Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Petraškienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. D. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas. A. D. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 10 (dešimties) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 10 (dešimties) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 (ketverių) metų, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 (dviejų) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės A. D. skyrimo už padarytus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo ir paliktos galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir apėmimą, ir paskirta galutinė subendrinta septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio dalį (dėl G. Š. sužalojimo) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (dėl R. A. sužalojimo) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. K. sužalojimo) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

2023 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. D. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašo peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir sušvelninti/atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdama nuteistojo prašymą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į jį galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo prašymas yra grindžiamas 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Kadangi A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne tik pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, bet ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, teisėjų kolegija, vadovaudamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, vertina nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir jų įtaką nusikalstamų veikų, už kurias A. D. buvo nuteistas abejais paminėtais nuosprendžiais, kvalifikavimui. Taip pat vertina, ar šie pakeitimai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių ar kitokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. D. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš ankstesnės pastraipos, nuteistojo prašyme akcentuojamu 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249, 260 ir 146 straipsniai (tiek dispozicija, tiek sankcija) nebuvo keisti. Šie straipsniai taip pat nebuvo pripažinti netekusiais galios. BK 249 straipsnio, 260 straipsnio, ir 146 straipsnio redakcijos nesikeitė ir nuo dienos, kuomet A. D. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, iki 2023 m. balandžio 27 d., kuomet buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-1925.

Taigi, nusikalstamos veikos, už kurias A. D. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, nebuvo dekriminalizuotos, taip pat nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, nebuvo priimti ir jokie kiti pakeitimai, kurie kitokiu būdu lengvintų nuteistojo teisinę padėtį.

Nors 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo keičiamas BK 253 straipsnis (pakeista BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija bei BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir 2 dalies dispozicijoje įtvirtintos naujos alternatyvios veikos), tačiau šio straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo perkvalifikuoti A. D. veikos, už kurią jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ir, atitinkamai, švelninti jam už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. A. D. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą atsakomybė ir įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-1925 yra numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje. Įstatymu BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija nebuvo keista – tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 253 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 253 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau buvo minėta, Įstatymu nebuvo keičiamas BK 146 straipsnis. BK 146 straipsnis apskritai nebuvo keistas nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo (jis patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo nekito ir BK 135 straipsnio 1 dalis bei 138 straipsnio 1 dalis.

BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimai taip pat jau buvo aptarti ir iš to, kas buvo nurodyta, matyti, jog BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijos pakeitimas (dispozicijoje įtvirtinta alternatyvi veika – siuntimas) nesudaro pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą A. D. veiką perkvalifikuoti pagal naują įstatymo redakciją, skirti už ją švelnesnės bausmės, ar, juo labiau, baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos nutraukti.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 253 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Naujos BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija išdėstyta šitaip: „tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“. Taigi, A. D. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis numatė išimtinai su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta ne tik arešto bei laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, bet ir švelnesnės baudos bei laisvės apribojimo bausmės. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl to A. D. nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį A. D. buvo nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą 3 000 Lt vertės turtą. BK 187 straipsnis Įstatymu nebuvo keičiamas. Šio straipsnio 1 dalis apskritai nebuvo keista nuo pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo. Tiesa, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai pasikeitė turto vertės aiškinimas. Naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vis tik, ir BK 190 straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo perkvalifikuoti A. D. padarytos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011). Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl A. D. padaryto ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoto nusikaltimo perkvalifikavimo, vertinamas MGL, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip jau minėta, nuteistojo sunaikinto svetimo turto vertė buvo 3 000 Lt. Ši nusikalstama veika buvo įvykdyta 2009 m., kai 1 MGL sudarė 130 Lt. Taigi, minėta 3 000 Lt suma atitinka 23 MGL, t. y. viršija 10 MGL, todėl BK 190 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo padidinta nedidelės vertės turto riba, A. D. veikos kvalifikavimui ir paskirtos bausmės dydžiui įtakos neturi.

Šia nutartimi A. D. padarytą BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas tiek bausmės už šį atskirą nusikaltimą, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, A. D. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 253 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tačiau, net ir įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 253 straipsnio 1 dalies pakeitimus, teisėjų kolegija nemato pagrindo švelninti nuteistajam A. D. paskirtos bausmės už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir septyniais šoviniais. Pažymėtina, kad pagal BK 11 straipsnio 4 dalį tiek šios veikos padarymo metu, tiek šiuo metu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama nusikalstama veika laikoma apysunkiu nusikaltimu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalies, kuria spręstas klausimas dėl A. D. skirtinos bausmės, matyti, kad buvo įvertinta tai, jog jis padarė viso tris sunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, kad praeityje jis teistas, nusikalto neišnykus teistumams, kad jo atžvilgiu buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės, kad nuteistasis nėra psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitoje, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje, bei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti dėl provokuojančio ir rizikingo nukentėjusiųjų elgesio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad A. D. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendyje paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo švelninti A. D. laisvės atėmimo bausmę, paskiriant naujoje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatytas alternatyvias bausmes – baudą ar laisvės apribojimą. Kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad vėlesniu BK pakeitimu buvo įtvirtinta galimybė už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti ne tik arešto ar laisvės atėmimo, bet ir baudos ar laisvės apribojimo bausmę, nėra pagrindas ne tik skirti A. D. kitos rūšies bausmę, bet ir sutrumpinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. Kartu pažymima, kad šiuo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme už minėtą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra sumažintas.

Kadangi net ir įsigaliojus BK pakeitimams, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas nesikeitė, bausmė paskirta šia nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu (pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis bei būdu, kaip jos ir buvo subendrintos šiais nuosprendžiais.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, į nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį. Todėl ji įskaitytina ir šia apygardos teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. D. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. D. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia Kauno apygardos teismo nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) A. D. paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, kurios A. D. buvo paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą, ir paskirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio paskelbimo dienos

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.