Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę su baudžiamojo poveikio priemone turto konfiskavimu (a. b. t. 1, b. l. 78-140).

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo iš dalies pakeistas. Nuspręsta nuteistąjį R. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskirtą bausmę sumažinti iki 9 metų, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, - iki 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (a. b. t. 1, b. l. 141-174). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir palikta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam už minėtas nusikalstamas veikas paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nuteistajam R. T. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė (a. b. t. 1, b. l. 189-203).

Nuteistajam R. T. paskirtos bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 1 metai 7 dienos. Nuteistasis R. T. du trečdalius jam paskirtos bausmės atliko 2020 m. sausio 6 d.

Iš aptariamo Komisijos nutarimo, taip pat iš nuteistojo R. T. asmens bylos matyti, kad pastarasis Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 249 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė kasacinės instancijos teismo sprendimu buvo pakeista, paskiriant galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę (a. b. t. 1, b. l. 141-174, 189-203). Pabrėžtina, jog pastarasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. sausio 6 d. Tuo tarpu, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuteistajam R. T. buvo likę atlikti 1 metus ir 7 dienas jam teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai reiškia, kad šiuo metu nuteistasis R. T. yra jau atlikęs du trečdalius jam teismo paskirtos bausmės – pastarasis formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytą kriterijų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad dabartiniame R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. 4-17). Pabrėžtina, jog nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai, bet vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Prieš aptariant nuteistojo R. T. pažangą mažinant minėtą ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismo vertinimu svarbu atkreipti dėmesį į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus dinamiką jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Šis probleminių sričių egzistavimo faktas buvo konstatuotas jau minėjote Socialinio tyrimo išvadoje. Tuo tarpu Komisijos nutarime minėtų sričių egzistavimas buvo aptartas abstrakčiai, dominuojančią reikšmę suteikiant išimtinai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Pabrėžtina, jog siekiant įvertinti nuteistojo elgesio pokyčius jam paskirtos bausmės atlikimo metu, būtina įvertinti visumą pastarąjį charakterizuojančių aplinkybių, nei vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Juo labiau, šių aplinkybių vertinimas neapsiriboja išimtinai paskutiniu nuteistojo elgesio vertinimo laikotarpiu. Priešingai, pastarojo pasiruošimą resocializacijai ir reintegracijai visuomenėje patvirtina asmens elgesio dinamika viso jam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu.

Taigi, jau šioje teismo nutartyje paminėtoje Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad dabartiniame nuteistajam R. T. paskirtos bausmės vykdymo etape vis dar egzistuoja su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, kuriuos tikslinga koreguoti taikant tikslines socialinės reabilitacijos priemones. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi bei galimybę įsidarbinti, nepaisant tos aplinkybės, kad nuteistasis šiuo metu dirba, pripažinta, kad R. T. iki jam paskirtos bausmės atlikimo ši aplinkybė nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais. Analizuojant nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, pripažinta, kad nuteistasis nors šiuo metu ir neturi jo esamai situacijai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai siejasi su siekiu finansiškai praturtėti neteisėtais būdais. Kartu pripažintina ir tai, kad nepaisant tos aplinkybė, kad nuteistasis dabartiniame bausmės atlikimo etape palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad ši aplinkybė, kaip ir pirmiau minėtas įsidarbinimo faktas, egzistavo ir iki įkalinimo etape ir netapo veiksniu, sulaikančiu asmenį nuo neteisėtų veikų. Paskutinio vertinimo metu analizuojant nuteistojo R. T. emocinę gerovę, pripažinta, kad pastarajam būdinga padidinta savivertė, polinkis dominuoti, kontroliuoti situaciją, subjektyvios, tvirtos nuostatos, savęs pateikimas labiau iš teigiamos pusės. Interviu metu pastarasis nurodė tik gerąsias savo asmenybės savybes, tačiau nenurodė neigiamų, kurias reikėtų koreguoti. Analizuojant nuteistojo R. T. mąstymo ir elgesio aspektą, pripažinta, kad būtent nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis gali būti siejama su R. T. nusikalstamo elgesio raiška. Aptariant šią probleminę nuteistojo sritį, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra nurodomas ir nuteistojo R. T. nuo 2023 m. birželio mėnesio dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai – nusikalstamumo rizikos analizė“, tačiau priešingai Komisijos nutarimo turiniui, nepaisant asmens dalyvavimo minėtoje priemonėje, vis dar yra pastebimas asmens kategoriškumas, principingas mąstymas, impulsyvumas, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai. Kartu pabrėžtina, jog minėtos išvados konstatuotos 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tai reiškia asmeniui jau aktyviai dalyvaujant intervencinėje priemonėje. Aptariant nuteistojo nuostatų kategoriją, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad R. T. buvo linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, jo nusikalstamas elgesys pasireiškė, vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis. Pastaruoju metu įkalinimo įstaigoje nuteistoje elgesys keičiasi teigiama linkme. Kartu pripažinta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie savo turimą kriminalinę patirtį, savo nusikalstamą elgesį analizuoja iš subjektyvių pozicijų, tačiau nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Nors jis atvirai nereiškia nuostatų, kurios prieštarautų bendriems moraliniams principams, R. T. įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie jo nepakankamą kitų visuomenės narių bendražmogiškųjų vertybių gerbimą (a. b. l. 4-17).

Pirmiau aptartos Socialinio tyrimo išvados turinį, palyginus su nuteistojo R. T. atžvilgiu anksčiau priimtu, analogiško turinio dokumentu - Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad buvo nustatytos analogiškos nuteistojo probleminės sritys, reikalaujančios papildomo dėmesio (a. b. t. 2, b. l. 42-54).

Faktą, kad nuteistajam R. T. nustatytos probleminės sritys yra vis dar aktualios ir reikalauja aktyvios korekcijos, taip pat patvirtina ir pirmiau aptartos Socialinio tyrimo išvados dalis, kurioje yra atskleistas nuteistojo kriminogeninių veiksnių turinys. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju yra nustatyti 3 statiniai nuteistojo R. T. kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl R. T. elgesio, – teistumų skaičius (6); ilgalaikė smurtinių nusikaltimų istorija, po kurios padaryti teisės pažeidimai susiję su finansinės naudos siekimu, rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį; nusikaltimai sunkėjantys. Tuo tarpu, dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, galinčiais mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra įvardinti 6 punktai – veikla, skatinanti nusikalstamumą; neigiama kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka; finansinės naudos siekimas neteisėtai būdais ir priemonėmis; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžių gebėjimai; negebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, nepaisant Komisijos nutarime akcentuoto nuteistojo įsitraukimo į socialinės reabilitacijos priemones, apsauginiais kriterijais yra pripažintas mažesnis skaičius, o būtent – 2, į kuriuos patenka – asmuo patvirtino galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu bei įgijo profesinę kvalifikaciją.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurių kaitai įtaką gali daryti ir pats nuteistasis, pasižymi skirtingo pobūdžio dinamika. Dar 2019 metais, nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo apibrėžti tik 4 kriterijais, tuo tarpu jau kitos atlikto vertinimo metu jų rodiklis padidėjo iki 9, ir dabartiniame nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo etape yra sumažėjęs iki 5. Tai reiškia, kad šiuo metu nuteistojo R. T. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai vis dar nėra pasiekę to lygio, kuris buvo 2019 metais. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, mažėjimo dinamika taip pat pasižymi nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie 2019 m. gruodžio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo apibrėžti 5 kriterijais, tuo tarpu šios teismo nutarties priėmimui aktualioje Socialinio tyrimo išvadoje jų skaičius yra sumažėjęs iki 2. Akivaizdu, kad nuteistojo R. T. elgesio dinamiką atspindintys kriminogeniniai veiksniai jam paskirtos bausmės atlikimo metu nepasižymi nuoseklia dinamika, suponuojančia išvadą, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai yra pakankami užtikrinti pastarajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą jo neizoliuojant nuo visuomenės.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, parodančių nuteistojo elgesio dinamiką jam teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistojo santykį su laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje galiojančia tvarka ir jos laikymusi. Kaip matyti iš nuteistojo R. T. asmens bylos, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymi aukšta motyvacija mokymuisi, nuosekliai įsitraukia į profesinio mokymosi procesą, dirba, ne kartą buvo skatintas (5 kartus). Kita vertus, nepaisant nuteistojo skatinimo jam paskirtos bausmės atlikimo metu, R. T., drausmine tvarka buvo baustas daugiau kartų nei skatintas - jis susidurdavo su sunkumais laikantis nustatytų taisyklių bei drausmės reikalavimų, ko pasekoje buvo baustas drausmine tvarka 9 kartus, paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 29 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu už tai, kad turėjo mobilaus ryšio telefoną (a. b. t. 4, b. l. 45). Pastarasis atsisakė raštu pasiaiškinti, kodėl pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus (a. b. t., b. l. 47). Nors šiuo metu nuteistasis R. T. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau, sugretinus minėtų nuobaudų skyrimo laikotarpį su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme, pripažintina, jog R. T. drausminiai nusižengimai buvo padaryti pakankamai neseniai, o po paskutiniojo drausminio nusižengimo nuteistasis skatintas taip pat nebuvo.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste pripažintina, jog nors šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau jį įvertinus anksčiau aptartų duomenų visumoje, pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme yra stebima vis dar nedidelį laiko tarpą, kuris, įvertinus nuteistajam paskirtos bausmės laiką, suponuoja išvadą, jog nuteistajam R. T. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo išvadą dėl dabartiniame paskirtos bausmės vykdymo etape egzistuojančios būtinybės nuteistajam toliau taikyti socialinės reabilitacijos priemones būtent laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje taip pat patvirtina ir duomenys apie nuteistojo santykį su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei šių nusikalstamų veikų pobūdis.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, Nr. 1S-97-870/2018, Nr. 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Iš nuteistojo R. T. asmens bylos matyti, kad pastarasis anksčiau teistas šešis kartus. Penkis kartus – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, vieną kartą – (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Laisvės atėmimo bausmę pastarasis atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė tik – (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą buvo nuteistas – (duomenys neskelbtini) metų, nusikalstamos veikos nuosekliai buvo daromos nuo 1997 m., dominavo smurtinio pobūdžio veikos. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos sistemingai sunkėjo. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkius nusikaltimus, kurių vienas buvo padarytas veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje (BK 249 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pastarojo padarytų nusikaltimų buvo nukreiptas į vienos iš pamatinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – visuomenės saugumą. Akivaizdu, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos tapo vis pavojingesnės. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo kritiškas vertinimas jo padarytų nusikaltimų atžvilgiu buvo nustatytas tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, atžvilgiu. Pastarasis viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo sudėtyje ir nenurodė tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir bendrininkų vaidmenų.

Visuma pirmiau aptartų aplinkybių rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas kartotinai pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam R. T. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, R. T. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime lengvosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.