Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-734-1102/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-08-31
Bylos Nr.: e2-734-1102/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06421-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: L. I.
Advokatai: Svetlana Pronina, Gražina Versockienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-734-1102/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06421-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovėms advokatei Gražinai Versockienei, advokatei Svetlanai Proninai,

atsakovui L. I.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

teismo posėdyje per psichologę nepilnamečiams vaikams J. I. ir J. I. išsakant savo nuomonę,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui L. I. dėl leidimo be atsakovo sutikimo išvykti su vaikais nuolat gyventi į kitą valstybę ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo L. I. patikslintą priešieškinį ieškovei R. J. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė R. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. I. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 (toliau – ir Sprendimas) nustatytą atsakovo L. I. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais ((duomenys neskelbtini)) J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., (duomenys neskelbtini), tvarką bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat teikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė 1) leisti nepilnamečiams vaikams J. I. ir J. I. be atsakovo sutikimo išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę, kartu su ieškove (mama), su kuria Sprendimu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta; 2) pakeisti Sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja: 2.1. Vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje atsakovas su vaikais bendrauja: 2.1.1. Kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. 2.1.2. Lyginiais metais (2022, 2024, 2026 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.), pasiimdamas nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. 2.1.3. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas - pasiimdamas nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. 2.1.4. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. ar kitokiu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku, o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo. 2.1.5. Kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. 2.1.6. Kiekvienais metais Atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas nepilnamečius vaikus nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. ar kitokiu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku, o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų - pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šios dienos ryte nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. 2.1.7. Visais atvejais ieškovės R. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, Atsakovo bendravimas šiomis dienomis nevyksta. 2.1.8. Atsakovas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 4 dienas su nakvynėmis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu Atsakovas praneša Ieškovei (elektroniniu paštu, telefonu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. 2.1.9. Jeigu vaikai neketina bendrauti su Atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai Ieškovė privalo informuoti Atsakovą raštu. 2.2. Vaikams nuolat gyvenant Danijos Karalystėje Atsakovas su vaikais bendrauja: 2.2.1. Ieškovei įsipareigojant sudaryti Atsakovui galimybę kasdien bendrauti su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis bendravimo laiką ir trukmę nustatant pagal vaikų ir Atsakovo pageidavimus. Konkretus bendravimo laikas nustatomas tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir tėvų darbinį užimtumą. 2.2.2. Ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu susiderinęs su Ieškove, Atsakovas turi teisę būti su vaikais bet kurioje jo pasirinktoje viešoje ar neviešoje vietoje Danijos Karalystės teritorijoje, už vaikų gyvenamosios vietos ribų. Norėdamas su vaikais bendrauti nuo vaikų gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje, jeigu tokiam bendravimui reikalinga keliauti, Atsakovas įsipareigoja padengti vaikų kelionės išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu, kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Pagal šį papunktį bendravimas vyksta tik Danijos Karalystės teritorijoje, o Atsakovo pasirinkta bendravimo su vaikais trukmė ir būdas turi būti suderinami su vaikų užimtumu ugdymo įstaigoje. 2.2.3. Ieškovė įsipareigoja apmokėti vienos per keturis mėnesius vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Danijos Karalystę išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu (arba užtikrinti vaikų lydėjimą), kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Konkreti šios kelionės data tarp šalių turi būti suderinta ne vėliau nei prieš mėnesį iki nurodytos kelionės pradžios. Tėvams susitarus, taip pat suderinus su vaikų pageidavimais ir užimtumu, Atsakovo lėšomis gali vykti ir papildomos vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvą. 2.2.4. Atsakovas turi teisę atostogauti su vaikais tokia tvarka: 2.2.4.1. kiekvienais metais per vaikų vasaros atostogas Atsakovas turi teisę su vaikais prateisti 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 nepertraukiamas dienas. Ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų vasaros atostogų pradžios informuoti Atsakovą apie vaikų mokslo metų pradžią ir pabaigą. 2.2.4.2. Likusias vaikų ugdymo įstaigoje nustatomas atostogas (pavasario, rudens ir žiemos), su vaikais bendraujama sekančia tvarka: poriniais metais žiemos ir rudens atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 šių atostogų dalį vaikai bendrauja su Atsakovu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 atostogų dalį su Atsakovu. Ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų pavasario, rudens ar žiemos atostogų pradžios informuoti Atsakovą apie tikslią vaikų pavasario, rudens, žiemos atostogų pradžią, pabaigą, trukmę. 2.2.5. Ieškovė apmoka vaikų kelionės atostogoms į Lietuvą ir grįžimo po atostogų iš Lietuvos į Daniją išlaidas, taip pat įsipareigoja užtikrinti vaikų lydėjimą kelionėje į Lietuvą ir iš jos, kol jie bus pasirengę keliauti vieni, tik tais atvejais, jeigu kelionės į Lietuvą data yra suderinama su Ieškovės darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą. Tuo atveju, kai kelionių data nesuderinama su Ieškovės darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą, šias išlaidas apmoka Atsakovas. 2.2.6. Vaikų pasitikimą atvykus iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką numatytu laiku organizuoja ir užtikrina Atsakovas, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su Ieškove. 2.2.7. Vaikų palydėjimą kelionėje iš Lietuvos į Daniją organizuoja ir užtikrina Atsakovas, kuris užtikrina vaikų parvykimą į gyvenamąją vietą Danijos Karalystėje numatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su Ieškove. 2.2.8. Šventines dienas (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) vaikai praleidžia su vienu iš tų tėvų, su kuriuo tuo metu atostogauja. 2.2.9. Atsakovas įpareigojamas užtikrinti Ieškovei galimybę bendrauti su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su Atsakovu. 2.2.10. Jeigu vaikai neketina bendrauti su Atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai Ieškovė privalo informuoti Atsakovą raštu.

2. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė leisti vaikams su ja išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę grindė tuo, kad nagrinėjant bylą pasikeitė faktinės aplinkybės: ieškovės šeima ketina persikelti dirbti ir gyventi į Danijos Karalystę iki 2022 m. gruodžio mėn. imtinai, o galimai ir ilgesniam laikui. Ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: galiojanti bendravimo tvarka yra keistina, nes atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais tokia apimtimi, kokia yra numatyta galiojančiu teismo sprendimu, kenkia nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas piktnaudžiavo tėvų valdžia, žiauriai elgėsi su nepilnamečiais vaikais, darė žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Nuo 2018 m. balandžio 13 d., kuomet teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, iki 2021 m. sausio pradžios, atsakovas nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos ir su vaikais pirmadieniais bei ketvirtadieniais nebendravo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. antstolei vykdymui pateikė vykdomąjį raštą dėl nustatytos L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo. Kuomet atsakovas gavo iš antstolės raginimą vykdyti teismo sprendimą, nuo 2021 m. sausio 4 d. vaikų tėvas bendravimą pirmadieniais ir ketvirtadieniais vykdo tik iš dalies, išreikšdamas reikalavimus, kad vaikai pas jį patys nuvyktų ir iš jo sugrįžtų viešuoju transportu. Kadangi kelionės viešuoju transportu vaikams kelia sunkumų, o pats pasiimti ir grąžinti į gyvenamąją vietą darbo dienomis atsakovas jų negali, ieškovė mano, kad šioje dalyje atsakovo bendravimo su vaikais tvarka keistina. Atsakovas nepaiso teismo nutarties ir vaikų nepasiima iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir negrąžina į jų gyvenamąją vietą. 2021 m. sausio 4 d., 7 d., 17 d., 21 d., 25 d., 28 d. atsakovas negrąžino vaikų į jų gyvenamąją vietą, o įsodinęs juos į (duomenys neskelbtini) liepė vaikams patiems grįžti namo. 2021 m. sausio 25 d. vaikai į namus grįžo apie 20:30 val., kai turėjo grįžti iki 20 val. Tokios situacijos išbalansuoja vaikus iš jų kasdienio rimto, nes vaikai 20:30 val. ruošiasi nakties miegui. Pažymėjo, kad nustatant bendravimo tvarką ir nakvynių atsakovo gyvenamojoje vietoje skaičių turi būti atsižvelgta ir į vaikų prisirišimą prie ieškovės, labiau įprastą jiems aplinką nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nusistovėjusį mokslo ir poilsio režimą, vaikų nuomonę. Be to atsakovas ne tik nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, bet teismo Sprendimą aiškina taip, lyg jame būtų numatyta pareiga ieškovei užtikrinti vaikų keliones pas atsakovą viešuoju transportu. Vaikams vieniems važiavimas autobusu kelia įtampą, nerimą ir baimę. Tai parodo ir vaikų apklausos anketose, kur pateikti vaikų komentarai. Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną, vykimas viešuoju transportu didina riziką susirgti COVID-19. Bendravimas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki 20 val. sutrikdo vaikų įprastą dienos režimą, trukdo vaikų ugdymui. Karantino metu vaikų nuotolinis mokymas prasideda 9:30 val. (kartais 11:30 val.), o baigiasi apie 14 val. Po pietų pertraukos vaikai ruošia namų darbus ir tai užtrunka ilgiau nei iki 16 val. Be to, pasibaigus karantinui, vaikai grįš į būrelius, kuriuos lankė iki jį paskelbiant; sūnus grįš į „Judriuosius žaidimus“ (vyko kiekvieną ketvirtadienį iki ~ 16:30 val.) ir skautų sueigos užsiėmimus (vyko antradieniais nuo 17:30 val.), o dukra lankė baleto užsiėmimus (vyko kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val.) ir choro užsiėmimus (vyko mokykloje kiekvieną antradienį iki 16 val.). Taip pat mokykloje vaikai kiekvieną dieną iki 17 val. lankė popamokinę klasę, kurioje ruošė namų darbus, konsultavosi su mokytoja. Grįžę namo, vakarus leisdavo aukščiau minėtuose būreliuose, namuose su šeima arba kieme su draugais. Pabrėžia, kad vaikai laisva valia ne sykį reiškė nenorą praleisti pirmadienio ir ketvirtadienio popietes su tėvu, teigdami, kad yra pavargę arba nespėjo sutvarkyti savo užimtumo. Nustatyta esamoji bendravimo tvarka – matytis kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, neigiamai veikia vaikų interesus ir psichologinę sveikatą dėl netinkamo Atsakovo elgesio su vaikais, kuris buvo aptartas ir patvirtintas atvejo vadybos posėdžiuose ir susitikimuose su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėmis: nuo 2018 m. birželio 29 d. yra užfiksuoti ir paties Atsakovo patvirtinti netinkami elgesio su vaikais požymiai. 2018 m. birželio 29 d. susitikime su vaiko teisių apsaugos specialiste vaikų tėvas patvirtino Ieškovės prašyme nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad tuomet septynmečių vaikų akivaizdoje jis buvo nuogas, kad vesdavosi juos į nudistų pliažą. Atstovas teigė, kad taip elgiasi dėl to, ”jog jo vaikai turi žinoti viską”. Buvo pateiktas prašymas Vaiko teisių apsaugos institucijai su aplinkybėmis apie galimą vaikų tėvo vykdomą vaikų seksualinį išnaudojimą. Ieškovė 2019 m. birželio 3 d. buvo apklausiama Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. PK Trečiajame PK. Apklausos metu pas tyrėją Ieškovė papasakojo, kad ypatingai sunerimo tada, kai 2018 m. vasarą vaikai su Atsakovu išvyko atostogauti į Nidą. Sugrįžę vaikai pasakojo, kad Atsakovas vedėsi juos į nudistų pliažą. Taip pat apie 2019 m. balandžio mėn. dukra J. I. pasakojo, kad kai ji prausėsi pas tėtį, jis vis atidarydavo duris ir pasižiūrėdavo; o gegužės mėn. vaikai labai nenorėjo važiuoti pas tėtį, pareikšdami, kad neskaniai gamina, kad bijo, bet ko būtent bijo – neįvardinę. Atsižvelgus į VTAĮT specialistės 2018-06-29 pateiktą rekomendaciją, Ieškovė kreipėsi į VšĮ Paramos vaikams centras Vilniuje su prašymu skirti mediatorių. Nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio vyko mediacijos susitikimų ciklas, kurių metu buvo medijuojami klausimai dėl vaikų lytiškumo, dėl pagalbos tėvams sprendžiant vaikų auklėjimo atskirose šeimose klausimus. Vienas iš mediacijos tikslų buvo pagerinti Atsakovo ir vaikų santykius iš esmės. Ieškovė atkreipė dėmesį į 2018 m. rugsėjo 12 d. parengtoje grėsmės vaiko lygio nustatymo anketoje užfiksuotą sūnaus išsakytą nuomonę, Ieškovės 2018 m. lapkričio 14 d. kreipimąsi į šeimos pagalbos centrą dėl pagalbos tėvams sprendžiant vaikų auklėjimo klausimus, į 2018 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sudarytą Pagalbos planą ir vykusius posėdžius, taip pat Ieškovės (pagal Atvejo vadybos rekomendacijas) kreipimąsi į (duomenys neskelbtini), kur tyrimas centre buvo atliekamas 2019 m. rugsėjo 23-25 d.. Pažymėjo, kad dukra J. I. nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki rugsėjo 27 d. dėl mergaitės savijautos, esant konfliktiškiems mergaitės tėvų tarpusavio santykiams, (duomenys neskelbtini) lankė psichologo konsultacijas, kur turėjo 13 individualių psichologo konsultacijų. Sūnus J. I. lankė psichologo konsultacijas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 kovo mėn., o nuo 2021 m. sausio 20 d. berniukas atnaujino konsultacijas pas psichologę, kurie vyksta iki šiol (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevykdė rekomendacijų dėl tėvystės įgūdžių. 2020 m. rugsėjo 15 d. atvejo vadybos posėdžio metu Atsakovui buvo dar kartą rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių grupę, lankyti individualias psichologo konsultacijas, mandagiai bendrauti su vaikais, nenaudoti psichologinio spaudimo. Ieškovė nurodė atvejus ir apie galimai Atsakovo taikomą fizinę prievartą sūnaus atžvilgiu (2020 m. balandžio 10 d. Ieškovės ir socialinės darbuotojos susirašinėjimas), kitus konfliktus su vaikais ir vaikų nuomonę apie Atsakovą (2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykis, kuomet Atsakovas paėmė vaikus pagal bendravimo tvarką, tačiau neužilgo sukonfliktavo su jais ir juos grąžino; 2020 m. spalio 31 d. situacija, kuomet vaikai, kurie buvo Ieškovės vežami pas Atsakovą, buvo visaip išvadinti, taip pat išvadinta Ieškovė; po 2020 m. lapkričio 14-15 d. vaikų viešnagės pas atsakovą, kuomet vaikai pasakojo apie Atsakovo netvarkingus ir šaltus namus, nepagarbų Atsakovo atsiliepimą apie Ieškovės sutuoktinį). Ieškovė nurodo, kad Atsakovo elgesys yra konfliktinis ir manipuliacinis (pažymėjo 2021 m. sausio 11 d. atvejį, kuomet Atsakovas susitarė su sūnumi nesusitikti, tačiau po susitarimo siuntė laišką Ieškovei apie susitikimą su sūnumi, vyko į autobusų stotelę, kur fotografavo autobusą). Paaiškino, kad dėl Atsakovo elgesio su vaikais, vaikai labai psichologiškai išgyvena. Ieškovė niekada neprieštaravo Atsakovo bendravimui su vaikais, tai 2020 m. liepos 22 d. patvirtina (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini): ,,(...) vaikams sudaromos galimybės lankytis pas tėvą L. I. Nurodė, kad byloje esanti teisės psichologo (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai santykį su tėvu vertina neigiamai, bendraujant patiria nepriežiūrą, nesijaučia saugiai prisirišę prie tėvo, tėvas neatliepia vaikų poreikių, abejingas vaikų poreikiams, emocijoms, tėvas neužtikrina šilto ir palaikančio, pasitikėjimu paremto santykio, galimai įtakoja vaikų nenorą mokytis; tėvas verčia vaikus atlikti namų ruošos darbus kartu su jais to neatlikdamas, ką vaikai vertina kaip laiką kupiną pareigų, kurias tėvams perleidžia nuo savęs vaikams. Ieškovės teigimu, vaikų nenoras bendrauti su atsakovu yra sąlygotas pateis atsakovo veiksmų – nemokėjimo, nesidomėjimo, tėvystės įgūdžių stokos (kuriuos atsisako tobulinti), netinkamo elgesio. Atsakovas nesidomi vaikų emocine būkle, sveikatos priežiūra, lavinimu, ką patvirtina ir 2021 m. spalio 4 d. vaikų mokytojos el. laiškas. Atsakovas ir 2022 m pavasarį nesugebėjo atkurti santykių su vaikais (nurodė vaikų pasiskundimus, kad jie neva nieko nemoka ir dėl to tėvas pyksta; dėl interneto nebuvimo; dėl blogų judesių su teniso rakete; kalbėjimas atsakovo pakeltu tonu prie vaikų ir pan.). Ieškovė praktiškai viena išlaiko nepilnamečius vaikus, nuomoja būstą. Atsakovas turi 17 356,92 Eur dydžio išlaikymo vaikams įsiskolinimą, 2022 m. kovo 9 d. duomenimis pradėtas priverstinis išieškojimas iš atsakovo. Finansinė šeimos padėtis Danijos Karalystėje bus geresnė, ieškovė turės galimybę įgyti ir nuolatinį darbą Danijoje, šeimai yra užtikrintas gyvenamasis būstas, vaikams – mokyklinis ugdymas. Ieškovės teigimu, vaikų persikėlimas nuolatiniam gyvenimui į Daniją atsakovo ir vaikų ryšiui nepakenks ir nėra galimybių svarstyti vaikų gyvenamosios vietos klausimo nustatymo su atsakovu atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Vaikai laukia planuojamo šeimos persikėlimo. Su ieškove vaikų ryšys esmingai stipresnis nei su atsakovu, todėl pastovaus ryšio su siekiančia persikelti Ieškove užtikrinimas yra svarbesnis nei pastovaus tiesioginio ir nuolatinio ryšio su Atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad Atsakovas neaktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, kad juo sieja itin prastas emocinis ryšys, darytina išvada, kad leidimas išvežti vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be Atsakovo sutikimo, tenkintinas. (2021 m. kovo 4 d. CBP-6413; 2022 m. gegužės 23 d. DOK-91150).

Atsiliepimas

3. Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, kitus papildomus rašytinius paaiškinimus. Savo poziciją grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: dėl mediacijos, vykusios nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 13 d. ir bendravimo su vaikais pirmadieniais ir ketvirtadieniais laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. kovo 29 d., nurodė, kad mediacijos metu buvo sprendžiami ieškovės inicijuoti klausimai: vaikų gimtadienių šventimas ir pirmadienių bei ketvirtadienių pakeitimas, nes bendravimas šiomis teismo sprendimo nustatytomis dienomis abipusiu sutarimu nevyko, į penktadienį. Teigiamas mediacijos pasiekimas buvo tas, kad vaikai pradėjo savarankiškai atvykti pas ieškovą autobusu. Šis teigiamas procesas vyko iki 2020 m. spalio 31 d. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymo, kad kreipėsi į antstolį dėl baudos skyrimo atsakovui, kad šis nesilaiko teismo Sprendimo. Per minimą laikotarpį atsakovas pateikė daugybę rašytinių įrodymų antstoliui, įrodančių, kad pati ieškovė nesilaikė teismo Sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo ieškovei. Dėl vaikų savarankiško važinėjimo autobusu ir jų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos, atsakovas mano, kad vaikų tėčio pareiga yra įdiegti vaikams savarankiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Nuo pat vaikų gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. spalio 17 d. vaikus vežiojo savo mašina. Šiuo metu neturi mašinos, todėl naudojasi visuomeniniu transportu. (duomenys neskelbtini) važiavimo grafiką prideda, todėl ieškovės teiginiai, kad jis neva ne laiku grąžina vaikus neturi pagrindo. Taip pat pagrindo neturi ieškovės teiginys, neva, jis vaikų nepasiima iš jų gyvenamosios vietos. Pažymi, kad vaikai aklai vykdo ieškovės valią – jeigu pasakyta, kad tėčio reikia laukti prie autobuso stotelės – vaikai ateis į autobuso stotelę; jeigu pasakyta, kad tėčio reikia laukti prie lauko durų – vaikai lauks prie lauko durų; jeigu pasakyta, kad tėčio reikia laukti kieme – vaikai žais kieme su draugais laukdami tėčio; jeigu pasakyta, kad tėčio reikia laukti bute – vaikai sėdės namuose ir lauks tėčio skambučio į duris; jeigu vaikams bus pasakyta, kad pas tėtį reikia nuvažiuoti patiems – vaikai sės į autobusą, o tėtis pasitiks juos stotelėje. Pasisakydamas apie (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad ieškovė yra persirgusi (duomenys neskelbtini), todėl apsimestinis yra rūpinimasis. Dėl dienos rėžimo atsakovas paaiškino, kad vaikų pamokos baigiasi 12:30 val. arba dar anksčiau, o 14:00 val. vaikai jau būna lauke po namų darbų ruošos. Pažymi, kad ieškovė tuo metu būna darbe, o patėviui vaikai nerūpi, todėl atsakovas matymosi su vaikais dienomis daug laiko skiria vaikų mokslams, ypač matematikai ir anglų kalbai. Ir iš praktikos patvirtino, kad dukra turi didelių problemų su matematika. Matematikos pratybų sąsiuvinyje yra daug klaidų, o tai įrodo, kad ieškovė nesugeba skirti reikiamo dėmesio vaikų mokslams. Vaikų mokslai šiandien didžiausia problema, su kuria ieškovė nesusitvarko, o tai yra didžiausias vaikų interesų pažeidimas. 2018 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrių su šmeižikišku kaltinimu, neva, jis taiko prieš vaikus seksualinę prievartą. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl paneigimo. Norėdama įrodyti, kad jis taiko seksualinę prievartą savo dukrai, ieškovė kartu su sutuoktiniu nuvežė dukrą į (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris paneigė ieškovės šmeižtą. Mergaitei buvo atliktas psichologinis testas, kurio metu paaiškėjo, kad vaiko atžvilgiu buvo taikoma fizinė prievarta. Dukra buvo mušama baltos spalvos diržu, o sūnus – juodos spalvos diržu. Šių diržų įtaką berniukas jaučia iki šiol, nes (duomenys neskelbtini), kai miega ieškovės namuose. Atsakovo namuose naktimis sūnus (duomenys neskelbtini). Tai didžiulė problema, rodanti ieškovės ir jos sutuoktinio neigiamą poveikį atsakovo vaikams. Medicininėmis priemonėmis (tabletėmis) šios problemos pašalinti nepavyko. Šiuo metu berniukas lanko psichologės konsultacijas. Dėl atsakovo nuogumo ir lytiškumo bei panašių dalykų atsakovas teikė rašytinius paaiškinimus kitoje byloje. Dėl Atvejo vadybos rekomendacijos Ieškovei kreiptis į globos namus (duomenys neskelbtini), tai ieškovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokio rašytinio įrodymo. Dukros įvertinimo išvadoje grafoje siunčianti institucija aiškiai parašyta: „paslaugos teiktos R. J. prašymu“. Tiesa yra tokia, kad ieškovė kartu su savo sutuoktiniu nuvežė (duomenys neskelbtini) mergaitę, savo dukrą, į (duomenys neskelbtini) laisva valia, tikėdamasi, kad dukros kalbos pakenks atsakovui, bet taip neatsitiko. Sūnus lankė psichologės konsultacijas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. kovo mėn. Dėl psichologo konsultacijų kreipėsi mama ir patėvis, kreipimosi priežastis – nerimas dėl berniuko emocinės savijautos, esant konfliktiškiems berniuko tėvų tarpusavio santykiams. Apie šias konsultacijas jis sužinojo tik perskaitęs šią pažymą, t. y. 2021 m. kovo 10 d. Atsakovo supratimu, tai grubus vaikų teisių ir jų tėčio teisių pažeidimas, kai tėtis nėra informuojamas apie sūnaus psichologines konsultacijas. Nei Vaikų teisės, nei Atvejo vadyba, nei psichologė, nei ieškovė neinformuoja atsakovo, todėl tai panašu į suokalbį prieš atsakovą. Atsakovas iki šiol nežino buvusių konsultacijų išvadų. Patėvis visiškai pakeičia tėtį. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykio esmė yra ta, kad vaikai nespėję įlipti į mašiną pradėjo atsakovui aiškinti, kad jis nesąs jų tėtis, kai tuo metu ieškovės sutuoktinis stovėjo balkone ir laimingai šypsojosi. Įvykis smulkiai aprašytas ieškovo 2020 m. rugpjūčio 16 d. prašyme Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vedėjai. Dėl 2020 m. spalio 31 d. įvykio paaiškino, kad šis savaitgalis teismo sprendimu priklausė atsakovui. Tuo metu vaikai savarankiškai atvažiuodavo pas jį autobusu, bet ieškovės manipuliacijų dėka vaikų šią dieną negavo. Šio įvykio metu patyrė grasinimus susidoroti fiziškai vaikų akivaizdoje iš ieškovės sutuoktinio pusės, dėl kurių kreipėsi į policiją. Tai ne pirmas kartas, kai susilaukia grasinimų iš ieškovės sutuoktinio pusės. 2017 m. spalio 13 d. ieškovės sutuoktiniui M. J. už analogiškus grasinimus atsakovui vaikų akivaizdoje policija surašė protokolą. 2018 m. kovo 8 d. M. J. bandė neteisėtai patekti į atysakovui priklausantį butą. Po šio įvykio jam buvo uždrausta su atsakovu kontaktuoti, tačiau šį draudimą ieškovės sutuoktinis ignoruoja. Ieškovė taip pat nevengia pagrasinti atsakovui vaikų akivaizdoje žadėdama atsakovą „pakišti po velėna“ ir už šį grasinimą yra įspėta policijos, o po policijos įspėjimo, ieškovė, vedina keršto kreipėsi į antstolę su prašymu inicijuoti atsakovui baudžiamąją bylą dėl, neva, neteikiamo išlaikymo vaikams. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Dėl, neva, antisanitarinių atsakovo gyvenimo sąlygų - tai jau nebe pirmas kartas, kai ieškovė sąmoningai klaidina teismus, stengdamasi įteigti, neva, atsakovo gyvenimo sąlygos yra antisanitarinės, todėl dėl šios priežasties vaikai negali lankyti savo tėčio. 2020 m. gruodžio 2 d. Šeimos pagalbos centro specialistės lankėsi atsakovo namuose ir patvirtino, kad atsakovo namuose buvo tvarkinga, švaru, radiatoriai šilti. Dėl 2021 m. sausio 11 d. įvykio, tai tą dieną elektroniniu laišku priminė savo vaikų motinai, kad teismo sprendimu, kaip įprasta pirmadienį 16:15 val. paims vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tačiau vaikų įprastoje vietoje, autobusų stotelėje, nebuvo. Apie tai, kad atvyks pasiimti vaikų kaip įprasta liudija ir elektroniniai laiškai. Dėl vaikų psichologinės būsenos, tai vaikų psichologinė būklė yra iš tiesų sudėtinga ir sudėtinga nuo to laiko, kai ieškovė pradėjo gyventi su M. J.. Tuo metu, kad įdiegti vaikams paklusnumą ieškovės namuose buvo pakabinti diržai – juodas ir baltas, o dukra pripažino, kad jos užpakaliukas žino ir balto, ir juodo diržo skonį. Ieškovė patvirtino, kad diržai skirti auklėjamajai vaikų funkcijai. Vaikams trumpai nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo leista savarankiškai važinėti autobusu pas atsakovą, bet nuo 2020 m. spalio 31 d. vaikų savarankiškumui buvo uždėtas draudimas, taip sąmoningai ribojamas jų savarankiškumas. Draudimai ir ribojamai tokiame amžiuje, bandant nutraukti prigimtinį ryšį su tėčiu, negali neduoti neigiamų pasekmių, o be to kaltinimai lytiniu prievartavimu, įtraukiant į tai vaikus, tikintis jų pagalba gauti šmeižtą patvirtinančius įrodymus negali neturėti pasekmių – sūnus ieškovės namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė daro viską, kad galėtų atimti vaikus iš atsakovo. Šiuo metu vaikų mokslai, atsakovo supratimu, yra antras pagal svarbą neišspręstas klausimas po vaikų psichologinės būsenos. Dukrai sunkiai sekasi matematika, o sūnui lietuvių kalba. Ieškovė su sutuoktinis dirba nuo ryto iki vakaro, vaikai paliekami vieni namuose, namų darbai nekontroliuojami, praktiniai užsiėmimai, paaiškinant vaikams sunkiai suprantamas vietas, nevyksta, todėl ateityje tikėtis teigiamų rezultatų nerealu. Akivaizdu, kad palikus esamą tvarką, vaikai, nors jie yra gabūs, teigiamų rezultatų nepasieks. Ieškovės noras eilinį kartą bandyti atimti iš ieškovo vaikus neatitinka vaikų interesų. Prašo atmesti ieškinį ir palikti galioti Sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaikais, tvarkoje pakeisti „atsakovas paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą“ į „ieškovė R. J. atveža vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą ir pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos“. Tai būtų gražus CK 3.156 straipsnio įgyvendinimas praktiškai. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2021 m. kovo 29 d. DOK-58422).

4. Atsakovas teikė priešieškinį, kurį patikslino, kuriame nurodė, kad nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, teikia priešieškinį. Paaiškino, kad nuo pat (duomenys neskelbtini), ieškovei ištekėjus už M. J., prasidėjo vaikų atėmimo iš ieškovo kampanija. Pažymi, kad iki 2017 metų rudens, t. y. iki to laiko, kai atsakovė kreipėsi į teismą tarp ieškovo ir atsakovės buvo nusistovėjusi tvarka, pagal kurią pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o taip pat ir kas antrą savaitgalį vaikai nakvodavo pas ieškovą, t. y. vaikai su abiem tėvais faktiškai praleisdavo 50:50 laiko (lygiavertės tėvystės modelis). Ir tik po to, kai atsakovės gyvenime pasirodė vaikų patėvis, ieškovė pradėjo nesilaikyti šios tvarkos ir vienu metu ieškovas net nežinojo su kuo ir kur gyvena jo vaikai. Perspėjus atsakovę, kad bus kreiptasi į policiją dėl vaikų pagrobimo buvusi tvarka trumpam atsistatė, iki teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nenustatė bendravimo tvarkos su vaikais. Nuo 2016 m. atsakovas patyrė daug melo, šmeižto, dergimo ir atsakovės veidmainiavimo kaip antai: ieškovo gyvenimo sąlygos antisanitarinės ir jo bute šalta; jis nesugeba prižiūrėti vaikų, todėl dukrą pastoviai išberia; jis lytiškai prievartauja vaikus ir t.t., ir pan. Pažymėjo, kad posėdžio metu vaikai teigė, kad jiems šalta ieškovo bute, kuriame veikia centralinis šildymas, o langai yra rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje. Ieškovas daro išvadą ir atkreipia teismo dėmesį į atsakovės manipuliavimą vaikais, nes tuo metu, kai vaikai yra pas ieškovą jie mūvi marškinėlius trumpomis rankovėmis, o miegodami neprašo papildomų antklodžių, pledų ar ko nors panašaus. Atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia ir pažeidinėja tvarką. Pasisakydamas dėl 50:50 procentų laiko (lygiavertės tėvystės) bendravimo modelio nurodė, kad pagal jį buvo bendrauta iki 2017 m. rudens, kurį teismas panaikino ir priėmė standartinį modelį: pirmadienis, ketvirtadienis ir kas antras savaitgalis su nakvyne; argumentas tam – „vaikams būtina užtikrinti vaikų emocinį saugumą ir stabilumą, o tam būtinas aiškus ir konkretus dienos, ugdymosi ir poilsio režimas, kuris geriausiai užtikrinamas, kai visą savaitę vaikai nakvoja vienoje, jiems įprastoje aplinkoje“. Tai yra ir šiame ieškovės ieškinyje, kad esama tvarka trikdo įprastą vaikų dienos režimą ir trukdo jų ugdymui. Lygiaverčio modelio panaikinimas padarė žalą, kuri pasireiškia ieškovės ir jos sutuoktinio sąmoningu vaikų žalojimu. Teismas, tenkinęs atsakovo prašymą nustatyti 50:50 proc. laiko bendravimą, grąžintų santykius į 2017 m. rudenį. Byloje yra aibė rašytinių įrodymų apie atsakovės teisinį nihilizmą: kaip antai, 2020 m. liepos 14 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-73-2020K; atsakovės LAP nevykdymas, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei skirti baudą (e2VP-27866-1090/2021). Atsakovas vaikų negavo: 2021-10-28, 2021-08-23, 2021-09-09, 2021-09-20, 2021-09-23 ir 2021-09-24. Visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė LAP nesilaikė ne tik vaikų vasaros atostogų metu, bet ir aukščiau išvardintomis dienomis. Vaikai vasaros atostogas praleido savaitę Juodkrantėje (birželio mėn. pradžioje) ir savaitę pas senelius kaime. Likusią atostogų dalį (10 savaičių) vaikai bėgiojo aplink namą, kuriame atsakovė nuomoja butą. Sūnus per visą vasarą maudėsi du kartus. Vaikai plaukti nemoka ir niekas jų nemokina. Pažymi, kad 2020 metų vasarą vaikai kartu su tėčiu „mirko“ (duomenys neskelbtini) ežere. Atsakovą neramina vaikų auklėjimas, jų ateitis, užimtumas ir pan. J. I. didelį vaidmenį vaidina jo brolis G. I. (atsakovo pilnametis sūnus), jų santykiai broliški, o mama neleidžia atvažiuoti pas brolį. Mano, kad vaikai auga melo aplinkoje, sūnus savo (tylų) protestą mamai ir patėviui išreiškia (duomenys neskelbtini). Ko nebūna pas brolį G. I. ar ieškovą namuose. Atsakovė daro viską, kad atimti iš ieškovo, neleisti bendrauti broliams, todėl tenkinus atsakovės ieškinį, J. I. neteks galimybės atvykti pas brolį G. I. Atsakovė antstolės pagalba pardavė ieškovo senelio 5 hektarų žemės sklypą, kuris būtų buvęs palikimas ieškovo vaikams, t. y. vaikai ateičiai turėjo galimybę kur pasistatyti namus, o dabar atsakovė gavo lėšų susimokėti už advokatų paslaugas. Antstolei vykdant išieškojimą susidarė didelės vykdymo išlaidos, 1000 eurų, o atsakovė dėl to neprotestavo. Reikalavimas, kad ieškovas pasiimtų ir palydėtų vaikus iš jų gyvenamosios vietos šiandien nėra būtinas dėl išaugusio vaikų savarankiškumo. Dėl vaikų „nenoro“ bendrauti su tėčiu, pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinyje teigia, kad vaikai neva laisva valia „nenori“ vykdyti teismo Sprendimu nustatytos ir 2021 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi šioje byloje iš dalies pakeistos bendravimo tvarkos. Psichologiniame įvertinime rašoma, kad atsakovė prisipažino, kad jos namuose kabo juodos ir baltos spalvos diržai skirti vaikų auklėjimo tikslams po to, kai dukra pasiskundė psichologei, kad yra mušama baltu diržu. Apie kokią vaikų laisvą valią galima kalbėti, kai atsakovės namuose tvyro prievartos atmosfera vaikų atžvilgiu? Vaikų atostogų metu, vaikai, lydimi patėvio arba mamos, atvykdavo į numatytą susitikimo vietą (autobuso stotelę) ir tik po to atsisakydavo vykti pas tėtį. Mamos ir patėvio įtaka vaikų „nenorui“ vykti pas tėtį labiau nei akivaizdi. Ieškovė vaikus nuteikinėja, vaikai vykdo tik atsakovės ir jos vyro valią. Atsakovas yra pensininkas, išlaikymą moka įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė su sutuoktiniu nuo 2016 metų keitė 4 gyvenamąsias vietas, nors deklaruota motinos bute, bet jame negyvena. O atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir vaikų motina atsisako deklaruoti vaikų gyvenamąją vietą. Be to, atsakovė niekuomet nederino mokymosi įstaigų klausimo su juo, vaikų tėvu, sprendė vienašališkai. Prašo teismą Sprendimu nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. bendravimo tvarką ir įgyvendinti 50:50 procentų laiko (lygiavertės tėvystės) bendravimo modelį, remiantis kuriuo: mama atveža nepilnamečius vaikus į tėvo gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį iki 11 val. ir atsiima vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadienį iki 11 val. (2021 m. lapkričio 15 d. DOK-210763; 2022 gruodžio 6 d. DOK-22563).

5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos su vaikais vaikams nuolat gyvenant Lietuvoje ir Danijoje. Dėl tvarkos, vaikams gyvenant Lietuvoje: atsakovas kategoriškai nesutinka su siūloma ieškovės bendravimo tvarka, nes tai yra ne bendravimo tvarkos pakeitimo tobulinimas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, bet eilinis ieškovės bandymas atimti iš atsakovo vaikus, kuris tęsiasi nuo 2016 metų; ieškovė akivaizdžiai ignoruoja CK 3.156 straipsnį, kuris aiškiai, skaidriai ir suprantamai tvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; ieškovės reikalavimai ieškiniuose nesiskiria ir ji norinti atimti vaikus; be to, jau yra pateikta atsakovo pozicija ankstesniais pateiktais rašytiniais dokumentais, kuri nepasikeitusi. Dėl tvarkos, vaikams gyvenant Danijoje: nesutinka su ieškovės pozicija, nes ieškovė akivaizdžiai ignoruoja CK 3.156 straipsnį, nevykdo Sprendimo ir šioje byloje 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pažadais nėra pagrindo tikėti. Kadangi vaikus atsakovas galės pamatyti tik jų atostogų metu, tai pusę visų galimų atostogų laiko turi priklausyti atsakovui, o ne taip kaip siūlo ieškovė - „vaikų vasaros atostogų metu 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 nepertraukiamas dienas“; pusę kiekvienų metų vaikų pavasario, rudens ir žiemos atostogų laiko atsakovas taip pat privalo praleisti su vaikais. Dėl patikslinto ieškinio 2.2.10 punkto, kuris „jeigu vaikai neketina bendrauti su Atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai Ieškove privalo informuoti Atsakovą raštu “, o tai reškia, kad vaikams pasakius „nenoriu“ ieškovės siūloma bendravimo tvarka nustoja galioti, o LR teismai net nebaudžia ieškovės. Ir tai reali teismų praktika. Pažymi, kad vaikai yra tokio amžiaus, kad aklai vykdo mamos nurodymus. Teismas galėjo tuo įsitikinti per vaikų apklausą, kai vaikai mintinai, be klaidų, išpyškino ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Šis faktas patvirtina, kad vaikų atmintis puiki. Ieškovės į bylą pateiktas 11 priedas, neva, atitinkantis buto nuomos sutartį su nuomojamo buto šeimininku adresu (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, nes 11 priede nėra jokios buto sutarties. Atsakovas ne kartą yra prašęs ieškovės buto nuomos sutarties, kad galėtų ją pateikti Vilniaus m. savivaldybei, kuri šios sutarties reikalauja. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė pasirinko jai būdingą tyčiojamasi, kuris nesiliauja ir vargu ar kada nors liausis. Būtų gražu, kad teismas rastų būdų išreikalauti iš ieškovės buto nuomos sutartį. Prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį (2022 m. birželio 21 d. DOK-109655).

6. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą atsakovo priešieškinį nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas, pareikštas neišsiaiškinus tikrosios situacijos, vaikų norų, valios, todėl negali būti tenkintinas. Nurodė, kad dar 2018 metais nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, dėl ko ją būtina keisti, tačiau ne ją plečiant, o priešingai, siaurinant. Sprendžiant dėl atsakovo siūlomo 50:50 bendravimo tvarkos modelio, būtina įvertinti vaikų psichologinę būklę bei pasirengimą tokiam bendravimui, kitas svarbias aplinkybes (vaikai gyvena su ieškove, kuriais ji rūpinasi ir užtikrina interesus; susiklostęs tarpusavio ryšys; vaikai nori gyventi su ieškove; vaikai turi visas sąlygas gyventi su ieškove, esama aplinka yra įprasta ir artima ir pan.). Pažymi, kad ieškovė vaikų nenuteikinėja, to nedaro ir jos advokatė, priešingai, skatina bendrauti vaikus su tėvu. Priešingai, vaikai nereiškia noro bendrauti su tėvu (negalima eksperimentuoti, kiloti vaikus ir pan.), todėl jau vien dėl to priešieškinis netenkintinas. Svarbu akcentuoti vaikų ir ieškovės tarpusavio glaudų ryšį, tuo tarpu tėvas nuo pat gimimo vaikams skyręs itin mažai dėmesio, vaikai nėra įpratę praleisti laiką su tėvu, su kuriuo nėra glaudaus ryšio, tėvas nesirūpina, nežino jų poreikių, vaikai nėra praleidę daugiau nei 5 dienas nepertraukiamai su atsakovu. Vaikams atsakovo gyvenamoji vieta nepatogi dėl susisiekimo su ugdymo įstaigomis, reikia važiuoti beveik 1 val. laiko; grįžimui atgal – dar 1 val. laiko. Be to, vaikai lankydamiesi pas tėvą skundžiasi jo aplinka, pavyzdžiui, jiems šalta, miega vienoje lovoje, atsakovas vaikus „įdarbina“ – skiria namų ruošos darbus. Atsakovas turėtų dėti pastangas išlaikyti tėvo ir vaikų ryšį, juos sudominti, patraukti jų dėmesį. Nebendravimas su vaikais yra sąlygotas išimtinai atsakovo kaltės – nemokėjimo bendrauti su vaikais, nesidomėjimo jais, tėvystės įgūdžių stokos, netinkamo elgesio ir pan.; atsakovas nepriima jokios pagalbos, neatlieka jam skirtų įpareigojimų (pagal taikomą atvejo vadybą). Atsakovas nesidomi vaikų sveikata, emocine būkle, jų lavinimu. Mano, kad šiuo metu galiojanti laikinoji bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, kad vaikų ir tėvo ryšys nenutruktų, nesusilpnėtų ir yra tinkama palaipsniui atkurti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį. Prašo atmesti priešieškinį (2021 m. gruodžio 21 d. DOK-242794).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) byloje pateikė išvadas. Tarnyba 2021 m. kovo 31 d. išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė kartu su vaikais J. I. ir J. I. bei sutuoktiniu M. J. gyvena trijų kambarių bute, kuris, pasak ieškovės, yra nuomojamas. Būstas šviesus, erdvus ir su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Ieškovė nurodė, kad vaikai dalijasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymosi priemones. Vaikams namuose sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Moteris nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimos pajamas sudaro 900 Eur/mėn. mokamas darbo užmokestis, 140 Eur/mėn. išmoka dviems vaikams, 146 Eur/mėn. teikiamas išlaikymas dviems vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo. Pasak ieškovės, pagal dabartinę bendravimo tvarką atsakovas vaikų tėvas su vaikais bendrauja kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, taip pat kas antrą savaitgalį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neteikia iš jo priteisto 340 Eur/mėn. išlaikymo dviem vaikams ir papildomai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ji teigė, kad vaikai nesaugiai jaučiasi iš atsakovo namų grįždami autobusu, nes būna vakaras, nors darbo dienomis vaikai patys grįžta namo viešuoju transportu. ieškovė pažymėjo, kad atsakovas grubiai kalba su vaikais, tyčiojasi, buvo naudojęs fizines bausmes sūnaus atžvilgiu, todėl vaikai nelabai nori važiuoti pas tėvą. Pasak ieškovės, ji norėtų, kad vaikai su tėvu bendrautų tik vieną savaitgalį į mėnesį. Tarnybos specialistė 2021 m. kovo 26 d. telefonu susisiekė su atsakovu L. I.. Atsakovas nurodė, jog pateikė prašymą, kad vaikų nuomonė būtų išklausyta jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovui buvo paaiškinta, jog vaikų nuomonė jau buvo išklausyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog toliau pokalbis vyko nekonstruktyviai ir nepavyko išklausyti atsakovo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų. Informacijoje apie nepilnamečius vaikus Tarnyba nurodė, kad J. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai lanko skautų būrelį. Pasak ieškovės, vaikas didelių sveikatos nusiskundimų neturi, tačiau dėl (duomenys neskelbtini). J. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Papildomai nelanko jokių būrelių. Anot mamos, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Apsilankymo metu Tarnybos specialistė su vaikais bendravo individualiai. Pasak abejų vaikų, su tėvu jie susitinka pirmadieniais ir trečiadieniais bei kas antrą savaitgalį. Vaikai nurodė, kad tėvas paskambina ir pasako, kada atvažiuos autobusas, paskui paskambina ir nurodo kada jiems išeiti į autobusų stotelę, pats atvažiuoja autobusu ir jie kartu važiuoja iki jo namų. Abu vaikai teigė, kad atgal jie važiuoja vieni apie 19.30 val. Nepilnamečiai pažymėjo, kad būdami su tėčiu užeina pavalgyti, kartais žaidžia stalo žaidimus, bet dažniau žaidžia su telefonais, savaitgaliais eina pasivaikščioti į parką, pažaisti krepšinį. Vaikai paminėjo, kad tėčio draugė atveža skanių dalykų, pyragų. Pasak J. I., susitikimai su tėčiu darbo dienomis trukdo pamokoms, nes labai daug užduoda namų darbų ir ne visada spėja juos atlikti, negali išeiti su draugais į kiemą. Berniukas pažymėjo, kad nepatinka važiuoti žiemą vieniems viešuoju transportu, būna baisu, kad gali įlipti narkomanas ir juos apvogti, sumušti, o autobuse būna mažai žmonių. Tėtį jis apibūdino kaip gerą, bet kartais labai piktą, patinka, kad jis perka saldumynus, leidžia žaisti su telefonu, kompiuteriu, Vaikas nurodė, kad nepatinka, jog tėtis dažnai barasi, vadina negražiais žodžiais, būna grubus ir įžeidžiantis, skaudina, kai jis negražiai kalba apie mamą ir jos vyrą. Paklausus berniuko apie mamą, vaikas ją apibūdino kaip linksmą, malonią, dosnią, būdamas su ja jaučiasi saugus ir linksmas. Anot J. I., jai nepatogu susitikti su tėčiu darbo dienomis, nes šie susitikimai trukdo pamokoms, nelieka laiko pabūti su draugais, ilgai užtrunka kelionė autobusu, o grįžus iškart reikia eiti miegoti, nespėja pažaisti, paskaityti knygos. Mergaitė tėtį apibūdino kaip piktą, griežtą, keistą, tačiau kartais gerą, kartu patinka žaisti stalo žaidimus, krepšinį. Mergaitė nurodė, kad būdama su juo jaučiasi nemaloniai, nejaukiai, nes jis dažnai barasi, negražiai kalba apie mamą, o tai ją skaudina. Nepilnametė mamą apibūdino kaip gerą, nuoširdžią, linksmą, gražią, kartu mėgsta žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, eiti pasivaikščioti, daryti darbelius, būdama su ja jaučiasi jaukiai, saugiai, maloniai, jaučia, kad mama ją myli ir padeda. Mergaitė pažymėjo, kad jai atrodo, jog tėtis nesidžiaugia matydamas ją ir brolį. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma, nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. šeimai taikoma atvejo vadyba). Tarnyba nurodė, kad susipažinus su ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos sąlygomis, išklausius vaikų nuomones, taip pat su visa byloje esančia medžiaga, Tarnyba vertina, jog pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos, kuriomis būtų pakeista dabar esanti bendravimo tvarka, iš esmės vaikų interesams neprieštarauja, tačiau kai kuriuos punktus reikėtų sukonkretinti, pakoreguoti, galimai būtų galima papildyti punktu, jog darbo dienomis vaikai su tėčiu bendrauja komunikacijos ryšio priemonėmis (Viber, Skype, messenger ir kt.) atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytas nuomones, iš kurių matyti, kad vaikai ne visada nori bendrauti su tėčiu, jaučiasi nejaukiai ir nemaloniai, vaikus trikdo tėčio elgesys, kai jis barasi ir negražiai kalba. Tarnyba pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių geriausius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Tarnyba pateikė 2021 m kovo mėn. 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktus, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, aktą dėl pokalbio telefonu su atsakovu (2021 m. kovo 30 d. DOK-58483).

8. Tarnybos 2022 m. sausio 3 d. išvadoje dėl atsakovo L. I. patikslinto priešieškinio nurodyta, kad šalių pozicijos išsiskiria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Pažymėta, kad siekiant pritaikyti bendravimo tvarkos modelį 50:50, t. y. kai vaikai po lygiai laiko praleidžia su abiem tėvais, kiekvienu atveju nustatant tokią bendravimo tvarką reiktų įvertinti vaikų interesus. Tokiu atveju teisiškai reikšmingos yra tokios aplinkybės kaip kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, susiklosčiusi faktinė bendravimo tvarka, tėvų darbo grafikai ir kt. Tarnybos vertinimu, šiuo metu nustatyta laikinoji bendravimo tvarka tarp atsakovo L. I. ir nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. yra nusistovėjusi, vaikai prie tokios bendravimo tvarkos yra pripratę, yra sudarytos galimybės atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime jais rūpinantis, prižiūrint ir auklėjant. Atsižvelgiant į visą byloje esančią medžiagą, ypač nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, Tarnyba mano, kad toks kardinalus bendravimo tvarkos pakeitimas, kai vaikai po lygiai laiko praleistų tiek su ieškove, tiek su atsakovu galimai prieštarautų geriausiems vaikų interesams, kadangi ir dabar vaikai ne visada nori bendrauti su tėvu, taip pat iš esmės turėtų pasikeisti vaikų dienotvarkė, rutina ir kt. Be kita ko, atsakovas 2021 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pasisakė, kad galimai sutiktų, jog tarp jo ir vaikų būtų nustatyta (palikta) tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu teismas netenkintų jo priešieškiniu prašomos bendravimo tvarkos. Pažymėta, kad teismui patvirtinus bendravimo su vaikais tvarką, vaikų tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, siūlydami atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Tarnyba pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių prioritetinius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Tėvai privalo tarpusavio santykiuose prioritetą teikti ne savo asmeninėms nuoskaudoms, bet pozityviam bendravimui ir kartu ieškoti problemų sprendimo būdų visais vaikų auklėjimo, ugdymo ir bendravimo su vaikais klausimais. Atkreiptas dėmesys į tai, jog būtent netinkamas tėvų tarpusavio elgesys (o ne vaiko bendravimo trukmė su tėvais) daro žalą vaikų brandai, jų harmoningam ir visapusiškam vystymuisi ir būtent tėvų ginčai ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną (2022 m. sausio 3 d. DOK-577).

9. Tarnybos 2022 m. birželio 21 d. išvadoje dėl patikslinto ieškovės ieškinio nurodyta, kad Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma. Paskutinį kartą Tarnyboje 2022 m. gegužės 17 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau atlikus pirminius veiksmus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta ir nebuvo atliktas vaikų situacijos vertinimas. Iš dokumentų matyti, jog visgi šalims nepavyksta komunikuoti, ieškoti kompromiso dėl bendravimo su vaikais, o nepilnamečiai nelabai noriai vyksta į tėvo namus, konfliktinės situacijos kartojasi. Dėl ieškovės naujo reikalavimo, t. y. prašymo leisti be atsakovo sutikimo išvykti su vaikais nuolat gyventi į Danijos Karalystę, taip pat naujų bendravimo tvarkos sąlygų, kurių pagrindu būtų užtikrinamas vaikų ir jų tėvo bendravimas vaikams esant Danijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje, svarbi bendravimo su vaiku specifika, kadangi toks tėvas greičiausiai neturės galimybės keliauti į vaiko šalį kas porą savaičių ir tokiu būdu bendrauti su vaiku. Taigi, bendravimo tvarkoje turi būti nustatomi alternatyvūs bendravimo su vaiku būdai. Tarnybos vertinimu ieškovė pateikia gan aiškias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, vistik tam tikrus aspektus būtų galima pakoreguoti, pavyzdžiui, 2.1.9. punktą galima papildyti nurodant – iki kada ieškovė turi informuoti atsakovą, apie vaikų nenorą su juo tą kartą bendrauti. Tarnyba pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių prioritetinius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų nuomonę, dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Tarnyba su išvada pateikė informacijas apie gautus pranešimus apie galimą vaikų teisių pažeidimus (2022 m. birželio 21 d. DOK-109505).

10. Posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, remdamasi patikslinto ieškinio motyvais. Nurodė, kad jos darbo pobūdis Danijoje bus susijęs su žmonių slauga, bus reikalinga gauti licenciją. Jos sutuoktinis taip pat dirbs Danijoje, jau turi darbą. Mano, kad vaikai su tėvu nuotoliniu būdu galėtų bendrauti du kartus per savaitę, tikisi, kad dėl konkrečių dienų ir laiko pavyks susitarti.

11. Posėdžio metu atsakovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, rėmėsi dokumentuose išdėstytais motyvais. Akcentavo vaikų ugdymo ir lavinimo svarbą, nurodė, kad nuolat lavina vaikus, moko žaisti tenisą, važiuoti dviračiu ir kt. Jam nėra žinoma iš vaikų, kad patėvis ko nors mokytų vaikus. Mano, kad galėtų vaikais pasirūpinti, jeigu šie liktų Lietuvoje. Lietuvoje galimai yra geresnis mokyklinis paruošimas nei Danijoje. Vaikams išvykus gali toliau progresuoti tėvo atstūmimo sindromas. Sutiko, kad du kartai yra optimalus bendravimas nuotoliniu būdu su vaikais, šiems esant kitoje valstybėje.

12. Išklausoma per teismo psichologę nepilnametė J. I. nurodė, kad su mama žiūri filmukus, žaidžia stalo žaidimus, pasikalba. Gerai sutaria su patėviu, taip pat ir su broliu. Tėtis kartais būna linksmas, bet kartais ir piktas, garsiai kalba, pyksta, jei kažką ne taip padaro ji ar brolis. Mama paklausia, ar jie nori važiuoti pas tėtį. Jei galėtų keisti bendravimo tvarką su tėčiu, tai norėtų susitikti su tėčiu vieną ar kelis kartus per mėnesį savaitgaliais, nelabai daug norėtų bendrauti. Namuose pas mamą miega dviaukštėje lovoje, brolis apačioje, ji viršuje. O pas tėtį su broliu reikia miegoti vienoje lovoje, nelabai telpa, tuomet ji pasislenka prie lovos krašto. Tėtis mokė ją ir brolį matematikos, broliui patiko, o jai nelabai. Kai tėtis vežė ją ant dviračio rėmo, tai buvo šiek tiek baisu.

13. Išklausomas per teismo psichologę nepilnametis J. I. nurodė, kad jaučiasi artimas su mama, sese. Paprašytas apibūdinti tėtį, nurodė – „normalus“. Mamai galėtų pasisakyti apie nesėkmę, o tėčiui – ne. Su tėčiu norėtų bendrauti vieną savaitgalį per mėnesį, be nakvynės, nes daug namų darbų užduoda, reikia spėti paruošti, ir su draugais dar nori susitikti. Tėtis būna kad barasi, negerai atsiliepia apie mamą, patėvį. Mama nieko blogo apie tėtį nekalba.

14. Tarnybos atstovė posėdžio metu akcentavo rašytinėse išvadose pateiktą nuomonę, pastebėjimus. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio tenkinimas galimai neprieštarautų vaikų interesams. Nėra jokių duomenų, kad vaikams išvykus su mama gyventi į Daniją, nebūtų užtikrinti jų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

15. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas L. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. J.; iš vaikų tėvo L. I. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 185 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, išklausytas vaikų nuomones bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys iš esmės tenkintinas, o priešieškinis atmestinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

I. Dėl leidimo išvežti vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Žemesnės instancijos teismas

20. Nagrinėjamoje byloje teismas 2022 m. birželio mėn. 23 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – LAP) taikymo, o atsakovo prašymo netenkino, leido ieškovei R. J. nepilnamečiams vaikais J. I. ir J. I. išvykti laikinai gyventi į Danijos Karalystę nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

21. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė leisti išvežti vaikus nuolat gyventi į Danijos Karalystę be atsakovo sutikimo. Ieškovė savo siekį išvykti gyventi į Daniją ir kartu išsivežti vaikus grindė aplinkybėmis, kad Danijoje vaikai turės geresnes sąlygas, nei turi Lietuvoje, kadangi ieškovė uždirbs ženkliai didesnį darbo užmokestį, o tai itin svarbu, turint omenyje susidariusį atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą ir tai, kad atsakovas šiuo metu vaikų neišlaiko. Ieškovės teigimu, jos šeimos persikėlimas į Daniją nepakenks atsakovo ir vaikų ryšiui, kadangi vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, ji geriausiai užtikrina ir atliepia vaikų poreikius, o atsakovas su vaikais nesutaria, naudoja prieš juos psichologinį smurtą, neatliepia jų poreikių ir juos išžeidinėja, nepagarbiai bendrauja. Persikėlus į Daniją, vaikai ir toliau galės gyventi šeimos aplinkoje – kartu su ieškove ir jos sutuoktiniu M. J., kurį laiko savo šeimos nariu. Tuo tarpu, atsakovo ryšys su vaikais yra itin silpnas, atsakovas su vaikais negražiai bendrauja, jų teigimu, išnaudoja, liepdamas dirbti įvairius buities darbus, vaikai būdami su atsakovu prašo anksčiau negu pagal nustatytą bendravimo tvarką grįžti namo. Ieškovės teigimu, vaikų ryšys su ja yra esmingai stipresnis nei su atsakovu, todėl pastovaus ryšio su siekiančia persikelti ieškove užtikrinimas yra svarbesnis nei pastovus tiesioginio ir nuolatinio ryšio su atsakovu užtikrinimas.

22. Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė Įdarbinimo raštą, Asmeninę darbo užmokesčio sutartį, iš kurių matyti, kad ieškovė yra samdoma dirbti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 lm. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini), 37 val./savaitę pamainomis, už 26 826,81 kronų (3 605,96 Eur ) darbo užmokestį per mėnesį. Nurodytas įrodymas patvirtina, kad ieškovė išvykusi į Daniją turės pastovias pajamas, iš kurių galės išlaikyti nepilnamečius vaikus. Iš pateikto susitarimo dėl išlaidų ir kompensacijos, matyti, kad Danijos (duomenys neskelbtini) apmokės būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 29 000 kronų užstatą, kurį ieškovė turės grąžinti per 12 mėnesių terminą, taigi vaikams Danijoje bus užtikrintas gyvenamasis būstas. Iš perkraustymo konsultantės 2022 m. balandžio 25 d. el. laiško matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai Danijoje bus priimti lankyti (duomenys neskelbtini). Pateiktas įrodymas patvirtina, kad šalių vaikams Danijoje bus užtikrintas formalusis ugdymas.

23. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko. Nesutikimą grindė tuo, kad vaikų išvežimas pažeis tiek pačių vaikų, tiek ir atsakovo interesus. Atsakovo teigimu, vaikai nėra paruošti nei laikinam, nei pastoviam gyvenimui nei Danijoje, nei kokioje kitoje užsienio šalyje. Tam, kad būtų pasiruošę mokytis svetimoje šalyje, vaikai turi labai gerai mokėti tos šalies kalbą, kad galėtų mokytis toje pačioje klasėje su vietiniais vaikais, o ne emigrantų klasėje. Atsakovo vertinimu, aukštesnį mokymosi lygį vaikams pasiūlyti gali (duomenys neskelbtini), o ne Danijos provincijos (duomenys neskelbtini), todėl vaikų perėjimas iš aukštesnio lygio į žemesnį neatitiks jų interesų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės dabartinis kontraktas truks iki 2022 m. gruodžio mėnesio, todėl vaikai emigrantų klasėje mokysis visą rudenį ir dalį gruodžio mėnesio, tačiau po to galimai turės tęsti mokslus (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vaikai galėtų likti Lietuvoje su juo, ji užtikrintų vaikų interesų visapusišką tenkinimą Lietuvoje.

24. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas dėl toliau nurodytų motyvų. Pirma, sutiktina su Tarnybos nuomone, kad nėra nustatyta, kad motinos elgesys keltų grėsmę vaikų interesams ir jiems gyvenant su motina nebūtų užtikrinami vaikų interesai. Pastebėtina, kad vaikai šiuo metu baigė pradinio ugdymo mokyklą, turi keisti mokymo įstaigą, todėl nuo 2022 m. rudens jų ugdymo procese bet kokiu atveju vyktų pokyčiai. Galimybė būti ugdomiems kitos valstybės (Danijos) mokykloje nelaikytina nustatyta žala vaikų interesams, tai veikiau atsakovo nuogąstavimai. Antra, atsakovas priešieškinyje nekėlė reikalavimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, taigi teismas neturi pagrindo spręsti klausimo tokiu būdu, kad vaikų mamai išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę, vaikai galėtų būti paliekami išskirtinai tėvo priežiūroje ir atsakomybėje, t. y. nustatant jų (teisinę) gyvenamąją vietą su juo. Trečia, teismas sprendžia, kad uždraudimas ieškovei išvykti su vaikais nuolat gyventi į kitą valstybę, kurioje ji turės galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kur egzistuoja reali tikimybė, kad pradinis ieškovės darbo kontraktas bus pratęstas, būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei atsakovas teiktų pakankamą išlaikymą vaikams ir ieškovė neturėtų būtinybės siekti didesnių darbinių pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis nemoka vaikams teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kad skola viršija 17 tūkst. Eur, kad ieškovė lėšas vaikų išlaikymui gauna iš Vaikų išlaikymo fondo, o ne iš atsakovo. Priešingai, atsakovas ne kartą nurodė, kad antstoliai, vykdydami priverstinį išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, realizavo atsakovo valdytą žemės sklypą, kad nesumokėti išlaikymo vaikams skola toliau auga ir kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į kitą atsakovo turtą – butą. Vertintina, kad reikalavimas, kad ieškovė liktų su vaikais gyventi Lietuvoje yra pernelyg suvaržantis ieškovės teises, nes kaip jau pažymėta, iš ieškovei tenka pagrindinė vaikų išlaikymo, taip pat ir finansinė, našta. Ketvirta, teismo vertinimu, šiais visuotinio interneto ir telekomunikacinių ryšių prieinamumo laikais, net ir vaikams išvykus į kitą valstybę, vaikai nebus atriboti nuo tėvo, nes galės su juo bendrauti telekomunikacinių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas tenkina ieškovės prašymą leisti jai išvykti nuolat gyventi su vaikais į Danijos Karalystę.

II. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos

25. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgiama ir į tėvų galimybes, užimtumą, darbo pobūdį. Tačiau tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi (peržiūrėta apeliacinės instancijos 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, paliekant nutartį nepakeista), tenkino ieškovės prašymą dėl LAP iš dalies, pakeitė Sprendimu nustatytus bendravimo tvarkos 1, 2 ir 5 punktus, papildė tvarką nauju punktu. Taip pat teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl LAP pakeitimo ir papildė bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus. Iš bylos dokumentų matyti, kad nepilnamečių vaikų tėvai dėl klausimų, susijusių su vaikais, tarpusavyje bendrauja susirašinėdami el. paštu. Šalių susirašinėjimas liudija, kad vaikų tėvai stengiasi bendrauti pakankamai pagarbiai ir konstruktyviai, tačiau neretai jiems nepavyksta išlaikyti pagarbaus tono, jie neišvengia tarpusavio nesusipratimų, nesusikalbėjimų, atsakovas yra linkęs kaltinti, savo nuomonę išsakyti ironiškai-sarkastiškai.

28. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nustatyti jos nurodomą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje numatytas bendravimas tam atvejui, kai vaikai gyvena Lietuvoje, ir tam atvejui, kai vaikai gyvena kitoje valstybėje. Siūlė mažinti tėvo ir vaikų bendravimo apimtis, lyginant su šiuo metu galiojančia tvarka argumentuodama tuo, kad tėvas su vaikais dažnai elgiasi netinkamai, šaukia ant vaikų, vaikai vengia vykti į tėvo namus. Atsakovas prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelį atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką, savo poziciją grindė tėvų lygiateisiškumu auklėjant vaikus.

29. Pastebėtina, kad kasacinis teismas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį analizavo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, taip pat 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 279-969/2019. Teismas vertino, kad kraštutinė tokio modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas ypač dažnai keičia gyvenamąją vietą ir pakaitomis gyvena su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, laikytina ypač išskirtine, nes reikalauja dažno vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, sukelia vaikui stresą, reikalauja tėvų resursų; tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tačiau nurodė, kad ir kitas, ne tiek kraštutines, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku formas, kuomet vaikas ilgesnius laikotarpius būna pas kiekvieną iš tėvų, teismas gali parinkti tik konstatavęs, jog būtent tokia forma (tvarka) geriausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaigų vieta, vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

30. Nagrinėjamu atveju šiuo sprendimu teismui leidus ieškovei išvykti nuolat gyventi su vaikais į Danijos Karalystę, susiklosto situacija, kad vaikų bendravimo su kiekvienu iš tėvų 50:50 proc. laiko modelis negali būti realiai įgyvendintas. Nustačius, kad nepilnamečiai J. I. ir J. I. po pusę laiko praleistų su kiekvienu iš tėvų, nebūtų užtikrintas vaikų ugdymas, nes jei vaikai bus ugdomi Danijoje, vaikų tėvas, gyvendamas Lietuvoje, savo bendravimo su vaikais metu negalės jų pristatyti į ugdymo įstaigą Danijoje, ir atvirkščiai – jei vaikai bus ugdomi Lietuvoje, vaikų mama, gyvendama Danijoje, savo bendravimo su vaikais metu negalės jų pristatyti į ugdymo įstaigą Lietuvoje. Todėl atsakovo priešieškinis, kuriame jis prašo nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelį atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką, netenkintinas.

31. Sprendžiant dėl ieškovės prašymo mažinti kontaktinio tėvo ir vaikų bendravimo apimtis, įvertintini Tarnybos į bylą pateikti naujausi duomenys apie šeimą, iš kurių nustatyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. iš policijos gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tarnybos patalpose buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. 2022 m. birželio 3 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. I. buvo drąsi ir noriai bendravo. J. I. noriai bendravo, pasakojo. Vaikai nurodė, kad jiems mokykloje sekasi labai gerai, labai gerai mokosi. Laisvalaikiu mėgsta žaisti įvairius žaidimus, patinka, kai visi kartu, sesuo, brolis, mama ir patėvis važiuoja į kaimą pas senelius, ten, vaikų teigimu, labai smagu ir linksma. Namuose turi pareigų, sutvarkyti kambarį, atlikti namų darbus. Nurodė, kad kas antrą savaitgalį važiuoja pas tėvą. J. nurodė, kad po pamokų lanko choro būrelį, užaugusi norėtų būti kirpėja. Kartais, mergaitės teigimu, norėtų eiti kartu su broliu į skautų būrelį, ypač tada, kai jie eina į įvairius žygius, bet kol kas nelanko. J. pasakojo, kad po pamokų lanko anglų kalbos, judriųjų žaidimų ir skautų būrelius. Skautų būrelis labiausiai patinka, nes užaugęs norėtų būti gamtininku. Kartais jie eina į įvairius žygius, būna tikrai įdomu. Kalbant apie tėvą, mergaitės šypsena dingo, matėsi, kad ji jaudinasi. J., kalbant apie tėvą, labai susijaudino, nuliūdo. Abiejų vaikų teigimu, pas tėvą važiuoti nenori, nes tėvas labai negražiai elgiasi, ten nėra ką veikti, liūdna, valgyti labai neskaniai tėvas daro, J. teigė – „išviso baisu padaryti kažkokį judesį“. Mergaitės teigimu, tėvas mokina žaisti tenisą ir jeigu tik padarai kažkokį ne tą judesį, tai jis iškart rėkia, labai negražiai keikiasi ir būna baisu. J. nurodė, kad jų su tėvu viena veikla yra tenisas, o jis teniso nenori žaisti, gal norėtų, bet tik, kad ne tėvas mokytų. Paskutinį kartą, kai buvo pas tėvą, jis stipriai aprėkė, „nes padariau ne tą judesį žaidžiant tenisą“, tai, vaiko teigimu, jis su seserimi labai išsigando ir norėjo namo, todėl paskambino mamai, kad ji juos pasiimtų, tada tėvas telefonu kalbėjo su mama, labai rėkė negražiais žodžiais, po to atvažiavo policija, pakalbėjo su tėvu ir išvažiavo, „buvo labai baisu“. Vaikai pasakojo, kad labai dažnai tėvas negražiai kalba ir apie mamą, jeigu paskambina, tai per telefoną irgi rėkia ir negražiai kalba. Į kiemą neišeina, kai būna pas tėtį, nes ten iškarto gatvė ir nėra ką veikti. Kartais tik kartu su juo nueina į vaikų žaidimų aikštelę. Tėvo „antonimas“, vaikų teigimu, yra jo vyriausias sūnus, tėvo ir jo pirmos žmonos sūnus, jis yra jau didelis, jam (duomenys neskelbtini) metai ir jis yra labai geras, nors matosi su jo retai, tik per šventes ir vieną kartą važiavo su tėvu pas jį į svečius traukiniu, nes jo mašina sugedo jau senai ir stovi. Bet vaikų teigimu, tas didelis brolis tėvo turbūt irgi nelabai myli, nes kai jie su jo matosi ir jis sako tėvui, kad tas negražiai kalba, tai jie pykstasi, „tas brolis mus užstoja“. Vaikų teigimu, pas tėvą nenakvoja ir visai nenori važiuoti, bet mama sako važiuoti, nes kitaip mamai reikės mokėti baudas. Tai važiuoja, bet vakare prašo, kad mama pasiimtų atgal namo, kad nenakvoti pas tėvą. Vaikų teigimu, tėvas niekada neapkabina, neparodo jokio švelnumo. Nieko neperka, tik labai retai gal ledų. J. nurodė, kad paskutinį kartą, kai buvo pas tėvą, jis stipriai aprėkė brolį J., jie išsigando ir norėjo namo, todėl paskambino mamai, kad ji juos pasiimtų, tada tėvas telefonu kalbėjo su mama, labai rėkė negražiais žodžiais, po to atvažiavo policija, pakalbėjo su tėvu ir išvažiavo, „buvo labai baisu“. Vaikų teigimu, labai norėtų dabar išvažiuoti į Daniją, bet bijo, kad tėvas neleis (2022 m. birželio 21 d. DOK-109505). Šie duomenys iš esmės patvirtina ieškovės teiginius, kad vaikai būdami su tėvu jaučia įtampą, taip pat atitinka vaikų teismo posėdyje išsakytas nuomones, kad vaikai norėtų rečiau likti nakvoti pas tėvą ar visai nenakvoti.

32. Įvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, teismas sprendžia, kad ji yra racionali ir įgyvendinama, taip pat atitinkanti vaikų interesus išlaikyti ryšį su tėvu, užtikrinanti tėvo teisę ir galimybę dalyvauti vaikų gyvenime. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas šeimos santykių bylas, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku ir pagrindu, gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnis). Ieškovės pateikta bendravo tvarka papildytina nuostatomis, suteikiančiomis tvarkai viena vertus daugiau konkretumo, o kita vertus – lankstumo.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

34. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 170 Eur dydžio žyminis mokestis (už ieškinį – 75 Eur ir už patikslintą ieškinį – 95 Eur) (2021 m. kovo 3 d. mokėjimas Nr. 675, 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimas Nr. 818 AB SEB banke).

Ieškovė taip pat patyrė 5810,62 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (atstovės advokatės S. Proninos pateikti duomenys 5545,82 Eur sumai: 504,17 Eur – 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimas AB SEB banke Nr. 699 pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2021/101; 504,17 Eur – 2021 m. birželio 25 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2021/120; 504,17 Eur - 2021 m. liepos 20 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2021/140; 504,17 Eur - 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2021/171; 504,17 Eur - 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2021/175; 504,17 Eur - 2022 m. kovo 30 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2022/77; 2520,81 Eur – 2022 m. balandžio 2 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą Serija PRO Nr. 2022/80; atstovės advokatės G. Versockienės pateikti duomenys 264,80 Eur sumai: 264,80 Eur – 2022 m. liepos 29 d. mokėjimas AB Swedbank banke pagal sąskaitą -faktūrą Nr. 85/2022) (2022 m. balandžio 6 d. DOK-61143; 2022 m. rugpjūčio 8 d. DOK-132669). Atsižvelgiant į byloje reikštų reikalavimų santykinai nedidelį skaičių, į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą išlaidų už ieškinio pateikimą dydį, kuris 2022 m. II ketvirtį buvo 4198,25 Eur (1679,30 x 2,5), teismas sprendžia, kad ieškovei atlygintina ne visa patirta išlaidų suma advokato paslaugoms, o 4198,25 Eur apimtyje.

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 42 Eur dydžio žyminis mokestis (2021 m. lapkričio 29 d. mokėjimas Nr. 316 AB SEB banke) (2021 m. gruodžio 6 d. DOK-225623); atsakovas 2021 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, o atsakovo priešieškinio netenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 170 + 4198,25 = 4368,25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

1. Leisti ieškovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę.

2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais J. I. ir J. I. tvarką ir ją išdėstyti taip:

L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k., (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai) bendrauja:

2.1. Vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje:

2.1.1. Kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val. (mėnesio pirma savaite laikoma savaitė, kurios bent dvi dienos pakliūna į tą mėnesį);

2.1.2. Lyginiais metais (2022, 2024, 2026 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.

2.1.3. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.

2.1.4. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) – pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo.

2.1.5. Kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus sekmadienį nuo 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.

2.1.6. Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.

2.1.7. Visais atvejais vaikų mamos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikų mama), gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta.

2.1.8. Tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai (su 4 nakvynėmis) bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos.

2.1.9. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios.

2.1.10. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.

2.2. Vaikams nuolat gyvenant Danijos Karalystėje:

2.2.1. Tėvas bendrauja su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis 2 kartus per savaitę. Vaikų mama užtikrina, kad vaikai turėtų sąlygas bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis. Konkrečios savaitės dienos ir bendravimo laikas nustatomas tėvo ir vaikų mamos susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, tėvų užimtumą, kitas svarbias aplinkybes.

2.2.2. Ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu susiderinęs su vaikų mama, tėvas turi teisę būti su vaikais bet kurioje jo pasirinktoje viešoje ar neviešoje vietoje Danijos Karalystės teritorijoje, už vaikų gyvenamosios vietos ribų. Norėdamas su vaikais bendrauti nuo vaikų gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje, jeigu tokiam bendravimui reikalinga keliauti, tėvas įsipareigoja padengti vaikų kelionės išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu, kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Pagal šį papunktį bendravimas vyksta tik Danijos Karalystės teritorijoje, o tėvo pasirinkta bendravimo su vaikais trukmė ir būdas turi būti suderinami su vaikų užimtumu ugdymo įstaigoje.

2.2.3. Vaikų mama įsipareigoja apmokėti vienos per keturis mėnesius vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Danijos Karalystę išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu (arba užtikrinti vaikų lydėjimą), kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Konkreti šios kelionės data tarp vaikų mamos ir tėvo turi būti suderinta ne vėliau nei prieš mėnesį iki nurodytos kelionės pradžios. Tėvams susitarus, taip pat atsižvelgus į vaikų pageidavimus ir užimtumą, tėvo lėšomis gali vykti ir papildomos vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvą.

2.2.4. Tėvas atostogauja su vaikais tokia tvarka:

2.2.4.1. kiekvienais metais per vaikų vasaros atostogas tėvas praleidžia su vaikais 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 dienas (su 4 nakvynėmis) nepertraukiamai. Vaikų mama iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos informuoja tėvą apie vaikų mokslo metų pradžią ir pabaigą. Tėvas iki einamųjų metų gegužės 15-os dienos informuoja vaikų mamą apie savo numatomus bendravimo (atostogavimo) su vaikais laikotarpius.

2.2.4.2. Likusias vaikų ugdymo įstaigoje nustatomas atostogas (pavasario, rudens ir žiemos), su vaikais bendraujama sekančia tvarka: poriniais metais rudens ir žiemos atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 dalį šių atostogų dalį vaikai bendrauja su tėvu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 atostogų dalį su bendrauja su tėvu. Vaikų mama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų pavasario, rudens ar žiemos atostogų pradžios informuoja tėvą apie tikslią vaikų pavasario, rudens, žiemos atostogų pradžią, pabaigą, trukmę.

2.2.5. Vaikų mama apmoka vaikų kelionės atostogoms į Lietuvą ir grįžimo po atostogų iš Lietuvos į Daniją išlaidas, taip pat užtikrina vaikų lydėjimą kelionėje į Lietuvą ir iš jos, kol jie bus pasirengę keliauti vieni, tik tais atvejais, jeigu kelionės į Lietuvą data yra suderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą. Tuo atveju, kai kelionių data nesuderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą, šias vaikų atvykimo/išvykimo išlaidas apmoka tėvas.

2.2.6. Vaikų pasitikimą atvykus iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką numatytu laiku organizuoja ir užtikrina tėvas, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama.

2.2.7. Vaikų palydėjimą kelionėje iš Lietuvos į Daniją organizuoja ir užtikrina tėvas, kuris užtikrina vaikų parvykimą į gyvenamąją vietą Danijos Karalystėje numatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama.

2.2.8. Šventines dienas (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu atostogauja.

2.2.9. Tėvas užtikrina vaikams galimybę bendrauti su mama telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su tėvu.

2.2.10. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios.

2.2.11. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės.

3. Tėvas ir vaikų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, sveikatą, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 4368,25 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, 2022 m. birželio mėn. 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė