Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės, Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. G. prašymas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu K. G. paskirtos bausmės įskaitymo į Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 18 d. buvo gautas nuteistojo K. G. prašymas, kuriuo prašoma į jam Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą 60 parų arešto bausmę, taip pat dvi paras išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-317/2013). Tokį savo prašymą nuteistasis argumentavo tuo, kad nuteistajam A. D. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką buvo įskaityta Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė, tuo tarpu jam ši bausmė nebuvo įskaityta.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. G. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistasis mano, kad nepagrįstai Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, į jam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, paskirtą subendrintą bausmę nebuvo įskaitytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas (60 parų arešto).

8. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014).

9. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad K. G. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistas už 2008 m. rugsėjo 28 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (kurią padarė kartu su A. D. ). Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, K. G. buvo nuteistas už BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kurios buvo padarytos laikotarpiu nuo ne vėliau kaip 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nusikalstamas veikas, už kurias K. G. yra nuteistas vėlesniu nuosprendžiu, darė iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, šiuo atveju nuteistajam K. G. (kaip, beje, buvo padaryta nuteistajam A. D. ) buvo pagrindas taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir vėlesniu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už padarytą veiką paskirta ir atlikta bausme, o ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės laiką, kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, įskaityti į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Tačiau to Kauno apygardos teismas nepadarė, o šio klausimo ne(iš)sprendė ir vėliau instancine tvarka nuosprendį tikrinę teismai.

10. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo K. G. pateiktą prašymą dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės įskaitymo, nors skundžiamoje nutartyje ir pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BPK 347 straipsnio nuostatų, tačiau nepagrįstai nurodė, jog nuteistajam K. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu (su vėlesniais jo pakeitimais) paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės negali būti vykdymo procese subendrintos su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta arešto bausme vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo (skirtingais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės įskaitymo) sprendžiama BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-697/2020). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, pagal kurią, nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais nuosprendžiais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda. Šia prasme, Kauno apygardos teismui atsisakius subendrinti nuteistajam K. G. paskirtas bausmes vien dėl to, kad viena iš bausmių jau buvo atlikta, jo teisinė padėtis buvo aiškiai pabloginta. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, „kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007 ir kt.). Tai reiškia, kad teismų praktikoje ir BK nėra numatyta galimybė priimant antrąjį (trečiąjį ir kitus) nuosprendžius ignoruoti ankstesnėse bylose nuosprendžiu subendrintas bausmes (net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai) ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2014).

12. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pastebi, kad vėlesniu teismo nuosprendžiu, su aukštesnių instancijų teismų pakeitimais, K. G. buvo nuteistas už dviejų labai sunkių (BK 249 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir vieno apysunkio (BK 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą. Galutiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu šioje byloje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir K. G. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu K. G. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) padarymą, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad K. G. padaryti BK 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami labai sunkių nusikalstamų kategorijai, o nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausmė su jau minėta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme turi būti subendrinta apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

13. Kauno apygardos teismui 2021 m. gegužės 18 d. pateiktu prašymu nuteistasis, be kita ko, prašė į Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, paskirtos bausmės laiką įskaityti jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-317/2013 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00043-2012-6) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (šiuo aspektu nuteistojo aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde jokių argumentų nenurodyta). Skundžiamą nutartį priėmęs žemesnės instancijos teismas šį nuteistojo K. G. prašymą ignoravo ir dėl jo nepateikė jokių motyvų.

14. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pakeitęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį, be kita ko, į nuteistajam K. G. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė byloje išbūtą laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi, esant tokiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui, tenkinti nuteistojo prašymą šioje dalyje ir įskaityti jau jam įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., nėra pagrindo.

15. Subendrinus bausmes turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl bausmės atlikimo vietos. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. esant panaikintai BK 50 straipsnio 3 daliai, dėl bausmės atlikimo vietos sprendžiama BVK nustatyta tvarka, o ne teismui priimant nuosprendį. Vis tik pažymėtina, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus reikia įvertinti, ar BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią teismas nustato bausmės atlikimo vietą ir kuri galiojo veikos padarymo metu (o ne sprendimo priėmimo metu), yra lengvinanti ar sunkinanti asmens teisinę padėtį palyginus su šiuo metu (sprendimo priėmimo metu) galiojančia redakcija, pagal kurią teismas nenustato laisvės atėmimo bausmės vietos (2021 m. gegužės 25 d. LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Šiuo atveju K. G. esant nuteistam už du labai sunkius nusikaltimus bei vieną apysunkį, o subendrinant bausmę su nesunkiu nusikaltimu, jis, pagal galiojančią BVK 83 straipsnio 1 dalies redakciją, bausmę galėtų atlikti tik kalėjime, t. y. jam nebeliko galimybės bausmę atlikti pataisos namuose. Tai reiškia, jog jo padėtis būtų sunkinama. Todėl bausmės atlikimo vietą nustato nutartį priimantis teismas, taip, kaip ir buvo nustatyta 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu. Tai yra pusė paskirtos bausmės atliktina kalėjime, o likusi pusė bausmės atliktina pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir dėl nuteistojo K. G. skundo priimti naują sprendimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirta bei atlikta bausme apėmimo būdu ir paskirti K. G. galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, pusę jos termino atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.