- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2-779-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00451-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė (pirm.), Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- CARNIS, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- „Grudita“ Naujas pavadinimas "Minsandra"
- Kreditorius
- UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "ZONTA"
- Kategorijos
- 2.4.4.5.1Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
- 3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
- 3.5.19Turto areštas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties BUAB „Minsandra“ bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Minsandra“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 13 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Minsandra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Minsandra“ bankroto procedūros pradėtos iki 2020 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo (toliau – JANĮ), klausimas dėl BUAB „Minsandra“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo tikslinimo spręstinas vadovaujantis iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo priėmimo galiojusiomis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, turto areštas, apribojantis disponavimo šiuo turtu teisę, reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims. Šiuo atveju padėtį keičiančia aplinkybe, teismo vertinimu, nelaikytina tai, kad areštas BUAB „Minsandra“ turtui pritaikytas siekiant užtikrinti VMI reikalavimus ir nėra pirmesnės eilės kreditorių reikalavimų.
7. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. kovo 14 d. pritaikytu BUAB „Minsandra“ turto areštu nėra siekiama užtikrinti VMI kreditorinį reikalavimą BUAB „Minsandra“ bankroto byloje, todėl toks areštuoto turto būklės apribojimas (apsunkinimas) VMI suteiktų nepagrįstą pranašumą kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad laikinas nuosavybės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas tiek siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tiek galimo turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo pagrindais, todėl VMI nepagrįstai pritaikė hipoteką daliai šio įkeisto turto, siekdama išieškoti mokestines nepriemokas. Teismas nurodė, kad pasibaigus laikinam nuosavybės teisės apribojimui, pritaikytam ikiteisminio tyrimo byloje, arba atmetus VMI civilinį ieškinį, dėl areštuoto BUAB „Minsandra“ turto paskirstymo būtų sprendžiama BUAB „Minsandra“ bankroto byloje, kurioje VMI nėra vienintelė kreditorė, o jos reikalavimas tenkintinas antra eile, prieš tai tenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir tenkinti VMI prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Minsandra“ įsiteisėjimo dienai (2018 m. liepos 13 d.) jau buvo įregistruota VMI priverstinė hipoteka, nustatyta 2018 m. sausio 17 d. VMI sprendimu Nr. (23.31-08)-319-166. VMI 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikdama finansinį reikalavimą 3 496 595,89 Eur sumai nenurodė reikalavimo tenkinimo eilės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Minsandra“ prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismo prokuratūros nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00031-15 areštuotas UAB „Grudita“ (dabar – UAB „Minsandra“) turtas. Vėlesnėmis Šiaulių apylinkės teismo nutartimis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00031-15 turto areštas buvo (yra) tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Minsandra“ iškelta bankroto byla, o 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorės VMI 3 496 595,89 Eur antros eilės finansinis reikalavimas.
17. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar kreditorė VMI turėjo teisę areštuotam atsakovės turtui nustatyti priverstinę hipoteką bei, atitinkamai, ar yra pagrindas patikslinti patvirtintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą, nustatant, kad 618 400 Eur reikalavimo dalis yra užtikrinta hipoteka (įkeitimu). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išspręsti reikalavimo patikslinimo klausimą, yra reikalinga ištirti, ar priverstinė hipoteka nustatyta teisėtai, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) įvertina priverstinės hipotekos teisėtumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylos esmės
18. JANĮ 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
19. Kadangi byloje sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patikslinimo klausimas, atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktą byloje taikytinas iki JANĮ įsigaliojimo galiojęs ĮBĮ.
20. ĮBĮ 34 straipsnis nustatė, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo (ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
21. Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymas nustato, kad turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (2 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai turto areštu yra apribojama disponavimo turtu teisė, tai reiškia teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą (2 straipsnio 7 dalis).
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 straipsnio 1 dalis nustato, kad hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais šio kodekso numatytais atvejais. Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnis įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, yra nurodęs, kad nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims. Tam tikrais išimtiniais atvejais mokesčių administratorius gali kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą, prašydamas pritaikyti išimtį ir leisti nustatyti areštuotam turtui priverstinę hipoteką (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas individualiai vertina bylos aplinkybes, ar yra pagrindas nustatyti mokesčių administratoriaus reikalavimų prioritetiškumą kitų kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į turto arešto paskirtį (besąlyginis draudimas bet kokia forma apsunkinti turtą taikytinas tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims), ta aplinkybė, kad turtas buvo areštuotas VMI civiliniam ieškiniui užtikrinti nagrinėjamu atveju nekeičia situacijos vertinimo, taip pat nesuteikia teisės VMI areštuotą turtą apsunkinti priverstine hipoteka. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, VMI, siekdama areštuotam turtui nustatyti priverstinę hipoteką, išimtiniais atvejais turi teisę kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą su prašymu leisti areštuotam turtui nustatyti priverstinę hipoteką. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad skolininko turto areštą nustatęs teismas, būtų leidęs areštuotam turtui nustatyti priverstinę hipoteką. Atsižvelgiant į tai, VMI veiksmai, areštuotam atsakovės turtui nustatant priverstinę hipoteką, vertintini kaip neteisėti.
26. Konstatavus VMI veiksmų neteisėtumą nustatant priverstinę hipoteką, teismas pasisako dėl kilusių teisinių padarinių. Nustačius, kad atsakovės turto arešto aplinkybė egzistavo nuo 2016 m. kovo 14 d., o VMI priverstinė hipoteka buvo nustatyta 2018 m. sausio 17 d. galiojant skolininkės turto areštui, atsižvelgiant į turto arešto instituto paskirtį, konstatuotina, kad 2018 m. sausio 17 d. VMI sprendimas Nr. (23.31-08)-319-166 nustatyti UAB „Minsandra“ turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) ir 2020 m. vasario 28 d. VMI sprendimas Nr. (23.31-08)-467-31610) pakeisti 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-166 yra niekiniai nuo jų priėmimo momento, prieštarauja imperatyviai Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 daliai. Kaip minėta, VMI minėtų sprendimų priėmimo metu neturėjo teisės skolininkės turtui nustatyti priverstinę hipoteką, todėl šių sprendimų pagrindu įregistruotos priverstinės hipotekos negali būti laikomos galiojančiomis ir teisėtomis.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo patikslinti kreditorės VMI reikalavimą paliekama nepakeista, tačiau papildomai yra išsprendžiamas VMI neteisėtų sprendimų pagrindu įregistruotos hipotekos galiojimo klausimas, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacinės instancijos teismo yra papildoma nurodant, kad minėti VMI sprendimai dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir pakeitimo yra niekiniai ir negaliojantys, todėl jų pagrindu įregistruotos hipotekos – naikinamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos tesimo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti papildant nutarties rezoliucinę dalį:
„Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-166 pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2018 m. sausio 17 d. priverstinę hipoteką Nr. 20520180003762 ir 2020 m. vasario 28 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)-467-31610) pagrindu Hipotekos registre įregistruotą 2020 m. kovo 4 d. priverstinės hipotekos pakeitimą Nr. 20520200014913.“