Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. C. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 81/04-984, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. C. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, sumažinant pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 16 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (t. y. 2021 m. gegužės 20 d.) yra 5 metai 6 mėnesiai 18 dienų.

4. Nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo K. C. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog pataisos procesas nuteistajam K. C. jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis K. C. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. C. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. C. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo K. C. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo vertinimą pagal „OASys“ metodiką, K. C. nustatoma ne žema, bet vidutinė – 53 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors, kaip teisingai nurodoma skunde, rizika padidėjo ne dėl nuteistojo netinkamo elgesio po paskutinio atlikto vertinimo, tačiau akivaizdu tai, jog 2020 m. liepos 27 d. vertinimo metu mažesnė nusikalstamo elgesio rizika (t. y. 41 balas) buvo nustatyta dėl netinkamai įvertintų reikšmingų nuteistojo gyvenimo faktų, tokių kaip išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei gyvenimo stilius ir draugai. Vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad siekiant lygtinio paleidimo, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis palaiko pozityvius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, skatintas 11 kartų, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre pataisos namų skyriuje tiltinių-ožinių kranų mašinisto kvalifikacijos. Paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, be to yra duomenų, kad paleistas į laisvę bus ir įdarbintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje K. C. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

11. Pritariant Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas K. C. nėra pirmasis, jo padarytos nusikalstamos veikos yra sunkėjančios, anksčiau jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – areštas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie K. C., nustatyta, kad jam du kartus buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, abu kartus nuteistasis nesilaikė teismo skirtų įpareigojimų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Nusikaltimai buvo daromi veikiant nusikalstamame susivienijime, kuriam vadovavo nuteistasis. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama, kadangi įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

12. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo ir kitą neigiamai nuteistąjį apibūdinančią aplinkybę. Bausmės atlikimo metu net trylika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nutartyje, jog, nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje asmuo negeba laikytis taisyklių. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Iš šių duomenų matyti, jog negalima nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog išėjęs į laisvę K. C. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgęs į ankščiau išvardintas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir konstatavo, kad jis yra linkęs pažeidinėti teisės normas.

13. Abejonių, kad K. C. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (paskutinis nusikaltimas yra sunkesnio pobūdžio nei anksčiau įvykdyti nusikaltimai); darbinė patirtis (maža darbinė patirtis, kyla abejonių dėl nuteistojo įdarbinimo UAB „R.“); lėšų tvarkymas ir pajamos (finansinio stabilumo trūkumo laikotarpiai, finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, pats nemoka skolų antstoliams); gyvenimo stilius ir draugai (pasiduodavo kitų daromai neigiamai įtakai, bendravimas su asmenimis turinčiais kriminalinę praeitį, veikla skatinanti nusikalstamumą). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. C. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, apylinkės teismui leido pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose, dalyvaujant elgesio pataisos programoje, padės nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

14. Iš Socialinio tyrimo išvadas matyti, kad anksčiau nuteistasis yra nevykdęs teismo įpareigojimų. Nustatyta, kad jis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos, nuodugniai neapsvarsto visų situacijos aspektų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis suprato jų pavojingumą visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai siekia savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino neigiamai. Taip pat nustatyta, kad turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, šiuo metu, kaip skunde nurodo pats nuteistasis, vykdo individualią veiklą. Tačiau nors ir vykdo minėtą veiklą, asmuo turimų finansinių įsipareigojimų nedengia, už jį antstoliams moka mama, iš 39 138,31 Eur padengta 7 472,22 Eur. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis dėl to, kad motina už jį dengia jo skolas antstoliams, remia finansiškai jį patį jaučiasi nepatogiai, jam gėda, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėtų pakankamas pastangas dengti turimus įsiskolinimus ir pats asmeniškai prisiimtų turimus įsipareigojimus ir tik, kaip pats nurodo, ketina užsiimti individualia kūrybine, menine veikla ir taip tapti nepriklausomu finansiškai nuo tėvų, pats pradėti mokėti turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistojo pajamos kelerius metus prieš įkalinimą buvo gaunamos nusikalstamu būdu, bausmės metu nuteistasis įvairiais būdais palaiko ryšius su asmenimis, turinčiais kriminalinę praeitį ar šiuo metu atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog dengti turimus finansinius įsiskolinimus jis sieks tik teisėtais būdais.

15. Kaip jau buvo minėta, K. C. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 53 balais (nuo 2015 m. gruodžio 8 d. atlikto vertinimo sumažėjusi tik 7 svertiniais taškais), kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinės rizikos grupei, o įvertinus Socialinio tyrimo išvadą ir kitus aptartus duomenis, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio pagerėjimo iš esmės nėra, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis iš esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme.

16. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkias ir sunkias nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad K. C. neatliktos bausmės dalis 5 metai 6 mėnesiai 18 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

17. Lygtini o paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. C. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. C. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

19. Kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo K. C. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. C. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.