Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-546-1012/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: e2A-546-1012/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00257-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: L. I.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-546-1012/2024Teisminio proceso Nr.

2-68-3-00257-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų L. I. (atsakovo) ir uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ (trečiojo asmens) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl išlaikymo dydžio ir formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir atsakovo L. I. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė ,, Finansista “, A. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (DOK-134283) prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 (toliau – Sprendimas) nepilnamečiams vaikams J. I. ir J. I. iš atsakovo L. I. priteisto išlaikymo dydį: nuo bylos teisme iškėlimo dienos padidinti dukters J. I. išlaikymą iki 453,91 Eur/mėn. ir padidinti sūnaus J. I. išlaikymą iki 432,03 Eur /mėn. iki vaikų pilnametystės; 2) pakeisti Sprendimu nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo formą – iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma: tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 90 895,83 Eur išlaikymą ir jo įsiskolinimą iki vaikų pilnametystės vienkartine pinigų suma; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 90 895,83 Eur išlaikymo vienkartine pinigų suma sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 90 895,83 Eur išlaikymo ir jo įsiskolinimo, priteisto vienkartine pinigų suma, išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atsakovui priklausančią dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį 48/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir iš atsakovo priteisė nepilnametei šalių dukrai J. I. išlaikymą po 225 Eur, o nepilnamečiam sūnui J. I. – po 185 Eur, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat teismo Sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ieškovė paskirta priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

1.2. Atsakovas Sprendimu priteisto išlaikymo vaikams neteikia, todėl priteistų sumų išieškojimas yra vykdomas priverstinio vykdymo tvarka, tačiau visiškai neefektyviai. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 1 d. antstolės Virginijos Meškauskienės pažyma dėl informacijos pateikimo Nr. S- 22-15-3167 1, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė 18 785,05 Eur. Atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) ieškovei, nuo 2018 m. vasario 1 d. moka vaiko išlaikymo išmoką, kurios dydis už mėnesį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 68,40 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 70,20 Eur ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 72,00 Eur. Vadovaujantis 2022 m. vasario 22 d. VSDFV pažyma apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų Nr. FV-12-65, per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 21 d. iš atsakovo pajamų buvo išskaityta 226,67 Eur suma, likusi neišskaityta suma 948,33 Eur. Todėl iš 1 175 Eur išlaikymo, kurį vaikai turėjo gauti per šį laikotarpį, iš atsakovo pajamų buvo išskaityta 226,67 Eur suma, kas sudaro 19,29 proc. nuo visos priklausančios gauti sumos, o 2022 kovo 1 d. VSDFV pažymoje apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, iš viso už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. iš atsakovo buvo išskaityta 6 134,40 Eur, kiekvieną mėnesį iš atsakovo pajamų būdavo išskaityta vidutiniškai 133,36 Eur suma abiem vaikams, kas sudaro vidutiniškai po 66,68 Eur vienam vaikui per mėnesį.

1.3. Atsakovo turtinė padėtis yra itin prasta, jo atžvilgiu 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis buvo vykdomos 8 vykdomosios bylos. Ieškovė suskaičiavo, kad per 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį iš Vaikų išlaikymo fondo (VSDFV) ji gavo 1 663,20 Eur, iš atsakovo pensijos išskaičiuotų lėšų suma – 966,71 Eur. Per 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. lapkričio 1 d. laikotarpį iš šio fondo ji gavo 331,20 Eur, iš pensijos – 283,23 Eur. Ieškovė mano, kad tokia situacija iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes jie negauna iš atsakovo jų poreikiams tenkinti priteisto išlaikymo, o iš atsakovo išieškomos sumos yra visiškai nepakankamos netgi baziniams poreikiams patenkinti. Vaikų išlaikymo našta jau daug metų tenka vienai ieškovei. Bylos iškėlimo metu ieškovė dirbo uždarojoje akcinė bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 970 Eur atskaičius mokesčius, o šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 100 Eur. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovės šeima, susidedanti iš 4 asmenų, gyvena nuomojamame bute, kiekvieną mėnesį šiltuoju metų laiku už šio buto nuomą moka po 590 Eur nuomos mokestį, o šaltuoju metų laiku – po 550 Eur, be to privalo mokėti komunalinių mokesčių išlaidas. Todėl iš atsakovo išieškomo išlaikymo neužtenka net vaikų daliai būsto nuomos ir išlaikymo išlaidoms padengti. Taip pat, šiuo metu vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų interesų tenkinimą, teismo Sprendimu priteistas išlaikymas turi būti padidintas.

1.4. Ieškovė sudarė vaikų poreikių lentelę, kurioje detalizavo kaip, lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu, šiuo metu padidėjo vaikų poreikiai, t. y. pagal 2017 m. situaciją dukters poreikiams tenkinti per mėnesį reikėdavo skirti 510,20 Eur , o šiuo metu ši suma sudaro 907,82 Eur, atitinkamai sūnaus poreikiams tenkinti 2017 m. per mėnesį užtekdavo 433,34 Eur, o šiuo metu reikalinga 864,05 Eur, atskaičius vaiko pinigus.

1.5. Žymiai išaugo vaikų išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms ir nuomai apmokėti, dėl vaikų brendimo ir maisto kainų pokyčio padidėjo vaikų išlaidos maistui, atsirado naujos vaikų išlaikymo išlaidos. Be to, vaikams augant, padidėjo ir išlaidos drabužiams bei avalynei, keitėsi vaikų sveikatos priežiūros išlaidos, aktualios tapo išlaidos kirpyklai, padidėjo išlaidos gimtadieniams, laisvalaikiui atsirado poreikis stovykloms, viešojo transporto bilietams, padidėjo kanceliarinės išlaidos. Ieškovė viena finansiškai nebūtų pajėgi išlaikyti vaikus, todėl jai finansiškai padeda jos sutuoktinis M. J. ir jos tėvai. Atsakovas dukters išlaikymui turėtų skirti 453,91 Eur, o sūnaus išlaikymui – 432,03 Eur, atskaičius vaiko pinigus.

1.6. Sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo sumos visiškai nepakankamos esamiems vaikų poreikiams tenkinti, be to , ir jų atsakovas visa apimtimi neteikia. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad turi būti pakeistas tiek išlaikymo dydis, tiek ir jo forma. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto/patalpos - buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes yra 72 000 Eur (viso buto vidutinė rinkos vertė sudaro 144 000 Eur). Kita ½ dalis buto priklauso atsakovo buvusiai sutuoktinei A. I. dalinės nuosavybės teise. Taip pat kaip atsakovo nuosavybė yra įregistruota 48/1000 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu yra 2 875,20 Eur.

1.7. Atsakovas nesiima priemonių, jog gautų pakankamai pajamų ir galėtų mokėti vaikams reikalingą išlaikymą, pagerintų savo turtinę padėtį. Susidariusi pakankamai didelė išlaikymo įsiskolinimo suma, atsakovas niekur nedirba jau daug metų. Atsakovas nedirbo ir sprendimo priėmimo metu. Nors atsakovas gauna senatvės pensiją, jo sveikatos būklė nėra tokia, dėl kurios jis papildomai negalėtų dirbti, tad tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas deda visas pastangas darbo paieškoms. Todėl vaikų išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas naudingiausias išlaikymo būdas, užtikrinantis nuolatinį išlaikymo teikimą. Pakeitus išlaikymo formą ir jį priteisus vienkartine pinigų suma, būtų sudaryta galimybė nupirkti vaikams nuosavybės teise būstą, kuriame vaikai galėtų gyventi iki jų pilnametystės ir taip pat sulaukę pilnametystę išsaugotų savo nuosavybę. Todėl išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma teigiamai atsilieptų vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, o įvertinus atsakovo pilnai neteikiamą išlaikymą leistų užtikrinti vaikų teises gauti iš atsakovo tinkamo dydžio išlaikymą. Be to, išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą. Kartu su išlaikymo įsiskolinimu, susidariusiu iki 2022 m. gruodžio 1 d., atsakovas iki vaikų pilnametystės turėtų skirti 90 895,83 Eur sumą, kurią ir prašyta priteisti iš atsakovo.

1.8. Yra ir visos būtinosios sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turi būti nustatyta priverstinė hipoteka. Atsakovas vengia išlaikyti vaikus, nemažina turimų kreditorinių įsipareigojimų. Hipotekos nustatymas neturėtų įtakos kitų atsakovo kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes atsakovo nepilnamečiai vaikai turi pirmumą prieš kitus kreditorius vykdymo procese.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su juo nesutiko. Atsiliepime nurodė:

2.1. Ieškovės tikslas – prisidengus vaikų interesais parduoti atsakovo butą ir tokiu būdu išspręsti savo ir sutuoktinio gyvenamųjų patalpų problemą. Ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo atsakovo įsiskolinimo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymo teikimą nekilnojamuoju turtu, priteisiant vaikams nuosavybės teise 4/11 dalį buto su rūsiu ir įrodinėjo, kad ji, jos sutuoktinis ir 11 metų dvynukai tilps į 20 kv. m erdvę.

2.2. Teigdama, jog ženkliai pakilo buto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos, lyginant su 2017 metų būsto nuoma, nepateikė 2017 metų būsto nuomos dokumentų, o vadovaujasi pačios sudaryta lentele, o mobiliojo telefono sąskaitoje mobiliojo telefono pirkėju nurodytas R. E. – vaikų senelis. Be to, sūnus patvirtino, kad mobilųjį telefoną gavo dovanų iš senelio. Apie dukros mobilųjį telefoną jokių PVM sąskaitų - faktūrų nepateikė. Jokių dokumentų, patvirtinančių vaikų ryšio paslaugas, patvirtinančių 876 Eur išlaidas vaikų kompiuteriams, byloje ieškovė taip pat nepateikė.

2.3. Ieškovė nepateikė ir išlaidas maistui namuose 50% pakilusių išlaidų, taip pat, jog padidėjo išlaidos bilietams į kiną, teatrą, pramogų parkus, pažintinius takus, parodas, kavines bei vaikų vasaros stovyklas, du kartus įtraukė išlaidas laisvalaikio praleidimo inventoriui ir tai akivaizdžiai parodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovės pateikti į bylą priedai patvirtina, kad ieškovė lankėsi skirtingose parduotuvėse ir kažką pirko, tačiau ką pirko ir kokį santykį ieškovės atlikti pirkiniai turi su vaikais, ieškovė nedetalizavo, todėl būtina detalizuoti ieškovės atliktus pirkinius.

2.4. Ieškovės reikalavimas pakeisti periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo formą į išlaikymo teikimą vienkartine pinigų suma negali būti įvykdytas dėl šių priežasčių: 1) reikalavimas išmokėti kompensaciją už vaikų išlaikymą 7 metus į priekį vargu ar atitinka teismų praktiką; 2) šiuo metu atsakovui priklausančio buto dėka yra garantuojama vaikų teisė į gyvenamąją vietą, nes ieškovė sąmoningai atėmė iš vaikų šią garantiją, pardavusi jai priklausantį butą, be to įstatyme numatyta, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės; 3) išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti priteisiamas tuomet, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo. Atsakovo buto dalis priklauso vaikams, o ne ieškovei, todėl apie jiems priklausančios dalies pardavimą/nepardavimą spręs vaikai, kai jiems sukaks 18 metų, o ne ieškovė; 4) ieškovė pasirinko spręsti gyvenimo sąlygų gerinimo problemas – įsigyti sau nekilnojamąjį turtą, atimant iš vaiko tėčio būstą ir prisidengiant vaikų interesais.

2.5. Atsakovas teikia išlaikymą vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai, o nustačius, kad vaikai vieną savaitę gyventų pas jį, o kitą – pas ieškovę, garantuotų ne tik lygiateisį bendravimą su vaikais, bet ir vaikų išlaikymą; būtų apginti vaikų interesai; būtų išvengta bet kokių ieškovės piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi. Kadangi bendro taikaus sutarimo nėra dėl ieškovės kaltės, todėl norint eliminuoti ieškovės nepasitenkinimą jo teikiamu vaikų išlaikymo dydžiu, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su abiem tėvais, kuri būtų keičiama rotacijos principu.

2.6. Atmestinas kaip nesąžiningas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o reikalavimas taikyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančios dalies buto su rūsiu negyvenamosios patalpos atžvilgiu perteklinis.

3. Trečiasis asmuo UAB ,,Finansista“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Atsakovo finansinė padėtis yra tokia, kad atsižvelgiant į jo kreditorių reikalavimų dydį, mokėtina suma vaikų išlaikymui negali būti didinama, atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai 8 vykdomosiose bylose, išieškoma suma virš 200 000 Eur, o atsakovo vienintelės pajamos yra 353,65 Eur senatvės pensija. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji gauna pastovų atlyginimą už darbą, ieškovė turėjo butą Vilniuje ir turi santaupų, kurias planavo skirti atsakovui priklausančios buto dalies rekonstrukcijai.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovės prašoma priteisti suma viršija ½ dalį minimalios mėnesio algos vienam vaikui , kuri neturėtų būti viršijama nagrinėjamu atveju.

3.3. Ieškovė gauna 85,75 Eur vaikų išmokas, kuriomis mažintinos iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams sumos.

3.4. Ieškovės reikalavimas priteisti 90 895,83 Eur išlaikymą ir jo įsiskolinimą iki vaikų pilnametystės vienkartine pinigų suma negali būti tenkinamas, nes ieškovė į prašomą priteisti sumą neįtraukė iš atsakovo išieškotų lėšų laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., o reikalavimas padidinti vaikų išlaikymui mokėtiną sumą nuo 2022 m. gruodžio 1 d. negali būti tenkinamas, nes buvo pareikštas tik pateikus 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškinį.

3.5. Atsakovo išlaikymo prievolės užtikrinimui negali būti įregistruota priverstinė hipoteka, nes atsakovo turtas, kuriam yra prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką, yra areštuotas pagal ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimus. Be to, ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos kelios atsakovo buto vertės – svyruoja nuo 53 580 Eur ir 144 000 Eur (ieškovės pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodytos vertės) iki 218 200 Eur (atsakovo atsiliepime nurodyta vertė). Buto dalies įkeitimas neatitiktų vaikų interesų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

4. Atsakovas teismui įteikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir ieškove; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinį atsakovas prašė atmesti. Priešieškinyje nurodoma:

Šalies argumentai

4.1. 2017 m. pradžioje ieškovė sąmoningai pablogino savo ir vaikų gyvenamąsias sąlygas parduodama jai nuosavybės teise priklausantį butą, o 2017 m. rudenį ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo.

4.2. Iki 2018 metų vaikai praleisdavo su atsakovu maždaug 50% laiko, tačiau 2018 m. balandžio 13 d. Sprendimu ieškovės ieškinys dalinai buvo tenkintas ir ieškovei buvo priteistas išlaikymas. Be to, norint pasiekti tikslą – „prichvatizuoti“ butą, ieškovei buvo būtina apriboti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais ir įrodyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, dėl ko susidarė didžiulis įsiskolinimas.

4.3. Ieškovė neįspėdavo ir neįduodavo atsakovui (duomenys neskelbtini) vaistų, skirtų dukters gydymui, dėl ko jai būnant pas atsakovą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė meluodavo įrodinėdama netinkamą atsakovo elgesį su vaikais, kad atsakovas nepasirūpina jų saugumu ir t.t. Atsakovas įdėjo daug pastangų ir kartu su vaikais praleido daugybę laiko juos mokydamas valdyti sportinę įrangą. Šioje situacijoje geriausia išeitis ir vaikams, ir tėvams – leisti vaikams gyventi ir pas atsakovą, ir pas ieškovę, t. y. realiai įgyvendinti tėvų lygiateisiškumo principą.

4.4. Nuo 2017 metų vaikai gyveno 6 skirtinguose nuomojamuose butuose ir tris mėnesius gyveno užsienyje, vaikai nesugeba atsakyti į klausimą „kur yra jų namai“, nes jie jų neturi, todėl visiškai suprantamas, bet nepateisinamas ieškovės noras „prichvatizuoti“ atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, prisidengiant vaikų interesais.

4.5. Atsakovui priklauso 52,99 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butas, todėl vaikai turi atskirus savo kambarius, todėl jo butas labiau tinkamas vaikams gyventi, mokytis ir leisti laisvalaikį, ir vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu būtina vaikų gyvenamąją vietą nustatyti tiek su atsakovu, tiek su ieškove, kad vaikai galėtų naudotis geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Atsakovo butas yra vienintelis nuosavybės teise priklausantis atsakovui nekilnojamas turtas ir tuo pačiu garantija, kad vaikai neatsidurs gatvėje, jeigu įvyks force majeure.

4.6. Ieškovė, prašydama grąžinti įsiskolinimą, atlieka kreditoriaus vaidmenį, tačiau pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės.

4.7. Vietoj įnašo į vaikų išlaikymą konkrečia pinigų suma, atsakovas galėtų pasiūlyti vaikų interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas. Vaikų apsigyvenimas atsakovui priklausančiame bute bent jau 50% laiko atitiktų ne tik vaikų, bet ir ieškovės šeimos interesus, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais lygiomis dalimis išspręstų visas problemas.

4.8. Atsižvelgiant į vieną pamatinių teisės principų, jog nuosavybė yra neliečiama, išlaikymo forma turtu turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. tik nustačius, jog kitokiu būdu apsaugoti vaiko teisės į jo poreikius užtikrinančio materialinio išlaikymo teikimą nėra.

4.9. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai materialinį išlaikymą turintis teikti asmuo praranda turtą ar jo dalį, turi būti įvertinta, ar tokio asmens interesai nėra pernelyg pažeidžiami. Vienas esminių kriterijų nepriteisti vaiko išlaikymo turtu būtų faktinės aplinkybės, jog materialinį išlaikymą teikiantis asmuo kitos gyvenamosios vietos neturi. Taigi, galima daryti išvadą, jog vaiko teisė į gyvenamąją vietą negalima būtų priešpastatoma materialinį išlaikymą teikiančio asmens ta pačiai teisei, o turi būti ieškoma interesų pusiausvyros. Pabrėžtina, kad atsakovas yra pensinio amžiaus ir kitos gyvenamosios vietos neturi, o interesų pusiausvyra galėtų būti vaikams didesnę dalį laiko praleidžiant atsakovo bute, kurie atitiktų geriausius vaikų interesus, pagerinant vaikų gyvenamąsias sąlygas, bet ir tobulinant bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo lygiomis dalimis nustatymo atmestas, aplinkybės po šio teismo sprendimo priėmimo nėra pasikeitusios.

6. Trečiasis asmuo UAB ,,Finansista“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, tačiau jame išdėstė aplinkybes dėl ieškovės pareikšto ieškinio.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadas dėl ieškovės ieškinio, patikslinto ieškinio ir atsakovo priešieškinio. Tarnyba nurodė, kad:

7.1. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje ir nustatė, kad ieškovė su vaikais ir sutuoktiniu gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga; bute yra reikiami baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Vaikams namuose skirtas vienas kambarys, kuriame yra lova ir sofa-lova, staliukas, rašomasis stalas, komoda, knygų lentyna su daug knygų, daug stalo žaidimų, televizorius, vaikų daiktai. Motina vizito metu paaiškino, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie 10 m. Pasak moters, vaikai su tėvu susitinka vieną savaitgalį per mėnesį bei papildomai bendrauja telefonu. Išlaikymas vaikams yra išieškomas antstolių iš atsakovo pensijos, suma – apie 115 Eur/mėn. abiem vaikams. Tarnyba sutinka, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o ieškovės prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.

7.2. Atsakovo priešieškiniu reiškiamą reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir su motina, laiko prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti „50:50“ principu pagrįstą bendravimo tvarką. Atsakovas priešieškinyje nepaaiškino bei nenurodė jokių argumentų dėl to, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po minimo sprendimo, jog tapo būtina keisti teismo nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką. Tarnybos vertinimu, atsakovo nurodomas argumentas, kad „ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų gyvenimo sąlygomis“ nėra objektyviai pagrįstas, be to, jį paneigia ir byloje turimi duomenys. Kyla pagrįstų abejonių ar tėvas prieš reikšdamas atitinkamą reikalavimą iš esmės įvertino reikšmingas aplinkybes remdamasis išimtinai savo vaikų interesais. Tarnyba, remdamasi šiuo metu byloje turimais duomenimis, daro išvadą, kad priešieškinio reikalavimas nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas, be to, neatitinka ir pačių nepilnamečių valios bei interesų.

7.3. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų. Byloje turimų duomenų pakanka daryti pagrįstai išvadai, kad vaikų teisė į tėvo teikiamą išlaikymą, priteisus iš tėvo periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, nėra įgyvendinama ir užtikrinama, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti vaikams tėvo teikiamo išlaikymo formą, o pareikštas reikalavimas išlaikymą ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą iš tėvo priteisti konkrečia pinigų suma, nustatyti palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį bei užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą nustačius atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką) atitinka nepilnamečių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018: 1) priteisto periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis išmokomis dydį ir formą bei nustatyti, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 8 d.) nepilnametei J. I. iki pilnametystės turi pareigą teikti 337,55 Eur dydžio periodinį išlaikymą ir nepilnamečiui J. I. iki pilnametystės turi pareigą teikti 318,40 Eur periodinį išlaikymą; 2) iš atsakovo priteisto periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis išmokomis formą į išlaikymą tvirta pinigų suma ir iš atsakovo nepilnametei J. I. priteisti 35 912,08 Eur ir nepilnamečiui J. I. priteisti 33 134,21 Eur išlaikymą tvirta pinigų suma, iki jų pilnametystės (2029 m. spalio 7 d.). Teismas taip pat nusprendė: 1) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas J. I. nuo priteisto išlaikymo tvirta pinigų suma 11 372,19 Eur dalies ir J. I. nuo 9 349,73 Eur dalies nuo patikslinto ieškinio įteikimo dienos (nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvirta pinigų suma tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nepilnametei J. I. priteisto 35 912,08 Eur ir nepilnamečiui J. I. priteisto 33 134,21 Eur išlaikymo tvirta pinigų suma išieškojimo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti ½ dalį atsakovo vardu registruoto jam priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Likusi patikslinto ieškinio dalis atmesta. Priešieškinis atmestas visiškai. Iš atsakovo ieškovei priteista 363,70 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Finansista“ – 1 527,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Finansista“ priteista 572,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, laikė, jog atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo pakeista jo bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo. Atsakovo išsakyti teiginiai, kad ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų gyvenimo sąlygomis nėra objektyviai pagrįsti ir neatitinka byloje esančių duomenų. Be to, vaikai aiškiai išsakė, kad jie nenori pusę laiko gyventi su tėvu, jiems yra gerai taip, kaip yra dabar, kai su tėčiu jie matosi 1 savaitgalio dieną per mėnesį, nenorėtų likti pas jį nakvoti daugiau. Vienintelės atsakovo pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis yra 348,75 Eur, todėl atsakovo argumentai, kad nustačius vaikų bendravimą su abiem tėvais lygiomis dalimis būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes kiekvienas iš tėvų buvimo su vaikais laiku teiks jiems išlaikymą, kelia abejonių, kad priešieškinį jis pareiškė vaikų interesais.

10. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, byloje nesant duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prasto darbingumo, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių ar pan.) negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Nustačius, kad šalių dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 795,43 Eur suma, iš jos atėmus universalią vaiko išmoką, kiekvienai iš šalių tenkanti teiktino jai išlaikymo suma per mėnesį suapvalinus yra 337,55 Eur, atitinkamai sūnaus išlaikymui tenkanti išlaikymo suma sudaro 3 18,40 Eur.

11. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad pilnamečiams vaikams nėra tikslinga priteisti išlaikymą atsakovo turtu, nes šio turto valdymas būtų apsunkintas, nepilnamečių vaikų interesai turėtų būti derinami su kitų savininkų interesais, tiek jiems realizuojant ketinimus gyventi minimame turte, tiek iš jo gaunant pajamas, pavyzdžiui, nuomojant nepilnamečiams priklausančią turto dalį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu priteisto periodinio išlaikymo forma pakeista į išlaikymą tvirta pinigų suma. J. I. priteistino išlaikymo tvirta pinigų suma nuo patikslinto ieškinio reikalavimo pateikimo iki jos pilnametystės sudaro 24 539,89 Eur, o J. I. išlaikymui priteistina išlaikymo tvirta pinigų suma už nurodomą laikotarpį sudaro 23 784,48 Eur. J. I. tenka 11 372,19 Eur susidariusio išlaikymo skolos suma ir J. I. tenka 9 349,73 Eur išlaikymo skolos suma.

12. Teismas nenustatė, kad priverstinės hipotekos taikymas pažeistų atsakovo (skolininko) ar jo kreditorių interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų pirmos eilės kreditorinių įsipareigojimų, kurie nepadengti, todėl hipotekos nustatymas neturėtų įtakos byloje dalyvaujančių kitų atsakovo kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes ir nenustačius priverstinės hipotekos, atsakovo nepilnamečiai vaikai turėtų pirmumą prieš trečiuosius asmenis vykdymo procese. Todėl sutiktina su ieškove, kad priverstinė hipoteka būtų papildoma apsauga nepilnamečiams vaikams išieškoti privalomas teikti išlaikymo sumas, ir tai atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė hipoteką ½ daliai atsakovui priklausančiam butui su rūsiu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Trečiasis asmuo UAB „Finansista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis: 1) teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria teismas nusprendė, taikyti priverstinę hipoteką – įkeisti ½ dalį atsakovo vardu registruoto jam priklausančio buto su rūsiu; 2) teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas nurodė (98 punktas), kad „buvusių sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad šis turtas jiems priklauso lygiomis dalimis“; taip pat iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Duomenų apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu nei apeliacinio skundo surašymo metu, nekilnojamo turto registre nebuvo (nėra) įregistruota.

13.2. Tuo atveju, kai yra įkeičiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalis tai įstatymas numato, kad yra reikalingas arba bendraturčių sutikimas arba įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.

13.3. Byloje buto padalinimo į lygias dalis (pvz. po ½ dalį buto) klausimas nebuvo keliamas ir byloje dalyvavusios šalys savo nuomonės nepareiškė.

13.4. Teismas, prieš taikydamas priverstinę hipoteką, privalėjo įsitikinti ar hipotekos objektas – nekilnojamas daiktas (½ dalis buto) yra suformuotas ir ar yra įregistruotas nekilnojamo turto registre. To, šiuo atveju, nėra padaryta.

13.5. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu hipotekos objektui (butui) yra pritaikyti 8 areštai, o kadangi teisės aktai draudžia areštuotą turtą įkeisti, tai skundžiamo sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos taikymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Finansista“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

14.1. Nepaisant to, jog ginčo butas yra registruotas tik kaip vieno atsakovo nuosavybė, tačiau butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių (t. y. atsakovo ir trečiojo asmens A. I. N.) nuosavybe ir tokiu tebėra, nes nutraukdami santuoką, sutuoktiniai jo nepasidalino santuokos nutraukimo byloje. Šias aplinkybes pripažino visi byloje dalyvavę asmenys, taip pat nei tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. I. – N., nei tarp kitų byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl to, kad sutuoktinių (t. y. atsakovo ir trečiojo asmens A. I. – N.) dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios.

14.2. Priverstinei hipotekai nustatyti neturėjo būti nustatyta kiekvieno bendraturčių dalis ir pateikta notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarka. Nustatant priverstinę hipoteką tokios jos nustatymo sąlygos nėra išskiriamos.

14.3. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklauso ne mažiau nei ½ buto dalis, o teismo sprendimu įkeitimas pritaikytas tik atsakovui priklausančiai ½ buto daliai, atitinkamai negalima sutikti su apeliante, jog nekilnojamasis daiktas atsakovui nepriklauso.

14.4. Šiuo atveju atsakovo turtui hipoteka nustatyta priverstiniu būdu – t. y. teismo sprendimu. Todėl disponavimo nekilnojamuoju daiktu teisiniai santykiai šiuo atveju nesusiklostė.

14.5. Priverstinės hipotekos nustatymas nepilnamečiams vaikams suteiktų pirmenybę tik prieš kitus pirmos eilės kreditorius, kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės. Apeliantės reikalavimas yra trečios eilės, todėl hipotekos nustatymas neturi jokios įtakos apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (DOK-7), kuriuo prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies: 1) sumažinti teismo priteistą periodinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo – 337,55 Eur iki 274 Eur dydžio; nepilnamečiui sūnui – nuo 318,40 Eur iki 274 Eur dydžio, kurį atsakovas turi teikti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki vaikų pilnametystės; 2) atmesti teismo priteistą vaikų išlaikymą tvirta pinigų suma formą ir palikti galioti periodinėmis išmokomis mokamą vaikų išlaikymo formą; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir ieškove; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovė iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslinto ieškinio pateikimo dar teikė 2023 m. sausio 5 d. ieškinį bei 2023 m. gegužės 8 d. patikslintą ieškinį, kuriuose reikalavimo dėl vaikų išlaikymo padidinimo teismui neteikė. Tai yra svariausias įrodymas, jog pajamos, kurias ieškovė gauna vaikų išlaikymui yra pakankamos.

15.2. Buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į nemokamą teisinę gynybą. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) atsisakė skirti atsakovui advokatą.

15.3. Sprendime nepažymėta, jog vaikams priklausanti ½ buto yra jų vienintelė gyvenamoji vieta. Taip pat neatsiklausta vaikų nuomonės. Nepaminėta, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo ne tik pinigine išraiška.

15.4. Nesutiktina su sprendime nurodytais teismo samprotavimais dėl ieškovės padarytų išlaidų mobiliesiems telefonams ir kompiuteriams, kuro išlaidų, dukros stovyklos, vaikų vaistams, vitaminams, higienos išlaidoms.

15.5. Atsakovas teikia išlaikymą, kurio pagrindą sudaro pensija ir fondo skiriami pinigai. Pridėjus vaikų pinigus vieno vaiko išlaikymo pajamos sudaro: 72 Eur (fondas) + 82,80 Eur (vaiko pinigai) + 52 Eur (pensija) = 206,80 Eur. Atsakovo teigiamas išlaikymas vaikams yra pakankamas, o išlaikymą būtina vertinti pagal realias ieškovės gaunamas pajamas iš atsakovo, o ne pagal teismo metodiką, kuri vertina tiktai atsakovo pensijos dydį. 2018 m. spalio mėnesį atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 3 957,90 Eur, tačiau šių faktinių aplinkybių teismas nevertino.

15.6. Sprendime taip pat nekalbama, kad atsakovas yra nupirkęs vaikams dviračius, paspirtukus, padelio raketes, slides, roges ir tinkamą sportinę aprangą ir praleidęs galybę laiko vaikus mokydamas šiomis priemonėmis naudotis. Jeigu prie 206,80 Eur sumos pridėsime atsakovo nurodytas išlaidas bei išlaidas maistui, kultūriniams renginiams, atostogoms ir kelionėms su vaikais, tai gausime sumą, kuri lygi arba šiek tiek mažesnė už orientacine laikomą 274 Eur išlaikymo sumą.

15.7. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitos išrašus apie atliktus bankinius mokėjimus, tačiau kvitų, įrodančių, kad tai mokėjimai už vaikų drabužius, avalynę, medicinines prekes, higienos priemones, kanceliarines priemones į bylą nepateikė.

15.8. Ieškovė nepateikė į bylą nė vieno rašytinio įrodymo, kad dukra paskutiniais metais sirgtų (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad mama rūpinasi dukros sveikata, todėl jos reikalavimas, neva, dukros specialių poreikių pagalba prisiteisti iš atsakovo 40 Eur per mėnesį, yra netoleruotinas.

15.9. Apie sūnaus (duomenys neskelbtini) med. pažymoje nieko nerašoma, todėl teismo sprendimu sūnaus medicininėms išlaidoms skirti 40 Eur per mėnesį yra niekuo nepagrįstas.

15.10. Pardavus vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą, jie pasiliktų be garantuotos gyvenamosios vietos, todėl teismo sprendimas pažeidžia esminius vaikų interesus.

15.11. Teismui tenkinus priešieškinio reikalavimą, būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes vaikams gyvenant lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, kiekvienas užtikrintų vaikų poreikius.

15.12. Atsakovo sūnus apmoka atsakovo interneto, mobilaus ryšio ir dalį komunalinių paslaugų, o atsakovo draugė atsiradus reikalui, taip pat padeda finansiškai, todėl atsakovo pareiškimai apie artimųjų pagalbą yra atsakingi ir ne deklaratyvūs.

15.13. Teismas nė karto šioje byloje neužsiminė apie tėvų lygiateisiškumą. Teismas neužsiminė, kad ieškovė kategoriškai atsisako taikiai susitarti ir yra atsisakiusi teismo pasiūlytos mediacijos.

15.14. Teismas nepasisakė, ar esant tokiai nustatytai bendravimo tvarkai, atsakovas turi galimybę auklėti savo vaikus, t. y. pažeidžiama tėvų valdžios lygybė.

15.15. Teismas turėtų išaiškinti dėl indeksuotos išlaikymo sumos dydžio ir dėl atsakovo, kurio pensija nėra indeksuota, mokėjimo galimybių atitikimo įstatymams.

15.16. Teismas sprendime pažymėjo, kad šiandien sūnus lanko (duomenys neskelbtini), o dukra (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. balandžio 13 d. sprendime ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę vaikai tuo metu lankė baseiną, futbolą, dailės mokyklą, krepšinį. Atsakovui yra žinoma, kad šių būrelių vaikai jau nebelanko daugelį metų, tačiau apie pasikeitusias faktines aplinkybes ieškovė nėra informavusi nei atsakovo, nei antstolės, nei teismo.

15.17. Apeliacinis teismas turėtų grąžinti bylą į pirmos instancijos teismą, kad būtų išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės reikšmingos bylai. Ginčijami ne vaikų poreikiai, o konkreti atsakovo nurodyta 21 046,68 Eur dydžio skola.

15.18. Buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams teismo pritaikyta formulė netinkama dėl tos priežasties, kad nuomojame bute atsakovas negyvena. Į formulę turi būti įtrauktas ieškovės sutuoktinis. Nesutiktina, kad nepilnamečių vaikų išlaidos buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams yra tokios pačios kaip ir suaugusiųjų. Nepilnamečiai vaikai-dvynukai turėtų būti prilyginti vienam suaugusiam.

15.19. Tarnybos veikla neatitinka vaikų interesų ir nėra nešališka.

15.20. Atsakovas neprieštarauja teismo sprendimui, kad 1/2 buto yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tačiau atsakovas prieštarauja, kad ieškovė pasinaudodama uzufrukto teise parduotų nepilnamečių vaikų nuosavybę. Nepilnamečiai vaikai, sulaukę 18 metų patys nuspręs ką daryti su jiems priklausančia nuosavybę. Hipoteka nepilnai apsaugo vaikų teises ir interesus, nes ieškovei suteikus uzufruktą ieškovė galinti juo pasinaudoti ir parduoti vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

15.21. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Atsiliepimas

16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas:

16.1. Apeliaciniame skunde atsakovas visiškai nepateikia naujos informacijos, faktų ar duomenų, kad yra pasiruošęs ir išgali vaikų išlaikymui skirti po 274 Eur kiekvienam vaikui.

16.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta, kad vienintelės atsakovo pajamos yra 348,75 Eur dydžio senatvės pensija, kuri yra nepakankama bent iš dalies vykdyti išlaikymo pareigą. Atsakovas niekur nedirba ir jau ilgą laiką nededa jokių pastangų įsidarbinti ar užsiimti veikla, kad gautų papildomas pajamas. Be to atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai kitiems kreditoriams, kurių bendra suma siekia 200 000 Eur. Didžiąja dalimi išlaikymo suma tenka vienai ieškovei.

16.3. Apeliantas niekada nedėjo aktyvių pastangų, kad galėtų teikti savo vaikams materialinį išlaikymą, todėl tokie atsakovo veiksmai yra nesuderinami su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartais ir negali būti pateisinami.

16.4. Atsakovas nepateikė naujų faktinių aplinkybių dėl ko vaikų bendravimo su juo tvarka turėtų būti keistina, o tuo pačiu ir vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta ir su juo. Pagrindinis prašymo motyvas yra visomis išgalėmis ir toliau vengti pareigos teikti vaikams išlaikymą.

16.5. Pirmosios instancijos teismas viso bylos nagrinėjimo metu kelis kartus išaiškino apeliantui jo procesinę teisę ir pareigą įrodinėti, taip pat apibrėžė šalims įrodinėjimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. gruodžio 10 d. pensijos išmokėjimo kvitą.

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais konstatuotina, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai – pensijos išmokėjimo kvitas – nėra tiek susiję su nagrinėjama byla, kad būtų pateisinamas šių įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme, todėl šie dokumentai neprijungiami prie nagrinėjamos bylos. Be to, informacija apie VSDFV mokamas išmokas teismams yra prieinama per viešuosius registrus.

Dėl ginčo esmės

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu atsakovui patikslintu ieškiniu prašė padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vaikams iki pilnametystės tvirta pinigų suma, kurios išieškojimas būtų užtikrintas priverstine hipoteka. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padidino vaikams priteisto išlaikymo dydį ir pakeitė išlaikymo formą tvirta pinigų suma, kurios išieškojimo užtikrinimui taikyta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto priverstinė hipoteka. Priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, trečiasis asmuo UAB „Finansista“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos taikymo. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su padidinta išlaikymo suma ir pakeista išlaikymo forma bei prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir atsakovu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad išlaikymo sumos dydžio ir jos formos nustatymo klausimas yra reikšmingas sprendžiant dėl priverstinės hipotekos taikymo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad atsakovas, pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės kartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai atskleidė visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė teiktino išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą, tinkamai kvalifikavo ginčo pobūdį ir esmę bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ir itin kruopščiai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas priešieškinį ir tenkindamas iš dalies ieškinio reikalavimus priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl išlaikymo dydžio, formos ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

26. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padidintu išlaikymo dydžiu bei forma. Apeliantas prašo dukrai priteistą 337,55 Eur ir sūnui priteistą 318,40 Eur periodinį išlaikymą sumažinti iki 274 Eur/mėn., atmesti teismo nustatytą išlaikymą tvirta pinigų suma formą (atitinkamai 35 912,08 Eur ir 33 134,21 Eur) ir palikti galioti periodinėmis išmokomis mokamą vaikų išlaikymą. Apeliacinio skundo motyvais iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu, atitinkamai padarytomis išvadomis dėl vaikams skirtino išlaikymo. Anot apelianto, teismo išvados nepagrįstos įrodymais ir padarytos remiantis vien ieškovės paaiškinimais. Apeliantas teigia, jog išlaikymo formos pakeitimas vienkartine suma neatitinka geriausių vaikų interesų ir yra skirtas tenkinti vien ieškovės interesus. Tai motyvuojama tuo, jog pardavus nekilnojamąjį turtą, nepilnamečiai vaikai pasiliktų be gyvenamosios vietos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog tenkinus priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes vaikams gyvenant lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, kiekvienas užtikrintų vaikų poreikius.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

28. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

29. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018, be kita ko, iš vaikų tėvo atsakovo nepilnamečiam vaikui J. I. priteisė išlaikymą, mokamą po 225 Eur kas mėnesį, nepilnamečiam vaikui J. I. – po 185 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki vaikų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama padidinti vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, tai motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendimo priėmimo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukros ir sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius išlaikymo suma yra ne mažiau kaip, atitinkamai 760,85 Eur ir 722,55 Eur, o teiktino išlaikymo dydį sumažinus 85,75 Eur vaikams mokamos socialinės išmokos suma, sprendė, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 675,10 Eur ir 636,80 Eur. Teismas nustatė, jog nėra objektyvių priežasčių (prasto darbingumo, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių ar pan.), dėl kurių atsakovas negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo, todėl sprendė, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis ir konstatavo, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti 337,55 Eur dydžio išlaikymą dukrai ir 318,40 Eur išlaikymą sūnui.

32. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad vaikų poreikiams patenkinti, jo vertinimu, pakankama suma yra 274 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, netinkamai įvertino vaikų poreikius, nesirėmė rašytiniais duomenis bei visa byloje esančia medžiaga, ją atmeta kaip nepagrįstą. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išanalizavo ir nustatė tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, aiškiai ir suprantamai motyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokias įrodymais remdamasis daro išvadas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių (vaikų poreikių ir tikrosios tėvų turtinės padėties) egzistavimo ir faktų pripažinimo įrodytais. Apeliaciniame skunde atsakovo pakartotinai nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir detaliai pagrindė, kodėl jos nesudaro pagrindo nukrypti nuo ieškovės įrodinėjamo išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes dar kartą sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

33. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad mobiliųjų telefonų ir kompiuterių įsigijimo išlaidos priskirtinos prie būtinųjų vaikų poreikių išlaidų. Šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turėti asmeninį telefoną bei kompiuterį kiekvienam moksleiviui yra tapusi būtinybe, nes šie įrenginiai intensyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais. Tuo tarpu aplinkybė, kad sūnui mobilųjį telefoną padovanojo senelis, nesudaro pagrindo jo įgijimui reikalingų lėšų neįtraukti į vaiko išlaikymo sumą, nes, be kita ko, gali būti patiriamos jo remonto ir išlaikymo išlaidos, taip pat patiriamos mobiliojo ryšio paslaugų išlaidos. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija dėl nepagrįstų kuro išlaidų. Kaip paaiškino ieškovė, vaikai kartą per mėnesį vyksta aplankyti Anykščių rajone gyvenančių senelių bei Druskininkuose gyvenančios prosenelės, apie keturis kartus vyksta į pažintines keliones. Šiuo atžvilgiu apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kodėl išlaidos kurui neturėtų būti skaičiuojamos kaip vaikų išlaikymo poreikiai. Atitinkamai atmestina ir apelianto pozicija dėl išlaidų dukros stovyklai. Vien tai, kad apeliantas nėra girdėjęs apie dukros norą dalyvauti (duomenys neskelbtini) stovykloje, nereiškia, jog toks vaiko poreikis gali būti atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl išlaidų vaistams, vitaminams ir higienos prekėms. Pažymėtina, kad byloje pateikti medicininiai duomenys, kad dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini), o šalių sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad vaikai turi specialių sveikatos poreikių ir būtinos atitinkamos papildomos išlaidos. Atsakovo teiginiai, jog medicininės pažymos skirtos mokyklai, bet pateiktos teismui, nesuponuoja jose esančios informacijos klaidingumo. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaidų buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Apeliantas laikosi pozicijos, jog į šių išlaidų dengimą turėtų būti įtrauktas ieškovės sutuoktinis, o nepilnamečiai vaikai prilyginti vienam suaugusiajam. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindas apskaičiuoti vaikams reikalingą išlaikymą yra jų poreikiai, o išlaikymą jiems turi teikti jų tėvai, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas. Įstatyme nustatyta vaikų išlaikymo pareiga negali būti perkelta ieškovės sutuoktiniui, kuris nėra J. I. ir J. I. tėvas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad išlaidos tam tikram vaiko poreikiui tenkinti gali būti teismo atmetamos, tik įrodžius, kad šis poreikis nėra būtinas arba įrodžius, kad vaikai tokio poreikio apskritai neturi. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti būtinos išlaidos gyvenamojo būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, todėl analizuotas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovas yra nupirkęs vaikams dviračius, paspirtukus, padelio raketes, slides, roges ir tinkamą sportinę aprangą ir praleidęs galybę laiko vaikus mokydamas šiomis priemonėmis naudotis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priverstino išieškojimo, bet negali būti vertinamos sprendžiant dėl poreikio pakeisti vaikų išlaikymo sumos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu klausimu sprendžiami ne retrospektyvūs, o ateities klausimai dėl tolesnio atsakovo prievolės išlaikyti vaikus vykdymo per laikotarpį jau nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki pat vaikų pilnametystės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo detaliai vertinti ir skaičiuoti konkrečių atsakovo teiktų vaikų išlaikymui sumų (daiktų), apimančių periodą iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo. Teismas pagrįstai vertino bendrą atsakovo prievolės išlaikyti vaikus nevykdymo/netinkamo vykdymo faktą ankstesniu laikotarpiu, kaip pagrindą spręsti dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo būtinumo.

35. Teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties, gebėjimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, vaikų poreikių būtinumo, jų poreikių išaugimo, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos vaikų naudai. Teismo išvados, padarytos išanalizavus atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, ieškovės teiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgus į abiejų šalių paaiškinimus, yra pakankamai pagrįstos bei logiškos. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismo skundžiamu sprendimu pakeistas vaikų išlaikymo dydis atitinka atsakovo turtines galimybes ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, pakitusius poreikius, todėl mažinti išlaikymą atsakovo prašoma suma nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

36. Kaip minėta, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pakeista išlaikymo forma į tvirtą pinigų sumą. Anot apelianto, išlaikymo formos pakeitimas neatitinka geriausių vaikų interesų.

37. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas).

38. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes, jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

39. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vis dėlto išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat ir iš teikiamo išlaikymo, todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

40. Taigi prioritetinė išlaikymo vaikui forma išlieka periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma. Kiekvienu atveju turi būti vertinami individualūs vaiko poreikiai ir tėvų galimybės juos patenkinti bei nustatoma teisinga vaiko ir abiejų tėvų interesų pusiausvyra geriausiai rūpinantis vaiku.

41. Įvertinęs tai, kad atsakovas vaikams gera valia išlaikymo neteikia (atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. spalio 1 d. sudarė 21 046,68 Eur), taip pat neskiria lėšų ir periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, ieškovei mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vaiko išlaikymo išmokos, atsakovo gaunamas pajamas sudaro jo gaunama pensija, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra duomenų, kad atsakovas ateityje geranoriškai ir savalaikiai teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams, laikys vaikų išlaikymą prioritetinėmis išlaidomis ir turėdamas piniginių lėšų jas skirs vaikams išlaikyti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai, kurių bendra suma siekia 200 000 Eur, labai tikėtina, kad ateityje atsakovas neturės pastovių darbinių ar individualios veiklos pajamų, į kurias galima būtų nukreipti periodinių kasmėnesinių vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju geriausiai prioritetinius vaikų interesus atitiktų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas konkrečia pinigų suma. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, būtent išlaikymo formos pakeitimas labiausiai atitiks vaikų interesus gauti išlaikymą ir užtikrins jų būtinųjų poreikių tenkinimą. Atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, objektyvių aplinkybių, jog priteisus lėšas vaikų išlaikymui vienkartine pinigų suma, ieškovė netinkamai disponuos vaikų išlaikymui priteistomis lėšomis ar kad ieškovė netenkintų kokių nors vaikų poreikių.

42. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškinį, kuriuo buvo prašoma nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas su ieškove ir atsakovu. Pasak apelianto, tenkinus šį priešieškinio reikalavimą būtų išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, nes vaikams gyvenant lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų, kiekvienas užtikrintų vaikų poreikius.

43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pakeista, susiaurinant atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais – numatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, eliminuotas bendravimas savaitės dienomis, paliktas bendravimas šventinėmis dienomis bei numatytas 5 dienų bendravimas su nakvynėmis vaikų vasaros atostogų metu. Atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimą su vaikais taikant 50:50 procentų laiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų teismas atmetė.

44. Nagrinėjamu klausimu, pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pagal CK 3.156 straipsnio, kuriame įtvirtinta tėvų valdžios lygybė, 2 dalį, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams tiek jiems esant santuokoje, tiek santuoką nutraukus, tiek tėvams gyvenant skyrium, vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi teismas gali nustatyti vaiko gyvenamąją vietą tik su vienu iš tėvų. Be to, gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais sukeltų neaiškumų, kuriam iš tėvų mokėti vaiko išmoką, pas kurį iš tėvų deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą ir kt. Antra, atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė po 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo pakeista jo bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo. Trečia, iš apelianto teikiamų argumentų turinio išplaukia išvada, kad gyvenamąją vaikų vietą su abiem tėvais prašoma nustatyti iš esmės ne vaikų interesais, bet ją išimtinai siejant su pareigos išlaikyti vaikus aspektu. Pažymėtina ir tai, kad vaikai taip pat aiškiai išsakė nesutikimą keisti galiojančią bendravimo su atsakovu tvarką bei nurodė nesutikimo priežastis. Be to, kaip minėta, vienintelės atsakovo pajamos yra senatvės pensija, kurios dydis yra 348,75 Eur, todėl kritiškai vertinamos atsakovo galimybės teikti vaikams būtiną išlaikymą, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi vaikai, tai neatsvertų ir neatitiktų vaikų interesų bei kitų, be gyvenamosios vietos, vaikų būtinųjų poreikių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais.

45. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylos esmės atskleidimas, apeliacinės instancijos teismo prašoma tam tikrų išaiškinimų, pvz. išlaikymo skolos dengimo galimybės iš neindeksuotos apelianto pensijos, taip pat prašoma grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar teismo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Taigi, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro apelianto argumentai apie nepakankamai atskleistą bylos esmę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, lygino ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat argumentavo, kodėl atmeta apelianto reikalavimus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, kaip minėta, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į esminius byloje kilusius klausimus, įvertino šalių pateiktų įrodymų visetą. Be to, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų faktų ir motyvų, iš esmės nenurodė, kodėl sprendimas prieštaringas, nemotyvuotas ar nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad teismas vertino tas aplinkybes, kurios susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. tik teisiškai reikšmingas aplinkybes, neišeidamas už nagrinėjamos bylos ribų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino visus esminius ir teisiškai reikšmingus ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar nemotyvavo priimto procesinio sprendimo. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais prašoma pateikti išaiškinimus, vertintini kaip formalūs ir nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

47. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakyta į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

48. Trečiasis asmuo UAB „Finansista“ apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nustatyti atsakovo nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką. Anot trečiojo asmens, įkeistas nekilnojamas turtas atsakovui priklauso ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nėra nustatyta jam priklausanti daikto dalis ir ji neįregistruota registre. Tokiam turtui įkeisti yra reikalingas arba bendraturčių sutikimas arba įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje. Be to, minėtam nekilnojamajam turtui pritaikyti 8 areštai, todėl jis negali būti hipotekos objektu.

49. CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.

50. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009).

51. Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo. CK 4.178 straipsnyje, reglamentuojančiame hipotekos nustatymą pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, nenustatyta detalesnių priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų. Atskirų Civilinio kodekso knygų normose yra nuostatų, leidžiančių teismui nustatyti priverstinę hipoteką tam tikrų piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Antai, CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu galimybė taip pat yra įtvirtinta CK 5.71 straipsnyje, kuris reglamentuoja ūkininko turto paveldėjimo specifiką, prioritetą teikiant ūkio išsaugojimui. Taigi, sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), toks asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui A. N. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 48/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Buvusių sutuoktinių (atsakovo ir trečiojo asmens A. N.) turto dalys nėra nustatytos, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad šis turtas jiems priklauso lygiomis dalimis.

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas poreikį taikyti priverstinę hipoteką grindė atsakovo nereguliariai mokamu ankstesniu išlaikymu vaikams, išlaikymo sumos dydžiu, prioritetinėmis vaikų teisėmis ir interesais. Teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro būtinybę užtikrinti tinkamą prievolės vykdymą, o priverstinė hipoteka nesuvaržys atsakovo teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nustatydamas priverstinę hipoteką atsakovui bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiam turtui, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs atitinkamas tai reglamentuojančias teisės normas ar nukrypęs nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir hipotekos nustatymo būtinybę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga – realaus išlaikymo vaikams užtikrinimu. Taip pat nenustatyta, kad priverstinės hipotekos taikymas pažeistų atsakovo (skolininko) ar jo kreditorių interesus. Vadovaujantis CPK 754 straipsniu, pirmąja eile yra patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą vykdymo procese (CPK 754 straipsnio 1 dalis), visų kitų atsakovo kreditorių reikalavimai, pagal jų prigimtį, vadovaujantis CPK 754 straipsnio 4 dalimi tenkinami trečiąja eile. Vadinasi, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujančių kreditorių neįvykdyti reikalavimai bus tenkinami po to, kai bus patenkinti nepilnamečių vaikų reikalavimai.

54. Teisėjų kolegija atmeta apelianto poziciją, jog nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirmiausiai turėjo būti nustatyta jam priklausančio turto dalis, kuri atsispindėtų naudojimosi daiktu tvarkos sutartyje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai remiasi sutartinės hipotekos nustatymo sąlygomis (CK 4.175 straipsnio 2 dalis, 4.171 straipsnio 6 dalis), kai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo sprendimu atsakovo nekilnojamajam turtui nustatė priverstinę hipoteką (CK 4.175 straipsnio 3 dalis, 4.178 straipsnis). Priverstinė hipoteka atsirado teismo sprendimo pagrindu, prieš atsakovo valią, siekiant ginti prioritetines vaikų teises ir interesus, todėl nustatant priverstinę hipoteką nėra aktualus nekilnojamojo turto savininko ar bendraturčių sutikimas, notaro patvirtintos naudojimosi daiktu tvarkos sutarties egzistavimas.

55. Atmestini ir apeliantės teiginiai, jog atsakovo nekilnojamajam turtui taikomi areštai, dėl ko jis negali būti hipotekos objektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Turto areštas yra priverstinio vykdymo procese atliekamas veiksmas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Vykdomąją bylą užbaigus (CPK 632 straipsnis), antstolis panaikina priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Pastebėtina, kad turto arešto vykdymo procese ir priverstinės hipotekos taikymo tikslai skiriasi. Priverstine hipoteka yra užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, tuo tarpu turto areštu vykdymo procese yra užtikrinamas nesumokėtos skolos (neįvykdytos prievolės) išieškojimas. Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka nustatyta siekiant socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsaugos, t. y. užtikrinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo mokėjimą. Priverstinė hipoteka būtų papildoma apsauga nepilnamečiams vaikams išieškoti privalomas teikti išlaikymo sumas ir nepažeistų trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujančių kreditorių interesų, nes atsakovo neįvykdyti reikalavimai bet kokiu atveju būtų tenkinami po to, kai būtų patenkinti nepilnamečių vaikų reikalavimai (nutarties 52 punktas). Tokios išvados darytinos tuo pagrindu, jog pati parinkta išlaikymo forma, kuria vaikams priteistas išlaikymas tvirta pinigine suma, savaime neužtikrina išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto pozicija dėl priverstinės hipotekos netaikymo areštuotam turtui prieštarauja teismų suformuotai praktikai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2021 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2-779-1120/2021; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7627-208/2016; kt.).

56. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą taikyti priverstinę hipoteką daiktui (Buto dalis), kuris neatitinka reikalavimų keliamų hipotekos objektui, tai yra Buto dalis nėra tinkamai identifikuota ir įregistruota nekilnojamo turto registre. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklauso ne mažiau nei ½ Buto dalis, o teismo sprendimu įkeitimas pritaikytas tik atsakovui priklausančiai ½ Buto daliai, atitinkamai negalima sutikti su apeliante, jog nekilnojamasis daiktas atsakovui nepriklauso. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia atsakovo ir trečiojo asmens A. N. turto padalijimo ir dalijamo turto dalių nustatymo buvusiems sutuoktiniams klausimų. Šiuo atveju yra reikšmingas atsakovo vardu priklausančio turto statuso išsiaiškinimas, siekiant parinkti nepilnamečiams atsakovo vaikams tinkamiausią išlaikymo formą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovui nustatytos ½ Buto dalies ir šiam turtui taikytos priverstinės hipotekos.

57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti vaikus, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimus, priverstinės hipotekos nustatymą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

60. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, todėl jiems bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

61. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš trečiojo asmens jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėRūta LatvelėIeva Navickaitė-Sakalauskienė