Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo U. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. U. A. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistojo U. A. atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis išlieka pavojingu visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo U. A. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis U. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius ir kt. Be to, teismas įvertino ne tik U. A. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

10. Teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytu argumentu, jog U. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų U. A., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu vis dar neatitinka

11. Įvertinus U. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės bruožais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dirba VĮ „M. A.“ siuvykloje, buvo skatintas 12 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, vykdomųjų dokumentų dėl žalos atlyginimo iš nuteistojo negauta, bausmę atlieka paprastosios grupė sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama U. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, U. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju U. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti, veikiant bendrininkų grupėje. Lietuvoje ankščiau neteistas. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 7 mėnesiai ir 19 dienų (iš paskirtų 14 metų 3 mėn.). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir U. A. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam U. A. nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas/impulsyvus elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, ne gebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių bei priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo U. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.

14. Socialinio tyrimo išvados neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog U. A. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 16 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, iš jų 15 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 10 d.). Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šios aplinkybės rodo, kad U. A. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

15. Socialinio tyrimo išvadoje detalizuojant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius nurodyta, kad nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dirba VĮ „M. A.“ siuvykloje. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas - 2020 m. lapkričio 6 d. gautas UAB „T.“ garantinis raštas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pažyma yra gauta 2020 m. ir iki šiol atnaujinta nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis bus įdarbintas. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis itin didele motyvacija dirbti nepasižymėjo. Atvykus į pataisos namus nuteistojo darbinė motyvacija buvo neigiama. Pažymėtina, kad bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m., tačiau darbinės patirties turi tik apie 2 metus. Iki 2021 m. liepos 22 d. nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), po atleidimo dėl darbo nesikreipė. Be to, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 14 d. nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo atleistas pačiam prašant. Ir tik 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į VĮ „M. A.‘ dėl įsidarbinimo galimybių, nuo 2022 m. lapkričio 3 d. pradėjo dirbti VĮ „M. A.“ siuvykloje. Pažymėtina, kad vykdomųjų dokumentų dėl žalos atlyginimo iš nuteistojo negauta, tačiau nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, asmuo siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtomis priemonėmis, bet ir užsiimdamas nusikalstama veikla. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis teigia turintis didelių finansinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) - 30 000 dolerių paskolą verslui plėtoti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai neabejotinai patvirtina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis gyvenimo tikslų gali siekti neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad nors nuteistasis teigia, jog nepalaiko ryšių su buvusiais bendrininkais, nusikalstamos subkultūros netoleruoja. Teisėjų kolegijos nuomone, praeityje atlikta nusikalstama veika bendrininkų grupėje, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažįstamų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, kas gali įtakoti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone, U. A., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai ją sumažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai kas išdėstyta leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad U. A. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog U. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

16. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju gyventų kartu su draugo tėvais. Byloje yra pateiktas A. C. ir E. C. sutikimas dėl patvirtintos gyvenamosios vietos po paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad ši pažyma gauta 2020 m. ir nėra atnaujinta. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, kad tokiu atveju nėra aišku ar nuteistasis turės gyvenamąją vietą, taikus jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su U. A. gyvenamąja vieta, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

17. Nuteistasis U. A. skunde nurodo, kad nors ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje, jis negali būti diskriminuojamas šiuo pagrindu, ir jam negali būti taikomos kitos sąlygos dėl lygtinio paleidimo, nei nuteistiesiems, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Be to, kitas (duomenys neskelbtini) pilietis buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, nors ir neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad U. A. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Nuteistojo argumentai dėl vienodų sąlygų taikymo vien dėlto, kad kitas (duomenys neskelbtini) pilietis, neturėdamas leidimo gyventi Lietuvos respublikoje, buvo paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, nėra pagrįsti, nes kaip minėta ankščiau kiekvienas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atvejis yra vertinamas konkrečiai analizuojant byloje pateiktus duomenis susijusius su konkrečiu asmeniu.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam U. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus U. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam U. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo U. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.