Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu nuteisti:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal 182 straipsnio 2 dalį T. M. paskirtos bausmės už M. L. didelės vertės turto įgijimą apgaule, Liepų al. daugiabučių namų gyventojų didelės vertės turto įgijimą apgaule, R. K. didelės vertės turto įgijimą apgaule subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su likusiomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Iš kaltinimų T. M. pašalinta, kad nusikalstamas veikas prieš S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U., pasireiškusias jų turto įgijimu apgaule, jis padarė veikdamas kartu su E. M.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis, kuria E. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U. turto įgijimo apgaule, ir dėl šių kaltinimų priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ji dėl šių kaltinimų išteisinta, nesant nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės už S. S., Z. K., D. Ž., J. K. turto užvaldymą apgaule subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

2. T. M. yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas nuo 2007 m. spalio mėnesio, tačiau jų padarymo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.

3. E. M. yra nuteista ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau jų padarymo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad T. M. veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl žymiai didesnės žalos labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, palyginti su nuteistojo veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, todėl bausmės, paskirtos už šias veikas, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu.

III. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams bei laikyti, kad jis atliko bausmę, arba paskirti kitą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

7. Kasaciniu skundu nukentėjusioji F. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutartį (turėtų būti – nuosprendį) ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

7.2. Spręsdamas dėl T. M. paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ją sušvelnino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis). Atlikti įrodymų tyrimą ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su galimais baudžiamojo proceso pažeidimais.

Dėl BPK 376 straipsnio 3 dalies

10. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nors paduotame kasaciniame skunde nukentėjusioji F. J. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino bausmę nuteistajam T. M., tačiau nenurodo jokios netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos. Esant tokioms aplinkybėms, šis nukentėjusiosios kasacinio skundo argumentas, kaip neatitinkantis bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo įgaliojimų ribų, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl BPK 20, 305 straipsnių pažeidimų

12. BPK 20 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus įrodymų vertinimui, tarp jų tai, kad teismo vidinis įsitikinimas turi būti paremtas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o BPK 305 straipsnis įtvirtina reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad šios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp kurių yra ir nukentėjusiosios F. J. parodymai apie E. M. elgesį veikos padarymo metu, byloje esančius liudytojų parodymus ir kitus tiek kaltinamąją teisinančius (palankius), tiek kaltinamąją kaltinančius įrodymus bei išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie kitas, nors ir panašias, T. M. ir E. M. nusikalstamas veikas savaime nepatvirtina E. M. kaltumo apgaule įgijus F. J. ir L. P. turtą. Dėl to vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip juos vertina nukentėjusioji F. J., nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, kad vertino tik E. M. palankius įrodymus ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio reikalavimus.

13. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas bent vieno iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų elgesys, rodantis jo tendencingumą, ar objektyvios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti teisėjo (teisėjų) nešališkumu. Vien tik kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad teismas buvo šališkas. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista kasatorės teisė į nešališką teismą ir iš esmės pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

14. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kaip išplaukia iš BK 16 straipsnio 4 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tyčia. Aiškinant BK 182 straipsnio 1 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-1073/2020, 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).??? Dėl to byloje asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tik nustačius šiuos tyčios turinį sudarančius požymius. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nukentėjusiosios F. J. nurodomų aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. buvo susitarusi ir suvokė T. M. esminę apgaulę, kurią jis panaudojo prieš F. J. ir L. P., nes nežinojo konkretaus jų ir T. M. susitarimo turinio (kokia paslauga pažadėta, kokia sutarta pinigų suma ir kt. susitarimo detalės), o tik tokie E. M. veiksmai kaip palydėjimas iki kabineto, dokumentų, patvirtinančių pinigų paėmimą, pildymas ir pan. nesuteikia pagrindo, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, daryti išvadą, kad E. M. veiksmų atlikimo metu suvokė, kad veikdama kartu su T. M. ji apgaudinėja nukentėjusiąją ir jos seserį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisindamas E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo apgaule įgijus F. J. ir L. P. turtą.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

15. Kasatorius T. M. paduotame kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant teisiniam pagrindui subendrinti jam paskirtas bausmes pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir įskaityti jo jau atliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrino ir neįskaitė į jam paskirtą bausmę jo jau atliktos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, todėl netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalį.

16. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, matyti, kad T. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2009 m. birželio 2 d. ir 2010 m. sausio 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, T. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas nuo 2007 m. spalio. Iš to darytina išvada, kad po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžio T. M. priėmimo buvo nustatyta, kad T. M. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas iki 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio priėmimo, todėl buvo teisinis pagrindas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad T. M. buvo visiškai atlikęs bausmę pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, nes pagal teismų praktiką ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Dėl to ši BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaida yra taisytina. Kartu kolegija pažymi, kad T. M. yra nuteistas ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs, o bylą apeliacine tvarka nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas, taigi ši klaida gali būti ištaisyta ne tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, o išnagrinėjus kitą T. M. bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme arba Plungės apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka. BPK 376 straipsnis, apibrėžiantis kasacinio teismo įgaliojimus, nagrinėjant baudžiamąją bylą įtvirtina tam tikrus teismo, nagrinėjančio tokią bylą, įgaliojimų apribojimus. Dėl to, ištaisius nurodytą BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaidą nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti pasunkintos galimybės paskirti teisingą, įstatymo reikalavimus atitinkančią galutinę visus T. M. priimtus nuosprendžius įvertinančią bausmę Klaipėdos apygardos teismui arba Plungės apylinkės teismui. Dėl to šiuo atveju nustatyta baudžiamojo įstatymo klaida, remiantis teisingumo ir teisėtumo principais, taisytina priimant Klaipėdos apygardos teismo baigiamąjį aktą ar Plungės ar kito apylinkės teismo nutartį.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

17. T. M. teigia, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, todėl bausmė jam turi būti sušvelninta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Be to, nurodo, kad darant išvadą dėl bausmės turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kad pats kasatorius serga epilepsija ir kitomis ligomis, kad jo motina serga sunkia onkologine liga ir nėra kam jos prižiūrėti, kad greičiau atlygintų civilinius ieškinius, jei jam nebūtų vykdoma laisvės atėmimo bausmė.

18. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2009, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-269-719/2019). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, matyti, kad T. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už 28 nusikalstamas veikas, iš kurių 22 veikos kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir kiekviena iš jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, 3 veikos kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kiekviena jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, 3 veikos kvalifikuotos pagal 300 straipsnio 1 dalį ir kiekviena jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už visas šias nusikalstamas veikas T. M. buvo paskirta, be kitų aplinkybių, atsižvelgiant ir į laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad T. M. paskirta galutinė bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasacinius skundus.