokių konsultacijų lankymą paaugliai vertina labiau nepalankiai). Be to, nepilnametė teismo posėdžių metu teismo psichologei paaiškino, kad jai bendrauti su psichologe yra gera, tačiau tėtis jos apsilankymais pas psichologę nepatenkintas, kadangi dėl to sumažėjo nepilnametės bendravimas su juo. Nepilnametė paaiškino, kad jai nepriimtina, kai apeliantas atsisėda priešais ją ir pareiškia, jog kalbėsis apie gyvenimą, tai jai kelia psichologinį diskomfortą. Nors atsakovas ir nesutinka su tokiomis išlaidomis, visgi savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad esant poreikiui jis pasirūpintų psichologo konsultacijomis, jei mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, taigi pripažino tokį dukters poreikį. Akivaizdu, kad dukrai išgyvenant tėvų konfliktus ir taip sudėtingame paauglystės etape, psichologo konsultacijos yra reikalingos ir dukrai naudingos. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikui teikiamos psichologo konsultacijos turi būti įtraukiamos į patiriamas sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant tokio poreikio patenkinimui reikalingas lėšas būtina atsižvelgti į tai, kad psichologų konsultacijų išlaidos nebus ilgalaikio pobūdžio (ieškovė nurodė, jog psichologo konsultacijos bus reikalingos 1 metus). Atsakovas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė duomenis, kad mergaitei 2022 m. rugsėjo mėn. jau buvo nuimti breketai, gydymas pavyko sėkmingai, sąkandis buvo atstatytas, taigi ieškovė ateityje tų išlaidų nepatirs arba jos nesudarys reikšmingos dalies visų su dantų priežiūra ar gydymu susijusių išlaidų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad šalių dukrai yra diagnozuotas atopinis dermatitas, skirtas gydymas vaistais, be šių medikamentų, jai taip pat reikalingos išlaidos vitaminams, kitiems vaistams nuo įvairių sezoninių ligų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių dukters poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, vidutiniškai reikalingos išlaidos yra 120 Eur per mėnesį.
57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomoms šalių dukros ugdymui reikia skirti 140 Eur. Atsakovas sutinka, kad papildomiems užsiėmimams (grojimo pamokos, šokiai, (duomenys neskelbtini) kalbos kursai ir kt.) reikalinga skirti ne daugiau kaip 70 Eur/mėn. nuo kiekvieno iš tėvu? ir nurodė, kad neprieštarauja dėl dukros bu?reliu? lankymo. Kadangi su pirmosios instancijos teismo nustatyta šioms išlaidoms suma atsakovas sutinka, teisėjų kolegija nevertina jo argumentų dėl atsakovo pageidavimo, kad dukra lankytų nemokamus būrelius, kad ieškovė nesinaudoja galimybe gauti valstybės finansuojamas programas. Dėl to nevertini ir atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai priteisė išlaidas korepetitoriams.
58. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas įtraukė 60 Eur vaiko laisvalaikiui (draugu? gimtadieniai, susitikimai su draugais, kino teatras, mokyklos organizuojamos ekskursijos). Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad atsakovas vidutiniškai su dukra bendrauja 5 dienas per mėnesį (be atostogų ir švenčių laikotarpio), nereiškia, kad ieškovė nepatiria tokio dydžio išlaidų dukros laisvalaikiui. Nesutikdamas su teismo nustatyta suma atsakovas nurodo, kad kompensavo 1/2 dalį dukros išvyku? su klase, tačiau, kaip minėta, skundžiamu sprendimu nustatyta fiksuota kas mėnesį mokamomis periodinių išmokų suma, todėl atsakovui nebereikės kompensuoti ½ dalies išlaidų pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintą Sutartį. Atsakovo nuomone, mergaitės laisvalaikio išlaidas sudaro tik mokyklos organizuojamos ekskursijos, tačiau ieškovė į šiam poreikiui patenkinti reikalingas lėšas įtraukė ir draugų gimtadieniams, susitikimams su draugais, kino teatrams ir pan. būtinas išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi mergaitės amžių, jos poreikį bendrauti su draugais, lankytis kino teatruose, draugų gimtadieniuose, dalyvauti ekskursijose ir pan., sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis 60 Eur dydžio išlaidomis šiam poreikiui patenkinti.
59. Atsakovas, kritiškai vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog išlaidoms vaiko ugdymui ir kanceliarinėms priemonėms įgyti reikalinga 50 Eur suma per mėnesį, nepateikė detalių skaičiuočių, pagrindžiančių, kad teismo nustatytos išlaidos yra neprotingos, o šiam poreikiui patenkinti logiška būtų atsakovo nurodyta 240 Eur per metus suma. Paminėtina, kad šalių dukrai reikalingos ne tik įprastos ugdymo ir kanceliarinės priemonės, tačiau ir mokyklinė apranga. Ji tapo, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, turi kitų pomėgių (tai teismo posėdžiuose nurodė abi šalys), todėl akivaizdu, kad jai reikalingos ir yra perkamos dailės priemonės, (duomenys neskelbtini) kalbos knygos, muzikos vadovėliai ir pan. Jei atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo ir yra nupirkęs dukrai ugdymui reikalingų prekių ar prisidėjęs prie tokių prekių įsigijimo, tai nereiškia, kad ateityje dukrai tokių prekių nereikės.
60. Nesutiktina su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko asmeninio naudojimo daiktams įgyti (asmens higienos priemonėms (įklotams, šampu?nui, plauku? kondicionieriui, plauku? kaukei, dantu? pastai, šepetėliui, kempinei, ku?no kremui), ausinėms, knygoms, kitoms paslaugoms (kirpyklai) būtina skirti 40 Eur/mėn. Atsakovo vertinimu, šiam poreikiui patenkinti yra visiškai pakankama suma per mėnesį iki 25 Eur: dantu? pasta Colgate Superfresh 1,59 Eur, dantu? šepetėlis Jordan Clean Smile 1,69 Eur, įklotai Always Normal 60 vnt. 4,29 Eur (mažiausiai trims mėnesiams, mėnesiui 1,43 Eur), plauku? šampu?nas L’Oreal Elvital 400 ml. 4,99 EUR (užtenka 2 mėnesiams ilgiems plaukams, mėnesiui 2,50 Eur), plauku? kondicionierius L’Oreal Elvital 400 ml. 4,99 Eur (užtenka 4 mėnesiams ilgiems plaukams, mėnesiui 1,25 Eur), odos priežiu?ros priemonėms ir kremui 14 Eur. Skrupulingai skaičiuodamas dukrai reikalingo šampūno ar plaukų kondicionieriaus/kaukės ar įklotų kiekius atsakovas neįvertino, kad bręstančiai mergaitei neužtenka vien tik jo nurodytų asmens higienos priemonių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mergaitės higienos poreikius sudaro ne tik būtiniausių asmens higienos priemonių įgijimas, tačiau ir buities valymui, tvarkymui skirtų priemonių pirkimas, atnaujinimas, kirpykla. (duomenys neskelbtini) yra paauglė, turi odos išsausėjimo problemą, todėl būtina pirkti ne tik kūno kremą, bet ir priemones veido priežiūrai. Mergaitė augina gražius plaukus, todėl jų priežiūrai būtina įgyti ne tik šampūną, bet ir kitas priemones plaukų priežiūrai. Vertindamas, kad mobiliam telefonui su internetu yra pakankama 20 Eur per mėnesį suma, atsakovas į šią sumą neįskaitė telefono aparato išlaidų, kurios pagrįstai buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo.
61. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog patenkinti dukters poreikiams, susijusiems su transportu, būtina skirti 70 Eur/ mėn. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuo rudens mergaitė pradės lankyti mokyklą Kauno mieste (jos gyvenamoji vieta yra Kauno rajone), į mokyklą viešasis transportas išvyksta labai anksti, todėl ji vežios ją į mokyklą, o po papildomos veiklos užsiėmimų parsiveš namo. Akivaizdu, kad transporto išlaidos patiriamos ir dėl kitokių veiklų, pvz. nuvežimo į laisvalaikio praleidimo vietas, pas gydytojus, kitus specialistus, draugus ir pan. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dukters poreikiui, susijusiam su transporto paslaugomis, patenkinti būtų pakankama 26 Eur/mėn. suma (20 Eur kurui ir 6 Eur viešojo transporto bilietui), ypač įvertinus išaugusias kuro išlaidas. Reikšminga ir tai, kad atsakovas, gyvendamas Vilniuje ir su dukra bendraudamas tik kas antrą savaitgalį, pats neprisideda pats dukters vežiojimo į ugdymo įstaigą, mergaitės lankomus užsiėmimus ir pan., šios išlaidos patiriamos išimtinai ieškovės (išskyrus kelionių į Vilnių ir atgal bendravimo su tėvu metu patiriamas išlaidas).
62. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas daug laiko bendrauja su dukra, dėl to patiria išlaidas dukters maistui, būtinų daiktų, drabužių, avalynės ir paslaugų įsigijimui. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovo bendravimas su dukra nėra labai intensyvus (kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio, 14 dienų atsakovo atostogų metu, taip pat nustatytas bendravimas švenčių dienomis), dėl to atsakovo patiriamos išlaidas (ypač įvertinus atsakovo iki skundžiamo sprendimo mokėtą nepilnametės dukters išlaikymo dydį) nelaikytinos didelėmis. Akivaizdu, kad kartu su vaiku gyvenančiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena nepilnametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį reikalingo išlaikymo dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, slaugyti ir pan.).
63. Įvertinus visiems nepilnametės dukters poreikiams reikalingas lėšas spręstina, kad visiems jos poreikiams patenkinti reikalinga 935 Eur suma: 310 Eur maistui namuose ir mokyklose, 40 Eur būsto išlaidoms, 50 Eur išlaidoms vaiko ugdymui ir kanceliarinėms priemonėms įsigyti, 25 Eur mobilaus ryšio telefono sąskaitos papildymui ir įmokai už aparatą, 40 Eur asmens higienos priemonėms, kirpyklai, 80 Eur aprangai ir avalynei, namų tekstilei, 60 Eur laisvalaikio išlaidoms, 70 Eur transporto išlaidoms, 140 Eur papildomo ugdymo užsiėmimams, 120 Eur medicininei priežiūrai. Pažymėtina, jog 80 Eur dydžio šių išlaidų dalį kompensuoja valstybės mokama vaiko išmoka.
64. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, nepagrįstai nevertino ieškovės realios turtinės padėties, kuri yra geresnė nei atsakovo.
65. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su dukra gyvena jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu priklausančiame 186,98 kv.m bendro ploto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškovės gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo nuosavybės dalis – 2/3, atsakovo – 1/3. Namui registruota hipoteka, ieškovė ir atsakovas moka būsto kredito įmokas: ieškovė – po 137,42 Eur/ mėn., atsakovas po 160 Eur (atsakovo paaiškinimai), 2021 m. birželio 9 d. negrąžinto kredito likutis buvo 50 347,49 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas 2039 m. sausio 17 d.
66. Ieškovė nuosavybės teise turi 2004 m. laidos automobilį (duomenys neskelbtini), 2021 m. laidos elektrinį motorolerį (duomenys neskelbtini). Ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna 46,67 Eur darbo užmokestį, pas (duomenys neskelbtini) gauna 23,33 Eur darbo užmokestį, turi savo individualią įmonę, kurios pajamos atskaičius sąnaudas 2021 m. buvo 2449 Eur (204,08 Eur/ mėn.), 2022 m. – 687 Eur/ mėn. Ieškovė turi skolininką, kuris moka po 300 Eur/ mėn. skolos grąžinimo įmokas, viso skolos likutis apie 4000 Eur. Iš viso įrodymais pagrįsta ieškovės pajamų suma – 1057 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna papildomas patalpos nuomos pajamas, teigia, kad vidutiniškai per mėnesį gauna viso apie 1600 Eur pajamų. Ieškovė gauna iš savivaldybės biudžeto išmoką vaikui 80,50 Eur. Ieškovei pragyventi taip pat padeda motina (duomenys neskelbtini) ir ieškovės draugas.
67. Atsakovas yra sudaręs naują santuoką, dirba ir gyvena Vilniaus m. Atsakovui ir jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 55,42 kv. m bendro ploto butas, kuriame atsakovas gyvena, su 1864/79375 žemės sklypo dalimi ir sandėliuku (duomenys neskelbtini), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2013 m. registracijos automobilis (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1567 Eur darbo užmokestį. Atsakovo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1317 Eur darbo užmokestį. Sutuoktiniai moka būsto kredito paskolą, 290 Eur/ mėn. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.
68. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netaikė fiktyviu? pajamu? įvertinimo metodo, kadangi iš ieškovės gyvenimo bu?do ir jos viešai socialiniuose tinkluose propaguojamo gyvenimo bu?do bei pateiktu? metiniu? pajamu? deklaraciju? akivaizdžiai buvo galima matyti, kad ieškovės gyvenimo bu?das neatitinka jos viešai deklaruojamu? pajamu?, atsakovas šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nurodė, jog atitinkamo gyvenimo būdo propagavimas yra jos, kaip influencerės, veikla, o ne jos pačios gyvensena. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo pateiktų nuotraukų negali įsitikinti, kad ieškovės turtinė padėtis neatitinka jos pateiktų duomenų, kad jie būtų suklastoti ar neteisingi, taip pat neturi pagrindo kitaip įvertinti ieškovės turtinės padėties, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas net ir tuo pagrindu, kad ieškovė turi gyvenimo draugą. Ji patvirtino, kad draugas ją materialiai remia, tačiau tai nereiškia, kad jie veda bendrą ūkį. Priešingai, iš bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 11 d. yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, o nuo 2015 m. balandžio 13 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas. Tačiau jis nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas nei iš individualios veiklos, nei iš jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės. Taigi atsakovas, turėdamas pareigą teismui pateikti visus duomenis apie savo gaunamas pajamas, šios savo pareigos nevykdė, ir tai laikytina tikrosios savo turtinės padėties neatskleidimu.
69. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovas už 2022 m. spalio mėn. gavo 2989,58 Eur darbo užmokestį, už 2022 m. lapkričio mėn. 3098,5 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn. 2770,41 Eur, už 2023 m. sausio mėn. 3487,14 Eur. Taigi, jo gaunamas darbinės pajamos po skundžiamo sprendimo priėmimo nuosekliai augo. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis, net ir nevertinant atsakovo nenurodytų savo pajamų iš individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės, yra netgi yra geresnė, nei ją nurodė pirmosios instancijos teismas. Kaip pagrįstai nurodyta apeliacine tvarka vertinamame sprendime, nustatytos šalių turtinės padėties aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių prievolė išlaikyti vaiką yra lygi. Prie vaiko išlaikymo ir visų jo poreikių patenkinimo turi prisidėti abu vaiko tėvai.
70. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų.
71. Nustačius nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki 467,25 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (pažymėtina, kad šalys neskundžia išlaikymo priteisimo momento) iki vaiko pilnametystės, netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakeistina, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą sumažinant iki 428 Eur (vaiko naudai suapvalintos sumos) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (935 Eur (vaiko poreikiams reikalingos lėšos) – 80 Eur (valstybės mokami vaiko pinigai) / 2 (šalių prievolė išlaikyti vaiką yra lygi) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
72. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
74. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ir ieškovės paaiškinimus bei priimtą patikslintą ieškinį, reikalavimo sumą sudarė 468,50 Eur. Patikslinus ieškinį, atsakovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. atliko mokėjimus: 17,50 Eur pagal SF554 už ortopedo paslaugas, 9,50 Eur už AKL4268, antikūnių tyrimą, 11 Eur už (duomenys neskelbtini) apmokėtas 4 šokių pamokas, 3,37 Eur pagal IN302029 už Fucicort tepalą, 2,11 Eur pagal IN302494 už vaikų sirupą, 3,37 Eur pagal 244222/36 už Fucicort tepalą (2022-08-18 priedas Nr. DOK-104099 priedas). Tokiu būdu liko nepatenkinti 2022 m. rugpjūčio 18 d. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 457,50 Eur įsiskolinimo priteisimo: 300 Eur (visa suma 600 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) įmonės 2017 m. liepos 13 d. sąskaitą Nr. 467 už ausų operaciją; 100 Eur (visa suma 200 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. sąskaitą Nr. 0688 už vaiko psichologo paslaugas; 17,50 Eur (visa suma 35 Eur, o ne 70 Eur, kaip nurodo ieškovė) pagal 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. 4593 patirtos darinio šalinimo išlaidos; 25 Eur (visa suma 50 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0287 už šokių batelius; 15 Eur (visa suma 30 Eur) pagal 2022 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini) už klavišinių pamokas 2022 m. birželio mėn. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 456,65 Eur kompensaciją, į tai, kad atsakovas pareikšto reikalavimo ribose kompensacijos nėra sumokėjęs, šį ieškovės reikalavimą patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 456,65 Eur patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginę kompensaciją.
75. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliaciniu skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo dėl 456,65 Eur patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginės kompensacijos nepagrįstumo.
76. Kaip minėta, CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė prašo kompensuoti ½ jos patirtų išlaidų (600 Eur) už dukters ausų operaciją pagal 2017 m. liepos 13 d. sąskaitą, taigi nuo šios sąskaitos išrašymo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) yra praėjęs daugiau kaip 3 metų laikotarpis. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nepilnametės dukters išlaidų įsiskolinimą įtraukė 300 Eur sumą. Šiame kontekste pažymėtinas ir ieškovės motina paliudijimas, kad ausų operaciją apmokėjo ji, o ne ieškovė.
77. Atsakovas Sutarties 2 punktu įsipareigojo apmokėti ½ dalį visų išlaidų, susijusių su dukters medicinine priežiūra bei papildomais ugdymo užsiėmimais (šokiai, baseinas ir t. t.), o skundžiamu sprendimu padidintas išlaikymas priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas priimamoje nutartyje jau pasisakė dėl dukters poreikio psichologinėms konsultacijoms reikalingumo, todėl atskirai tų argumentų nekartoja ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo dydį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai į išlaikymo įsiskolinimo sumą įtraukė 100 Eur (visa suma 200 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. sąskaitą Nr. 0688 už vaiko psichologo paslaugas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas padengė ½ dalį išlaidų, t. y. 25 Eur (visa suma 50 Eur) pagal (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0287 už šokių batelius, 15 Eur (visa suma 30 Eur) pagal 2022 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimą (duomenys neskelbtini) už klavišinių pamokas 2022 m. birželio mėn., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas įtraukė į išlaikymo įsiskolinimo sumą. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų (atsakovo banko išrašo apie ieškovei pervestas lėšas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.) nustatė, kad apeliantas 2022 m. vasario 17 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 17,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „KvNr 53204:10, nebuvo derinta, nebuvo pranesta“. Atsakovas apeliaciniame skunde paaiškino, kad pradinėje pateiktoje sąskaitoje nebuvo matomas sąskaitos numeris viršuje, dėl to neteisingai nurodytas apmokėtino dokumento numeris. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į išlaikymo įsiskolinimo sumą įtraukė ir 17,50 Eur darinio šalinimo išlaidas pagal 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. 4593, kurias atsakovas yra apmokėjęs.
78. Įvertinus šiuos argumentus teigtina, kad iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro ne 456,65 Eur, o 140 Eur suma (100 Eur už psichologo konsultacijas, 25 Eur už šokių batelius ir 15 Eur už klavišinių pamokas).
79. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas 456,65 Eur patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginę kompensaciją, netinkamai taikė civilinės teisės normas (CK 3.200 straipsnį), nevertino, kad dalį išlaidų (17,50 Eur) atsakovas yra ieškovei kompensavęs, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl priteistos piniginės kompensacijos pakeistina, iš atsakovo ieškovei priteistą vaiko išlaikymo išlaidų įsiskolinimą sumažinant iki 140 Eur (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
80. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK reglamentuotų pagrindų bylos perdavimui nagrinėti iš naujo (pažymėtina, kad tokių pagrindų apeliantas ir nenurodė). Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 16,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 34 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl patirtų išlaikymo išlaidų kompensavimo, faktiškai patirtos, pagrįstos rašytiniais įrodymais 3706,47 Eur (3319,27+387,20) teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-08-22 Nr. DOK-105176, 2022-09-05 Nr. DOK-110665, 2022-09-06 Nr. DOK-110861); 85 Eur atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, atsakovo faktiškai patirtos, pagrįstos rašytiniais įrodymais 1210 Eur (1050+160) teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-08-22 Nr. DOK-105112, 2022-09-05 Nr. DOK-110630). Šis vertinimas apeliacine tvarka neginčijamas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme valstybė byloje patyrė 16,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškovė – 3740,47 Eur, atsakovas – 1295 Eur bylinėjimosi išlaidų.
82. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo vertintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti 75 proc. (pareikšto ieškinio suma yra 4718,93 (500-144,81=355,19x12+456,65), patenkinto ieškinio suma yra 3538,28 (428-144,81=283,19x12+140)), išvada dėl priešieškinio netenkinimo lieka nepakitusi, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2805,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 323,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sudaro 2481,6 Eur.
83. Iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis atitinkamai sumažintinas iki 80 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iki 12,69 Eur.
84. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 244 Eur žyminiu mokesčiu (turtinio ginčo suma sudaro 6063,65 Eur (467,25x12+456,65)x3/100+107 Eur už neturtinį ginčą)), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 124 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma.
85. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinio proceso metu už teisinių paslaugas ją atstovaujančiai advokatei yra sumokėjusi 1089 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. 00718 ir sąskaitos išrašai), iš kurių 24,2 Eur sudaro klientės konsultacijos dėl civilinėje byloje išduoto vykdomojo rašto ir tolimesnių veiksmų, 24,2 Eur už konsultavimą dėl pranešimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl (duomenys neskelbtini) psichologinio smurtavimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomojo rašto dėl trukdymo rūpintis vaiko sveikata išdavimo, dėl bendravimo tvarkos keitimo, susipažinimo su nauju (duomenys neskelbtini) raštu klientei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dvi pastarosios sumos nėra susijusios su apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, todėl nepriteistinos. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 1040,6 Eur advokatės pagalbos išlaidų (193,60+847,00).
86. Apeliantas patyrė 750 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
87. Abiejų šalių išlaidos advokatų pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus 25 procentais, atsakovui iš ieškovės priteistina 187,5 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 30 Eur žyminio mokesčio, iš viso 217,5 Eur, ieškovei iš atsakovo 780,45 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 562,95 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.
Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį sumažinti iki 428 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų), ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų vaiko išlaikymo išlaidų piniginę kompensaciją sumažinti iki 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų), ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 2481,6 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 60 centų), iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų), procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sumažinti iki 12,69 Eur (dvylikos eurų 69 centų).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 562,95 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124 Eur (šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.