- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-24
- Bylos Nr.
- TS-61-791/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00043-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 357-396 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. D. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. D. paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo A. D. bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 11 d. Alytaus kalėjime A. D. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 357-396 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas šeštą kartą, šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ankščiau teistas 5 kartus, 2 kartus yra pažeidęs teismo skirtus apribojimus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu baustas 14 kartų drausmine tvarka, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, jam sunku paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo vertinama vidutine, šiuo metu rizika išlieka vidutinė. Lygtinis paleidimas taikomas tik tada, kai yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankama, akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėjo ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar labai didelė – 2 metai 6 mėnesiai 25 dienos, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą kaip nepagrįstą, šališką, diskriminuojantį, užtikrinti teisingą teisminį procesą, pranešti apie teismo posėdį. Skunde nuteistasis analizuoja lygtinio paleidimo instituto sąvoką, esmę, tikslą ir paskirtį bei privalumus, lyginant su realiu bausmės atlikimu. Nurodo, kad Komisijos išvada, jog laisvėje jis nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, yra nepagrįsta, nes laisvėje jam bus taikomi elgesio apribojimai. Komisija šeštą kartą nagrinėjo jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, prieš tai du kartus: 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. Komisija buvo nutarusi jį lygtinai paleisti, nurodo tokių Komisijos sprendimų motyvus. Pažymi, kad nuo 2016 m. nebaustas drausmine tvarka, skatintas 15 kartų, stengiasi ir toliau daryti akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką: baigė EPP programą, įrengė ,,Kneipo“ taką prie psichologinio pastato, atliko 1 mėnesį gerbūvio darbus: karpė ir formavo pušis, dalyvavo OAZES projekte, dirba Alytaus kalėjime, vykdo individualią veiklą, tačiau Komisija tai ignoravo, ji vadovavosi statiniais veiksniais ir tuo, kad buvo teistas bei baustas drausmine tvarka bei yra atlikęs per mažai bausmės, tuo kvestionuodama lygtinio paleidimo instituto esmę. A. D. skunde analizuoja BVK 157 straipsnio nuostatas, reglamentavusias lygtinio paleidimo taikymą, nurodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl Konstitucijos 31 straipsnis draudžia pakartotinai vertinti šias aplinkybes sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Teigiamas elgesys pataisos namuose, puoselėjami socialiniai ryšiai, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad jau pakankamai atliko bausmės. Pažymi, jog Komisijos rekomendacija tęsti mokslus yra deklaratyvaus pobūdžio, nes pataisos namuose yra baigęs vidurinę mokyklą ir įgijęs 5 specialybes, dirba, užsiima individualia veikla. Taip pat nuteistasis skunde analizuoja Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir pažymi, kad Komisija šiomis rekomendacijomis ir BVK 157 straipsniu nesivadovavo. Nors skunde nuteistasis nepareiškė aiškiai suformuluoto prašymo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau atsižvelgdamas į skundo turinį teismas sprendžia, jog nuteistasis siekia būti lygtinai paleistas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą vadovaujantis nuo 2023 m. sausio 1 d. negaliojančiu BVK 157 straipsniu. Teismas pažymi, jog bausmės vykdomos, o taip pat ir lygtinis paleidimas taikomas vadovaujantis bausmių vykdymo metu galiojančiais teisės aktais (BVK 3 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas vadovaujasi šiuo metu galiojančio BVK XIII skirsnio ,,Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ nuostatomis.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. D. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. D. sprendė turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko ryšius su artimaisiais, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą: dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą ir penkias specialybes, dalyvavo elgesio korekcijos programose, šiuo metu laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas 15 kartų, neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, formaliai patvirtino apie savo galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos į priežiūrą vertinamos palankiai: bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog pirmojo vertinimo, atlikto 2017 m. kovo 1 d., metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vėliau buvusių vertinimų metu rizika išliko vidutinė ir paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. rugsėjo 22 d., metu rizika taip pat išliko vidutinė, nors ir stebima teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7.1 punktas), neleidžia teigti, kad A. D. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakankami nemažėjo, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Be to yra nustatytas ir statinis kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenimo sąlygomis, priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms nebuvimu ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenimo sąlygomis, priklausomybės nebuvimu ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodomų aplinkybių.
Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis visos šios bausmės vykdymo metu buvo 14 kartų baustas drausmine tvarka, jis ne tik nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau ir nevykdė įstaigos administracijos nurodymų bei ne kartą laikė draudžiamus daiktus. Tai rodo, kad nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau tai visgi yra aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, todėl spręstina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo itin pavyzdingas, o tai, kad A. D. nesilaikė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Tokios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas šio nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo šiuo klausimu priimtos nutarties (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-277-888/2023). Dar daugiau, tos aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir yra 15 kartų paskatintas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, o vien aplinkybė, kad nuteistasis paskutiniu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra skatinamas, dar neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.
STI 4.9 punkte pažymėta, jog nuteistasis pripažįsta, jog didelę įtaką jam padarė bendravimas su netinkama kompanija, noras pritapti, negebėjimas pakankamai įvertinti neigiamų pasekmių. Nusikalsdamas suvokdavo galimas pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau siekdamas asmeninių tikslų jas minimalizuodavo, ignoruodavo. Nusikaltimų kontekste stebimas polinkis pirmenybę teikti veiksmui, skubotam išvadų darymui. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kada problemoms spręsti pasitelkė fizinę agresiją. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. D. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir penkias specialybes. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra kiek daugiau nei treji metai, tuo tarpu laisvės atėmimo vietos įstaigoje jis pradėjo dirbti tik nuo 2020 metų, t. y. artėjant lygtinio paleidimo terminui. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis yra dirbantis ir vykdantis individualią veiklą. Paskutiniojo vertinimo metu nuteistasis teigė, jog paleistas į laisvę toliau tęs kraštovaizdžio projektavimo ir apželdinimo veiklą. Visos paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti tai, kad šiuo metu nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau nustatytos aplinkybės dėl menkos ankstesnės oficialaus darbo patirties visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje neoficialiai dirbo statybų srityje, kas leidžia spręsti, kad A. D. ne visada buvo linkęs pajamas gauti tesėtais būdais. Nors nuteistajam šiuo metu leidžiama vykdyti individualią veiklą, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad A. D. būdamas laisvėje iš tiesų dirbtų oficialiai bei gautų ir disponuotų vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis grįžęs iš laivės atėmimo vietos įstaigos turėtų pastovią gyvenamąją vietą, gyventų pas žmoną jos motinai priklausančiame nuosavame būste, taip pat jis turi sutuoktinę ir sūnų. Nors galima darbo vieta, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje A. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas socialiai brandaus amžiaus, veikė organizuotame nusikalstame susivienijime, kuris disponavo šaunamaisiais ginklais bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ankstesnes nusikalstamas veikas taip pat padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Įvertinus šias aplinkybes, buvo nustatyta, kad vienas iš A. D. dinaminių kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Akivaizdu, jog nuteistojo gyvenimo stilius bei draugų įtaka laisvėje turėjo reikšmės nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir tai gali būti reikšminga pakartotiniam nuteistojo neteisėtam elgesiui. Nors pats nuteistasis teigė, jog šiuo metu jis yra atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių asmenų ir struktūruotoje ir orientuotoje į pozityvų laisvalaikio leidimą aplinkoje su nusikaltimais susijusi rizika gali būti valdoma, tačiau, teismas vertina, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais asmenimis.
Teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, šališkas, diskriminuojantis, nes šių teiginių nuteistasis niekaip nepagrindė, o iš Komisijos nutarimo matyti, kad Komisija vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, vadovavosi socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis, analizavo tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vertino jas kaip visumą.
Skunde nuteistasis taip pat nurodė, jog Komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų nuteistąjį A. D. apibūdinančių aplinkybių ir yra nepagrįstas, nes Komisija du kartus: 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. buvo nutarusi jį lygtinai paleisti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Komisija iš tiesų du kartus buvo priėmusi sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta byloje Nr. T-714-448/2022, atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 357-132 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios nutarties A. D. apeliacine tvarka neskundė. Taip pat Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta byloje Nr. T-196-448/2023, atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 357-108 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dar daugiau, Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-277-888/2023, nuteistojo A. D. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartį. Šios aplinkybės rodo, kad Komisijos nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo nepagrįsti.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto sąvoką, esmę, tikslą ir paskirtį bei privalumus, taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Neatmetant ir neabejojant lygtinio paleidimo ir probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. D. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos rekomendacija tęsti mokslus yra deklaratyvaus pobūdžio, nes pataisos namuose yra baigęs vidurinę mokyklą ir įgijęs 5 specialybes, dirba, užsiima individualia veikla. Teismas pažymi, kad BVK 85 straipsnio 5 dalis numato, kad kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. <...>. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad pateikti laisvės atėmimo vietos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo yra išimtinė Komisijos kompetencija, todėl teismas dėl šio nuteistojo skundo argumento detaliau nepasisako.
Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. A. D. yra teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkius, sunkius, apysunkius bei nesunkius nusikaltimus (iš viso už dešimt nusikalstamų veikų), susijusius su nusikaltimais visuomenės saugumui, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, žmogaus sveikata, žmogaus laisve. Kaip minėta, nuteistasis šiuos nusikaltimus padarė būdamas socialiai brandaus amžiaus, veikė organizuotame nusikalstame susivienijime, kuris disponavo šaunamaisiais ginklais bei narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kitas nusikalstamas veikas taip pat padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors įvertinus BVK 82 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), tuo labiau, kad nuteistojo daromi nusikaltimai tik sunkėjo. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-646-397/2022). Taip pat visgi būtina pažymėti, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. D. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. D., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. D. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. D. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 357-396 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. D. skundą atmesti.
Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. D. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.