Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys – J. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė „Telia“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Atsakovo atsikirtimai

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Ž. G. ir L. G. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė U. (1 t., el. b. l. 12).

35. U. G. 2019/2020 metais mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 (12) E klasėje (1 t., el. b. l. 18). 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gruodžio 31d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad L. G. sumokėjo po 40 Eur MB „Kalbėk“ už anglų kalbos kursus (1 t., el. b. l. 19-20; 2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas), o 2019 m. birželio 5 d. – 50 Eur MB „Kalbėk“ už anglų kalbos kursus (1 t., el. b. l. 21). Mokėjimo nurodymai UAB „Init“ patvirtina, kad L. G. kas mėnesį moka po 9 Eur už internetą ir po 12,42 Eur Kauno sakralinės muzikos mokyklai už Ugnės neformalų švietimą, kur ji mokosi nuo 2009 m. (1 t., el. b. l. 22-25; 3 t., el. b. l. 98). Už U. šokių pamokas mokama 25 Eur į mėnesį (3 t., el. b. l. 21); už odontologo paslaugas sumokėta 80 Eur (3 t., el. b. l. 74). Už U. G. vairavimo kursus sumokėta 100 Eur (3 t., el. b. l. 99). 2019 m. spalio 14 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (3 t., el. b. l. 102, 103), sąskaitos, kvitai (3 t., el. b. l. 14-19, 104), Mechaninis odos valymas su vaistinėmis medžiagomis – patvirtina buvusias ieškovės išlaidas U. G. poreikiams (3 t., el. b. l. 10-13). U. G. Būtinųjų išlaidų lentelė (3 t., el. b. l. 73) patvirtina, kad jos išlaikymui reikalinga 626-648 Eur kas mėnesį.

36. L. G. nekilnojamojo turto neturi (1 t., el. b. l. 26). L. G. vardu registruotas keleivinis automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1997 m., įgytas 2011m. vasario 18 (1 t., el. b. l. 46). ). Pagal Emprekis duomenis tokio automobilio kaina yra 970 Eur (1 t., popierinės b. l. 171). Informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 1995 iki 2019 metų parodo L. G. pajamas atitinkamais laikotarpiais ir ligos periodus; paskutiniu metu jos gaunamas pajamas sudaro apie 1 000 Eur (1 t., el. b. l. 49-60). 2018 m. lapkričio 24 d. L. G. išsimokėtinai įsigijo telefono aparatą už 273,76 Eur (1 t., el. b. l. 61).

37. Vietinio mokėjimo nurodymai – pervedimai – 2010 m. rugsėjo 30 d. R. K. – 500 Lt., 2010 m. lapkričio 3 d. E. S. – 500 Lt, 2011 m. lapkričio 14 d. L. S. – 100 Lt, 2011 m. lapkričio 29 d. E. S. – 150 Lt, 2012 m. sausio 9 d. E. S. – 200 Lt, 2012 m. vasario 14 d. L. S. - 100 Lt, 2017 m. gegužės 9 d. L. S. – 100 Eur, 2017 m. gegužės 26 d. E. S. –100 Eur, 2017 m. liepos 3 d. E. S. – 30 Eur, 2017 m. spalio 11 d. E. S. – 50 Eur; ir 2017 m. birželio 27 d. L. G. R. M. - 45 Eur užstatas už nakvynę (duomenys neskelbtini) – patvirtina buvusią ieškovės mamos, tetos ir sesers daugkartinę finansinę paramą ieškovei ir ieškovės išlaidas už poilsį (3 t., el. b. l. 24-34).

38. L. G. sąskaitų išrašai (3 t., el. b. l. 35-72) patvirtina tai, kad ieškovė nuolat dirbo ir gaudavo pajamas, mokėdavo mokesčius už butą.

39. Ž. G. vardu registruoti 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir butas (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 27-37; 120-133), butą atsakovas įsigijo 2000 m. spalio 30 d. už 29 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt. Perdavė pardavėjui iki sutarties pasirašymo ir 9 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2000 m. lapkričio 20 d. (3 t., el. b. l. 90-91). 2000 m. lapkričio 23 d. pareiškimas patvirtina , kad Ž. G. 9 000 Lt Pardavėjui sumokėjo (3 t., el. b. l. 92). Buto (duomenys neskelbtini), nuotraukos patvirtina dabartinę buto būklę (1 t., el. b. l. 149-160). Buto vidutinė vertė aruodas.lt duomenimis – 42 700 Eur (2020 m. birželio 17 d. DOK-71796 priedas). Ž. G. vardu registruotas keleivinis automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2004 m., įgytas 2017 m. lapkričio 24 d. (1 t., el. b. l. 45). Pagal Emprekis duomenis tokio automobilio kaina yra 2 830 Eur (1 t., el. b. l. 47). Išrašas apie asmens darbovietę ir gaunamas išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., el. b. l. 72–74), Darbo ieškančio asmens atmintinė (1 t., el. b. l. 101) Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pažyma apie asmeniui išmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., el. b. l. 134–135) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. parodo Ž. G. pajamas atitinkamais laikotarpiais (1 t., el. b. l. 136–148). Ž. G. darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 6 d. jis dirba UAB „Jonavos hidrotechnika“ vairuotoju ir gauna 700 Eur algą (2020 m. birželio 17 d. DOK-71796 priedas).

40. 2019 m. liepos 2 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal L. G. pranešimą dėl Ž. G. sukelto jai fizinio skausmo. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamasis Ž. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos B. Č. atsakomybėn pagal laidavimą (3 t., el. b. l. 94–96).

41. Maxima Lt čekiai, patvirtinantys atsakovo mokėjimus už pirkinius, patvirtina pastovų alkoholio įsigijimą (3 t., el. b. l. 105-107).

42. 1997 m. gegužės 9 d. E. S. įsigijo 28,07 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), už 8 800 Lt, kurį pardavė 2002 m. rugsėjo 23 d. už 6 000 Lt (1 t., el. b. l. 38–43). 2002 m. L. G. banko išrašas (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina tai, kad ieškovė į savo banko sąskaitą 2002 m. rugsėjo 23 d. įnešė 5 900 Lt.

43. 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos raštelis patvirtina, kad J. Č. paskolino Ž. G. 3 000 Eur automobilio pirkimui neribotam laikui, pagal kurį Ž. G. 2019 m vasario 24 d. yra grąžinęs 700 Eur (2 t., el. b. l. 77).

44. 2008 m. gegužės 21 d. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 13), 2017 m. rugpjūčio 1 d. VĮ Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 14–15; 116–117), VĮ Kauno klinikinės ligoninės Epikrizė (1 t., el. b. l. 16–17; 113–114 ) patvirtina, kad atsakovas periodiškai gydytas nuo kasos uždegimo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina tai, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, Kauno filialą konsultacijai/ gydymui 5 metų laikotarpiu nesikreipė (3 t., el. b. l. 112). 2018 m. spalio 25 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų dėl kairio kelio sąnario (1 t., el. b. l. 115).

45. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Ginekologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašas 2009 m, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Chirurgijos skyriaus medicinos dokumentų išrašas 2010 m., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2016 m. vasaris, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Radiologijos skyrius 2018 m., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2018 m. sausis, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2018 m liepos mėn., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2019 m vasario mėn. ( 3 t., el. b. l. 2–9), gydytojos K. Z. atsakymas ir kiti medicininiai dokumentai (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ieškovės sveikatos būklę, darbingumo lygį, pobūdį, kito asmens pagalbos poreikį kasdieninėje veikloje ir nuolatinį vaistų poreikį.

46. 2019 m. spalio 8 d. Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma patvirtina, kad L. G. ir U. G. siekiant padėti įveikti stresinės situacijos šeimoje padarinius buvo teikiamos psichologo konsultacijos (3 t., el. b. l. 97).

47. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas patvirtina, kad transporto priemonę VW Passat apdraudusi yra L. G. (3 t., el. b. l. 20).

48. Į bylą pateiktos nuotraukos (3 t., el. b. l. 109–113) patvirtina šalių draugystę nuo 1997 m. iki santuokos sudarymo.

49. U. G. SMS žinutė ir laiškas atsakovui ( 2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ilgalaikį atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, jo elgesį būnant neblaiviam ir kitas ieškovės nurodytas aplinkybes apie ieškovės ir dukters išgyvenimus dėl atsakovo elgesio atsakovo prisidėjimą prie šeimos išlaikymo. 2010 m. rašytas U. laiškas tėčiui patvirtina jo jau tuo metu buvusias problemas dėl alkoholio (3 t., el. b. l. 107-108).

50. L. S., ieškovės sesers, liudijimas notarui (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie šalių bendrą gyvenimą, atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, jo požiūrį į šeimą.

51. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo, kurioje nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką vieno mėnesio išlaikymo vaikui vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

52. Liudytoja A. V., ieškovės draugė, apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovei visada labai padėjo mama, kuri pradžioje nupirko butą (duomenys neskelbtini), o kai buvo įsigytas butas Kaune, ieškovė investavo į to būsto gerbūvį – langų keitimą, remontą - šios aplinkybės jai yra žinomos iš ieškovės (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:30:25 iki 3:31:25). Patvirtino, kad jai buvo žinomos atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, kurios tęsėsi daugybę metų, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, žemino ją kaip moterį, kad atsakovė siekė išsaugoti šeimą, tikėjosi, kad atsakovas savo problemas išsispręs (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:33:40 iki 3:37:50). Nurodė, kad automobilio VW Passat įsigijimui ji skolino ieškovei pinigus, kuriuos ji dalimis grąžino. Patvirtino, kad ieškovė neturi jokių problemų su alkoholiu (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:41:20 iki 3:42:40).

53. Liudytoja O. V., ieškovės draugė, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas nuolat gerdavo, daužydavo automobilius, negrįždavo namo savaitėmis. Liudytoja ne kartą skolino ieškovei pinigų, ateidavo pabūti su jos dukryte, kad ieškovė galėtų nueiti į parduotuvę (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:44:30 iki 3:45:00). Atsakovas daugybę metų dirbo vairuotoju, tačiau vis tiek daug gerdavo, tokiais atvejais jį pakeisdavo kolega, uždirbtus pinigus ne visada parnešdavo, nes juos pragerdavo, todėl ieškovei trūkdavo pinigų (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:46:50 iki 3:49:00). Patvirtino, kad ieškovė neturi problemų su alkoholiu, o pagrindinė priežastis dėl santuokos nutraukimo buvo atsakovo alkoholizmas. Taip pat atsakovas neprižiūrėjo ieškovės, kai ji sunkiai susirgo (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:50:10 iki 3:53:00).

54. Liudytoja I. Ž., ieškovės buvusi bendradarbė 1995-1997 metais, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 1997 metais ieškovė su atsakovu išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno kartu (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:56:57:53 iki 3:59:30; nuo 4:02:35 iki 4:04:35 ). Patvirtino, kad jai ieškovė yra pasakojusi, kad jai su atsakovu nelabai sekėsi gyventi, nes jis geria (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 4:01:10 iki 4:02:16).

55. Liudytoja E. S., ieškovės mama, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1997 metų jos dukra gyveno kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) išsinuomoję butą, dėl ko ji tais pačiais metais nupirko jiems butą (duomenys neskelbtini). Butą nupirko savo vardu dėl atsargos. Kadangi abu dirbo Kaune, buvo tolokai važinėti į darbą, nutarė pirkti butą Kaune, tačiau jiems trūko pinigų, dukra paprašė liudytojos ar ji negalėtų prisidėti. Liudytoja pasiskolino iš savo draugės 8 000 Lt. ir nuvežė dukrai ir atsakovui prieš įsigyjant butą Kaune. Tikėjosi grąžinti skolą pardavusi butą (duomenys neskelbtini), bet kadangi buto pardavimas užtruko, skolą draugei grąžino dalimis. Nesidomėjo, kieno vardu buvo nupirktas butas. Butas buvo nugyventas, todėl tapetavo virtuvę, keitė duris, langus, sudėjo laminuotas grindis, sudėjo plyteles vonios kambaryje, kas ką padarė, liudytoja nežino. Liudytoja už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gautus pinigus atidavė dukros šeimai, neatsimena, ar iki remonto, ar po jo. Po dukters gimimo atsakovas pradėjo savaitėmis negrįžti namo, gerdavo su draugais, jo teta eidavo jo ieškoti ir parvesdavo namo. Liudytoja ne kartą prašė atsakovo negerti. Nurodė, kad jos duktė labai mylėjo atsakovą, statydavo lašelines po jo užgėrimų, norėjo, kad dukra turėtų tėvą, tikėjosi, kad jis susitvarkys, kol pakėlė ranką prieš ieškovę 2019 m. Be to, atsakovas nuolat grasino sutuoktinei ir dukrai sakydamas, kad butas yra jo, jis jas išmes ir galės jos gyventi, kur nori. (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 4:07:50 iki 4:22:35). Kai ieškovė sunkiai sirgo, ji iš atsakovo nesulaukė jokios užuojautos, pagalbos, dukrą prižiūrėjo liudytoja ir atsakovo teta. Dukros U. svajonė buvo turėti atskirą kampelį, kad galėtų ramiai paruošti pamokas (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 4:26:48 iki 4:29:39).

56. Liudytojas R. F., atsakovo draugas, apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad šalių bute (duomenys neskelbtini) buvo gal 2-3 kartus, paskutinį kartą prieš 3–4 metus, iš atsakovo žino, kad šis butas yra jo pirktas iki santuokos su ieškove, už jo mamos pinigus (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 4:44:00 iki 4:47:30; nuo 4:52:10). Nurodė, kad atsakovas 20 metų dirbo vairuotoju, todėl jis alkoholį vartoja saikingai, tik savaitgaliais, jis neturi priklausomybės nuo alkoholio (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 4:52:06 iki 4:47:30; nuo 4:53:33).

57. Liudytoja Z. A., atsakovo teta, apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovas niekada nepasakodavo, kodėl jis išgeria, ir tik prieš kokius 4 metus jis pasakė, kad ieškovė su atsakovu kaip moteris nemiega vienoj lovoj, negamina jam valgyti, nuolat atvažiuodavo ieškovės mama su šuniu arba ieškovės sesuo su draugu iš Italijos ir visi apsigyvendavo tame vieno kambario bute (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:01:43 iki 5:05:15). Nurodė, kad atsakovas nusipirko ginčo butą už jo tėvo paliktus pinigus (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:07:25 iki 5:08:00). Iki kol atsakovas nusipirko butą Kaune, jis gyveno (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:07:25 iki 5:08:00) Pripažino, kad atsakovas dažnai išgerdavo, ne kartą yra parvežusi atsakovą girtą, tačiau alkoholikas nebuvo, apie ieškovę liudytoja nieko blogo pasakyti negalinti (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:13:45 iki 5:15:00).

58. Liudytoja B. Č., atsakovo mama, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos šeimos pinigus, kuriuos sutaupė gyvendama kartu su vyru ir atidavė sūnui 2000 metais. Sūnus tiek pinigų neturėjo, kiek uždirbdavo, tiek išleisdavo kartu su ieškove. Nurodė, kad nieko blogo apie ieškovę pasakyti negalinti, išskyrus tą atvejį, kai ji parašė pareiškimą policijai dėl sūnaus elgesio 2019 metais ir turėdama pažįstamą policininką išvežė ir uždarė atsakovą dviem paroms (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:19:50 iki 5:22:30; nuo 5:35:20 iki 5:35:55). Pripažino, kad jos sūnus išgerdavo (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:28:07 iki 5:29:10).

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016 kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

60. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, grindė tuo, jog atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, nesirūpino ieškove jai susirgus.

62. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo 2019 m. birželio 26 d. panaudoto fizinio smurto prieš ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas incidento metu buvo girtas, jis ieškovę išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jai niekas nepriklauso ir jis susiras kitą. Atsakovas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino pilnai, sakė, kad tai padarė tyčia apimtas pykčio, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, sakė kad jam tai didelė pamoka, todėl buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, atleidžiant atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį motinos B. Č. atsakomybėn pagal laidavimą. Ši aplinkybė neginčijamai įrodo, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, kas atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją - žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, todėl laikytina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

63. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; taip pat tai, kad pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007;2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007 ).

64. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad šalių santuoka iširo ir dėl besaikio atsakovo alkoholio vartojimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių dukters žinutės, 2010 m. laiškas atsakovui, atsakovo pirkinių čekiai, iš dalies ir medicininiai dokumentai, kuriuose nurodomas draudimas vartoti alkoholį, L. S. liudijimas notarui, teismo posėdyje apklaustų ieškovės liudytojų parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad jis gerdavo daug dienų, užgėręs elgdavosi neadekvačiai, negrįždavo į namus, po užgėrimų buvo gelbėjamas ieškovės lašelinėmis, galimai naudojosi nedarbingumo pažymomis. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo liudytojų Z. A. ir B. Č. parodymai, kurios savo pasisakymuose neneigė aplinkybės, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau bandė rasti pateisinimų tokiam atsakovo elgesiui.

65. Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovo nesikreipimas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą pats savaime nepaneigia atsakovo priklausomybės alkoholiui, o greičiau patvirtina, kad atsakovas nepripažino šios problemos ir nesiekė jos spręsti. Vertintina ir tai, kad atsakovui buvo lašinamos lašelinės, kas reiškia, jog jis nuolat turėjo pirminę pagalbą namuose tikslu išeiti iš atitinkamos būklės po užgėrimų.

66. Vertinant U. G. liudijimą notarui pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali būti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

67. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nėra išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti liudytojos – šalių dukters - rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus. Nepaisant to, vertintina ir tai, jog atsakovas, savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog prašys apklausti šalių dukterį teismo posėdyje, tačiau vėliau, net ir matydamas į bylą pateiktą dukters liudijimą notarui, tokio prašymo nepareiškė, bylos nagrinėjimo metu prieštaravimų dėl jo nepateikė, papildomos apklausos neprašė ir apie tai, kad prašo šiuo įrodymu teismo nesiremti pasisakė tik baigiamųjų pasisakymų metu. Tai, teismo nuomone, sudarytų pagrindą teismui atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas mano, kad yra pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šiuo įrodymu nesivadovauja.

68. Atmestinas atsakovo atstovės argumentas, jog byloje nebuvo nustatytas momentas, kada iširo šalių santuoka, kadangi anot ieškovės, atsakovas vartojo alkoholį ir iki santuokos ir po santuokos sudarymo, kas reiškia, kad ieškovė jau sudarydama santuoką su atsakovu savo rizika padarė tokį pasirinkimą, kas negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi. Ieškovė neneigė, kad atsakovas vartojo alkoholį iki santuokos, tačiau pabrėžė, kad alkoholio vartojimas tiek iki santuokos, tiek ir tuoj po jos sudarymo nekėlė problemų santykiams šeimoje. Tik vėliau, atsakovui nuolat vartojant alkoholį, išryškėjo jo priklausomybė alkoholiui, kai jis pradėjo gerti keletą dienų iš eilės ir to pasėkoje atitinkamai elgtis – negrįžti į namus, nesirūpinti šeima, tapo grubus, priekabus, nepagarbiai elgėsi ne tik su ieškove, bet ir su dukra. Tai, kad atsakovė daugybę metų tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, bandė padėti atsakovui atsikratyti jo priklausomybės, nedeklaravo sudėtingo gyvenimo su atsakovu ir nesikreipė dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kaip ji pati nurodė, tik jos meilę atsakovui ir begalinį norą išsaugoti šeimą. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai bei L. S. liudijimas notarui. Kaip nurodė ieškovė, 2019 m. birželio 26 d. įvykęs incidentas tebuvo galutinis įvykis ieškovei suprasti, kad atsakovas visiškai negerbia savo sutuoktinės, kad jis neturi noro pasikeisti ir kad santuokos išgelbėti nepavyks.

69. Apibendrinant Sprendimo 64, 65, 68 punktuose nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigas, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3. 60 straipsnio 2 dalis).

70. Kaip minėta, atsakovas, norėdamas nuginčyti kaltės prezumpciją turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Sprendimo 63 punktas).

72. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo išimtinai savo paaiškinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

73. Įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad atsakovo paaiškinimai ne tik nepatvirtina kitų byloje surinktų leistinų įrodymų, bet ir prieštarauja jiems. Atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė ir nesant kitų aplinkybių, paneigiančių atsakovo kaltę darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

74. Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė – G. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

75. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

76. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti jai iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio ir tai yra viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007;2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

78. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ir jo atstovė ne tik nepripažino vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, bet ir nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovei teiktą psichologinę pagalbą yra susiję ne su santuokos iširimu, o su ieškovei nustatyta onkologine liga, kuri ir įtakojo jos psichinę būklę, emocinę įtampą, kas reiškia, kad tai įtakojo šeimos santykius, todėl turėtų būti įvertinti visų aplinkybių kontekste. Laiko, kad ieškovė neįrodė, jog tie išgyvenimai buvo sukelti dėl šeimos iširimo.

79. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. 2019 m. spalio 8 d. Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma vienareikšmiai patvirtina, kad L. G. ir U. G., siekiant padėti įveikti stresinės situacijos šeimoje padarinius, buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Kaip nurodyta pažymoje, krizinė situacija šeimoje susidarė dėl dažnų konfliktų su sutuoktiniu ir patirto smurto. Kreipdamasi į šį centrą ieškovė nurodė, kad sutuoktinis nesaikingai vartoja alkoholį, kelia grėsmę jai ir dukrai, šeima patiria nuolatines baimes dėl jo elgesio ir grasinimų.

80. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo ir to pasėkoje dėl neadekvataus jo elgesio ieškovė patyrė daugybę stresinių išgyvenimų, pati susirgusi sunkia liga, neturėjo ne tik paramos ir užuojautos, bet ir turėjo pasirūpinti tuo metu dar mažametės dukters priežiūra, nes pasitikėti atsakovu negalėjo. Nepaisant begalinės ieškovės kantrybės atsakovas ne tik kad nesistengė pasikeisti, bet galiausiai pradėjo ieškovę žeminti, psichologiškai ir fiziškai smurtauti.

81. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ši suma, teismo nuomone, atitinka protingumo principą ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011).

Dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo

82. Kadangi (duomenys neskelbtini) šalių dukrai U. G. sukako 18 metų, jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

83. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui nurodydama, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, o atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, galintis patenkinti dukters poreikius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka mokėti po 180 Eur, o bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko mokėti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nes dėl savo turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos.

84. CK 3.192 straipsnis imperatyviai numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

85. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

86. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

87. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

88. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

89. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

90. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė gauna apie 1 000,00 Eur atlyginimą. Santaupų, nekilnojamojo turto ieškovė neturi; turi transporto priemonę. Atsakovo atlyginimas yra 700 Eur. Jis taip pat turi transporto priemonę, vieno kambario butą Kaune ir 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno rajone. Ieškovė turi nedidelius finansinius įsipareigojimus dėl įsigyto telefono aparato, atsakovas finansinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė dėl onkologinės ligos yra netekusi 45 proc. darbingumo, ji nuolat vartoja didelį kiekį nekompensuojamų vaistų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, taip pat nėra duomenų apie kitus turimus ieškovės ar atsakovo išlaikytinius.

91. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas, kaip pats nurodė, turėdamas visas vairuotojo kategorijas dirba už 700 Eur atlyginimą ir jį tenkina jo darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Kaip byloje nustatyta, atsakovas su savo profesionalumu praeityje uždirbdavo žymiai didesnį atlyginimą. Nors atsakovas turėjo sveikatos problemų su kelio sąnariu, ši problema, kaip paaiškino pats atsakovas, dabartiniu metu yra išnykusi, jis yra sveikas ir darbingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieško kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks pasyvus atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

92. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

93. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

94. Pagal ieškovės į bylą pateiktą dukters U. G. poreikių lentelę (3 t., el. b. l. 73) dukrai per mėnesį reikalingos išlaidos yra 626-648 Eur ribose. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, teismo vertinimu, jos nėra užaukštintos ir atitinka tokio amžiaus merginos poreikius.

95. Šiuo atveju vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, ieškovė, kaip minėta, yra netekusi 45 proc. darbingumo, jai nuolat reikalingi valstybės nekompensuojami vaistai, kas reiškia, kad ji turi papildomų išlaidų savo sveikatos stiprinimui. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, patvirtinus sumą, reikalingą būtiniesiems šalių dukters poreikiams patenkinti, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki dukters pilnametystės, t. y. iki 2019 m. lapkričio 19 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

96. Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

97. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

98. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

99. Ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu, pastarasis tik simboliškai prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, t. y. paskutiniu metu skirdavo tik po 150 Eur, kurių žiemos laikotarpiu neužtekdavo net komunaliniams patarnavimams apmokėti ir kartais duodavo dukrai po 50 Eur per mėnesį. Todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą 5 400 Eur, kurį sudaro 150 Eur kas mėnesį per paskutinius tris metus. Atitinkamai atsakovas teigė, kad jų šeima niekada neskirdavo 500–600 Eur dukters išlaikymui, nes neturėjo galimybės tiek skirti, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

100. Nustatyta, kad šalys iki 2019 m. birželio pabaigos gyveno kartu. Atsakovas pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. kai dėl kojos kelio skausmų buvo priverstas išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo, ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d., kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo šaltinis buvo gaunama bedarbio išmoka, jis neturėjo galimybių skirti šeimai daugiau pinigų.

101. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio vertintina, kad laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, yra nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d., kas reiškia, kad šalių dukrai tuo metu buvo 15-17 metų. Pažymėtina, kad atsakovas, skirtingai nei jo atstovė nurodė, kad tie 150 Eur buvo skiriami ne dukrai, o šeimos poreikiams, t. y. mokesčiams, maistui ir kt. Ieškovės banko sąskaitos patvirtina, kad mokesčius už butą mokėdavo ieškovė. Šalių dukra tuo metu taip pat užsiiminėjo užklasine veikla, lankė būrelius. Įvertinus dukters poreikius tokiame amžiuje ir ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimo sumą po 150 Eur kas mėnesį, kas reiškia, jog tokiu būdu skaičiuojant šalių dukros poreikiams iš abiejų tėvų būtų skiriama po 300 Eur kas mėnesį bei įvertinus tai, kad atsakovas neįrodė, jog jis dukters išlaikymui skyrė daugiau nei 50 Eur kas mėnesį, kuriuos ieškovė pripažino, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 400 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo už tris paskutinius metus priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo

102. Nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje įsigijo du automobilius - keleivinį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytą 2017 m. lapkričio 24 d., kurio kaina bylos nagrinėjimo metu yra 2 830 Eur, ir keleivinį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytą 2011 m. vasario 18 d., kurio kaina bylos nagrinėjimo metu yra 970 Eur. Šalys sutiko, kad Toyota Avensis po santuokos nutraukimo būtų palikta atsakovui, o VW Passat – ieškovei, tačiau ieškovė prašė priteisti 500 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį brangesnį automobilį.

103. Atsakovas teigė, kad kadangi už automobilio Toyota Avensis įsigijimą skolinti pinigai dar nėra grąžinti, o ieškovė šį automobilį įtraukia į dalintino turto balansą, tai atsakovo prievolė J. Č. turėtų būti pripažinta solidaria. Vėliau nurodė, kad visgi skolą J. Č. yra grąžinęs, tik nepamena kada.

104. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 20 d. J. Č. paskolino atsakovui 3 000 Eur automobilio pirkimui ir atsakovas 2019 m vasario 24 d. buvo grąžinęs 700 Eur. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo J. Č. teigė, kad paskolą atsakovas yra grąžinęs pilnai, tačiau 2 300 Eur buvo grąžinti 2020 metų pradžioje.

105. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio 26 d., 2 300 Eur paskolos suma, atsakovo teigimu, grąžinta šalims kartu nebegyvenant.

106. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013-06-18 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015 kt.). Pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta.

107. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad paskolos davėjas ir paskolos gavėjas yra susiję artimais ryšiais (kreditorius yra atsakovo mamos sutuoktinis), paskolos raštelyje yra fiksuotas paskolos grąžinimas tik iki 2019 m. vasario 24 d., vėlesnis paskolos grąžinimas dėl neaiškių priežasčių fiksuotas nebuvo. Apklausiamas teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kada jis grąžino paskolą ir tik kreditoriui nurodžius, kad ji buvo grąžinta 2020 metų pradžioje, su jo parodymais sutiko. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad jos nuomone, atsakovas paskolą yra grąžinęs dar tuomet, kai jie gyveno drauge. Svarbu ir tai, kad atsakovas pradėjo dirbti tik 2020 m. vasario 6 d., iki tol gaudavo tik bedarbio pašalpą. Esant tokiai situacijai teismas laiko neįrodytu atsakovo teiginį, kad paskolą J. Č. jis grąžino jau po to, kai jis su ieškove nebegyveno, t. y. iš asmeninių lėšų.

108. Atsižvelgiant į Sprendimo 107 punkte nurodytą teismo išvadą, laikytina, kad abu automobilius šalys įgijo santuokoje už bendras lėšas, todėl šalims pasidalijus automobilius gera valia, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pagal į bylą pateiktas automobilių kainas santuokos metu įgytą turtas padalijamas tokiu būdu – transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisiama ieškovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisiama atsakovui asmeninės nuosavybės teise; tuo pačiu priteisiama iš atsakovo ieškovei jos prašoma 500 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę.

Dėl šalių prievolių

109. Ieškovė prašė pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. sudarytą pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Telia“, asmenine ieškovės prievole, atsakovas dėl to neprieštaravo, todėl šis prašymas tenkintinas.

110. Ieškovė taip pat prašė pripažinti prievolę pagal 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir J. Č. asmenine atsakovo prievole, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši prievolė turėtų būti pripažinta solidaria. Teismui nustačius, kad prievolė yra pasibaigusi, šis reikalavimas atmestinas.

Dėl buto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo

111. Ieškovė prašė teismo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe dėl to, kad 1) jis buvo įgytas ir už ieškovės motinos paskolintus 8 000 Lt, 2) bute buvo atlikti esminiai pagerinimai už ieškovės lėšas, kurias jai padovanojo mama 2002 m. pardavusi butą (duomenys neskelbtini).

112. Kaip nustatyta, butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2000 m. spalio 30 d., šalys susituokė 2001 m. birželio 23 d., kas reiškia, kad ginčo butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Todėl sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad įrodinėjant prisidėjimą lėšomis prie buto įsigijimo turėjo būti pareikštas reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Tokio reikalavimo byloje pareikšta nebuvo, kaip ir nebuvo įrodinėjama, kokia dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti pripažinta ieškovei. Nebuvus tokio reikalavimo ir neįrodinėjus tokių aplinkybių, teismas plačiau dėl to nepasisako, konstatuodamas, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios neįrodytos jokiais rašytiniais įrodymais dėl 8 000 Lt prisidėjimo įsigyjant ginčo butą nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šį butą šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

113. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 ). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovė (kasatorė), reikalaujanti ieškovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).

114. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad po ginčo buto įsigijimo jame buvo pakeisti langai, durys, sudėtos laminuotos grindys, plytelės vonios kambaryje. Atsižvelgiant į 113 Sprendimo punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, kad tokio pobūdžio darbai negali būti pripažinti buto esminiu pagerinimu. Taip pat ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės nurodytus darbus atliko atsakovas dar iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai ieškovės mama E. S. pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir už jį gautus pinigus padovanojo ieškovei. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad buto remonto darbai buvo pradėti dar iki gimstant šalių dukrai, t. y. iki 2001 m. lapkričio 19 d., kas taip pat reiškia, kad iki pinigų, gautų už parduotą butą, padovanojimo.

116. Atmetus reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas, ieškovės reikalavimas dėl šio buto padalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

117. Ieškovė už ieškinio reikalavimus iš viso turėjo sumokėti 603,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 50,00 Eur (1 t., el. b. l. 64), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė buvo atleista 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Už advokato padėjėjos teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 1 385,00 Eur (popierinės bylos 2 t., b. l. 11, 12).

118. Atsakovas sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., el. b. l. 98), Kauno apygardos teismas atsakovo atskirojo skundo netenkino, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Už teisines paslaugas atsakovas turėjo 450,00 Eur išlaidas (200,00 Eur už konsultacijas ir dokumentų parengimą teismui, 250,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui) (2020 m. birželio 17 d. DOK-71557 priedai).

119. Teismas patyrė 39,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

120. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

121. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštus ir patenkintus reikalavimus, jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį ir žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip:

121.1. Vertinant reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, laikytina, jog ieškovės reikalavimas patenkintas 100 proc.

121.2. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą patenkintas 100 proc.

121.3. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 100 proc.

121.4. Ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių padalinimo patenkintas 100 proc.

121.5. Ieškovės reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmestas.

121.6. Ieškovės reikalavimas dėl buto priteisimo jai natūra, o atsakovui – 6 000,00 Eur kompensacijos atmestas

121.7. Ieškovės reikalavimas dėl prievolės UAB „Telia“ pripažinimo asmenine ieškovės patenkintas 100 proc.

121.8. Ieškovės reikalavimas dėl prievolės J. Č. pripažinimo asmenine atsakovo atmestas.

121.9. Atitinkamai teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys patenkintas 62,50 proc. (100 + 100 + 100 + 100 + 0 + 0 + 100 + 0 = 500; 500 / 8 = 62,50 proc.).

121.10. Ieškovei iš atsakovo priteisiamas 50,00 Eur žyminis mokestis bei 866,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1 385,00 Eur x 62,5 proc.). Valstybei iš atsakovo priteisiamas 327,00 Eur žyminis mokestis (603,00 Eur x 0,625; 376,875 Eur – 50,00 Eur).

121.11. Atsakovui iš ieškovės priteisiamos 169,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (450,00 Eur x 37,5 proc.).

121.12. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo ieškovės priteisiamos 747,00 Eur (866,00 Eur + 50,00 Eur – 169,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

121.13. Valstybei iš ieškovės priteisiamos 14,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (39,82 Eur x 37,5 proc.), o iš atsakovo – 24,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (39,82 Eur – 14,93 Eur).

2. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai ir draudimas atsakovui parduoti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybę ir valdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Ieškovei L. G. palikti santuokinę pavardę G.

Priteisti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti dukters išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytą turtą – transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę.

Pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. pirkimo 24 mėn. terminui išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Telia“, asmenine ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 747,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 327,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 24,89 Eur (dvidešimt keturių eurų 89 ct) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,93 Eur (keturiolikos eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo parduoti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti šio turto nuosavybę ir valdymą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.