Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 95-136 taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus, 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutine subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 18 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004 m. spalio 8 d., pabaiga – 2022 m. spalio 8 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. A. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais, o ne kaip kad teigiama skunde, tikrovės neatitinkančiais, duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą P. A. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų P. A. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. 2022 m. sausio 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-202 nuteistajam P. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnio vertinimo metu. 2015 m. lapkričio 19 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vėliau ji pervertinta į vidutinę, nes pirminio vertinimo metu buvo neįvertintos aktualios nuteistojo problemos, susijusios su gyvenamosios vietos nebuvimu, abejotinomis galimybėmis įsidarbinti po bausmės atlikimo, stebimi silpni socialiniai ryšiai bei faktas, kad nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos, taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad stebima nuteistojo daroma pažanga „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje“, kadangi nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios pataisos namuose įsidarbino ir iki šiol jau daugiau nei 10 metų motyvuotai dirba pataisos namuose. Pažanga stebima ir „nuostatų“ srityje, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiamu elgesiu, pastaruoju metu nėra baustas drausmine tvarka, yra daugybę kartų skatintas. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo P. A. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui, kadangi nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.

10. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami 4 statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, ir 6 kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; buvo būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Detalizuojant šiuo kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje nuteistasis turėjo gyvenamosios vietos pastovumo problemų, o ir išėjimo po bausmės atlikimo atveju gyvenamosios vietos nebuvimas išlieka aktuali problema. Nuteistasis skunde nurodė, kad apsigyvens „Caritas“ laikinuosiuose namuose, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Nuteistojo tėvai mirę, su seserimi ryšių nepalaiko, lankomas laisvės atėmimo metu nebuvo, laiškais nebendravo. Asmuo yra linkęs kartoti tas pačias klaidas. Priimdamas tam tikrus sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, turi įsitikinimą, kad dabartinė situacija susiklostė ne dėl jo pačio kaltės ar veiksmų, tačiau buvo įtakota aplinkinių asmenų veiksmų. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą, tai darė ne vieną kartą. Pripažįsta, kad esant tam tikroms konkrečioms aplinkybėms, greitai supyksta ir sunkiai kontroliuoja kilusias emocijas. Tam tikras esamas problemas įvardinti geba, turi supratimą, kaip galėtų / turėtų jas spręsti, tačiau negali visiškai atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kuriose problemos yra gana paviršutiniškos. Teisės pažeidėjui trūksta empatijos nukentėjusiųjų atžvilgiu, gebėjimo suvokti kitų išreiškiamus jausmus.

11. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo P. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Nors nuteistasis P. A. skunde nurodo, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau šis pareiškimas laikytinas deklaratyviu. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog nuteistasis bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik dėl mažamečiui suduotų smūgių, o dėl nužudymo ne. Atliekant bausmę, nuteistojo požiūris į kaltę dėl padaryto nusikaltimo nekito, jis ir toliau laikėsi pozicijos ir kaltę pripažino tik iš dalies, kas rodo, kad asmuo menkai suvokia aukai kilusias pasekmes ir yra linkęs savo vaidmenį nusikaltimo padaryme minimizuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. A. vis dar labiau išgyvena dėl savo patiriamų nepatogumų, atliekant laisvės atėmimo bausmę, nei dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų negrįžtamų pasekmių, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad per gana ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jo mąstysenoje didelių pokyčių visgi neįvyko.

13. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo P. A. elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis drausmine tvarka baustas 3 kartus, nuobaudos negaliojančios, 26 kartus skatintas, dirba, laisvu nuo darbo laiku dalyvauja, vykdant pozityvaus užimtumo priemones, lankosi įvairiose paskaitose, kituose užsiėmimuose, nors lankymas ir nėra labai aktyvus, jo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas, nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, bendraudamas su administracijos atstovais visuomet yra mandagus ir taktiškas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai P. A. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad P. A. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis P. A. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.