Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams;

- 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 17 metų, pusę bausmės atliekant kalėjime;

- 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 13 metų;

- 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų.

Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas įvykdytas veikiant organizuotame nusikalstamame susivienijime. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies. Pokalbio metu bendrauja gan noriai, stengiasi būti atviras, lėtai mąsto, gan sunkiai renka žodžius. Savo nusikalstamą elgesį analizuoja gan paviršutiniškai, per daug gilintis nenori, bet geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Nusikalsdamas suvokdavo galimas pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau siekdamas asmeninių tikslų jas minimalizuodavo, ignoruodavo. Nusikaltimų kontekste stebimas polinkis pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Bausmės atlikimo metu, nors ir buvo skatintas, tačiau buvo baustas 14 kartų drausmine tvarka, nors nuobaudos ir negalioja, tačiau nuteistąjį neigiamai charakterizuoja. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirba. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vertinama 57 balais, šiuo metu vertinama 62 balais. Rizika nuo paskutinio vertinimo didėjo 5 balais. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už jo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis A. D. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. D. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) programą R.A.K.T.A.S. Nuteistasis turėjo tik pagrindinį išsilavinimą, todėl atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą bei keletą specialybių, atlieka gerbūvio darbus dvi valandas per dieną, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas vienuolika kartų, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Nuteistasis skundą grindė tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta paskutinį kartą ir įvertinta 57 balais, tačiau Komisija nutarime nurodė, kad rizika yra 62 balai. Teismas pažymi, kad faktas, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 62 balai, buvo klaidingai nurodytas ir Socialinio tyrimo išvadoje, ir tik Komisijai priėmus nutarimą, (duomenys neskelbtini) namų administracija nuteistajam adresuotame 2021 m. sausio 6 d. rašte, kurį jis pridėjo prie savo skundo, nurodė, kad paskutinio vertinimo metu, kuris atliktas 2020 m. rugpjūčio 29 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 57 balais (vidutinė rizika), kurią sudaro statiniai veiksniai (35 balai) ir dinaminiai veiksniai (22 balai). Taip pat (duomenys neskelbtini) namų administracija informavo, kad Socialinio tyrimo išvadoje, pateiktoje Komisijai, buvo padaryta techninė klaida: 7.1 punkto antroje eilutėje nurodytas neteisingas balų skaičius – 62 balai, nors turėjo būti įrašyti 57 balai. Taigi, nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 57 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 57 balų dinaminių yra net 22 balai kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, net ir nustačius, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 57 balai (o ne 62 balai), tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka daug statinių (ankstesni teistumai), dinaminių (gyvenimo stilius ir draugai) ir apsauginių kriminogeninių veiksnių (piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu; gyvenimo sąlygos; ryšiai; mąstymas ir elgesys; išsilavinimas, galimybė įsidarbinti; nuostatos), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. D. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net 14 kartų, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus, ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, laisvėje jis beveik nedirbo, pataisos namuose nuo 2019 m. gegužės atlikinėjo gerbūvio darbus. Iš teismo iniciatyva gautų VSDFV duomenų matyti, kad nuteistasis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. vasario 11 d., tačiau vėliau darbo santykiais nebuvo saistomas. Šie teismo gauti duomenys paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo A. D. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad menka galimybė įsidarbinti yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Be to sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas vadybininko pareigoms, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik simbolinę darbinę patirtį, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. D. nusikaltimus padarė socialiai brandaus amžiaus, veikdamas organizuotame nusikalstamame susivienijime. Šiuo metu jis teigia, jog yra atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių asmenų ir artimų ryšių su jais nepalaiko ir tai galėtų būti vertinama kaip reikšminga nuteistojo tolesnės resocializacijos prielaida, tačiau nuteistojo savęs vertinime stebimas perdėm aukštas ir niekuo nepagrįstas pasitikėjimas savimi. Be to, savo nusikalstamą elgesį jis analizuoja gan paviršutiniškai, per daug gilintis nenori. Nuteistasis nusikalsdamas suvokdavo galimas pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau siekdamas asmeninių tikslų jas minimalizuodavo, ignoruodavo. Nusikaltimų kontekste stebimas polinkis pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kada problemoms spręsti pasitelkė fizinę agresiją. Supranta, kad turi problemų, reiškia poreikį jas spręsti, nors sugeba suprasti ir priimti kito požiūrį, tačiau jo mąstymas nėra lankstus, turi savo matymą, kurio laikosi. Pažymima, kad yra stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nuteistasis prisilaiko nuteistųjų tarpe vyraujančių neformalių taisyklių. Visi šie Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat laisvėje nepiktnaudžiavo alkoholiu. Remiantis šiais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams. Teismas pastebi, kad nuteistasis melavo Socialinio tyrimo išvadą rengusiems pataisos namų darbuotojams nurodydamas, kad jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Iš šio teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad A. D. kaltę dėl nusižengimo pripažino visiškai, neneigė vartojęs kanapes, tai patvirtina ir byloje esanti Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis Socialinio tyrimo išvadą rengusiems darbuotojams nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu siekdamas sudaryti apie save geresnį įspūdį.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. D. bausmę atlieka už du labai sunkius nusikaltimus (BK 249 straipsnio 2 dalis ir BK 260 straipsnio 3 dalis), tris sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 1 dalis, du nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 2 dalyje), tris apysunkius (BK 253 straipsnio 1 dalis ir du nusikaltimai, numatyti BK 146 straipsnio 2 dalyje) ir du nesunkus nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo ankstesni teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.